2021-04-29 Nr. CB-4186-2-69-3-17037-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2422

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17037-2017-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. balandžio 25 d. paduotu kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Gekona“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei Šiaulių bankui. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas iš esmės nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, kuriuo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai: nustatyti atsakovei UAB „Gekona“ išnuomoto 1,0213 ha ploto valstybinės žemės sklypo Kaune, Draugystės g. 10C, dalis (A dalis – 0,6949 ha kaip valdoma atsakovės, B dalis – 0,3264 ha kaip valdoma Lietuvos Respublikos); pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą ir remiantis juo sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį sumažinant atsakovei išnuomotą valstybinės žemės plotą iki 0,6949 ha. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai, spręsdami klausimą dėl valstybinės žemės sklypo dalies reikalingo pastatui eksploatuoti, netinkamai taikė valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punkto, Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ nuostatos) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią nuomojami valstybinės žemės sklypai privalo būti užstatyti naudojamais pagal paskirtį statiniais (o ne turi būti nuomojami laisvi valstybinės žemės sklypai tik planuojamiems statyti statiniams), o tokių statinių nesant, esama žemės nuomos sutartis privalo būti koreguojama, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės sklypas prieš tai suformuotas; 2) teismai, pažeisdami CPK 212 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertize, kurią atliko matininkas G. Paužolis, neturintis teisės rengti detaliųjų planų; anot ieškovės, teismui nustačius būtinybę atlikti detaliojo plano sprendinių ekspertizę, ją galėjo atlikti tik teismo ekspertai, kuriems suteikta teisė eiti teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas (teritorijų planavimo rūšis: detalusis ir specialusis teritorijų planavimas); eksperto specialiųjų žinių nebuvimas lėmė, kad ekspertas nagrinėjamu atveju negalėjo įvertinti detaliojo plano sprendinių, todėl netinkamai apskaičiavo žemės sklypo dalį reikalingą atsakovės pastatams eksploatuoti; 3) teismai nepašalino prieštaravimo tarp ieškovės pateiktų skaičiavimų ir teismo eksperto G. Paužolio, kurio veiklą kontroliuoja ieškovė, išvados.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovės prašymas stabdyti prašomo peržiūrėti procesinio sprendimo vykdymą.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas