2022-04-14 Nr. BB-2727-1-01-1-02373-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-96-495/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02373-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11;

1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajai L. E., jos gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. E. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. E. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 2550 Eur (51 MGL) dydžio bauda. Pritaikius BK 641 straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1700 Eur (34 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi – vieneriais metais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir 1700 Eur (34 MGL) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 29 d.; automobilio „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 800 Eur – konfiskavimas.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nuteistosios L. E. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. E. nuteista už tai, kad 2021 m. sausio 22 d. (nuosprendyje nurodyta 2021 m. sausio 11 d.) apie 16.50 val. Kauno rajone, Zapyškio sen., Zapyškio mstl., Vytauto g. 67, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A8“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas; alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKJ-0156 nustatytas 1,95 promilės neblaivumas.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistosios L. E. gynėjas advokatas G. Putvinskis prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir sušvelninti paskirtą bausmę, neskiriant L. E. realios laisvės atėmimo bausmės, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

2.2. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos įstatymu garantuotos nuteistosios L. E. teisės teikti paaiškinimus, tinkamai dalyvauti žodiniame nagrinėjime, tarti paskutinį žodį, gynėjui sakyti baigiamąją kalbą, atsikirtimais reaguoti į prokuroro pasisakymus. Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ platformą. 2016 m. birželio 16 d. teismo posėdyje buvo labai prastas ryšys, baigiamųjų kalbų metu blogai girdėjosi prokurorės, nuteistosios ir jos gynėjo pasisakymai, išsakytos kalbos buvo nesuprantamos. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

2.3. Teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, kadangi padarė neteisingas išvadas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Teismai tinkamai neįvertino bausmei individualizuoti reikšmingos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad L. E. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

2.4. Pagal teismų praktiką, teismas gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, tik tada, kai pasinaudojęs visomis baudžiamojo įstatymo suteiktomis galimybėmis švelninti bausmę ir nenustatęs BK 62 straipsnio taikymo pagrindų nusprendžia, kad BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad L. E. nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes ji nuteista už labai sunkų nusikaltimą. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu L. E. nuteista už nesunkų nusikaltimą ir galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir 34 MGL dydžio bauda. Todėl yra visos formaliosios sąlygos atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai nei nusprendė abiejų instancijų teismai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, akivaizdu, kad atidėjus bausmės vykdymą bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, realizuota bausmės paskirtis.

2.6. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes (nusikaltimo padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, veika padaryta spontaniškai, neturint išankstinio tikslo), nuteistosios asmenybę, jos elgesį po nuosprendžio priėmimo, socialinius ryšius, galima daryti išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra tinkama bausmė nuteistajai.

2.7. Netaikius bausmės vykdymo atidėjimo, nuteistajai būtų apsunkintas bendravimas su šeima ir nebūtų sudarytos sąlygos vaikams tinkamai augti. Tai, kad L. E. paskirta bausmę atlikti pataisos namuose, kuriuose įrengti kūdikių namai, nėra ta aplinkybė, kuri galėtų užtikrinti teigiamus socialinius ryšius.

2.8. L. E. augina du vaikus. Nepilnametis sūnus, gimęs 2005 metais, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 9 klasėje. Mokykla itin palankiai charakterizuoja L. E., nurodo, kad ji tinkamai rūpinasi sūnumi, dalyvauja mokyklos veikloje. Sūnaus tėvo gyvenamoji vieta nežinoma, jis su sūnumi ryšių nepalaiko, bendrauja minimaliai (paskambina kelis kartus per metus), teismo priteisto išlaikymo jis nemoka, sūnų L. E. padeda išlaikyti Vaikų išlaikymo fondas. Taigi L. E. yra vienintelis žmogus, kuris gali juo pasirūpinti. Kadangi vaikas gyvena mokyklos bendrabutyje (duomenys neskelbtini), o šeima gyvena (duomenys neskelbtini), visai savaitei suruošti vaikui maistą, drabužius ir mokymosi reikmenis pareiga tenka L. E.

2.9. L. E., kritiškai vertindama savo veiksmus, 2021 m. kovo 15 d. išėjo sveikatos žinių atestavimą, kaip transporto priemonės vairuotoja, kuri padarė teisės pažeidimą, būdama neblaivi, ir atitinkamą pažymėjimą pateikė apeliacinės instancijos teismui, taip pat pateikė šeimos nuotraukas, patvirtinančias jos glaudų ryšį su vaikais, (duomenys neskelbtini) mokyklos 2021 m. vasario 25 d. charakteristiką, kurioje nurodoma, kad ji ne tik tinkamai rūpinasi sūnumi, bet ir dalyvauja mokyklos veikloje – yra mokyklos tarybos narė.

2.10. L. E. duktė, gimusi 2020 metais, yra labai silpnos sveikatos, persirgusi ūmiąja egzantema (šeštąja liga), ligos metu kūdikiui konstatuotas kraujo tūrio sumažėjimas, ji dažnai peršąla, todėl jai itin reikalinga motinos globa. Dukters tėvas šiuo metu dėl kojos traumos yra praradęs darbą, be to, neturi reikiamų įgūdžių, būtinų tokio amžiaus vaikui prižiūrėti, todėl turi ribotas galimybes juo pasirūpinti.

2.11. Be kita ko, nuteistajai L. E. neteisingai subendrintos bausmės. L. E. paskirta bausmė turėjo būti subendrinta apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi bausmės labai skiriasi pagal pavojingumą, o ne iš dalies sudedamos pagal BK 64 straipsnio taisykles.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistosios L. E. gynėjo advokato G. Putvinskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistosios procesinių teisių apeliacinės instancijos teisme (BPK 22 straipsnio 3 dalis)

4. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeistos nuteistosios L. E. teisės, nurodytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, t. y. teisė teikti paaiškinimus, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu, taip pat buvo suvaržyta teisė gynėjui pasakyti baigiamąją kalbą. Tokie pažeidimai buvo padaryti dėl to, kad bylą nagrinėjant nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje buvo prastas ryšys ir negalima buvo girdėti bei suprasti proceso dalyvių kalbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

5. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. posėdžio protokolo, žodinis teismo posėdis vyko mišriuoju būdu, t. y. nuteistoji L. E. ir jos gynėjas advokatas G. Putvinskis posėdyje dalyvavo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę „Zoom“ programą, o prokurorė R. Raulynaitienė dalyvavo posėdyje tiesiogiai. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vyko pagal BPK 324 straipsnyje nustatytą tvarką. Nuteistajai buvo išaiškintos jos procesinės teisės, proceso dalyviams suteikta teisė pareikšti prašymus, išdėstyti savo nuomonę dėl įrodymų tyrimo, suteikta teisė nuteistajai, jos gynėjui pasakyti baigiamąją kalbą, taip pat ir L. E. buvo suteikta teisė kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. Nuteistoji ir jos gynėjas prašymų ar pastabų dėl teismo posėdžio techninių nesklandumų (netinkamo garso, ryšio) nereiškė, suprato teismo užduodamus klausimus dėl prašymų pateikimo, įrodymų tyrimo ir į juos atsakė, pasakė baigiamąją kalbą, išdėstė nuomonę dėl teisės pasakyti atsikirtimus ir pastabas, L. E. pasinaudojo teise į paskutinį žodį. Iš teismo posėdžio garso įrašo, esančio teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, matyti, kad garso įrašas yra kokybiškas, proceso dalyvių kalbos aiškiai girdisi, posėdžio turinys atitinka posėdžio protokolą. Be to, nei nuteistoji, nei jos gynėjas, klausydami prokurorės baigiamosios kalbos, nereiškė pastabų dėl garso kokybės, jiems suteikta atsikirtimų teise nesinaudojo, nuteistoji paskutinio žodžio metu aiškiai išsakė savo poziciją dėl gynėjo apeliacinio skundo, prašė jį patenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nuteistoji nebuvo apklausiama, todėl kasatoriaus skundo argumentas dėl suvaržytos nuteistosios teisės duoti paaiškinimus yra absoliučiai deklaratyvus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus teiginiai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padarytas BPK pažeidimas, suvaržytos nuteistosios procesinės teisės, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės, BK 64, 75 straipsnių taikymo

6. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus teismų sprendimus dėl L. E. paskirtos bausmės, daro išvadą, kad teismai bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. E. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 2550 Eur (51 MGL) dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 641 straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 1700 Eur (34 MGL) dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo L. E. paskirta teisinga, įstatymo nuostatas atitinkanti bausmė. Tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę, tiek apeliacinės instancijos teismas, dar kartą svarstydamas bausmės paskyrimo klausimą pagal nuteistosios gynėjo pateiktą apeliacinį skundą, tinkamai įvertino BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. Visos bausmei skirti reikšmingos įstatyme nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir aptartos (L. E. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, bausta administracine tvarka, anksčiau teista, Užimtumo tarnyboje neregistruota, priklausomybės ligų centre nesigydė, augina mažametį vaiką, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta) ir parinkta inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nustatyta bausmė – bauda. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, skirdami L. E. bausmę už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir teisingai jai nustatė švelniausią sankcijoje nustatytą bausmę – baudą.

8. Be to, skundžiamu nuosprendžiu L. E. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (vieneriais metais) ir L. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 1700 Eur (34 MGL) dydžio bauda. Kasatorius nesutinka su galutinės bausmės paskyrimu nuteistajai, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos ir paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu.

9. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi, skirdamas subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio nuostatas, teismas bausmes gali tik visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). BK 64 straipsnis nenustato bausmių apėmimo būdo, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2005, 2K-368-511/2017).

10. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą L. E. buvo nuteista devynerių metų laisvės atėmimo bausme, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi L. E. lygtinai paleista neatlikusi penkerių metų vieno mėnesio šešiolikos dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikalstamą veiką, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kurią ji nubausta nagrinėjamoje byloje, L. E. padarė 2021 m. sausio 22 d. t. y. lygtinio paleidimo metu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priešingai nei teigia kasatorius, nuteistajai L. E. teisingai taikė BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmių sudėjimą, iš dalies sudėdamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio 3 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies taisykles.

11. Kitas kasatoriaus prašymas yra taikyti nuteistajai BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius nurodo įvairias aplinkybes, kurios, jo manymu, mažina nuteistosios ir jos anksčiau padarytos veikos pavojingumą, akcentuoja nuteistosios šeiminę padėtį (augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas mažametis), stiprius socialinius ryšius ir kt. aplinkybes.

12. Pažymėtina, jog tam, kad būtų svarstoma galimybė taikyti BK 75 straipsnį, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar yra įstatymui taikyti būtinos formaliosios sąlygos. BK 75 straipsnyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojusi priimant L. E. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. L. E. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, metu ir dabar galiojančioje BK 75 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

13. L. E. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu buvo nuteista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), juo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, nors BK 75 straipsnio redakcijos nuo L. E. veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir keitėsi, tačiau jos neatitinka nė vienos iš šių įstatymų redakcijų formaliųjų sąlygų (bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, padarius labai sunkų nusikaltimą), kurioms esant būtų galima svarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nesant formaliųjų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nagrinėti kitas aplinkybes ir atlikti individualų teisinį vertinimą dėl šios normos taikymo nėra teisinio pagrindo.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą, taikymo klaidos nepadarė ir paskyrė L. E. teisingą bausmę. Todėl, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų procesinio sprendimo keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios L. E. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį skundą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė