589140a9-e519-45fe-99ea-b1153ec3e5e7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-537-241/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00645-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2; 2.6.10.5.1; 3.1.7.13; 3.1.14.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrovet“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-474-796/2019 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl skolos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismÄ , be kita ko, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Agrovet“ 437 428,54 Eur (1 510 353,25 Lt) įsiskolinimÄ už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės 2011 m. spalio 27 d. sprendimo ir 2011 m. lapkričio 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kurioje yra ir Kretingalė, teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Apie viešųjų paslaugų teikėjo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje pasikeitimÄ abonentai buvo informuoti spaudoje, o atsakovė – ir elektroniniu paÅ¡tu.

IeÅ¡kovė pateikė atsakovei pasiÅ«lymÄ dėl Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet atsakovė raÅ¡ytinės sutarties su ieÅ¡kove nesudarė. Tačiau atsakovė savo veiksmais parodė, kad siekia tarp Å¡alių sukurti tiekimo–vartojimo santykius. Atsakovei priklausantys geriamojo vandens ir buitinių nuotekų tinklai yra prijungti prie ieÅ¡kovės valdomos ir veikloje naudojamos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, dėl to atsakovei neiÅ¡vengiamai tiekiamas geriamasis vanduo bei tvarkomos nuotekos.

Atsakovė savo vandens ir nuotekų tinklų nuo ieškovės infrastruktūros neatjungė. Kadangi atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. susidarė 1 510 353,25 Lt įsiskolinimas. Pažymėjo, kad atsakovės išleidžiamų nuotekų kiekis apskaičiuotas vadovaujantis ankstesnėje 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovės ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje deklaruotomis nuotekų taršos elementų koncentracijomis.

3. IeÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Agrovet“ 167 268,13 Eur už geriamojo vandens bei nuotekų Å¡alinimo paslaugas, teiktas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., ir 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria Å¡i bylos dalis dėl skolos priteisimo buvo grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, buvo gauta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ turėjo kreiptis į komisijÄ , teikdama derinti nuotekų valymo paslaugų kainÄ iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau faktiÅ¡kai kreipėsi 2013 m. sausio 10 d.

Be to, buvo sudaryta pažyma apie visÄ nuotekų kiekį, iÅ¡valytÄ Kretingalės nuotekų valykloje per ginčo laikotarpį. Todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, perskaičiavo atsakovės patiektas nuotekas ne pagal patiektÄ geriamojo vandens kiekį, bet pagal Kretingalės nuotekų valyklos visų priimtų nuotekų, atėmus visus kitus vartotojus, likutį. Taigi atsakovės nuotekų kiekis per ginčo laikotarpį sumažėjo nuo 141 626 kub. m iki 66 993 kub. m.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad perskaičiavo ir atsakovės UAB „Agrovet“ skolos dalį už padidėjusiÄ tarÅ¡Ä (170 960,29 Eur). Perskaičiuodama Å¡iÄ skolos dalį, ieÅ¡kovė vadovavosi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtintomis kainomis už nuotekų tvarkymÄ , tačiau buvo atsižvelgta ir į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktas iÅ¡vadas dėl kainodaros už padidėjusiÄ ir specifinę nuotekų tarÅ¡Ä taikymo.

PraÅ¡oma priteisti suma už padidėjusiÄ ir specifinę tarÅ¡Ä mažintina nuo 590 291,70 Lt (su PVM) (170 960,29 Eur su PVM) iki 110,47 Eur (su PVM). IeÅ¡kovė pažymėjo, kad jau įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo dalimi) yra patenkinti visi kiti ieÅ¡kovės pradiniu ieÅ¡kiniu reikÅ¡ti reikalavimai (nustatyta, kad ieÅ¡kovė teikia atsakovei geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas; atsakovė įpareigota leisti ieÅ¡kovei atsakovės teritorijoje esančiame Å¡ulinyje įrengti atsiskaitomÄ jį nuotekų apskaitos prietaisÄ ; atsakovė įpareigota sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei įrengti ir nuimti prie atsakovės teritorijoje esančio Å¡ulinio automatinį mėginių semtuvÄ ) ir yra atmesti visi atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė 270 160,41 Eur sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus, turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta atitinkama žyminio mokesčio dalis.

5. Atsakovė UAB „Agrovet“ su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės visiÅ¡kai atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl nepagrįstai priskaičiuotos padidėjusios tarÅ¡os, reikalaudama priteisti tik 110,47 Eur (381,43 Lt), sumažindama pradiniu reikalavimu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ net 170 849,82 Eur (589 910,25 Lt), todėl bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi bÅ«ti nutraukta. Nutraukus bylÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos atsižvelgiant į Å¡alių procesinį elgesį, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

6. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atsakovės nuotekų kiekio sumažinimo motyvavo iÅ¡ esmės vien teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, nurodydama, kad ji perskaičiavo UAB „Agrovet“ patiektas nuotekas ginčo laikotarpiu ne pagal patiektÄ geriamojo vandens kiekį, bet pagal Kretingalės nuotekų valyklos visų priimtų nuotekų, atėmus visus kitus vartotojus, likutį. IÅ¡dėstytos aplinkybės suponuoja, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pradinių reikalavimų dalis nuo pat pradžių buvo aiÅ¡kiai nepagrįsta, nes AB „Klaipėdos vanduo“ nesÄ Å¾iningai siekė nepagrįstos ekonominės naudos, t. y. už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalavo priteisti daug daugiau, nei faktiÅ¡kai iÅ¡valė ar techniÅ¡kai galėjo iÅ¡valyti Kretingalės nuotekų valymo įrenginiai.

7. Atsakovė nesutiko su ieškovės apskaičiuotu nuotekų kiekiu. Nurodė, kad faktiškai į Kretingalės valymo įrenginius atsakovė išleido 51 553 kub. m nuotekų, t. y. 15 440 kub. m mažesnį nuotekų kiekį, nei patikslintame ieškinyje nurodė AB „Klaipėdos vanduo“. Pažymėjo, kad ieškovė net minimaliai neįvertino į nuotekų tinklus neišvengiamai patenkančio infiltracinio vandens kiekio. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės patikslintame ieškinyje apskaičiuota nuotekų kaina.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė perskaičiavo skolos dydį, vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2008 m. birželio 26 d. patvirtintomis kainomis už nuotekų tvarkymÄ , atsižvelgdama į komisijos pateiktas iÅ¡vadas dėl kainodaros už padidėjusiÄ ir specifinę nuotekų tarÅ¡Ä taikymo, tačiau už ginčo laikotarpiu UAB „Agrovet“ patiektas nuotekas mokėtina suma turėjo bÅ«ti apskaičiuota vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. gegužės 30 d. sprendime nustatytų ir su komisija suderintų kainų pagrindu.

Tai reiÅ¡kia, kad abonentų nuotekų, kurių tarÅ¡a nevirÅ¡ija bazinės tarÅ¡os, AB „Klaipėdos vanduo“ privalėjo taikyti 0,57 Eur už kub. m ir PVM nuotekų tvarkymo kainÄ , o ne 1,017 Eur už kub. m ir PVM kainÄ . AB „Klaipėdos vanduo“ už nuotekų tvarkymÄ skaičiuoja kainÄ , kuri bÅ«tų taikoma, jei bÅ«tų buvęs deklaruotas azotas, tačiau atsakovė nebuvo deklaravusi papildomų nuotekų tarÅ¡os elementų koncentracijų. Atsižvelgiant į tai, nuotekų su bazine tarÅ¡a kaina turėjo bÅ«ti apskaičiuota taip: 51 533 kub. m × 0,57 Eur už kub. m = 29 385,21 Eur + PVM (35 556,10 Eur su PVM), todėl suma už nuotekų su bazine tarÅ¡a tvarkymÄ mažintina nuo 81 037,08 Eur su PVM iki 35 556,10 Eur su PVM.

8. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 91,30 Eur (be PVM) arba 110,47 Eur (su PVM) suma už nuotekas su padidėjusia tarÅ¡a. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepatyrė visiÅ¡kai jokių sÄ naudų, susijusių su padidėjusia azoto tarÅ¡a, kadangi nuotekų mėginiuose, kuriuos iÅ¡tyrė žinybinė AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorija, buvo nustatytas vienintelio tarÅ¡os elemento, t. y. bendrojo azoto, didesnis kiekis, kurio Kretingalės nuotekų valymo įrenginiai nevalo. Todėl ieÅ¡kovė neturi teisės skaičiuoti padidėjusios tarÅ¡os kainos dalies ir padidėjusios tarÅ¡os dėl bendrojo azoto.

Be to, pagal TarÅ¡os integracijos ir prevencijos kontrolės (TIPK) leidimÄ iÅ¡ Kretingalės valymo įrenginių AB „Klaipėdos vanduo“ turi teisę iÅ¡leisti į pavirÅ¡inį vandens telkinį po valymo proceso nuotekas, kuriu vidutinė bendrojo azoto koncentracija yra netgi 491,6 ms/l, o bendrojo fosforo – 19,7 mg/1, todėl ieÅ¡kovė nuotekas su padidėjusia bendrojo azoto tarÅ¡a gali, netgi jų nevalydama, iÅ¡leisti į priimtuvÄ , nepatirdama jokių sÄ naudų, susijusių su azoto tarÅ¡os mažinimu.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei iÅ¡duotame TIPK leidime į gamtinę aplinkÄ po valymo proceso AB „Klaipėdos vanduo“ iÅ¡leidžiamoms nuotekoms nustatomos tiktai dviejų terÅ¡alų – BDS7 ir riebalų, ribinės vertės. Nuotekų valykla atsiskaito tik pagal BDS ir riebalus, o sankcijos už bendrÄ jį azotÄ ir bendrÄ jį fosforÄ nėra taikomos, nes valo tik BDS ir riebalus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Agrovet“ bÅ«tų virÅ¡ijusi kitų terÅ¡alų, be bendrojo azoto, normas.

9. Atsakovė nurodė, kad pagrįsta ieÅ¡kinio reikalavimų dalis sudaro 120 000,78 Eur, tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti atimti atsakovės mokėjimai už paslaugas, likusi reikalavimo dalis atmestina. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 9 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovei AB „Klaipėdos vanduo“ iÅ¡ atsakovės UAB „Agrovet“ 167 268,13 Eur skolÄ už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 11 319 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Teismas nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės yra susiklostę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo–vartojimo santykiai. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas. Å i teismo sprendimo dalis įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti skolos dalies, kuri susidarė už atsakovei laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. tiektÄ geriamÄ jį vandenį. IÅ¡ prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėtos UAB „Agrovet“ mokėtinos sumos už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas iÅ¡Å¡ifravimo lentelės nustatyta, jog ieÅ¡kovė už vandenį praÅ¡o priteisti 70 157,26 Eur be PVM (84 890,28 Eur su PVM). Atsakovė UAB „Agrovet“ nesutinka su ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje apskaičiuotu nuotekų kiekiu ir kaina.

13. Teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ buvo pasirašyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Šios sutarties 1.7 punkte nurodyta, jog UAB „Agrovet“ maksimalus išleidžiamų nuotekų užterštumas BDS7 – 1000 mg/l, SM – 1000 mg/l, naftos produktai – 1 mg/l, riebalai – 50 mg/l. Klaipėdos rajono savivaldybės ir ieškovės viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų Klaipėdos rajone savivaldybėje sutartis pasirašyta 2011 m. lapkričio 8 d.

14. Teismas nurodė, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) 21 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 1 d.), iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo geriamojo vandens tiekimas vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais (vartotojais) sudarytų sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sÄ lygas. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovei ne vienÄ kartÄ buvo siÅ«loma pasiraÅ¡yti paslaugų teikimo sutartį, tačiau ji vengė jÄ sudaryti.

Atsakovė siekė sutartinių santykių nenutraukti, naudotis paslaugomis, bet iÅ¡ esmės vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. sutartimi, iÅ¡ dalies pakoreguojant jos sÄ lygas. Tik Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas.

15. Teismas nurodė, kad pati atsakovė pripažįsta faktÄ , jog UAB „Agrovet“ yra gamybinė įmonė ir jos veikla nuo 2008 m., kada ji UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ deklaravo padidėjusiÄ tarÅ¡Ä , nepasikeitė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“, atsakovei nepasiraÅ¡ant naujos sutarties, apskaičiuodama nuotekų kainÄ , pagrįstai vadovavosi 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ pasiraÅ¡ytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 1.7 punkte pačios atsakovės deklaruota padidėjusia tarÅ¡a ir atsižvelgdama į nurodytus dydžius apskaičiavo nuotekų iÅ¡valymo kainÄ . Be to, teismas sprendė, kad bazinės nuotekų valymo kainos taikymas gamybinei įmonei neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

16. Teismas nurodė, kad savivaldybės tarybos sprendimai yra poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra visais atvejais negalimas, nes poįstatyminis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio, ar nuolatinio galiojimo. Teismas, susipažinęs su Vilniaus administracinio teismo išaiškinimu administracinėje byloje Nr. I-2955-484/2013, kuriuo vadovaujantis nėra draudžiama taikyti ankstesnių metų kainas tol, kol įsigalioja nauja kaina, sprendė, kad atsakovės nuotekų šalinimo įsiskolinimas turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu, o ne 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu patvirtintomis kainomis, nepaisant to, kad 2008 m. birželio 26 d. sprendime kainų galiojimas buvo nustatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Ši pozicija atitinka ir teisingumo bei protingumo principus, nes situacija, kai terminas, kuriam buvo patvirtintos kainos, jau pasibaigė, o naujos kainos dar nėra patvirtintos, negali lemti situacijos, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai. Nei GVTNTĮ, nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika nedraudžia taikyti ankstesnių metų kainos tol, kol įsigalios nauja kaina. Netaikant ankstesnių metų kainos, tiekėjas negautų mokėjimo už teikiamas paslaugas, nebūtų užtikrintas nenutrūkstamas vandens tiekimas, galėtų būti pažeistas viešasis interesas.

17. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 26 d. iÅ¡vadose nurodyta tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vėlavo kreiptis į komisijÄ dėl naujų nuotekų valymo kainų derinimo daugiau nei 2 metus, nėra esminė ir sÄ lygojanti, kokiame norminiame akte – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. ar 2013 m. gegužės 30 d. sprendime – nustatytos kainos už nuotekų valymÄ bus taikomos.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti 437 428,54 Eur (1 510 353,25 Lt) įsiskolinimÄ už geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas. Nurodyta skola apėmė ir 170 960,29 Eur (590 291,70 Lt) sumÄ už padidėjusiÄ nedeklaruotÄ , tačiau faktiÅ¡kai rastÄ tarÅ¡Ä . Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, gavus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡vadÄ , kurioje pasisakyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ turėjo kreiptis į komisijÄ , teikdama derinti nuotekų valymo paslaugų kainÄ iki 2011 m. gruodžio 31 d., o faktiÅ¡kai kreipėsi 2013 m. sausio 10 d., ieÅ¡kovė atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, perskaičiavo atsakovės skolos dalį už padidėjusiÄ tarÅ¡Ä .

Perskaičiuojant Å¡iÄ skolos dalį buvo vadovaujamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtintomis kainomis už nuotekų tvarkymÄ , tačiau buvo atsižvelgta į komisijos teismui pateiktas iÅ¡vadas dėl kainodaros už padidėjusiÄ ir specifinę nuotekų tarÅ¡Ä taikymo. PraÅ¡omÄ priteisti sumÄ už padidėjusiÄ ir specifinę tarÅ¡Ä ieÅ¡kovė sumažino nuo 590 291,70 Lt su PVM (170 960,29 EUR su PVM) iki 110,47 Eur su PVM. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovei AB „Klaipėdos vanduo“ patikslinus ieÅ¡kinį atsakovė nenurodė motyvų, kodėl priteistina suma turėtų bÅ«ti mažinama dar labiau.

19. Teismas nurodė, kad nustatant kam buvo naudinga ar nenaudinga beveik dvejus metus nesikreipti į komisijÄ dėl kainų perskaičiavimo, reikia įvertinti, kokios sumos susidaro už visas teiktas paslaugas, t. y. tiek už geriamÄ jį vandenį, tiek už nuotekų valymo paslaugų suteikimÄ , visos praÅ¡omos priteisti skolos dydį. Nagrinėjamu atveju įvertinus ieÅ¡kovės pateiktus apskaičiavimus matyti, jog bendra įsiskolinimo suma taikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtintas kainas yra mažesnė ir naudingesnė atsakovei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ praÅ¡omÄ priteisti įsiskolinimÄ mažinti daugiau, nei sumažino pati ieÅ¡kovė patikslindama ieÅ¡kinio reikalavimus.

20. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. balandžio 11 d. pažymoje nurodoma, jog 2012 m. planuojamos (laukiamos) AB „Klaipėdos vanduo“ vandens netektys – 50,6 procento. Šie duomenys buvo įvertinti apskaičiuojant ir nustatant komisijos siūlomas derinti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas. Be to, atsakovė nurodydama, kad, jos vertinimu, į Kretingos valymo įrenginius išleido 15 440 kub. m mažesnį nuotekų kiekį, nenurodė, kaip jį apskaičiavo, o tik deklaratyviai rėmėsi institucijų pažymose nurodytais procentiniais apskaičiavimais, nuotraukomis ir aplinkybėmis, kurios tiesiogiai neįrodo, jog UAB „Agrovet“ turi būti skaičiuojamas 15 440 kub. m mažesnis nuotekų kiekis.

21. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ieÅ¡kovė nuotekas su padidėjusia bendrojo azoto tarÅ¡a galėjo iÅ¡leisti į priimtuvÄ , visiÅ¡kai nevalydama azoto. Teismas nurodė, kad į Kretingalės valymo įrengimus yra surenkamos nuotekos ne tik iÅ¡ atsakovės, bet ir iÅ¡ kitų abonentų. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog kitų abonentų patiekiamos nuotekos nebÅ«na užterÅ¡tos azotu ir ieÅ¡kovė gali nuotekas iÅ¡leisti nevalytas. Leistinas bazinės tarÅ¡os lygis yra nustatytas norminiais aktais, ginčo, kad atsakovė jÄ virÅ¡ijo, nėra, nepraÅ¡oma priteisti daugiau negu nustatyta kaina.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomas aplinkybes, jog ieÅ¡kovei AB „Klaipėdos vanduo“ buvo atliktas 9 490,97 Eur mokėjimas, patvirtina byloje pateikti įrodymai apie 2012 m. lapkričio 29 d. 23 203,71 Lt mokėjimÄ ir apie 2013 m. gruodžio 9 d. 9 566,72 Lt mokėjimÄ . Tačiau atsakovės mokėjimai yra įvertinti, tai matyti ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktoje įsiskolinimo apskaičiavimo pažymoje, kurioje nurodyta Å¡i suma. Todėl atsakovės praÅ¡ymas iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos atimti 9 490,97 Eur yra netenkinamas.

23. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio patikslinimas teismo rezoliucija buvo priimtas, įvertinus tai, jog patikslinto ieÅ¡kinio priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. IeÅ¡kovei įstatymas suteikta teisę pateikti teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį ir tokiu atveju byla yra nagrinėjama neperžengiant patikslinto ieÅ¡kinio ribų. Todėl atsakovės UAB „Agrovet“ praÅ¡ymas bylos dalį nutraukti yra netenkinamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio sumažinimas neiÅ¡sprendė ginčo, atsakovė nesutiko su sumažintu ieÅ¡kinio reikalavimu, ginčijo nuotekų kiekius, taip pat kainÄ , todėl nėra pagrindo mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 24. Atsakovė UAB „Agrovet“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės perskaičiuotu skolos dydžiu, remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtintomis kainomis už nuotekų tvarkymÄ , kadangi Å¡iuo sprendimu buvo nustatytas konkrečiu terminu apibrėžtas kainų galiojimo laikotarpis.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu suderintos ir patvirtintos kainos galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d. Jeigu AB „Klaipėdos vanduo“ bÅ«tų laiku pradėjusi procedÅ«rÄ dėl nuotekų tvarkymo kainos derinimo, bÅ«tent Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. gegužės 30 d. sprendime nustatytos kainos bÅ«tų galiojusios jau nuo 2012 m. 24.2. Teismo motyvas, kad poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra visais atvejais negalimas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju atsakovė nekėlė reikalavimo, jog pirmosios instancijos teismas pažeistų teisės negaliojimo atgal principÄ , neprašė taikyti nepaskelbtÄ ar neįsigaliojusį poįstatyminį aktÄ ar pripažinti poįstatyminio Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. gegužės 30 d sprendimo retrospektyvų galiojimÄ , bet prašė remtis minėtu teises aktu bÅ«tent kaip artimiausios reikÅ¡mės kriterijumi, nustatant teisingÄ ir bÅ«tinosiomis sÄ naudomis pagrįstÄ kainÄ laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir užpildant laikotarpio, kuriuo dėl ieÅ¡kovės neveikimo nebuvo suderinta ir patvirtinta kaina už nuotekų tvarkymo paslaugas, spragÄ . 24.3.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Agrovet“ siÅ«lė nustatyti nuotekų tvarkymo paslaugų kainÄ , remiantis artimiausios reikÅ¡mės kainos kriterijumi ir pateikė skaičiavimus dėl sumos, susidariusios už nuotekų tvarkymÄ per ginčo laikotarpį todėl, kaip visiÅ¡kai nepagrista, atmestina ginčijamo teismo sprendimo prielaida, jog neva netaikant ankstesnių metų kainos, nuotekų tvarkytojas negautų mokėjimo už teikiamas paslaugas, nebÅ«tų užtikrintas nenutrÅ«kstamas vandens tiekimas, bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas. 24.4.

Ginčijamu sprendimu formuojamas ydingas precedentas, kuriuo įteisinama galimybė monopolinę padėtį savivaldybėse turinčioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančioms bendrovėms tyčia uždelsti vykdyti savo pareigÄ dėl naujų kainų suderinimo, kai pagal savivaldybės patvirtintÄ infrastruktÅ«ros plėtros ir ilgalaikio susidėvėjusio turto atkÅ«rimo lėšų panaudojimo planÄ , naujai perskaičiuojamos kainos bÅ«tų abonentams ir vartotojams palankesnės nei anksčiau galiojusios kainos.

Ginčijamu sprendimu nebuvo iÅ¡tirta, kokios įsiskolinimo už nuotekų tvarkymÄ sumos bÅ«tų buvusios, jei kainos bÅ«tų suderintos laiku, todėl pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime liko neatsakyta į esminį klausimÄ , iÅ¡keltÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 61 punkte. 24.5. Pirmosios instancijos teismas pažodžiui vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. raÅ¡te iÅ¡dėstyta pozicija ir Vilniaus administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu administracinėje byloje Nr. I-2955-484/2013 dėl Å¡ilumos kainų derinimo, tačiau atsisakė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika vandentvarkos ir nuotekų tvarkymo srityje, t. y. 2012 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-492-1353/2012), kuriame buvo konstatuota, kad, pasikeitus metodikai, anksčiau suderintos kainos laikytinos neatitinkančiomis įstatymo reikalavimų, todėl negali bÅ«ti laikomos teisingai nustatytomis. 24.6.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. ne šiaip pasikeitė kainų galiojimo laikotarpis, bet pasibaigė senojo veiklos ir plėtros plano galiojimas, nes iš esmės išsiplėtė AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija, kuri buvo patvirtinta specialiuoju planu. Laikotarpiui nuo 2012 – 2016 m. buvo patvirtintas naujas veiklos ir plėtros planas, atsižvelgiant į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ iš AB „Klaipėdos rajono vandenys“ perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su vandens tiekimo veikla, išplėsta AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tvarkymo veiklos geografinė teritorija, padidėjo naujų abonentų ir vartotojų skaičius.

Pasikeitus vieÅ¡ojo vandens tiekimo teritorijai, neabejotinai pasikeitė ir ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ patiriamos bÅ«tinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sÄ naudos. VieÅ¡osios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo iÅ¡siplėtimas lėmė ir vieÅ¡ojo vandens tiekėjo kainodaros objektyvių faktorių pokyčius, dėl to AB „Klaipėdos vanduo“ buvo įpareigota iÅ¡ naujo derinti kainas. 24.7. AB „Klaipėdos vanduo“ savo teisės aktuose reglamentuojamÄ prievolę suderinti kainas pagal naujÄ 2012 – 2016 m. laikotarpio plėtros planÄ Ä¯vykdė pavėluotai dėl savo, o ne dėl abonentės kaltės. NežiÅ«rint to, bÅ«tent remiantis nauju ir aktualiu AB „Klaipėdos vanduo“ veiklos ir plėtros planu, buvo tiksliai ir teisingai apskaičiuota kaina, todėl nėra pagrindo abonentui primesti papildomų kaÅ¡tų ir finansinių rizikų vien dėl to, kad ieÅ¡kovė daugiau nei du metus nevykdė savo pareigos nustatytais terminais suderinti ir patvirtinti kainas.

IÅ¡ naujo su komisija suderinus kainas už padidėjusiÄ ir specifinę tarÅ¡Ä nuotekose, tokių nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatyta, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir yra susieta su vieÅ¡ojo vandens tiekėjo padidėjusiomis sÄ naudomis. BÅ«tent toks kainų apskaičiavimas už nuotekų tvarkymÄ buvo nustatytas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., kuomet ieÅ¡kovė su komisija suderino ir savivaldybėje patvirtino kainas. 24.8. Už UAB „Agrovet“ patiektas nuotekas mokėtina suma turi bÅ«ti apskaičiuota vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendime nurodytų kainų pagrindu, o ne Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtintomis kainomis.

Tai reiÅ¡kia, kad abonentų nuotekų, kurių tarÅ¡a nevirÅ¡ija bazinės tarÅ¡os, tvarkymui, pasikeitus vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotakynės iÅ¡vystymo zonai, ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ privalėjo taikyti 0,57 Eur/kub. m be PVM nuotekų tvarkymo kainÄ , o ne 1,017 Eur/kub. m be PVM kainÄ . Todėl suma už atsakovės UAB „Agrovet“ nuotekų su bazine tarÅ¡a tvarkymÄ apskaičiuotina taip: 51 533 kub. m × 0,57 Eur/m3) = 35 556,10 Eur su PVM). Taigi ginčijamu teismo sprendimu nepagrįstai už nuotekų su bazine tarÅ¡a tvarkymÄ priskaičiuota 45 480,98 Eur daugiau. 24.9.

Atsakovė buvo nepagrįstai apmokestinta už didesnę nei bazinė nuotekų tarÅ¡Ä . Jai pritaikyta papildoma kainos dalis už BDS7 ir skendinčių medžiagų tarÅ¡os elementus, nors atsakovė nebuvo deklaravusi Å¡ių elementų padidėjusios tarÅ¡os, o faktiniuose nuotekų mėginiuose, kuriuos ieÅ¡kovė atlikdavo periodiÅ¡kai, nebuvo aptikta didesnių nei leistinos bazinės tarÅ¡os elementų koncentracijos, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiavo papildomÄ kainos dalį. Atsakovei už BDS7 elemento padidintÄ tarÅ¡Ä nepagrįstai pritaikyta 0,1854 Eur/kub. m kainos dalis, o už skendinčias medžiagas nepagrįstai pritaikyta 0,1825 Eur/kub. m kainos dalis.

Faktiniuose nuotekų mėginiuose neaptikus tarÅ¡os didesnės nei bazinė tarÅ¡a, nuotekoms, kurių tarÅ¡a nevirÅ¡ijo bazinės, tvarkymui, taikytina kaina turėjo bÅ«ti 0,57 Eur/kub. m be PVM, o ne 1,017 Eur/kub. m be PVM ir ne 0,854 Eur/ kub. m. 24.10. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 22 d. Å¡alių santykiai turi bÅ«ti reguliuojami pagal Vyriausybės nustatytas vieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartines sÄ lygas. AB „Klaipėdos rajono vandenys“, kuri Kretingalės abonentų nuotekas tvarkė iki 2012 m., buvo su komisija suderinusi ir abonentams taikė vien tik bazinę nuotekų tvarkymo kainÄ , o kintamos kainos dalies, kuri priklauso nuo padidintos nuotekų tarÅ¡os elementų, apskritai netaikydavo.

Abonentė net nebuvo įsipareigojusi sekti ir tikrinti iÅ¡leidžiamų nuotekų užterÅ¡tumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Agrovet“ prisiėmė įsipareigojimÄ papildomai mokėti už atskirų tarÅ¡os elementų padidėjusiÄ koncentracijÄ ar neiÅ¡leisti didesnės tarÅ¡os nuotekų, kurių tarÅ¡os koncentracijÄ tikrina tiktai pati ieÅ¡kovė. 24.11. Atsakovė galėjo iÅ¡leisti didesnes nei bazinės tarÅ¡os nuotekas į ieÅ¡kovės valymo įrenginius, ne tik tuo atveju, kai ji iÅ¡ anksto sutartyje deklaruoja didesnės tarÅ¡os koncentracijos nuotekas, bet ir tuo atveju, kai ji iÅ¡leidžia didesnės nei sutartyje deklaruota tarÅ¡os nuotekas ir momentinės nuotekų tarÅ¡os kontrolės metu nustatoma padidinta faktinė nuotekų tarÅ¡a.

Nuotekų mėginius paima ir faktinį užterÅ¡tumÄ nustato ieÅ¡kovei pavaldi žinybinė laboratorija, todėl realiai atsakovė net neįsipareigojo sekti ir tikrinti iÅ¡leidžiamų nuotekų užterÅ¡tumo, todėl teigti, kad ji prisiėmė įsipareigojimÄ neiÅ¡leisti didesnės tarÅ¡os nuotekų, kurių tarÅ¡os koncentracijÄ tikrina pati ieÅ¡kovė savo nuožiÅ«ra, nėra pagrindo. 24.12. IeÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ žinybinėje laboratorijoje buvo nustatytas vienintelio tarÅ¡os elemento, t. y. bendrojo azoto, padidėjusi tarÅ¡a, kurio Kretingalės nuotekų valymo įrenginiai nevalo.

Esant minėtoms aplinkybėms, ginčijamu sprendimu nebuvo jokio pagrindo skaičiuoti padidintos tarÅ¡os kainos dalies ir padidintos tarÅ¡os už bendrÄ jį azotÄ . Pasak pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovei patikslinus ieÅ¡kinį, neva atsakovė nenurodė motyvų, kodėl praÅ¡oma priteisti suma turėti bÅ«ti mažinama dar labiau. Toks teiginys neatitinka tikrovės, nes pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ atsakovės priteisdamas papildomÄ kainos dalį dėl tariamai padidintos azoto tarÅ¡os, neįvertino reikÅ¡miÅ¡kos aplinkybės, o bÅ«tent to, kad ieÅ¡kovė nepatyrė sÄ naudų, susijusių su padidinto azoto tarÅ¡a. 24.13.

IeÅ¡kovė nepagrindė ir net nesiekė įrodyti padidėjusių azoto valymo sÄ naudų, susijusių su tariamai aptikta atsakovės azoto tarÅ¡a, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog ji bÅ«tų sumokėjusi kokius nors mokesčius už tarÅ¡Ä . Tai suprantama, kadangi padidėjusių iÅ¡laidų dėl azoto tarÅ¡os ieÅ¡kovo nepatyrė, nes ji gali iÅ¡leisti į gamtÄ nuotekas su tokia azoto koncentracija. Teismo samprotavimas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog kitų abonentų nuotekos nebÅ«na užterÅ¡tos azotu iÅ¡eina už ginčo ribų ir neturi jokio ryÅ¡io su Å¡io ginčo dalyku. 24.14.

AB „Klaipėdos vanduo“ visiÅ¡kai neatėmė infiltracinio vandens kiekio (lietaus nuotekų, drenažinio vandens, gruntinio vandens ir kitų pavirÅ¡inių nuotekų), kuris neiÅ¡vengiamai patenka į nesandarius nuotekų vamzdynus, o jais į Kretingalės nuotekų valyklÄ , ir nulemia skirtumus tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės apskaičiuoto nuotekų kiekio. Tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta paklaidos dėl į nuotekų sistemÄ patenkančio infiltracinio vandens kiekio, priimtų į Kretingalės nuotekų valyklÄ nuotekų kiekis turi bÅ«ti skaičiuojamas iÅ¡ patiekto vandens kiekio atimant UAB „Agrovet“ iÅ¡vežtų nuotekų, Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų, iÅ¡garintÄ ir kitÄ kiekį, kuris nepateko į nuotekų sistemÄ .

Juo labiau, kad Å¡iuos duomenis UAB „Agrovet“ periodiÅ¡kai raÅ¡tu deklaruodavo ir tebedeklaruoja AB „Klaipėdos vanduo“. 24.15. IeÅ¡kovė turi teisę pakeisti tik vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio elementų – ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ . Neatmestina, kad ieÅ¡kovė suprasdama, jog ji neturi teisės pakeisti abiejų ieÅ¡kinio elementų, kadangi tai pripažįstama naujo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu, patikslintame ieÅ¡kinyje ir prie jo pateiktame skaičiavime sÄ moningai nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasi, keičia reikalaujamÄ priteisti sumos dydį.

Pirmosios instancijos teismas vienaÅ¡aliÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimÄ turėjo laikyti ieÅ¡kinio dalies atsisakymu.

25. IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ praÅ¡o atsakovės UAB „Agrovet“ apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. Atsakovė ginčija jos patiektų bei ieÅ¡kovės iÅ¡valytų nuotekų kiekį iÅ¡ esmės tuo pagrindu, kad pati ieÅ¡kovė sutiko sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nuotekų kiekį apskaičiavo atsakovės naudai, t. y. jį apskaičiavo ne prilyginant patiektam geriamo vandens kiekiui, o iÅ¡ viso Kretingalės nuotekų valyklai patiekto ir iÅ¡valyto nuotekų kiekio atėmus visų kitų abonentų ir vartotojų patiektÄ bei iÅ¡valytÄ nuotekų kiekį.

Tokiu bÅ«du buvo ženkliai sumažintas iÅ¡ atsakovės UAB „Agrovet“ reikalaujamas apmokėti nuotekų kiekis. Toks ieÅ¡kovės elgesys atitinka sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus. Atsakovė UAB „Agrovet“ pati yra atsakinga už situacijÄ , kad nebuvo galimybės jos patiektų ir iÅ¡valytų nuotekų kiekio apskaičiuoti pagal nustatyta tvarka įrengtÄ nuotekų apskaitos prietaisÄ . 25.2. Atsakovė ginčija nuotekų iÅ¡valymo kainÄ , bet neginčija vandens tiekimo kainos, nors tie patys teisės aktai nustatė tiek geriamo vandens tiekimo, tiek nuotekų iÅ¡valymo kainÄ .

Atsakovė nori, kad geriamo vandens tiekimo kaina bÅ«tų paskaičiuota pagal vienÄ teisės aktÄ , o nuotekų iÅ¡valymo kaina pagal kitÄ teisės aktÄ , tačiau tokia situacija negalima. Byloje buvo sprendžiama kuris teisės aktas, nustatantis geriamo vandens tiekimo ir nuotekų iÅ¡valymo kainÄ , turi bÅ«ti taikomas aktualiu bylai laikotarpiu. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, siekdama kuo greičiau iÅ¡spręsti užsitęsusį ginčo nagrinėjimÄ teisme, sutiko atsakovei taikyti palankiausiÄ teisės aktÄ , nustatantį geriamo vandens ir nuotekų valymo kainÄ â€“ Klaipėdos rajono savivaldybės 2008 m. birželio 26 d. nutarimu patvirtintas kainas.

Jeigu bÅ«tų taikomas kitas savivaldybės nutarimas bendra geriamo vandens ir nuotekų valymo kaina bÅ«tų didesnė. 25.3. Ä®siteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio19 d. sprendimu (jo dalimi) civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 buvo atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl padidintos tarÅ¡os nuginčijimo, todėl Å¡is faktas nebegalėjo bÅ«ti ginčijamas. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutiko sumažinti ieÅ¡kinį ir taikyti atsakovei palankesnį teisės aktÄ , kurio pagrindu apskaičiavo mokestį už padidintÄ tarÅ¡Ä . 25.4.

Atsakovė ginčija bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimÄ tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė sumažino reikalavimo sumÄ . Atsakovė pageidautų, kad toks ieÅ¡kovės elgesys bÅ«tų įvertintas kaip dalies ieÅ¡kinio atmetimas. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ ėmėsi iniciatyvos ir sumažino ieÅ¡kinio dalykÄ , atsižvelgdama į užtrukusio bylos nagrinėjimo metu naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes. Atsakovės UAB „Agrovet“ atsikirtimai esmingai kito per visÄ Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . 25.5.

Atsakovės UAB „Agrovet“ teiginiai, kad byloje buvo pakeistas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, yra nepagrįsti. Atsakovė tokiÄ iÅ¡vadÄ daro dėl to, kad ieÅ¡kovė sumažino reikalaujamÄ priteisti piniginę sumÄ ir sutiko, jog bÅ«tų taikomi kiti teisės aktai. Tačiau tokia atsakovės pozicija neteisinga, nes teisės aktai nesudaro ieÅ¡kinio pagrindo. Å ios bylos pagrindu buvo ir yra faktinės aplinkybės, t. y. geriamo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugos, kurias ieÅ¡kovė teikė atsakovei, ir Å¡ios aplinkybės byloje nekito.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl nuotekų valymui taikytinos kainos 27. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės UAB „Agrovet“ priteisti 167 268,13 Eur su PVM įsiskolinimÄ už geriamojo vandens bei nuotekų Å¡alinimo paslaugas, teiktas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimÄ sudaro 70 157,26 Eur be PVM (84 890,28 Eur su PVM) skola už vandenį ir 66 972,79 be PVM (81 037,28 Eur) skola už nuotekų valymo paslaugas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad skolos dydį apskaičiavo vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 patvirtintomis kainomis, taip pat atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarytÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, kurioje UAB „Agrovet“ buvo deklaravusi maksimalų iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekį.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovės nuotekų valymo kaina buvo apskaičiuota prie bazinės nuotekų kainos (2,24 Lt už kub. m), kuri nustatyta minėtu savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu, pridėjus nuotekų valymo kainÄ už atsakovės deklaruotÄ tarÅ¡Ä , virÅ¡ijančiÄ bazinės tarÅ¡os koncentracijÄ , kuri nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 patvirtintame apraÅ¡e (0,64 Lt už kub. m už BDS7 kiekį ir 0,63 Lt už kub. m už skendinčias medžiagas).

Todėl atsakovės bendra mokėtina kaina už jos nuotekų iÅ¡valymÄ yra 1,017 Eur (3,51 Lt) už kub. m.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl prašomo priteisti įsiskolinimo už vandenį (70 157,26 Eur be PVM (84 890,28 Eur su PVM). Teismas atmetė atsakovės prieštaravimus dėl netinkamai ieškovės apskaičiuotos nuotekų tvarkymo kainos ir sutiko su ieškove, kad atsakovės nuotekų šalinimo įsiskolinimas turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330, o ne 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu T11-289 patvirtintomis kainomis, nepaisant to, kad 2008 m. birželio 26 d. sprendime kainų galiojimas buvo nustatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Teismas konstatavo, kad poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra visais atvejais negalimas, todėl negalima vadovautis vėlesniu tarybos sprendimu. Be to, teisės aktai nedraudžia taikyti ankstesnių metų kainos tol, kol įsigalios nauja kaina. Teismas taip pat nustatė, kad bendra atsakovės įsiskolinimo suma (už vandenį ir nuotekų tvarkymÄ ), taikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330, o ne 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-289 patvirtintas kainas, yra mažesnė ir naudingesnė atsakovei.

Teismas pažymėjo, kad atsakovei nepasiraÅ¡ant naujos sutarties, ieÅ¡kovė apskaičiuodama nuotekų kainÄ , pagrįstai vadovavosi 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje pačios atsakovės deklaruota padidėjusia tarÅ¡a ir todėl prie bazinės nuotekų kainos pridėjo kainos dalį (dalis) už virÅ¡ytÄ tarÅ¡Ä . UAB „Agrovet“ veikla nekito, todėl, teismo vertinimu, bazinės nuotekų valymo kainos taikymas (be papildomos tarÅ¡os) gamybos įmonei neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

29. Atsakovė UAB „Agrovet“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ senųjų nuotekų tvarkymo kainų galiojimo laikotarpis buvo pasibaigęs, o naujųjų nuotekų tvarkymo kainos nebuvo patvirtintos, nes ieÅ¡kovė nebuvo pradėjusi derinti kainų su Valstybine kainų energetikos kontrolės komisija. Todėl ieÅ¡kovė, apskaičiuodama nuotekų kainÄ , o pirmosios instancijos teismas, vertindamas įsiskolinimo pagrįstumÄ , negalėjo remtis ginčo laikotarpiu nebegaliojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 patvirtintomis kainomis, o turėjo remtis artimiausiu kainos kriterijumi, kuris iÅ¡ esmės atitiko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu T11-289 patvirtintas kainas, t. y. turėjo taikyti pastarajame tarybos sprendime nustatytÄ bazinę nuotekų tvarkymo kainÄ (1,97 Lt (0,57 Eur) už kub. m.).

Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės skaičiavimais ir pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, kad prie bazinės nuotekų valymo kainos turi bÅ«ti pridėta papildoma kaina už atsakovės deklaruotÄ tarÅ¡Ä , virÅ¡ijančiÄ bazinės tarÅ¡os koncentracijÄ . Atsakovės teigimu, ginčo laikotarpiu ji nebuvo deklaravusi padidėjusios tarÅ¡os (BDS7 ir skendinčių medžiagų).

30. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTÄ®). Ginčui aktualios Å¡io įstatymo redakcijos 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad vieÅ¡oji vandens tiekimo sutartis – vandens tiekimo sutartis, kuriÄ vieÅ¡asis vandens tiekėjas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VieÅ¡oji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, Å¡iuo įstatymu ir vieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sÄ lygomis. Å iomis imperatyviosiomis teisės normomis yra reglamentuojama ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka, atsiskaitymo už geriamÄ jį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, sutarties Å¡alių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymÄ .

31. Nuotekų tvarkymo kainos nustatymo principai reglamentuoti GVTNTÄ® 22 straipsnyje, pagal kurį, kaina turi bÅ«ti pagrįsta bÅ«tinosiomis sÄ naudomis, susijusiomis su vieÅ¡ojo vandens tiekimo veikla; geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktÅ«ros eksploatavimÄ , jos atnaujinimÄ bei sudaryti abonentams priimtinas sÄ lygas naudotis vieÅ¡uoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos tarÅ¡Ä ir racionaliai naudoti vandens iÅ¡teklius; kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principais ir principu „teršėjas moka“; nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų kiekio ir tarÅ¡os pobÅ«džio; vieÅ¡ieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamÄ jį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms.

GVTNTĮ 11 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi komisijos nustatyta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato viešųjų vandens tiekėjų teikiamo geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

32. GVTNTÄ® 3 straipsnio 4 punkte apibrėžiamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo vienas iÅ¡ tikslų – sukurti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistemÄ , kuri užtikrintų optimalias kainas abonentams (vartotojams), ir vandens tiekėjų sÄ naudų, reikalingų vieÅ¡ajam vandens tiekimui tinkamai vykdyti, padengimÄ , bei principo „teršėjas moka“ įgyvendinimÄ . Pagal įstatymo 10 straipsnio 1 punktÄ Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikÄ ir kontroliuoja, kaip jos yra taikomos.

33. Ä® bylÄ pateiktoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 26 d. iÅ¡vadoje nurodoma, kad komisija, siekdama nustatyti kainų dėl padidintos ir specifinės nuotekų tarÅ¡os apskaičiavimo principus konkretiems abonentams, kurių nuotekų terÅ¡alų koncentracijos yra didesnės už nustatytÄ bazinį nuotekų užterÅ¡tumÄ ir (ar) kurių sudėtyje yra savitosios tarÅ¡os komponentų, 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-217 patvirtino Nuotekų valymo kainos už padidėjusiÄ ir specifinę tarÅ¡Ä skaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuris įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 10 d., ir apraÅ¡o 2 punktu nustatė, kad pagal Å¡iuo nutarimu patvirtintÄ apraÅ¡Ä nuotekų valymo kaina už padidėjusiÄ ir specifinę tarÅ¡Ä skaičiuojama teikiant derinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

Komisija apraÅ¡o 2 punktu nustatė pareigÄ kreiptis dėl kainų derinimo visiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams. Paskutinį kartÄ prieÅ¡ apraÅ¡o patvirtinimÄ ieÅ¡kovė dėl nuotekų valymo paslaugų kainos derinimo į komisijÄ kreipėsi 2008 m. sausio 3 d. Komisija 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu suderino ieÅ¡kovės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainas ir nutarimo 2 punktu nustatė, kad suderintos kainos taikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Taigi kitÄ kartÄ ieÅ¡kovė į KomisijÄ turėjo kreiptis iki 2011 m. gruodžio 31 d. (likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki kainos galiojimo termino pabaigos) pagal antrosios redakcijos GVTNTÄ® ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2011 m. liepos 17 d. iki 2015 m. sausio 1 d., 9 punktÄ . IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ į KomisijÄ su praÅ¡ymu suderinti nuotekų valymo paslaugų kainas kreipėsi 2013 m. sausio 2 d. Komisija 2013 m. balandžio 19 d. nutarimu suderino kainas ir nustatė joms 4 metų terminÄ .

34. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė vėlavo kreiptis į KomisijÄ dėl naujų nuotekų valymo kainų suderinimo daugiau nei 2 metus (nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. sausio 2 d.), t. y. pažeidė GVNTÄ® imperatyvias nuostatas, kuriomis vieÅ¡ieji vandens tiekėjai įpareigoti paslaugų kainÄ apskaičiuoti vadovaujantis aktualia geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, kainas suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir teikti tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia vieÅ¡Ä sias paslaugas, taryboms.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad pasikeitus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikai, anksčiau suderintos kainos laikytinos neatitinkančiomis įstatymo reikalavimų, todėl negali būti laikomos teisingai nustatytomis; esant naujai patvirtintai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikai, laikytina, kad reikalavimas tvirtinti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kurios buvo suderintos negaliojančiu teisės aktu, neatitinka vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Nr. A-492-1353-12).

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų nelaikė galiojančia ir aktualia praktika šiai civilinei bylai. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo aiškinamos būtent šiam ginčui aktualios GVNTĮ normos, įvertintas vandens ir nuotekų kainų aktualumas tais atvejais, kai pasikeičia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika.

PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2955-484/2013 nepaneigia minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties aktualumo. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį vienodÄ administracinių teismų praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne apygardų administraciniai teismai. Antra, minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje buvo taikomos ir aiÅ¡kinamos ne vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ reglamentuojančio teisės aktų normos, o normos, kuriomis reglamentuotas valstybės Å¡ilumos Å«kis (nustatytos Å¡ilumos kainos).

Dėl to apygardos administracinio teismo sprendimas negali turėti precedentinės reikšmės šiai bylai.

37. Vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje cituojamomis GVNTÄ® normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog už ginčo laikotarpiu suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovė turėjo mokėti pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 patvirtintas kainas. Pačiame savivaldybės tarybos sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių patvirtintÄ AB „Klaipėdos vanduo“ infrastruktÅ«ros plėtros ir ilgalaikio susidėvėjusio turto atkÅ«rimo lėšų panaudojimo planÄ , kainos nustatomos ir taikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Kaip minėta, ginčo laikotarpiu įsigaliojo naujas Nuotekų valymo kainos už padidėjusiÄ ir specifinę tarÅ¡Ä skaičiavimo tvarkos apraÅ¡as. Be to, iÅ¡siplėtus AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai, laikotarpiui nuo 2012 – 2016 m. buvo patvirtintas naujas ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ veiklos ir plėtros planas, pasikeitė naujų abonentų ir vartotojų skaičius, galimos veiklos sÄ naudos. Taigi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendime Nr. T11-330 nustatytos kainos tapo neatitinkančiomis imperatyvių GVNTÄ® reikalavimų, todėl jos negali bÅ«ti laikomos teisingomis (optimaliomis) atsakovės atžvilgiu.

38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nėra galimas ir tiesioginis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T11-289 taikymas, kadangi poįstatyminių teisės aktų atgalinis veikimas nėra galimas. Å iuo atveju susiklosčius situacijai, kuomet ginčo laikotarpiu nebuvo galiojančio teisės akto (savivaldybės tarybos sprendimo), kuris nustato teisingas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo kainas, taip pat GVNTÄ® ar kitiems specialiesiems įstatymams nereglamentuojant tokios situacijos (nereglamentuojant atvejo, kai kainas nustatantis savivaldybės tarybos sprendimas netenka galios ir ilgÄ laikotarpį nėra priimamas naujas sprendimas), teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo bÅ«ti taikomos bendrosios civilinės teisės normos, reglamentuojančios prievolės Å¡alims galiojančiÄ kainÄ , t. y. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina turėjo bÅ«ti nustatoma atsižvelgiant į kriterijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.198 straipsnyje, visumÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

39. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 grÄ Å¾indamas bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatavo, jog byloje nebuvo tirta, dėl kokių (ne)pateisinamų priežasčių kainos nebuvo peržiÅ«rimos ir derinamos, kokios įsiskolinimo sumos bÅ«tų, jei kainos bÅ«tų teiktos suderinti laiku. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ieÅ¡kovė nenurodė jokių pateisinamų priežasčių dėl savo neveikimo, Å¡alys nepateikė ir skaičiavimų, kokios kainos galėjo bÅ«ti nustatytos ginčo laikotarpiu.

Taigi pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad artimiausios kainos, kurios turėjo galioti ginčo laikotarpiu, iÅ¡ esmės atitiko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu T11-289 patvirtintas kainas, kadangi jos buvo nustatytos pagal naujai priimtÄ Nuotekų valymo kainos už padidėjusiÄ ir specifinę tarÅ¡Ä skaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgus į 2012 – 2016 m. ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ veiklos ir plėtros planÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl ieÅ¡kovės neteisėto neveikimo, atsakovė negali patirti nuostolių, t. y. mokėti didesnę paslaugų kainÄ .

40. Nepaisant to, į bylÄ buvo pateikti ieÅ¡kovės skaičiavimai (jų teisingumas byloje neginčijamas), iÅ¡ kurių matyti, kad taikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 patvirtintas kainas, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. atsakovės įsiskolinimas už geriamÄ jį vandenį sudarytų 70 157,26 Eur, už nuotekų tvarkymÄ â€“ 66 972,79 Eur, už padidėjusiÄ tarÅ¡Ä â€“ 91,30 Eur, abonentinis mokestis – 466,77 Eur, iÅ¡ viso – 137 688,12 Eur (be PVM) arba 167 268,13 Eur (su PVM). Taikant 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-289 patvirtintas kainas laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., atsakovės įsiskolinimas už geriamÄ jį vandenį sudarytų 93 873,64 Eur, už nuotekų tvarkymÄ â€“ 57 212,04 Eur, už padidėjusiÄ tarÅ¡Ä â€“ 98,19 Eur, abonentinis mokestis – 867,40 Eur, iÅ¡ viso – 152 051,27 Eur (be PVM) arba 183 982,83 Eur (su PVM).

41. Esant Å¡iems duomenims, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovei sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimus ir kainas paskaičiavus pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimÄ Nr. T11-330, atsirado prielaida kilti atsakovės nuostoliams. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovei priteistinÄ sumÄ skaičiuojant pagal pastarÄ jį savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuris nustato bendrÄ mažesnę kainÄ (skaičiuojant skolÄ už vandenį ir nuotekų tvarkymÄ kartu), pati ieÅ¡kovė prisiėmė nuostolius, t. y. negavo didesnės mokėtinos kainos už paslaugas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepagrįstai atsietai vertina mokėtinas kainas už vandenį ir nuotekų tvarkymÄ , t. y. siekia kainÄ už vandenį skaičiuoti pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimÄ Nr. T11-330, o nuotekų tvarkymo kainÄ â€“ pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Nr. T11-289. Pasikeitus Nuotekų valymo kainos už padidėjusiÄ ir specifinę tarÅ¡Ä skaičiavimo tvarkos apraÅ¡ui ir AB „Klaipėdos vanduo“ veiklos ir plėtros planui, ieÅ¡kovei atsirado pareiga perskaičiuoti ir derinti tiek vandens, tiek nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kodėl jai taikytina kaina už patiektÄ vandenį yra artimesnė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 patvirtintoms kainoms.

42. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad prie bazinės nuotekų valymo kainos ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ pagrįstai pridėjo papildomÄ kainÄ už atsakovės deklaruotÄ tarÅ¡Ä , virÅ¡ijančiÄ bazinės tarÅ¡os koncentracijÄ .

43. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 33 punktas (redakcija nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 30 d.) numato, kad veiklos vykdytojai, ketinantys iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiantys gamybines nuotekas į kitų asmenų valdomÄ nuotakynÄ , privalo informuoti nuotakynÄ eksploatuojantį asmenį, kiek ir kokių pavojingų medžiagų su nuotekomis bus iÅ¡leidžiama.

44. Nuotekų tarÅ¡os koncentracija nustatoma siekiant ne tik apskaičiuoti sutarties kainÄ , bet ir planuoti nuotekų tvarkymo sÄ naudas, kurias patirtų įmonė tvarkydama nuotekas, bei galimÄ tarÅ¡Ä aplinkai, kuri neturi virÅ¡yti atitinkamų limitų. Aplinkos tarÅ¡os prevencija ir jos mažinimas yra vieÅ¡asis interesas, kurio turi siekti visuomenių santykių dalyviai. Paprastai sutarties Å¡alys nuotekų tarÅ¡os koncentracijÄ nustato įvertinusios abonento veiklos pobÅ«dį, iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų kiekį, pobÅ«dį ir koncentracijÄ , t. y. susitariama dėl labiausiai tikėtinos, dažniausiai abonento veikloje pasitaikančios nuotekų tarÅ¡os koncentracijos.

Nepaisant to, gamyboje galimi dažni atvejai, kai iÅ¡leidžiamų nuotekų tarÅ¡os koncentracija yra mažesnė ar didesnė nei deklaruota. Esant mažesnei nei deklaruota nuotekų koncentracijai, abonentas pagal sutartį vis tiek moka sutartyje nustatytÄ kainÄ už deklaruotos tarÅ¡os koncentracijos nuotekų tvarkymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovės UAB „Agrovet“ sudarytos sutarties 1.7 punkte ieÅ¡kovė deklaravo, kad jos maksimalus iÅ¡leidžiamų nuotekų užterÅ¡tumas: BDS7 – 1 000 mg/l, SM – 1 000 mg/l, naftos produktai – 1 mg/l, riebalai – 50 mg/l. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati atsakovė pripažino, kad ji yra gamybinė įmonė ir jos veikla nuo 2008 m., kada ji UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ deklaravo įprastinę padidėjusiÄ tarÅ¡Ä , iÅ¡ esmės nepasikeitė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju atsakovės 2008 m. gruodžio 1 d. sutartyje deklaruoti tarÅ¡os kiekiai laikytini aktualiais ir ginčo laikotarpiu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 iÅ¡ esmės konstatuota, kad atsakovė pažeidė įstatymo jai nustatytÄ prievolę sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartį. Taigi atsakovei pažeidus pareigÄ sudaryti sutartį su ieÅ¡kove, atitinkamai pareigÄ iÅ¡ naujo sutartyje deklaruoti labiausiai tikėtinÄ tarÅ¡Ä , atsakovė dėl savo neteisėto neveikimo negali iÅ¡vengti prievolės mokėti už jai priskirtinÄ didesnę nei normas atitinkančiÄ tarÅ¡Ä .

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gamybinei įmonei vien bazinės kainos skaičiavimas, kuri taikoma vartotojams, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

46. Nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 buvo padaryta išvada (nustatyti prejudiciniai faktai), kad atsakovė UAB „Agrovet“ nebuvo deklaravusi įprastinės padidėjusios taršos. Pažymėtina, kad atsakovė nurodytoje byloje (įsiteisėjusioje bylos dalyje) priešieškiniu prašė pripažinti, kad ji 2013 m. vasario 27 d. raštu ieškovei deklaravo papildomas koncentracijas nuotekų taršos elementų: bendras fosforas – 20 mg/l; bendras azotas – 100 mg/l; detergentai – 2,0 mg/l.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės konstatavo, kad nurodyta deklaracija yra negaliojanti, kadangi ja pildoma 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartis. Tačiau toks papildymas nėra galimas, nes nurodyta sutartis turėjo bÅ«ti pakeista kita nauja sutartimi, o ne keičiama naujais parametrais.

47. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota ne tai, kad atsakovė laikytina nedeklaravusi įprastinės tarÅ¡os, o tai, kad atsakovė, turėdama pareigÄ sudaryti naujÄ sutartį, negalėjo tikslinti (pildyti) 2008 m. gruodžio 1 d. vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutarties. Å ios teismų konstatuotos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė atsakovės įsiskolinimÄ už nuotekų tvarkymÄ pagrįstai apskaičiavo remdamasi 2008 m. gruodžio 1 d. sutartyje deklaruotais tarÅ¡os kiekiais.

PrieÅ¡ingai, atsakovei tinkamai ir laiku, t. y. sudarant naujÄ sutartį, nedeklaravus tarÅ¡os kiekių, atsakovei liko galioti anksčiau jos deklaruoti kiekiai. Dėl apmokestinto nuotekų kiekio 48. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje apskaičiuotu 66 993 kub. m. nuotekų kiekiu, nurodydama, kad į ieÅ¡kovės žinioje esančius Kretingalės valymo įrenginius faktiÅ¡kai iÅ¡leido 15 440 kub. m mažesnį nuotekų kiekį, t. y. 51 553 kub. m nuotekų. Atsakovės teigimu ieÅ¡kovė net minimaliai neįvertino į nuotekų tinklus patenkančio infiltracinio vandens kiekio, o tai lemia skirtumÄ tarp Å¡alių paskaičiuoto iÅ¡leistų nuotekų kiekio.

49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. pažymoje dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo nurodoma, kad 2012 m. planuojamos (laukiamos) AB „Klaipėdos vanduo“ vandens netektys – 50,6 procentai. Teismas sprendė, kad šie duomenys kartu su kitais, buvo įvertinti apskaičiuojant ir nustatant skyriaus siūlomas derinti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas. Be to, atsakovė, teigdama, kad į Kretingos valymo įrenginius išleido 15 440 kub. m mažesnį nuotekų kiekį, nenurodo, kaip tokį kiekį apskaičiavo, o tik deklaratyviai rėmėsi pažymose nurodytais procentiniais apskaičiavimais, nuotraukomis ir aplinkybėmis, kurios tiesiogiai neįrodo, jog jai turi būti skaičiuojamas mažesnis nuotekų kiekis.

50. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio GVTNTĮ 23 straipsnio 2 dalį vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nebuvo įsirengusi atsiskaitomojo nuotekų apskaitos prietaiso. Ši aplinkybė konstatuota ir šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018. Taigi teisės aktai ieškovei iš esmės leido atsakovės nuotekas, išleistas į ieškovės prižiūrimus tinklus, skaičiuoti pagal patiekto vandens kiekį. Nepaisant to, ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino savo reikalavimus ir atsakovės nuotekų kiekį apskaičiavo pagal Kretingalės nuotekų valyklos visų priimtų nuotekų, atėmus visus kitus vartotojus, likutį.

51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas nuotekų kiekis yra apskaičiuotas neteisingai ar nesÄ Å¾iningai. Visų pirma, nesant įrengto atsiskaitomojo nuotekų apskaitos prietaiso nėra galimybės apskaičiuoti tikrojo nuotekų kiekio, kurį per ginčo laikotarpį paÅ¡alino atsakovė. Antra, minėta GVTNTÄ® 23 straipsnio 2 dalies norma apskritai neįpareigojo ieÅ¡kovės skaičiuoti nuotekų kiekio pagal bendrÄ valyklos nuotekų kiekį ir kitiems vartotojams tenkančiÄ dalį.

Todėl ieÅ¡kovė, iÅ¡ esmės tik savo gera valia arba kaip pati nurodė, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daugiau nei dvigubai sumažino pagal teisinį reglamentavimÄ atsakovei tenkančios prievolės dalį. Trečia, byloje nėra žinomas bendras atsakovės veikloje susidariusių nuotekų kiekis, todėl atsakovės į bylÄ pateikti įrodymai (duomenys apie atsakovės valdomÄ rezervuarÄ , kuris nepajungtas prie centrinės nuotekų sistemos, nuotekų iÅ¡vežimo į kitÄ nuotekų valyklÄ dokumentai, kt.) neleidžia apskaičiuoti į ieÅ¡kovės tinklus atsakovės iÅ¡leisto tikrojo nuotekų kiekio (jo likučio), todėl atsakovės skaičiavimai negali bÅ«ti laikomi teisingais.

52. Teismų praktika, kurioje nurodoma, kad faktiniam suvartotų viešųjų paslaugų kiekiui nustatyti galima remtis įvairiais kriterijais, įskaitant ir įprastÄ to paties abonento sunaudotÄ viešųjų paslaugų kiekį per ankstesnį laikotarpį; neapskaitinio viešųjų paslaugų tiekimo atveju, abonentui suteikiama galimybė pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiÅ¡kai suvartotų viešųjų paslaugų kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo viešųjų paslaugų teikėjas, netaikytina Å¡iam ginčui, kadangi ji suformuota bylose dėl žalos priteisimo už neteisėtÄ elektros naudojimÄ (grobstymÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).

Pažymėtina, kad elektros energijos tiekimÄ , įskaitant neapskaitytos energijos kiekio nustatymÄ , reglamentuoja visai kitų teisės aktų normos. Be to, elektros energijos ir nuotekų kiekio nustatymas dėl jų skirtingų fizikinių savybių nelaikytinas tapačiu.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kuriais bÅ«tų paneigtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl įvertinto infiltracinio vandens kiekio (jo įtraukimo ne į apmokestintÄ nuotekų kiekį, bet į kainÄ ), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Å¡iuo ginčo aspektu. Dėl rastos padidėjusios azoto tarÅ¡os 54. IÅ¡ atsakovės UAB „Agrovet“ nuotekų mėginio tyrimo rezultatų nustatyta, kad bendrojo azoto terÅ¡alų koncentracijos, ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ žinybinės laboratorijos duomenimis, buvo: 2013 m. vasario 4 d. mėginyje (N) 124 mg/1, 2013 m. kovo 14 d. mėginyje (N) 95 mg/1; 2013 m. balandžio 30 d. mėginyje (N) 57 mg/1; 2013 m. birželio 25 d. mėginyje (N) 64 mg/1.

55. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 91,30 Eur be PVM (110 Eur su PVM) už padidėjusiÄ nedeklaruotÄ , bet faktiÅ¡kai rastÄ bendrojo azoto tarÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino ir nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu bendrojo azoto koncentracijos duomenų neginčijo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė nuotekas su padidėjusia bendrojo azoto tarÅ¡a galėjo iÅ¡leisti į priimtuvÄ (Danės upę), netgi visiÅ¡kai nevalydama azoto, kadangi į Kretingalės valymo įrengimus yra surenkamos nuotekos ne tik iÅ¡ atsakovės, bet ir iÅ¡ kitų abonentų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog kitų abonentų nuotekos nebÅ«na užterÅ¡tos azotu ir ieÅ¡kovė gali nuotekas iÅ¡leisti nevalytas.

56. Apeliaciniame skunde atsakovė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė nepagrindė padidėjusių azoto valymo sÄ naudų, susijusių su aptikta atsakovės azoto tarÅ¡a, nepateikė duomenų, jog ji bÅ«tų sumokėjusi kokius nors mokesčius už tarÅ¡Ä . Atsakovės teigimu, padidėjusių iÅ¡laidų dėl azoto tarÅ¡os ieÅ¡kovė nepatyrė, nes ji gali iÅ¡leisti į gamtÄ nuotekas su daug didesne (491 mg/l) azoto koncentracija. Apeliantė taip pat kritikuoja teismo argumentÄ , kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog kitų abonentų nuotekos nebÅ«na užterÅ¡tos azotu. Tokiu motyvu, pasak apeliantės, teismas sprendė dėl jokio ryÅ¡io su byla neturinčių aplinkybių ir išėjo už ginčo ribų.

57. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir iÅ¡leidimui siekiant apsaugoti aplinkÄ nuo tarÅ¡os. ApraÅ¡o 2 priedo B dalyje nustatyti konkretÅ«s terÅ¡alų, tarp jų ir bendrojo azoto kiekiai (ribinė koncentracija bei didžiausia leistina koncentracija), kuriuos galima iÅ¡leisti į nuotekų surinkimo sistemÄ , į gamtinę aplinkÄ . Pažymėtina, kad reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinkÄ arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, iÅ¡duodančioms sÄ lygas objektų, susijusių su nuotekų iÅ¡leidimu, projektavimui, iÅ¡duodančioms leidimus nuotekų iÅ¡leidimui, vertinančioms planuojamų iÅ¡leisti ar iÅ¡leidžiamų nuotekų poveikį aplinkai.

58. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tikėtinos nuotekų tarÅ¡os nustatymas yra labai svarbus planuojant aplinkosauginius veiksmus, todėl iÅ¡leidus didesnės nei deklaruota tarÅ¡os nuotekas įmonė turėtų mokėti didesnę nei nustatyta kainÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad gamybos procesas nėra pastovus ir įmonės ne visada yra pajėgios kontroliuoti nuotekų tarÅ¡Ä , Å¡i kaina lygiai taip pat kaip ir kitos kainos vandens valdymo Å«kyje turėtų bÅ«ti nustatoma vadovaujantis ne tik principu „teršėjas moka“, bet ir nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principais; vandens tiekimo įmonė turi nuolat tikrinti abonentų iÅ¡leidžiamas nuotekas, nedelsiant reaguoti į abonento iÅ¡leidžiamas didesnės tarÅ¡os nuotekas, užtikrinant tinkamÄ jų valymÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinant priežastis, stabdyti nuotekų priėmimÄ apie tai informuojant abonentus, jei dėl iÅ¡leidžiamų didesnės tarÅ¡os nuotekų yra trikdomas normalus nuotekų įrenginių valymo darbas ir kyla grėsmė aplinkai (žr.

Å¡ios nutarties 44 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

59. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė į ieÅ¡kovės nuotekų tinklus galėjo iÅ¡leisti didesnį terÅ¡alų kiekį nei numato teisės aktai ir už jį nemokėti. Kaip minėta, pagal bendrÄ jį principÄ iÅ¡leidus didesnės tarÅ¡os nuotekas abonentas turi mokėti didesnę nei nustatyta kainÄ , kadangi tai padeda apsaugoti aplinkÄ nuo tarÅ¡os, užtikrinti aplinkosaugos įgyvendinimÄ , skatina abonentus mažinti veikloje susidarančiÄ tarÅ¡Ä .

Vadovaujantis atsakovės pozicija, susidarytų situacija, kad nuotekas iÅ¡leidžiantys asmenys galėtų nepaisyti teisės aktais nustatyto galimo į nuotekų surinkimo sistemÄ iÅ¡leisti didžiausio terÅ¡alų kiekio, vien preliminariai žinodami bendruosius nuotekų valyklos pajėgumus ar galimÄ nevalytų nuotekų iÅ¡leidimo į nuotekų priimtuvÄ bendrÄ jÄ koncentracijÄ . Tokiu atveju teisinis reguliavimas, ribojantis iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų kiekį, taptų beprasmis. Ignoruojant faktÄ , kad į nuotekų sistemÄ gali subėgti ir kitų abonentų nuotekos, kurios užterÅ¡tos tomis pačiomis medžiagomis, atsirastų potenciali grėsmė aplinkai.

Atsižvelgus į ieÅ¡kovės reikalavimo už padidėjusiÄ azoto tarÅ¡Ä sumÄ , nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principas, kadangi ieÅ¡kovė patiria iÅ¡laidas ne tik valydama nuotekas, bet ir stebėdama jų koncentracijÄ . Dėl pagrindo nutraukti bylos dalį 60. Atsakovė prašė nutraukti bylos dalį, kuria patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės visiÅ¡kai (99,94 procentais) atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dalies už nepagrįstai priskaičiuotÄ padidėjusiÄ tarÅ¡Ä , reikalaudama priteisti tik 110,47 Eur (381,43 Lt).

Pirmosios instancijos teismas atsakovės praÅ¡ymÄ atmetė ir nurodė, kad įstatymas suteikia ieÅ¡kovei teisę pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį ir tokiu atveju byla yra nagrinėjama neperžengiant patikslinto ieÅ¡kinio ribų.

61. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pagal CPK 141 straipsnį ieÅ¡kovė turėjo teisę pakeisti tik vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio elementų – dalykÄ arba pagrindÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė pakeitė abu ieÅ¡kinio elementus ir sÄ moningai nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis, ji keičia reikalaujamos priteisti skolos dydį. Todėl, pasak apeliantės, teismas ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimÄ turėjo laikyti ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymu ir nurodytÄ bylos dalį nutraukti.

62. IeÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieÅ¡kovui įtvirtinta teisė pakeisti paduoto ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

63. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas turi teisę tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko ar ieÅ¡kinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentracijÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , skatinti Å¡alis rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, derinant su Å¡alies teise veikti proceso eigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015).

64. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymas nustato ieÅ¡kovui teisę keisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ , teismui priėmus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , tačiau ir Å¡is pareiÅ¡kimas, kuriuo keičiamas ieÅ¡kinio dalykas arba pagrindas, turi atitikti bendruosius ieÅ¡kinio turiniui keliamus reikalavimus. Nepaisant to, ieÅ¡kinio reikalavimo – ieÅ¡kinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieÅ¡kinio pagrindÄ papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiÅ¡ka ieÅ¡kovo procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. e3K-3-382-687/2019).

Naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui taip pat nelaikomas ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu, nes tai irgi yra savarankiÅ¡ka ieÅ¡kovo procesinė teisė. Å iuo atveju ieÅ¡kinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008, kt.).

65. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovės atliktas ieÅ¡kinio reikalavimo patikslinimas (jo sumažinimas) buvo neleistinas ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko keitimas (CPK 141 straipsnis). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje ieÅ¡kinio dalyko sumažinimas nelaikomas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu, nes tai yra savarankiÅ¡ka ieÅ¡kovo procesinė teisė. Be to, sumažindama ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos už padidėjusiÄ tarÅ¡Ä priteisimo, ieÅ¡kovė nepakeitė ir ieÅ¡kinio pagrindo.

Atsakovės skola kildinama tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – prievolė mokėti už padidėjusiÄ tarÅ¡Ä (bendrÄ jį azotÄ ) nustatyta pagal atsakovės nuotekų mėginio tyrimo rezultatus ir imperatyvų teisinį reguliavimÄ , pakeistas tik skaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad nurodyta bylos dalis turėjo bÅ«ti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 4 punktÄ , t. y. ieÅ¡kovei atsisakius pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalies. Dėl bylos procesinės baigties 66.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti atsakovės UAB „Agrovet“ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 68. Pirmosios instancijos teismui ginÄÄ iÅ¡sprendus iÅ¡ esmės ir patenkinus patikslintÄ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, taip pat atmetus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad dalis bylos turėjo bÅ«ti nutraukta, nėra, pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme turėjo bÅ«ti skirstomos ne bendra tvarka, o pagal CPK 94 straipsnį (kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti ir nuo įprasto bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi (dėl Å¡alies netinkamo procesinio elgesio). Tai, kad ieÅ¡kovė sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus, Å¡alys nesudarė taikos sutarties ar ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal pradinio ieÅ¡kinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo vertimu, negali bÅ«ti laikoma netinkamu procesiniu elgesiu, t. y. nesÄ Å¾iningu naudojimusi procesinėmis teisėmis.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio reikalavimai buvo sumažinti tik po bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡vados pateikimo į bylÄ . Nesant kitų prieÅ¡taravimų, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

69. Duomenų apie Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis