5898f0c0-6aae-4cd6-bfbd-17b2d62029ce · Akmenės rajono apylinkės teismas

SprendimasTeisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-17-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01008-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija: 35.1.; 36.1.; 35.3.6.; 37.; 42.3.; 42.10.; 42.11.1.; 44.5.1. (S) AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 3 d.Naujoji Akmenė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant atsakovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pagal UAB „Gelvora“ ieškinį dėl skolos, mokėjimo ir kompensacinių palūkanų, įskaitant procesines, delspinigių, netiesioginių nuostolių ir žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo A.

K. iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , kurioje nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų tretysis asmuo atsakovo pusėje yra I. K., nustatė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 31.733,66 Lt skolÄ , t.y. negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito dalį, 17.714,03 Lt mokėjimo palÅ«kanas, kurias sudaro 2.773,82 Lt palÅ«kanos, priskaičiuotos pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo prieÅ¡ reikalavimo perleidimÄ ieÅ¡kovui, ir 14.940,21 Lt palÅ«kanos, kurias ieÅ¡kovas priskaičiavo per 1712 dienų nuo duomenų fiksavimo 2009-11-06 iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2014-07-15, 6.696,10 Lt delspinigius, kuriuos sudaro 984,04 Lt delspinigiai, priskaičiuoti pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo 2009-11-06 prieÅ¡ reikalavimo perleidimÄ ieÅ¡kovui, ir 5.712,06 Lt delspinigiai, kuriuos ieÅ¡kovas priskaičiavo per 180 dienų nuo 2014-01-17 iki 2014-07-15, bei 9,9% (devynių ir devynių deÅ¡imtųjų procento) metines palÅ«kanas už 31.733,66 Lt skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pagal pradinio kreditoriaus AB SEB bankas ir atsakovo 2007-07-05 sudarytÄ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), 495,68 Lt nuostolius, ieÅ¡kovo patirtus kaip ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 5% (penkių procentų) metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 1.699,00 Lt žyminį mokestį.

IeÅ¡kovas savo reikalavimo teisę grindžia su pradiniu kreditoriumi 2009-11-09 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas ir atsakovas buvo pateikę teismui tvirtinti taikos sutartį, tačiau teismas 2014-12-30 nutartimi ir dar kartÄ 2015-01-22 nutartimi atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nes neįžvelgė joje jokių ieÅ¡kovo nuolaidų ir todėl laikė, kad taikos sutartis pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes diskriminuoja skolininkÄ , kaip silpnesniÄ jÄ vartojimo kredito sutarties Å¡alį.Teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad pripažįsta 31.733,66 Lt skolÄ , tačiau praÅ¡o, kad ieÅ¡kovo reikalaujami delspinigiai ir palÅ«kanos bÅ«tų sumažinti.

Atsakovas taip pat paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kėlus bylÄ teisme jis sumokėjo ieÅ¡kovui 1484,70 Lt ir 435,00 € įmokas, kaip buvo numatyta jų taikos sutartyje. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės. IÅ¡tyrus ieÅ¡kovo pateiktÄ Sutartį matyti, kad pagal jÄ pradinis kreditorius AB SEB bankas 2007-07-05 suteikė atsakovui 40.000,00 Lt vartojimo kreditÄ 60 mėnesių laikotarpiui už 9,9% metines palÅ«kanas, o atsakovas įsipareigojo kreditÄ kartu su palÅ«kanomis grÄ Å¾inti iki 2012-07-04, kiekvieno mėnesio penktÄ dienÄ sumokėdamas nustatyto dydžio įmokÄ (18-22 b.l.).

Atsakovas 2009-04-14 buvo įsiskolinęs pradiniam kreditoriui AB SEB bankui 3.555,71 Lt pagal grafikÄ negrÄ Å¾intos kredito dalies, 2.313,96 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų bei delspinigių, todėl pradinis kreditorius įspėjo atsakovÄ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Sutarties nutrukimÄ , jei įsiskolinimas nebus likviduotas iki 2009-04-30 (23 b.l.). 2009-11-09 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į 35.491,52 Lt skolÄ , kuriÄ 2009-11-06 sudarė 31,733,66 Lt kredito likutis, 2.773,82 Lt palÅ«kanų skola ir 984,04 Lt delspinigiai, atlygintinai perleido ieÅ¡kovui (8, 12-17 b.l.).

IeÅ¡kovas 2009-11-19 praneÅ¡imu dėl reikalavimo teisės perleidimo informavo atsakovÄ apie įgytÄ Ä¯ jį reikalavimo teisę (24 b.l.). Toliau ieÅ¡kovas per 1712 dienų, praėjusių nuo duomenų fiksavimo 2009-11-06 iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2014-07-15, priskaičiavo 14.940,21 Lt palÅ«kanas už pagrindinę 31.733,66 Lt skolÄ pagal Sutarties 2.4 punktÄ (10 b.l.). Taip pat ieÅ¡kovas per 180 dienų nuo 2014-01-17 iki 2014-07-15 priskaičiavo 5.712,06 Lt delspinigius už pagrindinę 31.733,66 Lt skolÄ (9 b.l.).

2. Dėl negrÄ Å¾intos kredito dalies ir mokėjimo palÅ«kanų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Vadinasi, atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasis minėtoje Sutartyje nustatytų sÄ lygų.

CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolÄ reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieÅ¡tarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimÄ reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalėjo grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį atsakovas taip pat turėjo mokėti ieÅ¡kovui palÅ«kanas Sutartyje nustatyta tvarka, t.y. kiekvienÄ mėnesį kartu su kredito grÄ Å¾inimo įmoka, bet atsakovas pažeidė Sutarties 2, 5.1 ir 5.2 punktų nuostatas, nesumokėdamas nustatytų kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir priskaičiuotų palÅ«kanų.

CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grÄ Å¾inimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrÄ Å¾inama. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Sutarties 6.1 punkte.Kaip nustatyta CK 1.112 straipsnio 1 dalyje, kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas, todėl pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieÅ¡kovui). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, kaip tai numatyta CK 6.101 straipsnio 2 dalyje. CK 6.101-6.110 straipsniuose reglamentuotas reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (naujajam kreditoriui, reikalavimo įgijėjui, cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu.

Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi. Pagal cesijos sutartį naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę perleidęs pradinis kreditorius nustoja bÅ«ti prievolės Å¡alimi, nes jo vietÄ prievolėje užima naujasis kreditorius, kuris yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sÄ lygų. Taigi pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naujasis kreditorius (ieÅ¡kovas) perėmė iÅ¡ pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises, įskaitant teisę į įstatymų nustatytas palÅ«kanas, prievolės įvykdymui užtikrinti Sutartyje nustatytas teises bei kitas papildomas teises.Skolininkas (nagrinėjamu atveju – atsakovas) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus (ieÅ¡kovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ .

Atsakovas iÅ¡ esmės pripažįstÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 31.733,66 Lt skolos priteisimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pilnai įvykdęs iÅ¡ Sutarties kylančias savo pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iÅ¡ jo reikalavimo teisę perėmusiam ieÅ¡kovui. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, ne tik pažeidė Sutarties 2, 3.3, 3.4, 5.1 ir 5.2 punktų nuostatas, nesumokėdamas nustatytų kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir priskaičiuotų palÅ«kanų, bet ir nevykdė reikalavimo, pateikto pagal Sutarties 5.7 punktÄ , o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimÄ pareiÅ¡kusiam naujajam kreditoriui – ieÅ¡kovui, tai ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 9.190,70 € (? 31.733,66 Lt) negrÄ Å¾intÄ kredito likutį ir tÄ reikalaujamų palÅ«kanų dalį, kuriÄ sudaro 803,35 € (? 2.773,82 Lt) mokėjimo (pelno) palÅ«kanų skola, priskaičiuota dar pradinio kreditoriaus, yra pagrįstas ir tenkintinas.Tačiau bylos duomenimis, atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieÅ¡kovui 430,00 € (? 1484,70 Lt) ir 435,00 € (49, 83 b.l.).

Sutarties bendrųjų sÄ lygų 10 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui (atsakovui) atsiskaičius su banku už prievoles pagal Sutartį, pirmiausia įskaitomas kreditas, po to – palÅ«kanos ir kiti banko mokesčiai, paskiausiai – netesybos (baudos ir delspinigiai). Taigi, iÅ¡ ieÅ¡kovui priteistino 9.190,70 € negrÄ Å¾into kredito likučio atėmus atsakovo jau sumokėtÄ 865,00 € sumÄ , ieÅ¡kovui priteistinas iÅ¡ viso 8.325,70 € negrÄ Å¾intas kredito likutis ir, kaip ankstesnėje pastraipoje nurodyta, 803,35 € mokėjimo (pelno) palÅ«kanų skola.3.

Dėl delspinigių. Pradinį kreditorių ir atsakovÄ siejo teisniai santykiai, atsiradę iÅ¡ jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugÄ .

BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese, vartojimo sutarties Å¡alis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotojÄ laikant silpnesniÄ ja Å¡alimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmÄ , kurio vienas iÅ¡ aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų (žiÅ«rėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008;

Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedÅ«roje priimamas su tokių sÄ lygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).Reikalaujama priteisti pagrindinė skola yra 31.733,66 Lt. Be Å¡ios sumos, ieÅ¡kovas dar praÅ¡o priteisti ir 6.696,10 Lt delspinigius, iÅ¡ kurių 984,04 Lt pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktus iki Sutarties nutraukimo priskaičiavo pradinis kreditorius, o 5.712,06 Lt per 180 dienų nuo 2014-01-17 iki 2014-07-15 priskaičiavo pats ieÅ¡kovas, veikdamas kaip naujasis kreditorius (9 b.l.).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis leidžia sutartyje susitari, jog prievolės neįvykdžiusi arba jÄ netinkamai įvykdžiusi sutarties Å¡alis privalo sumokėti kitai Å¡aliai netesybas – baudÄ arba delspinigius. Sutarties 5.3 ir 5.4 punktuose numatyti 0,1% dydžio per dienÄ delspinigiai, skaičiuojami už įsiskolinimo sumÄ . Taigi ieÅ¡kovas reikalauja 36,5% (365 x 0,1%) metinių delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .Delspinigiai yra netesybų rÅ«Å¡is. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, nes skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai.

CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiÅ¡kiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Nepaisant to, nustatant netesybas Å¡alių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavaliÅ¡kumu ar kitomis skolininkÄ verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas.

Todėl sutarties sÄ lyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sÄ lygÄ , vertintina sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo požiÅ«riu. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su vieÅ¡o intereso gynimu, nes netinkamai įgyvendinant teisę į netesybas, jos, užuot atlikusios kompensacinę funkcijÄ , gali peraugti į lupikavimÄ , pažeidžiantį vieÅ¡Ä interesÄ . Tai, kad CK įtvirtintos bÅ«tent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vienÄ kartÄ nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žiÅ«rėti, pvz., civilines bylas Nr.3K-3-721/2002;

Nr.3K-3-866/2002; Nr.3K-3-218/2003; Nr.3K-3-1070/2003; Nr.3K-3-316/2005; Nr.3K-3-394/2005; Nr.3K-3-405/2006 ir kt.).CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog aiÅ¡kiai per dideles netesybas teismas gali sumažinti, tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. IÅ¡ esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas konkrečios bylos aplinkybes ir ypač į Sutartyje numatytÄ delspinigių dydį, įvertindamas delspinigių ir reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos santykį (6.696,10 Lt /31.733,66 Lt), remdamasis CK 1.5 straipsniu ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, turėdamas omenyje CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ delspinigių dydį, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo interesai bus apginti, o atsakovo padėtis nebus pernelyg pabloginta priteisus ieÅ¡kovui dvigubai mažesnę delspinigių sumÄ už jo reikalautÄ jÄ .

Taigi ieÅ¡kovui priteistini 969,66 € (? 3.348,05 Lt) delspinigiai.4. Dėl palÅ«kanų, priskaičiuotų po Sutarties nutraukimo. Be 2.773,82 Lt palÅ«kanų, kurias tebegaliojant Sutarčiai priskaičiavo dar pradinis kreditorius, ieÅ¡kovas taip pat reikalauja priteisti ir 14.940,21 Lt palÅ«kanas, per 1712 dienų nuo 2009-11-06 iki 2014-07-15 priskaičiuotas už atsakovo negrÄ Å¾intÄ kredito likutį, taikant Sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte nurodytÄ 9,9 % palÅ«kanų metinę normÄ , nors pastarosios palÅ«kanos priskaičiuotos jau po Sutarties nutraukimo.

Ieškovas reikalauja iš viso 17.714,03 Lt palūkanų, neįvardindamas jų visų ar kurios nors minėtos jų dalies nei kaip mokėjimo (pelno) palūkanų, nei kaip kompensacinių palūkanų. Dėl toliau išdėstytų motyvų teismas ieškovo reikalaujamas jau po Sutarties nutraukimo jo paties priskaičiuotas 14.940,21 Lt palūkanas kvalifikuoja kaip kompensacines palūkanas.Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 priimtoje Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1, pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis.Tačiau, pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalies ir 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas, tik paskolos ar kredito sutarties galiojimo metu kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas, teismų vadinamas mokėjimo arba pelno palÅ«kanomis.

Atsakovui nemokant pelno palÅ«kanų ir kredito grÄ Å¾inimo įmokų, o pradiniam kreditoriui dėl to nutraukus Sutartį, atsakovui neliko pareigos toliau mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, nes pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo jos vykdymo, iÅ¡skyrus CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatytÄ Å¡ios taisyklės iÅ¡imtį, pagal kuriÄ sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Kitos sutarties sÄ lygos čia turi bÅ«ti suprantamos kaip neapibrėžiančios sutarties dalyko ir objekto. Pavyzdžiui, tai galėtų bÅ«ti sutarties sÄ lygos, nustatančios atsakomybę už sutarties pažeidimÄ , sutarties Å¡alių komunikacijos tvarkÄ , sutarties įsigaliojimÄ , nutraukimÄ , pratęsimÄ ar atnaujinimÄ , konfidencialumo įsipareigojimus, sutarties sÄ lygų prieÅ¡taravimo viena kitai iÅ¡sprendimo tvarkÄ ir pan. Taigi po Sutarties nutraukimo tolesnis atsakovo naudojimasis iÅ¡ pradinio kreditoriaus pasiskolintais pinigais yra neteisėtas, o kreditorius nebegali tikėtis pelno, taigi ir pelno (mokėjimo) palÅ«kanų, iÅ¡ neteisėtų skolininko veiksmų.

Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, pradiniam kreditoriui ir jo teises perėmusiam ieÅ¡kovui iÅ¡liko tik teisė reikalauti atlyginti dėl neteisėto pinigų naudojimo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo negrÄ Å¾into kredito ir nesumokėtų pelno palÅ«kanų suma, kuri jau aptarta anksčiau, kompensacinės palÅ«kanos, ir netesybas.Kreditoriaus (ieÅ¡kovo) reikalavimas sumokėti po Sutarties nutraukimo priskaičiuotas palÅ«kanas, kurias teismas kvalifikuoja kaip kompensacines, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę.

Laiku negrÄ Å¾inus pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats, o skolininkas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas kompensacines palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos įsipareigojimų neįvykdančiam skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos ir kreditoriaus (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymu priteisiamos ikiteisminės kompensacinės palÅ«kanos, o iÅ¡kėlus civilinę bylÄ â€“ procesinės palÅ«kanos (teisminės kompensacinės palÅ«kanos).

Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Jos tikslas – pasiekti satisfakcijÄ , t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Todėl kompensacinių palÅ«kanų, kaip kreditoriaus nuostolių, priteisimas taip pat turi atitikti kompensacinį civilinės atsakomybės pobÅ«dį ir negali tapti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altiniu.Tarp pradinio kreditoriaus, kurio teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovas, ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis, iÅ¡ kurios bendrosios dalies 2, 3.3, 3.4 ir 5.1 punktų nuostatų kilo atsakovo prievolė mokėti Sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte numatytas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas.

Kad Sutartyje kalbama bÅ«tent apie mokėjimo (pelno), o ne apie kompensacines palÅ«kanas, spręstina iÅ¡ to, jog Sutarties 3.3, 3.4 ir 5.1 punktuose minimų palÅ«kanų mokėjimas siejamas su grafike numatytomis mokėjimo dienomis. Akivaizdu, kad mokėjimų grafikas galioja ir yra taikomas tik galiojant Sutarčiai. Kaip minėta, Å¡i atsakovo piniginė prievolė baigėsi sulig Sutarties nutraukimu. Jokių kompensacines palÅ«kanas numatančių nuostatų Sutartyje nėra. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir paties pradinio kreditoriaus AB SEB banko kitose bylose reiÅ¡kiami reikalavimai, kylantys iÅ¡ analogiÅ¡kų vartojimo kredito sutarčių ir jų pažeidimo (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-24370-809/2015, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12573-587/2015 ir kt.).

Kaip matyti, pradinis kreditorius po vartojimo kredito sutarčių nutraukimo tose sutartyse numatytų palūkanų dydžio ne tik netaiko toliau skaičiuodamas kompensacines palūkanas, bet ir apskritai nereikalauja tokias palūkanas priteisti, o apsiriboja reikalavimu priteisti delspinigius.CK 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.2 straipsnyje nurodoma, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje sutartinė civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Sutarties nutraukimÄ sÄ lygojo atsakovo piniginių prievolių pradiniam kreditoriui nevykdymas, todėl atsakovas tapo naujos prievolės, kilusios iÅ¡ Sutarties pažeidimo, skolininku, privalančiu atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas, kaip tai numatyta CK 6.245 straipsnio 3 dalyje ir 6.256 straipsnio 2 dalyje. Be to, CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Kadangi pradinio kreditoriaus parengtoje vartojimo Sutartyje, prie kurios prisijungė atsakovas, aiÅ¡kiai susitarta tik dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų taikymo ir nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to susitarimo dėl kompensacinių palÅ«kanų taikymo atsakovui (kredito gavėjui, skolininkui) pažeidus Sutartį, tai nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikomos tik CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio įstatyminės kompensacinės palÅ«kanos.

Vien dėl šios aplinkybės ieškovo priskaičiuotos 14.940,21 Lt kompensacinės palūkanos mažintinos 1,98 karto, atsižvelgiant į sutartinių ir įstatyminių palūkanų santykį (9,9 % / 5 %).Kadangi kompensacinės palūkanos, kurios pagal CK 6.261 straipsnį yra laikomos minimaliais nuostoliais, ieškovui priteisiamos taikant civilinę atsakomybę atsakovui, kaip Sutartį pažeidusiai jos šaliai, pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų ar neveikimo atsirado ar padidėjo jo nuostoliai. CK 6.259 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, reglamentuojamas skolininko atsakomybės sumažinimas tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie nuostolių, padarytų dėl netinkamo prievolės įvykdymo, padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių tiems nuostoliams sumažinti.

Pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį palÅ«kanų taikymas negali prieÅ¡tarauti sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.VienareikÅ¡miÅ¡kai spręstina, kad pats ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Skolininkui laiku neįvykdžius piniginės prievolės kreditorius įgyja subjektinę teisę reikalauti iÅ¡ skolininko nuostolių atlyginimo, taigi – ir kompensacinių palÅ«kanų. Nors skola kaupėsi nuo 2008 m. pabaigos ir visi įmokų mokėjimo terminai suėjo 2009-04-30 (14 b.l.), o jos taip ir nebuvo sumokėtos, po reikalavimo teisės įgijimo ieÅ¡kovas dar ilgiau nei puspenktų metų skaičiavo kompensacines palÅ«kanas, kol jos iÅ¡augo iki 14.940,21 Lt sumos.

Tačiau kai rinkos profesionalu esantis pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas – ieÅ¡kovas, operatyviai nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų reikalauja 9,9 % metinių kompensacinių palÅ«kanų, jos nebetenka kompensacinės funkcijos ir transformuojasi į skolininko nubaudimÄ ir kreditoriaus pasipelnymÄ , pavojingai arimÄ lupikavimui. Tokiu bÅ«du įgyvendinama profesionalaus kreditoriaus teisė į kompensacines palÅ«kanas prieÅ¡tarauja Å¡ios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iÅ¡ skolininko nemokumo yra tradiciÅ¡kai smerkiamas.

Taigi įvertinus, kad ieÅ¡kovas yra profesionalas, spręstina, jog jam kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, palÅ«kanų, delspinigių ir kitko priteisimo iÅ¡ atsakovo visiÅ¡kai pakako vienerių metų po reikalavimo perėmimo. Kadangi ieÅ¡kovas, nesant tam jokių priežasčių, delsė ilgiau nei puspenkto karto (1712/365=4,69), tai atitinkamai dar tiek pat kartų mažintina iÅ¡ atsakovo priteistina kompensacinių palÅ«kanų suma. Tokiu bÅ«du ji iÅ¡ viso mažintina 9,29 (1,98 x 4,69) karto, nustatant, kad vietoje reikalautų 14.940,21 Lt ieÅ¡kovui priklauso 1.608,20 Lt kompensacinės palÅ«kanos.Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 priimtoje Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1, tiek kompensuojamųjų palÅ«kanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

Tiek netesybos, tiek kompensacinės palÅ«kanos yra laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodyti. Papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų (koks ir yra įtvirtintas Sutarties 5.3 ir 5.4 punktuose) neprieÅ¡tarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Tačiau, sprendžiant palÅ«kanų ir netesybų santykį jų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju, vadovaujamasi bendrÄ ja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palÅ«kanas, ir netesybas, nes tai reikÅ¡tų dvigubos atsakomybės taikymÄ skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų.

Kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima priteisti kartu ir netesybas, ir kompensacines palÅ«kanas, t.y. negalima jų sumuoti, nes pagal CK 6.261 straipsnį kompensacinės palÅ«kanos laikomos minimaliais nuostoliais, o pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, reikalaujant nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta minėtosios Apžvalgos Å¡eÅ¡tojoje iÅ¡vadoje, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju Å¡alys praÅ¡o ir netesybų, ir kompensuojamųjų palÅ«kanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniÄ jÄ .

Taigi, ieÅ¡kovui priklausančios 1.608,20 Lt kompensacinės palÅ«kanos, kaip mažesnioji suma, įskaitytinos į anksčiau aptartÄ didesniÄ jÄ 3.348,05 Lt delspinigių sumÄ ir atskirai nepriteistinos.5. Dėl netiesioginių nuostolių. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka yra laikomos netiesioginiais nuostoliais. IeÅ¡kovo reikalaujama priteisti 495,68 Lt suma susidarė ieÅ¡kovui neprotingai ilgai, t.y. puspenktų metų, atliekant nerezultatyvius ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus.

Kaip nurodo ieÅ¡kovas, iÅ¡siųsti net 55 laiÅ¡kai, skambinta 84 kartus, iÅ¡siųstos 39 automatinės SMS žinutės, į Gyventojų registro tarnybÄ kreiptasi 54 kartus (11 b.l.). Kita vertus, jokie įrodymai, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo faktiÅ¡kai patirtos, teismui nepateikti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovui priteistina deÅ¡imteriopai mažesnė netiesioginių nuostolių suma, t.y. 14,36 € (? 49,57 Lt).6. Dėl procesinių palÅ«kanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.7. Dėl sutartinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

IeÅ¡kovas reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 9,9 % sutartines palÅ«kanas už pagrindinę skolos sumÄ (31.733,66 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kaip anksčiau Å¡iame sprendime iÅ¡aiÅ¡kinta, Sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte yra numatytos tik mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, kurios po Sutarties nutraukimo toliau nebetaikomos. Dėl kompensacinių palÅ«kanų dydžio ir jų mokėjimo Sutartyje nėra susitarta, tik 5.3 ir 5.4 jos punktuose yra numatytas netesybų mokėjimas delspinigių pavidalu.

Nesant raÅ¡ytinio susitarimo dėl kompensacinių palÅ«kanų dydžio ir jų mokėjimo, ieÅ¡kovo reikalavimu taikytinos įstatyminio dydžio kompensacinės palÅ«kanos, kurios kaip procesinės palÅ«kanos ieÅ¡kovui jau yra priteistos (žiÅ«rėti ankstesnę pastraipÄ ), todėl antrÄ kartÄ nebepriteisiamos.8. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina proporcinga (61,65 %) patenkintiems reikalavimams 1.699,00 Lt žyminio mokesčio dalis – iÅ¡ viso 303,36 € (? 1.047,43 Lt) (5-7 b.l.).Remiantis CPK 96 straipsnio 1 ir 3 dalimis teismo patirtas 11,83 € paÅ¡to iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ abiejų ginčo Å¡alių: 7,29 € iÅ¡ atsakovo ir 4,54 € iÅ¡ ieÅ¡kovo (1 b.l.).Vadovaudamasis CPK 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais teismas nusprendžia:

IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8.325,70 € (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų 70 ct) negrÄ Å¾intÄ kredito likutį, 803,35 € (aÅ¡tuonių Å¡imtų trijų eurų 35 ct) mokėjimo palÅ«kanų skolÄ , 969,66 € (devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų 66 ct) delspinigius, 14,36 € (keturiolikos eurų 36 ct) netiesioginius nuostolius, 5% (penkių procentų) metines palÅ«kanas už priteistÄ 10.113,07 € (deÅ¡imties tÅ«kstančių vieno Å¡imto trylikos eurų 07 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-08-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 303,36 € (tris Å¡imtus tris eurus 36 ct) žyminio mokesčio ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,29 € (septynis eurus 29 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 4,54 € (keturis eurus 54 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Netenkinti ieÅ¡kinio dalyje dėl likusių delspinigių, kompensacinių palÅ«kanų ir netiesioginių nuostolių priteisimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismÄ .

              Teisėjas         Nerijus Masiulis