2022-10-12 Nr. AB-24558-3-61-3-04127-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-577-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04127-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 2S-4274 „Dėl A. D. prašymo išnagrinėjimo“(toliau – ir Raštas), ir įpareigoti Kalėjimų departamentą perkelti pareiškėją tolesniam bausmės atlikimui į Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė) esantį neįgaliųjų būrį.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui 2017 m. spalio 27 d., atlikus rentgenogramą LAVL, buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ši diagnozė buvo dar kartą patvirtinta 2019 m. liepos 9 d. Visą šį laiką pareiškėjas vartojo medikamentus, nes (duomenys neskelbtini). Laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 13 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. dėl (duomenys neskelbtini) ligų pareiškėjas buvo gydomas LAVL stacionare. Grįžus iš Ligoninės būklė dar pablogėjo, visą laiką (duomenys neskelbtini), todėl 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo skubiai išvežtas į Kauno klinikas. 2020 m. rugsėjo 16 d. jis vėl buvo paguldytas į LAVL. Gydymo metu buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga. Pareiškėjas nurodė dar 2016-2017 metais skundęsis skausmais širdies plote, tačiau jokie tyrimai jam nebuvo atlikti ir liga nenustatyta. LAVL jam buvo vengiama diagnozuoti ligą, kuri išsivystė dėl (duomenys neskelbtini).

2.2. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), kur pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, gyvenimo sąlygos prastos: didžiąją dalį laiko kaliniai yra laikomi užrakinti ir neišleidžiami į lauką; viename kambaryje gyvena 18 nuteistųjų, o jo plotas 50 kv. m; kambaryje esantys parazitai insekticidais naikinami tuo metu, kai patalpoje yra žmonių. Tai jam, kaip sergančiam (duomenys neskelbtini), labai kenksminga. Pareiškus dėl to pretenzijų, pareiškėjo teigimu, yra skiriamos nuobaudos.

2.3. LAVL yra būrys, kuriame bausmę atlieka nuteistieji, turintys fizinių trūkumų, neįgalūs, sergantys lėtinėmis ligomis. Atsižvelgdamas į savo blogą sveikatos būklę, pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu perkelti jį tolimesniam bausmės atlikimui į šį būrį. Šis prašymas buvo atmestas, todėl 2020 m. lapkričio 5 d. jis pakartotinai pateikė tapatų prašymą. Tačiau prašymas taip pat buvo atmestas, neatsižvelgus į jo kritinę sveikatos būklę bei į tai, kad sveikata sutrikdyta kalinimo metu.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo 2020 m. lapkričio 5 d. skundas (toliau – ir Skundas), kuriuo pareiškėjas prašė paaiškinti, kodėl jis neperkeliamas į LAVL Socialinės globos sektorių.

3.2. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 patvirtintame Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) numatyta, kad socialinės globos sektorius – tai pataisos įstaigoje įrengtas atskiras (lokalinis) sektorius, skirtas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems dėl turimos fizinės negalios, lėtinių ligų, amžiaus ar kitų priežasčių reikalinga kitų asmenų pagalba buityje ar savitarnoje (o ne norintiems pasigerinti kalinimo sąlygas). Vadovaujantis šiuo aprašu, gydantis gydytojas, įvertinęs, kad dėl sveikatos sutrikimų nuteistajam reikalinga socialinė globa, įvertina nuteistojo socialinį ir fizinį savarankiškumą (pagal Tvarkos aprašo priede pateiktus kriterijus) ir užpildo Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (statistinės apskaitos forma Nr. 027/a). Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodomas nuteistojo socialinio ir fizinio savarankiškumo lygis. Nuteistasis, turintis socialinio bei fizinio savarankiškumo sutrikimų, turi teisę ir pats raštu kreiptis (pateikti laisvos formos prašymą) į jį gydantį gydytoją, kad jam būtų nustatytas socialinės globos poreikis. Tuomet gydantis gydytojas, gavęs nuteistojo prašymą nustatyti socialinės globos poreikį, įvertinęs nuteistojo sveikatos būklę, socialinį ir fizinį savarankiškumą pagal Tvarkos aprašo priede nurodytus kriterijus ir nustatęs, kad nuteistajam reikalinga socialinė globa (pagalba buityje, maitinantis, švarinantis ir kt. fizinė kito asmens pagalba), užpildo statistinės apskaitos formą, Nr. 027/a, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 5 punkte. Gydantis gydytojas, nustatęs, kad nuteistajam reikalinga socialinė globa, tarnybiniu pranešimu apie tai informuoja laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorių. Ir tik tuomet pataisos namų direktorius, gavęs Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą gydytojo pranešimą, raštu kreipiasi į Komisiją dėl nuteistojo skyrimo ar perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ir pateikia reikalingus dokumentus. Komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus ir priėmusi sprendimą, raštu apie tai informuoja pataisos įstaigą.

3.3. Kalėjimų departamentas išsamiai išanalizavo visą su pareiškėjo Skundu susijusią medžiagą ir nustatė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas parašė prašymą nukreipti jį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) darbingumo lygio nustatymui. Teikiant dokumentus į NDNT, pacientą gydantis gydytojas turi atlikti tyrimus ir pagal poreikį nusiųsti gydytojų specialistų konsultacijoms, kad būtų objektyviai įvertinta paciento sveikatos būklė. Gydytojų specialistų konsultacijos yra paskiriamos bendra tvarka, todėl buvo pažymėta, kad pareiškėjas į jas bus nuvežtas, kai bus gautas pranešimas dėl konsultacijos laiko. Taip pat pažymėta, kad dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos dėl COVID-19 viruso pandemijos bei dėl žmogiškųjų resursų stygiaus, konsultacijų pacientams tenka laukti šiek tiek ilgiau nei įprastai. Tik turint visus reikiamus dokumentus gali būti svarstomas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į Socialinės globos sektorių.

3.4. Dėl skunde reiškiamo nepasitenkinimo LAVL pateiktu atsakymu į analogiško turinio skundą paaiškina, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjo įstaigos pareiškėjui pateiktą atsakymą į 2020 m. spalio 20 d. skundą. Pareiškėjui pateiktame rašte buvo pakankamai aiškiai ir išsamiai atsakyta į skunde išdėstytus teiginius, todėl faktas, kad pareiškėjo netenkina įstaigos atsakymas niekaip nesuponuoja jo nepagrįstumo. Be to, Skunde išsakyti pareiškėjo teiginiai, jog įstaiga specialiai vilkina problemos sprendimą, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais faktais. Kalėjimų departamentas išsamiai ištyrė su pareiškėjo skundu susijusias aplinkybes, todėl Kalėjimų departamento sprendimas neturėtų būti naikinamas tik todėl, kad netenkina pareiškėjo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.1. Ligoninė paaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Ligoninė prašymų dėl perkėlimo į Ligoninės socialinės globos sektorių nenagrinėja, todėl nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo skundžiamo Kalėjimų departamento sprendimo nepasisako. Ligoninė atkreipė dėmesį į tai, kad ji yra Kalėjimo departamentui pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, areštą ir laisvės atėmimo bausmes ir teikianti ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Ligoninė pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė laikydamasi gydymo protokolų, buvo atliekami reikiami tyrimai, skiriamos konsultacijos, gydymas ir priežiūra. Gydytojai ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, teikę asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepažeidė ir laikėsi teisės aktų nustatytos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, ir atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 6 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamentas. Kalėjimų departamentas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino pareiškėjo byloje esančius duomenis ir 2020 m. gruodžio 1 d. priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėjui buvo suteikta visa informacija apie tai, kokie dokumentai reikalingi ir kokių atitinkamų institucijų sprendimai turi būti priimti tam, kad jis būtų perkeltas tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui į Ligoninę. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas. Vien tai, kad Kalėjimų departamento atsakymas netenkina pareiškėjo, nėra pagrindas inicijuoti jo perkėlimo į Ligoninę.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė:

7.1. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK.

7.2. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą su pakartotiniu prašymu nedelsiant perkelti jį iš Pravieniškių PN I-ojo sektoriaus į LAVL esantį neįgaliųjų būrį. Prašyme nurodė, kad kalinimo nuo 2015 metų metu sutrikdyta jo sveikata.

7.3. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 2S-4274 paaiškino nuteistųjų perkėlimo į neįgaliųjų būrį tvarką ir sąlygas, ir pažymėjo, kad LAVL, pateikusi atsakymą į pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. skundą, pakankamai aiškiai ir išsamiai atsakė į skunde išdėstytus teiginius, šis atsakymas yra pagrįstas, o pareiškėjo išsakyti teiginiai, jog įstaiga specialiai vilkina problemos sprendimą, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais faktais.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia būti perkeltas į LAVL Socialinės globos sektorių dėl sveikatos būklės (jam diagnozuotų (duomenys neskelbtini)).

9. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 patvirtinto Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), 2–6, 9–11 punktų nuostatomis, ir pažymėjo, kad aptartas teisinis reguliavimas nustato tam tikras procedūras, kurios reikalingos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių priimti.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodo ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėją gydantis gydytojas, įvertinęs pareiškėjo sveikatos būklę, savo iniciatyva ar pareiškėjo prašymu pareiškėjui yra nustatęs socialinės globos poreikį, ir pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą perkelti jį į LAVL Socialinės globos sektorių pateikė tiesiogiai Kalėjimų departamentui.

11. Teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamentas pagal 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo prašymą neturėjo pareigos svarstyti klausimo ir priimti sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo į LAVL Socialinės globos sektorių. Kalėjimų departamentas ginčijamame Rašte pagrįstai pareiškėjui išaiškino perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių tvarką bei, nustatęs aplinkybę, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą nukreipti jį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio nustatymui, tačiau iki sprendimo priėmimo dienos nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir nustatytą socialinės globos poreikį, nurodė, kad tik turint šiuos dokumentus gali būti svarstomas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į Socialinės globos sektorių.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde ir jo patikslinime nurodytos aplinkybės dėl netinkamai jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos ir nevertinamos, kadangi, pagal teisės aktų reikalavimus, sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių yra svarbu nustatyti, ar nuteistajam dėl jo sveikatos būklės yra būtina socialinė globa. Iki ginčijamo Kalėjimų departamento Rašto priėmimo dienos ši aplinkybė nebuvo nustatyta.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija atsakovo Rašto dalies, kurioje įvertintas LAVL atsakymo į pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. prašymą dėl perkėlimo į LAVL Socialinės globos sektorių teisėtumas ir pagrįstumas, todėl dėl šios Rašto dalies plačiau nepasisakė.

14. Teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamentas nagrinėjamu atveju tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą ir priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą. Jokio Kalėjimų departamento vilkinimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į LAVL Socialinės globos sektorių nenustatyta. Panaikinti Kalėjimų departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir įpareigoti Kalėjimų departamentą perkelti pareiškėją į LAVL socialinės globos skyrių nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

15. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad siekdamas būti perkeltas į LAVL Socialinės globos sektorių, jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl socialinės globos poreikio nustatymo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Pareiškėjas skunde nurodo savo susirgimų bei neįgalumo nustatymo aplinkybes, jo perkėlimo į bausmės atlikimo vietas aplinkybes, gyvenimo sąlygas laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kuriame nurodyta, jog siekdamas būti perkeltas į LAVL Socialinės globos sektorių, jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl socialinės globos poreikio nustatymo. Pareiškėjas teigia, kad jo galimybės kreiptis į jį gydantį gydytoją ar į Laisvės atėmimo vietų ligoninę yra labai apribotos ir apsunkintos, dėl biurokratijos jo prašymai nagrinėjami labai ilgą laiką, o tai neatitinka gerojo viešojo administravimo principo, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiamas atsakovo Raštas turi būti naikinamas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, skundžiamame Rašte pasiūlęs pareiškėjui kreiptis pas gydantį gydytoją dėl socialinės globos poreikio nustatymo, tačiau nepersiuntęs šio Rašto nagrinėti kompetentingai institucijai, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Pareiškėjas apeliacinio skundo patikslinime taip pat prašo teismo kreiptis į prokuratūrą dėl kalinių nuodijimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 2S-4274 „Dėl A. D. prašymo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo perkelti pareiškėją tolesniam bausmės atlikimui į Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esantį Socialinės globos sektorių.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą ir priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą, o Kalėjimų departamento vilkinimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į LAVL Socialinės globos sektorių nenustatyta.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog siekdamas būti perkeltas į LAVL Socialinės globos sektorių, jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl socialinės globos poreikio nustatymo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

22. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Kalėjimų departamentą, prašydamas dėl sveikatos būklės ir jam diagnozuotų susirgimų perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN I-ojo sektoriaus į LAVL esantį neįgaliųjų būrį (socialinės globos sektorių). Atsakovas skundžiamu Raštu, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodęs, jog atsakovui nėra pateikti Tvarkos apraše nurodyti reikiami dokumentai, todėl klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į Socialinės globos sektorių galės būti sprendžiamas tik turint visus reikiamus dokumentus.

24. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

25. Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 (galiojo iki 2022 m. kovo 25 d.), priede yra nustatyta, kad asmenys, kurie pagal 4, 5 ir 6 kriterijus pripažinti nesavarankiškais arba daugiau nei 50 proc. yra iš dalies savarankiški ar nesavarankiški, ir asmenys, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė darbingumo netekimą nuo 55 iki 100 proc. (arba turintys I – II neįgalumo grupę) ar specialiuosius poreikius, gali pretenduoti būti skiriami ar perkelti į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių.

Tvarkos aprašo 4 punkte nustatytam kad socialinės globos poreikį nustato laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistąjį gydantis gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę, bei nustatęs nuteistojo socialinį ir fizinį savarankiškumą (pagal Tvarkos aprašo priede pateiktus kriterijus) (Tvarkos aprašo 5 p.). Nuteistasis, turintis socialinio bei fizinio savarankiškumo sutrikimų, turi teisę ir pats raštu kreiptis (pateikti laisvos formos prašymą) į jį gydantį gydytoją, kad jam būtų nustatytas socialinės globos poreikis (Tvarkos aprašo 6 p.).

Gydantis gydytojas, gavęs nuteistojo prašymą nustatyti socialinės globos poreikį, įvertinęs nuteistojo sveikatos būklę, socialinį ir fizinį savarankiškumą pagal Tvarkos aprašo priede nurodytus kriterijus ir nustatęs, kad nuteistajam reikalinga socialinė globa, tarnybiniu pranešimu apie tai informuoja laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorių (Tvarkos aprašo 7–8 p.). Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius, gavęs Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą gydytojo pranešimą, raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudarytą Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisiją (toliau – ir Komisija) (dėl nuteistojo skyrimo ar perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių (Tvarkos aprašo 9 p.).

Nuteistąjį skiriant į pataisos įstaigą, Komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus ir priėmusi sprendimą, per 3 kalendorines dienas, o perkeliant iš vienos pataisos įstaigos į kitą – per 10 darbo dienų raštu (išsiųsdama Komisijos posėdžio protokolo kopiją) apie tai informuoja laisvės atėmimo vietos įstaigą, kuri kreipėsi dėl nuteistojo skyrimo ar perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių. Laisvės atėmimo vietos įstaiga, gavusi Komisijos teigiamą sprendimą, paskiria nuteistąjį į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių (jei nuteistasis iki rašytinės informacijos apie Komisijos sprendimą gavimo nebuvo paskirtas į pataisos įstaigą) arba parengia išvadą dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, kurioje yra socialinės globos sektorius, ir nustatyta tvarka pateikia ją tvirtinti Kalėjimų departamento direktoriui (Tvarkos aprašo 10-11 p.).

26. Kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors teisę perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, teisės aktai (nagrinėjamu atveju – Tvarkos aprašas) nustato tvarką ir procedūras, kaip tokie perkėlimai turi būti atliekami.

27. Iš Tvarkos aprašo nuostatų matyti, jog nuteistojo socialinės globos poreikį savo iniciatyva arba nuteistojo prašymu nustato laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistąjį gydantis gydytojas, įvertinęs nuteistojo asmens sveikatos būklę, bei nustatęs nuteistojo socialinį ir fizinį savarankiškumą. Gydantis gydytojas, nustatęs nuteistajam socialinės globos poreikį, apie tai informuoja laisvės atėmimo įstaigos direktorių, kuris vykdo tolesnę procedūrą (kreipiasi į Komisiją, gavus Komisijos sprendimą – teikia išvadą tvirtinti Kalėjimų departamento direktoriui ir kt.). Įvertinus minėtas Tvarkos aprašo nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas Kalėjimų departamentas, neturėdamas pareiškėją gydančio gydytojo išvados dėl socialinės globos poreikio pareiškėjui, taip pat Komisijos sprendimo, kitų medicininių dokumentų, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo į LAVL esantį socialinės globos sektorių, todėl pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo perkėlimo klausimas galės būti sprendžiamas tik turint visus reikiamus medicininius dokumentus.

28. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog atsakovas turėjo perduoti pareiškėjo prašymą nagrinėti kompetentingam subjektui (gydančiam gydytojui), pažymėtina, jog pareiškėjas 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovui teikė prašymą perkelti jį iš Pravieniškių PN I-ojo sektoriaus į LAVL esantį neįgaliųjų būrį. Minėta, jog klausimus dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą sprendžia Kalėjimų departamento direktorius, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo prašymą perduoti nagrinėti kitam subjektui.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog dėl biurokratinių kliūčių pareiškėjo galimybė operatyviai pateikti prašymą gydančiam gydytojui dėl socialinės globos poreikio nustatymo yra suvaržyta, pažymi, jog šios aplinkybės nepaneigia būtinybės, siekiant būti perkeltam į socialinės globos sektorių, laikytis Tvarkos aprašo reikalavimų, ir nepatvirtina, kad atsakovas, skundžiamu Raštu atsisakęs tenkinti tokį pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo, nesant pateiktų reikiamų dokumentų, priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

30. Teisėjų kolegija taip pat atmeta abstrakčius pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Raštą, pažeidė nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus, bei pareiškėjo teisę į sveikatą, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo perkelti jį į socialinės globos sektorių, yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjui dėl jo sveikatos būklės yra reikalinga globa, ir ar toks poreikis buvo nustatytas iki skundžiamo Rašto priėmimo, o pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjo sveikatos būklės blogėjimo, kitų jo turimų susirgimų, nėra susijusios su skundžiamo Rašto priėmimu.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Raštą, nesilaikė įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir kitų principų, neužtikrino nešališko pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimo ką tik išdėstytoms nuostatoms – atsakovo Rašte nurodytas pirmiau paminėtas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į socialinės globos grupę. Teisiniai ginčo akto priėmimo pagrindai buvo aiškūs bei suprantami, ką patvirtina ir laiku paduotas argumentuotas pareiškėjo skundas dėl Rašto. Faktinis Rašto pagrindimas pareiškėjo liko nepaneigtas, o tai reiškia, jog Raštas atitiko teisinį reguliavimą bei buvo motyvuotas ir neprieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Raštą, buvo šališkas, ar pažeidė viešojo administravimo principus, kadangi teisės aktuose nurodytų procedūrų laikymasis priimant administracinius sprendimus negali būti vertinamas kaip šališkas atsakovo elgesys. Pažymėtina, jog pareiškėjas, pateikęs skundą pirmosios instancijos teismui, neginčijo Rašto atitikties viešojo administravimo principams.

34. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai pranešti prokurorui apie proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius nėra priskirtini prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. ABTĮ 111 straipsnis suteikia teisę teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą, imtis priemonių, numatytų šiame straipsnyje, jeigu nagrinėdamas administracinį ginčą nustato šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė tokio pobūdžio faktų, dėl kurių turėtų teisėtą pagrindą imtis priemonių, nurodytų ABTĮ 111 straipsnyje.

35. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo A. D. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Rašto teisėtumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė - Markovienė

Ernestas Spruogis