2026-02-11 Nr. AB-3390-3-63-3-00222-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-543-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00222-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. R.) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 1 Eur žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovo veiksmų

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji kreipiasi į administracinį teismą dėl Administracijos neatliekamų pareigų ir Administracijos surašyto 2021 m. gegužės 27 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. TP17-24 (toliau – ir Aktas). Pareiškėja teigė, kad Administracija neatlieka jai Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 47 straipsnio 3 punktu pavestų pareigų, t. y. kad ir kiek pareiškėja besikreiptų į atsakovą dėl gretimame sklype vykdomų ūkinės-komercinės veiklos, Administracija pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjai jau atsakyta. Pareiškėjos įsitikinimu, iš neteisės negali kilti teisė.

3. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje jau yra pripažintos ir įvardintos Administracijos neveikimo kryptys, vertinant pastatų naudojimo paskirtį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Kartu su Aktu atsiųstame Administracijos 2021 m. birželio 9 d. rašte „Dėl rekomendacijų nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) labiau gilinamasi į ūkininkavimą ir suinteresuoto asmens ūkio įregistravimą, nei į pastatų naudojimą pagal paskirtį. Pareiškėja kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri skundą perdavė spręsti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Žemės ūkio ministerija 2016 m. birželio 28 d. rašte Nr. 3IN-885 pateikė informaciją, kad Sklypas nėra registruotas Ūkininko ūkio registre. Pareiškėjos vertinimu, kokio teisės akto pagrindu Sklype padaryta ūkininko ūkio plėtra 2000–2022 metais, o tik 2016 metais įregistruoti anksčiau statyti pagalbinio ūkio pastatai (ne žemės ūkio paskirties pastatų veiklai vykdyti), Administracija pareiškėjai nėra atsakiusi.

4. Pareiškėja pabrėžia, kad su jos žemės sklypu ribojasi Sklypas, Sklype yra statiniai su priklausiniais. Suinteresuotas asmuo V. R. (toliau – ir V. R.) turi Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą; ūkio veiklos pobūdis – pieninė gyvulininkystė, pagrindinė veiklos sritis – pienininkystė. Pieno ūkiui yra išduotas leidimas prekiauti žaliu pienu ir pieno produktais. Šio leidimo pagrindu V. R. Sklype esančiuose pastatuose gamina žalią pieną ir pieno produktus bei juos parduoda. Taip pat Sklype registruota ir vykdoma pagamintų pašarų gamyba. Taigi, suinteresuotas asmuo Sklype, kurio paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir jame esančiuose pastatuose (priklausiniuose), kurių pagrindinė paskirtis – gyvenamoji arba pagalbinio ūkio, vykdo žemės ūkio veiklą.

5. Pareiškėja įsitikinusi, kad V. R. žemės ūkio veiklą vykdo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kadangi jo vykdoma žemės ūkio veikla negali būti vykdoma kitos paskirties žemėje ir turėtų būti vykdoma tik žemės ūkio paskirties žemėje. V. R. žemės ūkio veiklą vykdo pažeisdamas ir pastatų naudojimą reglamentuojančias teisės normas. Vykdoma veikla teršia aplinką nemaloniais kvapais, pagamintų pašarų dulkėmis ir graužikais, dėl ko yra pažeidžiamos pareiškėjos šeimos teisės į sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėja pastebi, kad kyla pavojus dėl gaisro, kadangi Sklype laikomas dyzelinas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) specialistai nustatė, kad kvapo koncentracija pareiškėjos gyvenamosios aplinkos ore viršija teisės aktuose nustatytą didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę. Taip pat buvo nustatyta, kad kvapas sklinda nuo sklype V. R. vykdomos ūkinės veiklos. Nuo ardomų siloso ritinių būna aštrus kvapas, kombinuotieji pašarai ne tik skleidžia aitrų kvapą bet ir dulka, sudaro sąlygas veistis graužikams.

6. Pareiškėja tvirtino, kad jos šeima dėl Sklype vykdomos veiklos yra priversta gyventi nuolatinėje smarvėje. Dėl to kyla neigiami išgyvenimai – kamuoja bloga nuotaika, pyktis, neviltis, skauda galvą, dirgina gerklę, visa šeima priversta gyventi nuolatiniame strese. Šeimos nariai negali būti lauke, net atsidaryti namo langus. Kvapo pojūčiai per aplinkos šaltinius iš tiesų gali sukelti sveikatos problemų ateityje, dėl to pareiškėja jaučia nerimą. Atsižvelgiant į tai, kad neigiamas pasekmes sveikatai lemia kenksmingos medžiagos kiekis, poveikio trukmė, individualizuojant patirtos neturtinės žalos dydį turėtų būti vertinama pareiškėjos gyvenimo aplinkoje, kurioje kvapo koncentracija viršija leidžiamas ribas, trukmė (nuo 2006 metų).

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Administracija pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

9. Nesutikdama su pareiškėjos skundu, Administracija paaiškino, kad pareiškėjos nurodomas Aktas buvo surašytas Administracijai vykdant Seimo kontrolieriaus tarnybos 2021 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-356 (toliau – ir Pažyma) nurodytą rekomendaciją. 2021 m. gegužės 21 d. atlikus Žemės sklype esančių statinių naudojimo pagal paskirtį patikrinimą, patikrinimo metu pažeidimų neužfiksuota, statiniai naudojami pagal paskirtį. Administracija, vykdydama Pažymoje nurodytą rekomendaciją, 2021 m. birželio 9 d. rašte Nr. (5.1.23 E) A5-2722 „Dėl rekomendacijų nagrinėjimo“ nurodė, kad Administracijos atsakingas specialistas atliko pakartotinį statinių naudojimo priežiūros patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Sklype esantys pastatai naudojami pagal paskirtį. Administracija kartu su minėtu 2021 m. birželio 9 d. raštu atsakovė pateikė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktus (t. y. 2021 m. gegužės 27 d. aktą Nr. TP17-24 ir 2021 m. birželio 1 d. aktą Nr. TP17-25).

10. Administracija nurodė, kad ji, išanalizavusi Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatas, kitus teisės aktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos pateiktas nuomones, taip pat konkrečias ūkininko V. R. ūkininkavimo aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Sklype esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai naudojami ne pagal paskirtį. Minėtas patikrinimo aktas buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, tačiau pareiškėjams nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, 2021 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-7472-386/2021 skundas buvo laikomas nepaduotu. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėja, Administracija atliko jai teisės aktų nustatytus veiksmus ir priėmė sprendimus. Tai, kad priimti sprendimai nebuvo palankūs pareiškėjai ir ne tokie, kokių pareiškėja pageidauja, nereiškia pavestų pareigų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo.

11. Administracija, atsisakydama nagrinėti pareiškėjos prašymus, dėl kurių jau yra priimti sprendimai ir pareiškėja nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

12. Administracija atkreipė dėmesį, kad jos pateiktus atsakymus, kuriais atsisakoma nagrinėti pareiškėjos pakartotinius prašymus, pareiškėja buvo apskundusi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija), tačiau pareiškėjos skundus Komisija atmetė.

13. Administracijos įsitinimu, pareiškėja skunde prašydama priteisti atlyginti žalą – 1 eurą iš Administracijos, atsiradusią neva dėl jos neteisėtų veiksmų, neaiškiai, nekonkrečiai ir abstrakčiai dėsto skundo reikalavimų argumentus: žalos atlyginimo reikalauja iš Administracijos, tačiau skunde mini ir kitų institucijų atliktus veiksmus bei nustatytus pažeidimus ar atsakymus / išaiškinimus / nuomones: Klaipėdos apygardos prokuratūros, Žemės ūkio ministerijos, NVSC, tačiau visiškai nepaaiškinama, kuo kitų institucijų veikla, kurios Administracija nekontroliuoja ir už ją nėra atsakinga, lemia Administracijos atsakomybę ir žalą pareiškėjai.

14. Administracija teigia, kad pareiškėja skunde nenurodė ir nepagrindė Administracijos civilinės atsakomybės atsiradimo pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį būtinųjų sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti prašomą žalą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. V. R. paaiškino, kad pareiškėja tapačiu klausimu, dėl tapačių tariamų trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytų pažeidimų naudojant Sklypą ne pagal paskirtį ne kartą kreipėsi į kompetentingas šiuo klausimu institucijas, tačiau priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui neskundė. Esant kompetentingų institucijų priimtiems jai nepalankiems sprendimams, pareiškėja tų pačių klausimų išsprendimą iš naujo bando perkelti Regionų administraciniam teismui, tačiau toks laikytinas piktnaudžiavimu teise.

17. Dėl pareiškėjos nurodomo nustatytų leistinų kvapo koncentracijų pažeidimo V. R. paaiškino, kad jis įvykdė NVSC nurodymus – 2021 m. balandžio mėn. buvo padarytas naujas ūkininko V. R. ūkio (duomenys neskelbtini) kvapo taršos vertinimas, kurio metu pažeidimų nenustatyta.

18. V. R. nurodė, kad dėl tariamo Sklypo ar jame esančių pastatų naudojimo tvarkos pažeidimo kompetentingos institucijos yra ne kartą pareiškėjos nurodytas aplinkybes tikrinusios, tačiau pažeidimų nenustatė. Net jeigu būtų nustatyti kokie nors pažeidimai, tai savaime nereikštų, kad pareiškėjos skundas pagrįstas. Pareiškėja savo teisių pažeidimą ir patiriamą neturtinę žalą priežastiniu ryšiu sieja ne su bet kokiais formaliais administraciniais nusižengimais, o išimtinai su blogu kvapu. Pareiškėja jokių medicininių patvirtinimų savo negalavimams pagrįsti su skundu nepateikė, be to, tikėtina, kad šie negalavimai nėra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. R., šiame žemės sklype yra statiniai (priklausiniai). V. R. yra ūkininkas, ūkio veiklos pobūdis – pieninė gyvulininkystė, pagrindinė veiklos sritis – pienininkystė, veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių – 01.5 (mišrus ūkis).

21. Teismas analizavo ir detaliai aptarė faktines aplinkybes su Administracijos atliktu patikrinimu bei pakartotiniu patikrinimu, kurį Administracija atliko išnagrinėjus Seimo kontrolieriaus rekomendacijas. Buvo nustatyta, kad pareiškėjos skundas dėl Administracijos surašyto patikrinimo akto Regionų administracinio teismo nutartimi laikytas nepaduotu.

22. Vertindamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą pagrįstumą, teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą.

23. Teismas vadovavosi VAĮ nuostatomis, nustatančiomis asmenų kreipimųsi nagrinėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.

24. Įvertinęs pareiškėjos nurodomas aplinkybes ir argumentus dėl neva neteisėtų Administracijos veiksmų surašius 2021 m. gegužės 27 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. TP17-24, teismas vertino, kad pareiškėjos nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Buvo pažymėta, kad Administracija savo kompetencijos ribose atliko jai teisės aktų nustatytas pareigas ir priėmė atitinkamus sprendimus (Aktą, Raštą). Teismas nenustatė, kad Administracija būtų nevykdžiusi pareiškėjos prašymų nustatyti V. R. pastatų naudojimą pagal paskirtį. Pažymėjęs, kad pareiškėja teismine tvarka neginčijo nei Akto, nei Rašto, teismas konstatavo, jog tai, kad priimti sprendimai nebuvo palankūs pareiškėjai, nesudaro pagrindo vertinti, jog Administracija netinkamai atliko savo pareigas ar jų neatliko.

25. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad kiek ji besikreiptų į Administraciją dėl gretimame sklype vykdomų ūkinių komercinių veiklų, Klaipėdos rajono savivaldybė atsako, kad jai jau atsakyta (Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2024 m. kovo 21 d. raštas (5.1.48Mr)A5-1029 „Dėl prašymo nagrinėjimo“). Teismas nenustatė, kad tai vertintina kaip Administracijos neveikimas. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjos netenkina viešojo administravimo subjekto priimti individualūs administraciniai aktai, ji turi teisę juos skųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja, nesutikdama su Administracijos atsakymais į jos prašymus, šiuos sprendimus būtų skundusi. Teismas nurodė, kad Komisija atmetė pareiškėjos skundus dėl Administracijos 2022 m. gegužės 11 d. rašto Nr. (5.1.48 E) A5-2277 „Dėl pagalbinio ūkio pastatų paskirties“ ir Administracijos 2022 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (5.1.48 E) A5-5846 panaikinimo.

26. Pažymėjęs, kad šios bylos dalykas nebuvo Akto ar Rašto teisėtumo klausimas, teismas nurodė, kad teismas nevertina Administracijos priimtų sprendimų teisėtumo. Esant galiojantiems ir nepanaikintiems atsakovės sprendimams, teismas sprendė, jog Administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, išnagrinėjo pareiškėjos prašymus ir priėmė administracinius sprendimus pagal VAĮ reikalavimus. Taip pat teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Administracija neveikė jai priskirtos kompetencijos ribose. Teismas atkreipė dėmesį, kad jis šioje byloje neturi pagrindo vertinti pareiškėjos nurodytus argumentus dėl V. R. pastatų naudojimo pagal paskirtį klausimo, taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens vykdomos veiklos teisėtumo.

27. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Administracijos neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Teismas nurodė, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

28. Nenustatęs Administracijos neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, teismas nurodė, kad negalimas ir prašomos turtinės žalos atlyginimas. Nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas netenkino pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą.

III. 29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Pareiškėja pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas teismo sprendimas turi būti motyvuotas; teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas ištirti.

31. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę nurodydamas, jog Sklype esantys statiniai priklauso V. R., kadangi šiame žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso ne ūkininkui V. R., o J. R.. Nors ši aplinkybė esminės reikšmės bylai neturi, tačiau tai akivaizdžiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus tyrė atmestinai ir nerūpestingai.

32. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik cituoja VAĮ ir CK nuostatas, neatskleidžia ir nepaaiškina, kaip cituojamos konkrečios teisės normos yra susijusios su nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas apsiribojo abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė, kurie pareiškėjos argumentai atmetami ir kodėl. Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl pripažintinas negaliojančiu (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

33. Pareiškėja kreipdamasi į teismą su skundu nurodė, kad Administracijos neteisėtais veiksmais ji laiko Aktą ir kartu su Aktu pareiškėjai atsiųstą Administracijos 2021 m. birželio 9 d. Raštą. Pareiškėja taip pat išsamiai išdėstė faktines aplinkybes ir skunde buvo nurodžiusi atsakovo neteisėtus veiksmus, iš kurių ji kildina neturtinę žalą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šių administracinių aktų teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o tai, kad Aktas ir Raštas galioja (nėra panaikinti), nesudaro pagrindo spręsti, jog Administracija atliko neteisėtus veiksmus.

34. Pareiškėja teigia, kad reikalaudama atlyginti žalą, ji neturi inicijuoti kito teisminio ginčo dėl atsakovo priimtų aktų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados pažeidžia teisės normas ir pareiškėjos interesus, kadangi teisės aktais nėra nustatyta, jog su ieškiniu (pareiškimu, skundu) dėl žalos atlyginimo į teismą galima kreiptis tik tada, kai atskiroje byloje įsiteisėjusiu sprendimu yra įrodytas atsakovo veiksmų, sukėlusių turtinę ir (ar) neturtinę žalą, neteisėtumas.

35. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai, kurią ji kildina iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant pareiškėjos skundus dėl gretimame Sklype vykdomos ūkininkavimo veiklos, kaip pažeidžiančios pareiškėjos teisę į sveiką ir švarią aplinką.

37. Atsakovu šioje byloje įtraukta Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

38. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala (CK 6.273 str. 2 d.).

39. Savivaldybė – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 6 d.).

40. Savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai) (Vietos savivaldos įstatymo 33 str. 1 d.).

41. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą nagrinėjamoje byloje atsakovu turėtų būti Klaipėdos rajono savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos.

42. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas (ABTĮ 33 str. 5 d.).

43. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia (ABTĮ 53 str.).

44. Nors pareiškėjos skundas paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjos skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo, t. y. pažeidė paminėtas proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė