2016-05-31 Nr. BB-2331-1-06-1-03056-2013-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-222-697/2016

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03056-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.1;

2.3.6.4.2;

2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo R. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį, R. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu R. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteista T. A., kuri apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta, tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2009 m. laikotarpiu:

R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą juridinių asmenų registrui, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, reikalavimus, kartu su vyr. buhaltere T. A. nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2009 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y., 2009 m. balandžio 29 d. neįnešęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 150 000 Lt (43 443 Eur), nurodė T. A. išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį dėl 150 000 Lt (43 443 Eur) gavimo už parduodamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą; T. A. 2009 m. balandžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įformino neįvykusią pinigų – 150 000 Lt (43 443 Eur) – gavimo iš J. J. ūkinę operaciją, nors pinigų į kasą negavo, ir tokį dokumentą įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. buhalterinę apskaitą.

2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 222 straipsnio 1 dalį), priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. P. už parduotą pastatą gavo 300 000 Lt (86 886,01 Eur) ir pagrįstai dėl šių pinigų gavimo nurodė įmonės buhalterei T. A. išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį; T. A. pagrįstai minėtu kasos pajamų orderiu įformino įvykusią pinigų gavimo operaciją ir šį dokumentą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų, įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. buhalterinę apskaitą, o vien tik sąlyginė specialisto išvada negali būti laikoma jų kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Kartu šis teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, jog ir R. P., ir T. A. aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nors kaltinimas jiems buvo pareikštas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Atsižvelgdamas į visa tai, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir R. P. bei T. A. dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

3. Kasaciniu skundu išteisintasis R. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, tačiau kartu pažymi, kad iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu jį išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

3.2. Kasatorius teigia, kad jo baudžiamajai bylai apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Z. Kavaliausko, B. Kalainio ir R. Jurgaičio, tačiau Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, be teisėjų Z. Kavaliausko ir R. Jurgaičio, pasirašė teisėjas V. Mylė, kuris šios bylos nagrinėjime nedalyvavo ir į bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos sudėtį įtrauktas nebuvo.

3.3. Kasatorius skunde, detaliai pateikdamas nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo išteisintas, faktines aplinkybes, analizuodamas savo, išteisintosios T. A., liudytojų A. B., J. J. parodymus, nesutinka su šio teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies teiginiais ir atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai pasisakė dėl to, ko nebuvo prašoma apeliaciniame skunde, padarė išvadas, kurios nebuvo prašymo objektas, išėjo iš apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 1 dalis) ir taip pablogino jo padėtį kitoje civilinėje byloje dėl be teisėto pagrindo gauto turto grąžinimo ir ikiteisminiuose tyrimuose. Kasatoriaus manymu, šio teismo išvados prieštarauja liudytojų parodymams. Teismas neteisingai nustatė, kad pastatas buvo parduotas už 300 000 Lt (86 886,01 Eur), kad iš J. J. buvo gauta 150 000 Lt (43 443 Eur), nes pačios pastato pirkėjos J. J. ir A. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad, išrašant 2009 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderį, pinigų nesumokėjo. Be to, teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad pagal jo (kasatoriaus) kreipimąsi pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl A. B. ir J. J. apgaule įgytos nuosavybės teisės, nesumokėjus jam žadėtų 150 000 Lt (43 443 Eur), nutrauktas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių, nes, pasak kasatoriaus, prokuroro veiksmai atsisakyti atnaujinti procesą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendimas dar nepriimtas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-385-372/2012) „bankroto administratorius pripažino, kad įmonės kasoje ir banko pavedimu buvo sumokėta visa 300 000 Lt (86 886,01 Eur) suma, todėl reikalauti papildomų 150 000 Lt (43 443 Eur) jis neturi pagrindo“, nes, kaip nurodo kasatorius, minėtame sprendime trečiajam asmeniui R. P. išaiškinta, kad jis dėl savo reikalavimų atskirai gali pareikšti ieškinį. Jis (kasatorius) šiuo metu yra pareiškęs ieškinį dėl už parduodamus statinius apgaule paties sumokėtų pasiskolintų 150 000 Lt (43 443 Eur). Kasatorius nurodo, kad dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų neteisingų išvadų jam užkertamas kelias siekti teisingumo kitose bylose.

3.4. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus, nes nepasisakė dėl jame nurodytų argumentų, susijusių su jam inkriminuotu kaltinimu. Pasak kasatoriaus, apeliaciniame skunde buvo nurodoma, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio neaišku, ar jis buvo nuteistas už aplaidų ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šiuos jo argumentus neatsakė.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo išteisintojo R. P. kasacinį skundą tenkinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad bylą išnagrinėjo ne tos sudėties teismas, t. y. bylą nagrinėjo vienas ne tas teisėjas, kuris teismo sprendimą pasirašė, ir nurodo, kad apeliacinis procesas vyko pažeidžiant principines bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles, nustatytas BPK 320 straipsnyje. Dėl to, pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis neatitinka BPK 326 straipsnyje numatytų sprendimų surašymo formos bei BPK 304–307, 332 straipsniuose reglamentuotų sprendimų turinio ir tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu.

5. Išteisintojo R. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, surašant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį

6. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pasirašė teisėjas V. Mylė, kuris jo bylos nagrinėjime apeliacine tvarka nedalyvavo ir į bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos sudėtį įtrauktas nebuvo.

7. Nuosprendis yra baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, pripažinimo kaltu bei kiti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti klausimai. Kadangi nuosprendyje išsprendžiami itin svarbūs klausimai, todėl jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas jis yra tada, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstas, kai visos teismo išvados dėl įstatymo taikymo yra paremtos išnagrinėtais bylos duomenimis ir motyvuotos.

Pagal BPK 324 straipsnio 10 dalį, 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką nustato šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus (Nuosprendžio priėmimas) pagrindinių nuostatų. Šio kodekso skyriaus 302 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį pasirašo visi jį priėmę teisėjai; teisėjas, kuris laikosi kitos nuomonės, taip pat pasirašo nuosprendį.

8. Nagrinėjamoje byloje nuosprendis yra pasirašytas teisėjų Z. Kavaliausko, R. Jurgaičio ir V. Mylės. Tačiau byloje esantis Šiaulių apygardos teismo l. e. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo V. Iždono 2015 m. liepos 23 d. patvarkymas patvirtina, kad R. P. ir T. A. bylai apeliacine tvarka nagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Z. Kavaliausko, B. Kalainio ir R. Jurgaičio. Tie patys asmenys nurodyti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio protokole. Tačiau iš Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo matyti, kad šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo teisėjai Z. Kavaliauskas, R. Jurgaitis ir V. Mylė. Kaip jau buvo minėta, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. ir T. A. išteisinti, įžanginė ir rezoliucinė dalys patvirtina, kad jį priėmė ir pasirašė teisėjai Z. Kavaliauskas, R. Jurgaitis ir ne teisėjas B. Kalainis, o teisėjas V. Mylė.

Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. Kursevičiaus 2016 m. gegužės 5 d. rašte, pateiktame Lietuvos Aukščiausiajam Teismui BPK 373 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodyta, kad R. P. ir T. A. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Z. Kavaliausko, B. Kalainio ir R. Jurgaičio, teisėjas V. Mylė bylos nagrinėjime nedalyvavo. Tame pačiame Šiaulių apygardos teismo pirmininko rašte taip pat nurodyta, kad teisėjas V. Mylė, nors ir nedalyvavęs bylos nagrinėjime, tačiau dėl neapdairumo pasirašė minėtą išteisinamąjį nuosprendį, nes buvo nagrinėjęs šioje byloje proceso klausimus, susijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu, todėl suklydo pamanęs, kad dalyvavo šios bylos nagrinėjime. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog nuosprendį pasirašė ne ta teisėjų sudėtis, kuri nagrinėjo bylą ir sprendė su nuosprendžio priėmimu susijusius klausimus. Toks 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas (BPK 223 straipsnis). Nuosprendžius ir nutartis baudžiamojoje byloje priima bei pasirašo teisėjai, kurie šią bylą išnagrinėjo; teisėjas, nenagrinėjęs bylos (neįėjęs į tą bylą išnagrinėjusio teismo sudėtį), negali surašyti ir pasirašyti minėtų dokumentų (BPK 298, 299, 302 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad teismo procesas bei priimamų sprendimų procedūros atitiktis įstatymo reikalavimams proceso dalyviui neturi kelti pagrįstų abejonių, ar teismo sprendimas buvo priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

9. Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 302 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 1 dalies pažeidimus, kurie suvaržė įstatymų garantuotas proceso dalyvio teises ir sutrukdė šiam teismui priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. priimtas nuosprendis neteisėtas, todėl naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

10. Šioje nutartyje minėta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo išteisinta T. A., tačiau kasacinis skundas dėl jos nebuvo nepaduotas.

Pagal BPK 376 straipsnio 1, 2 dalis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie suvaržė įstatymų garantuotas proceso dalyvio teises ir sutrukdė šiam teismui priimti teisingą nuosprendį, kasacinės instancijos teismui kyla pareiga BPK 376 straipsnio nuostatas taikyti ir T. A., nors, kaip minėta, šis asmuo kasacinio skundo nėra padavęs. Dėl to, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis, naikintinas visas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir visa byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų išteisintojo R. P. kasacinio skundo argumentų, nes, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pripažinus neteisėtu dėl esminių formos trūkumų, teismo išvados bei nuosprendžio turinio klausimai, kurie ginčijami kasaciniame skunde, negali būti nagrinėjami kasacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Aldona Rakauskienė

Alvydas Pikelis