587fe975-40a4-45fb-9135-ff81deb759bc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-576-464/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00579-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.6.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-879-567/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rhenus svoris“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LTT Group“, Lenkijos Respublikos bendrovė Trade Trans Log Sp. z. o. o., L&P A.

S., Navigators Management (UK) Limited, TUiR Allianz Spolka SA, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „MAI Baltics“, Mainpro Forsakring, Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracij „WARTA“ S. A. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,ACC distribution“ 2017-05-09 kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti atsakovės UAB „Rhenus svoris“ 499 614,53 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Kauno apygardos teismo 2017-06-21 nutartimi pradinė ieÅ¡kovė UAB ,,ACC distribution“ buvo pakeista tinkama ieÅ¡kove ADB ,,Gjensidige“ ir priimtas Å¡ios ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Rhenus svoris“ 408 564,57 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 buvo UAB ,,ACC distribution“ krovinių draudikė. Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2017-04-28, UAB ,,ACC distribution“ ir atsakovė UAB ,,Rhenus svoris“ sudarė transporto paslaugų sutartį Nr. ACC-20170428, kuria Å¡alys susitarė, kad 2017-04-28 Nyderlanduose į transporto priemonių junginį bus pakrautas kompiuterinės technikos krovinys, kuris 2017-05-02 bus pristatytas užsakovei UAB ,,ACC distribution“ į LietuvÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Krovinys nebuvo pristatytas, kadangi vairuotojas neteisėtai pasisavino jam patikėtÄ vilkikÄ su puspriekabe ir joje buvusia elektronine technika.

4. IeÅ¡kovė krovinio vagystę pripažino draudiminiu įvykiu ir iÅ¡mokėjo UAB „ACC distribution“ 408 564,57 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Pasak ieÅ¡kovės, Å¡iÄ Å¾alÄ ji patyrė dėl atsakovės kaltės. Mano, kad atsakovė, bÅ«dama krovinių vežimo profesionale, turėjo numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį. Å iuo atveju atsakovė prarado ryšį su vairuotoju, transporto priemonės ir krovinio vieta nežinoma, kas vertinama kaip labai neatsargus vežėjos elgesys.

Vežėja nebuvo maksimaliai atsargi ir rÅ«pestinga, nesiėmė visų įmanomų saugumo priemonių. Tokie jos veiksmai, ieÅ¡kovės nuomone, kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams, todėl ji yra atsakinga už krovinio praradimÄ ir turi atsakyti visa apimtimi (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 17 str. 1 d., 23 str., 29 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė 5. Kauno apygardos teismas 2018-10-30 sprendimu ieÅ¡kovės ADB ,,Gjensidige“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) priteisė iÅ¡ atsakovės UAB ,,Rhenus svoris“ 40 854,20 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 543,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2) priteisė iš ieškovės atsakovei 3 785,49 Eur, taip pat tretiesiems asmenims Trade Trans Log Sp. z. o. o. – 2 916 Eur, TUiR Allianz Spolka SA – 2 743,50 Eur, L&P A. S. – 450 Eur bylinėjimosi išlaidas;

3) priteisė iš ieškovės valstybei 11,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas;

4) grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 577 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

6. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Rhenus svoris“ pati krovinio negabeno, o užsakymÄ vežti krovinį pateikė trečiajam asmeniui UAB „LTT group“, kuri 2017-04-26 pagal krovinio vežimo sutartį Nr. 22189/22255 LTG 22189 pateikė užsakymÄ Lenkijos įmonei Trade Trans Log Sp. z. o. o., kuri, atitinkamai, 2017-04-25 pateikė užsakymÄ Nr. 10/2017/04/081 kitai Lenkijos įmonei L&P A. S.. Teismo vertinimu, UAB „ACC distribution“ ir atsakovės sudarytoje sutartyje dėl krovinio vežimo nebuvo numatyta, kad krovinį veÅ¡ ne pati atsakovė, o kitas vežėjas, ir įrodymų, kad siuntėja UAB „ACC distribution“ bÅ«tų žinojusi apie tai, kad krovinį gabens kitas faktinis vežėjas ar vežime dalyvaus net keli asmenys, į bylÄ nepateikta.

7. Aptartos faktinės aplinkybes neteikė pagrindo teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad visi vežime dalyvavę asmenys buvo pasiekę konsensusÄ ir veikė suderinę valiÄ , todėl negalima ir pripažinti, kad buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Todėl, aiÅ¡kindamas iÅ¡ sutarčių kylančias prievoles, teismas taikė CMR konvencijos 3 ir 17 straipsnių nuostatas, pagal kurias tuo atveju, jei iÅ¡ sutarties aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju ir atsako už krovinį nepriklausomai nuo to, kad krovinį faktiÅ¡kai vežė kitas asmuo.

8. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad krovinys buvo pakrautas į sutartyje nurodytÄ transporto priemonę, kuriÄ vairavo J. P., kad jis buvo atgabentas iÅ¡ pakrovimo vietos Nyderlanduose į faktinės vežėjos Lenkijos įmonės L&P A. S. bazę Lenkijoje, kur saugiai stovėjo nuo 2017-04-29. Faktinė vežėja buvo priversta pakeisti vilkiko vairuotojÄ J. P. kitu, nes pastarasis poilsio metu vartojo alkoholį. Naujuoju vairuotoju 2017-05-02 paskirtas A. S., kuris buvo aprÅ«pintas įmonei priklausančiu mobiliuoju telefonu.

IÅ¡ byloje esančios darbo sutarties teismas nustatė, kad vairuotojas A. S. (Ukrainos pilietis) įmonėje pradėjo dirbti 2017-03-07, prieÅ¡ jį įdarbindama Lenkijos įmonė 2017-02-13 kreipėsi į Teisingumo ministerijos nuosprendžių registro informacijos biurÄ prie apygardos teismo dėl informacijos apie A. S. teistumÄ , apie asmenis nuteistus laisvės atėmimo bausme, bei policijos ieÅ¡komus asmenis. Atsakyme nurodyta, kad tokių duomenų apie A. S. nėra. Byloje esančiose 2017-02-28 gydytojo iÅ¡vadoje apie vairuotojo A.

S. sveikatÄ bei 2017-02-27 psichologinėje iÅ¡vadoje 32/2017 nurodyta, kad jam nėra apribojimų dirbti vairuotoju. Be to, įmonė pranešė Lenkijos įgaliotai institucijai apie ketinimÄ Ä¯darbinti Ukrainos pilietį. A. S. 2017-03-31 buvo iÅ¡duotas vairuotojo liudijimas Nr. B-1131-20, kuriame nurodyta, kad jis yra įdarbintas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

9. Atsižvelgęs į aptartus veiksmus, kurių ėmėsi faktinė vežėja, teismas sprendė, kad vien tos aplinkybės, jog vairuotojas J. P. poilsio metu vartojo alkoholį ir todėl negalėjo tęsti kelionės, ar kad buvo paskirtas kitas vairuotojas A. S., kuris įmonėje dirbo tik keletÄ mėnesių ir iki tol buvo vežęs tik vaisius bei daržoves, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, kad vežėja savo veiksmais pažeidė bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ .

10. Teismo vertinimu, pagrindo iÅ¡vadai dėl vežėjos didelio neatsargumo nesudaro ir į bylÄ pateikta ieÅ¡kovės pavedimu UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejeris atlikta krovinio pažeidimo priežasčių tyrimo ataskaita Nr. V163.17. Å ioje ataskaitoje nurodyta, kad žalos atsiradimo priežastis galimai yra vairuotojo A. S. įvykdyta krovinio vagystė, be to, kol vyksta policijos tyrimas, neatmetama, jog pats vairuotojas tapo nusikaltimo auka, nes iÅ¡ M. Mazowiecki policijos informacijos apie tyrimÄ matyti, kad byla vedama pagal 284(2) straipsnį, t. y. trečiųjų Å¡alių įvykdyto krovinio pasisavinimo ir A. S. nužudymo. Juo labiau kad paskutinis signalas iÅ¡ vairuotojo A. S. telefono buvo gautas Å¡alia Lenkijos–Ukrainos sienos, o tai niekaip nesusiję su pervežimo marÅ¡rutu.

11. IeÅ¡kovės akcentuotos aplinkybės, kad vežėja negalėjo susisiekti su vairuotoju, kad transporto priemonėje nebuvo įmontuota GPS sekimo įranga, taip pat neleido teismui spręsti nei dėl vežėjos žinojimo, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, nei dėl jos sÄ moningo veikimo, prisidedant prie tokių padarinių atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad vežimo sutartyje, pasiraÅ¡ytoje tarp UAB „ACC distribution“ ir UAB „Rhenus svoris“, nebuvo nustatyta jokių reikalavimų transporto priemonei, gabenančiai krovinį.

Byloje nenustatyta, kad vežėja, įsipareigodama pervežti krovinį, bÅ«tų veikusi sÄ moningai netinkamai, taip sudarydama sÄ lygas žalai kilti. Teismo vertinimu, atsakovės elgesys, vežant krovinį, beatodairiÅ¡kai pasitikint savo nuolatiniais partneriais (kitais vežime dalyvaujančiais vežėjais), asmeniÅ¡kai neįsitikinus krovinio saugumu, pasireiÅ¡kė neatsargumu, tačiau Å¡is neprilygintinas tyčiniams veiksmams.

12. Teismas konstatavo, kad vežėjos veiksmai, patenkantys į CMR konvencijoje nustatytos atsakomybės sritį, negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip sÄ moningas netinkamas vežėjos elgesys, todėl dėl atsakomybės, kylančios CMR pagrindu, vežėja nepraranda galimybės remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo pagrindais.

13. Spręsdamas dėl atlygintos žalos dydžio teismas pažymėjo, kad nei 2017-04-28 sutartyje, nei CMR važtaraÅ¡tyje AVC-2002 nėra nurodyta krovinio vertė, nėra jokių įrodymų apie tai, kad UAB „ACC distribution“ nuostolių paskaičiavimo Nr. DELL-20170508 lentelėje nurodytos ir negautos prekės, įsigytos pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas laikotarpiu nuo 2017-04-12 iki 2017-04-25, buvo perduotos vežėjai UAB „Rhenus svoris“. Žalos dydį teismas apskaičiavo vadovaudamasis CMR 23 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad vežėjas priėmė vežti krovinį, kurio bendras svoris, nurodytas CMR važtaraÅ¡tyje, yra 6 152 kg bruto, taigi maksimali kompensacijos už prarastÄ krovinį suma yra 40 854,20 Eur (6 152 x 8,33 x 0,797215 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė ADB ,,Gjensidige“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-10-30 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Vežėja vairuotojÄ aprÅ«pino tik įmonei priklausančiu mobiliuoju telefonu, tačiau jokių kitų atsargumo veiksmų nesiėmė.

Vežėja privalėjo imtis ir kitokių saugumo priemonių, pavyzdžiui, įmontuoti GPS sekimo įrangÄ , kuriÄ turi dauguma kompanijų. Teismo motyvai, kad suteiktas įmonės telefonas vairuotojui yra svarbi aplinkybė, kuri vertintina kaip patvirtinanti vežėjo rÅ«pestingumÄ , o faktas, kad neįrengta GPS sekimo įranga nėra svarbus, nors tiek telefonas, tiek GPS įranga vienodai nenustatyti kaip reikalavimas sutartyje, prieÅ¡tarauja vienas kitam. 14.2. Trečiasis asmuo L&P A. B. S. turėjo visas galimybes operatyviai kreiptis į Lenkijos–Lietuvos pasienio ruoÅ¾Ä ir pasiteirauti dėl vairuotojo bei jo vežamo krovinio, tačiau ji nebuvo suinteresuota kroviniu, jo gabenimu, nebuvo rÅ«pestinga ir atidi, sunkvežimio su kroviniu ir vairuotoju pasigedo tik 2017-05-03. 14.3.

Krovinio gabenimas nebuvo tinkamai organizuojamas, t. y. nebuvo numatytas tikrasis krovinio iÅ¡vykimo laikas, marÅ¡rutas, kokia jo gabenimo trukmė iki galutinės pristatymo vietos, kur ir kada krovininio automobilio sustojimo vieta ir trukmė krovinio gabenimo metu (ar sustojimas buvo suplanuotas saugioje aplinkoje), kada krovinys tiksliai turėjo bÅ«ti pristatytas į privalomÄ vietÄ . Å ių aplinkybių faktinė vežėja teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, o teismas jų netikrino ir nevertino. Krovinio dingimas tik patvirtinÄ iÅ¡vadÄ , kad anksčiau nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai ir gerai suplanuotos. 14.4.

Nėra įrodomų apie ginkluotÄ užpuolimÄ , todėl vežėjos veiksmai laikytini dideliu neatsargumu. Jokių įrodymų, pagrindžiančių vairuotojo A. S. nužudymÄ ir jo mirtį arba tapimÄ Å¡ios situacijos auka, nėra. Be to, kreipiantis į policijÄ buvo nurodytos aplinkybės, kad vilkiko vairuotojas galėjo prisidėti prie krovinio vagystė, ir jos iki Å¡iol nėra paneigtos. Vairuotojo telefono signalas buvo užregistruotas Å¡alia Lenkijos–Ukrainos sienos, o tai niekaip nesusiję su pervežimo marÅ¡rutu.

Todėl iÅ¡vada, kad vairuotojas tapo auka, turi bÅ«ti atmesta – akivaizdu, jog vairuotojas pats nusprendė keisti kryptį ir savavaliÅ¡kai vienas su gabenamu kroviniu atsidÅ«rė prie Lenkijos–Ukrainos sienos. 14.5. Atsakovė, sudarydama sutartį su užsakove, įsipareigojo atsakyti už krovinio saugumÄ transportavimo metu (vežėjo įsipareigojimų 2 p.) ir turėti nuolatinį ryšį su vairuotoju (vežėjo įsipareigojimų 3 p.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad vežėja prarado ryšį su vairuotoju, transporto priemonės ir krovinio vieta nežinoma, kas vertinama kaip labai neatsargus vežėjos elgesys. 14.6.

Vežėja, savo srities profesionalė, užsiimanti tokiu verslu, turėjo užtikrinti, kad pirmasis vairuotojas J. P. laikytųsi poilsio ir darbo laiko režimo, nevartotų alkoholio ir laiku tęstų suplanuotÄ krovinio pervežimÄ . Tačiau ji to neužtikrino ir pažeidė krovinio pristatymo terminÄ bei paskyrė kitÄ vairuotojÄ , A. S., vietoje kurio galėjo paskirti ir antrÄ vairuotojÄ , A. S. vyrÄ . 14.7. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su gabenamo krovinio nuvažiuotu atstumu, marÅ¡rutu ir jo kryptimi, kurios yra labai svarbios.

Dėl nurodytos priežasties prašoma prijungti naujus rašytinius įrodymus, susijusius su aptartomis aplinkybėmis. 14.8. Žalos dydį patvirtina byloje esantys įrodymai – 2017-05-29 tyrimo ataskaita Nr. V163.17, UAB „ACC distribution“ nuostolių paskaičiavimo Nr. DELL-20170508 lentelė.

15. Atsakovė UAB ,,Rhenus svoris“ atsiliepime į ieÅ¡kovės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 15.1. Sutarties sÄ lyga, kad vežėja privalo turėti nuolatinį ryšį su vairuotoju, buvo vykdoma ir dėl to ginčo nėra. Vairuotojas buvo aprÅ«pintas mobiliuoju telefonu, kuriame yra ir navigacija. Ginčo sutartyje nėra numatyta jokių papildomų veiksmų ar priemonių, tam atvejui, jei ryÅ¡ys dėl techninių, gamtos ar kitų aplinkybių, taip pat trečiųjų asmenų veiksmų ir bet kokių kitų priežasčių, bus prarastas.

Visa tai reiÅ¡kia, kad nuolatinio ryÅ¡io su vairuotoju praradimas negali bÅ«ti vertinamas dideliu neatsargumu, o ypač Å¡iuo atveju, kadangi nėra žinoma, kas su vairuotoju ir gabenamu kroviniu atsitiko. 15.2. GPS sistemos nebuvimas negali bÅ«ti laikomas sutarties pažeidimu ir, juo labiau, reikÅ¡ti vežėjos didelį neatsargumÄ . Tokia sistema nėra laikoma vilkiko bÅ«tinu techniniu komponentu, ji montuojama atskirai. Tokios sistemos įrengimas krovinio vežimo sutartyje nėra numatytas. 15.3. Vairuotojų pakeitimas ir krovinio paradimas nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu.

Vairuotojas J. P. buvo grįžęs iÅ¡ Nyderlandų į savo namus ir nebuvo krovinio vežimo režime, todėl jis neprivalėjo saugoti krovinio, pastarasis saugiai buvo paliktas vežėjo bazėje. Be to, ieÅ¡kovė negali nurodinėti faktinio vežėjo administracijai, koks konkrečiai vairuotojas turėtų tęsti reisÄ . Vieno, vartojusio alkoholį, vairuotojo pakeitimas kitu, ypač nežinant visų krovinio praradimo aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip faktinės vežėjos didelis neatsargumas. 15.4.

Krovinio vežimo sutarties sÄ lygose nebuvo numatyta prievolė atsakovei asmeniÅ¡kai vykdyti krovinio vežimÄ , kaip ir reikalavimai vairuotojų patirčiai, amžiui ir kitoms savybėms. Todėl tokios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip sutarties sÄ lygų pažeidimas ar, juo labiau, didelis neatsargumas. 15.5. Vežėja operatyviai reagavo į situacijÄ ir iÅ¡ karto, kai sužinojo, kad krovinys nėra pristatytas, kreipėsi į policijÄ . Pagrindo anksčiau kreiptis tiek į policijÄ , tiek į kitas institucijas, nebuvo. 15.6.

Byloje nėra paneigta nė viena iÅ¡ krovinio praradimo versijų – arba jį pasisavino vairuotojas, arba vairuotojas tapo nusikaltimo auka, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai spekuliuoja tik viena iÅ¡ aptartų versijų. 15.7. CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo esminė prielaida yra ieÅ¡kovės pareiga konkrečiais ir patikimais įrodymais pagrįsti vežėjos tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ , tačiau ieÅ¡kovė Å¡ios pareigos neįvykdė. Byloje įrodymų apie tai, kad vairuotojas pavogė krovinį, nėra, todėl, neįrodžius vežėjos kvalifikuotos kaltės, nėra ir pagrindo taikyti CMR konvencijos 29 straipsnį. 15.8.

Teismas, netaikydamas neribotos vežėjo atsakomybės, visiÅ¡kai pagrįstai kompensacijÄ apskaičiavo pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte numatytas taisykles.

16. Trečiasis asmuo TUiR Allianz Polska S. A. atsiliepime į ieÅ¡kovės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 16.1. Užsakyme, pasiraÅ¡ytame tarp užsakovės ir atsakovės, nebuvo nustatyta jokių reikalavimų transporto priemonei, gabenančiai krovinį, draudimo polise taip pat nebuvo nustatytas reikalavimas, kad transporto priemonėje, pervežančioje apdraustus krovinius, bÅ«tų įmontuota GPS sekimo įranga.

Toks reikalavimas buvo iÅ¡keltas tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 16.2. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad buvo aiÅ¡kiai numatyta tiek krovinio pasikrovimo, tiek iÅ¡krovimo vieta ir data, krovinio vežimo marÅ¡rutas, identifikuota jį vežusi transporto priemonė. Å i informacija buvo nurodyta tiek užsakyme, tiek CMR važtaraÅ¡tyje. 16.3. Transporto priemonė kartu su kroviniu sustojo ne nesaugioje aplinkoje, bet faktinės vežėjos bazėje Lenkijoje.

Krovinys poilsio metu stovėjo saugiojo aikštelėje. 16.4. Teismas neprivalo pasisakyti dėl visų įrodymų (aplinkybių) tam, kad būtų priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas. Todėl teismui nepasisakius dėl aplinkybės, kad gabenamas krovinys atsidūrė šalia Lenkijos–Ukrainos sienos, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. 16.5. Nors byloje yra vienas kitam prieštaringų įrodymų dėl žalos dydžio, tačiau tai neturėjo esminio skirtumo, kadangi ribotos civilinės atsakomybės taikymui esminę reikšmę turi vežamo krovinio svoris.

17. Trečiasis asmuo Trade Trans Log Sp. z. o. o. atsiliepime į ieÅ¡kovės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepriimti naujų įrodymų. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 17.1. Vežimo sutartyje, pasiraÅ¡ytoje tarp UAB „ACC distribution“ ir atsakovės, nebuvo nustatyta jokių reikalavimų transporto priemonei, gabenančiai krovinį. IÅ¡ byloje pateikto draudimo liudijimo matyti, kad jame taip pat nėra nustatytas reikalavimas, jog transporto priemonėje, pervežančioje apdraustus krovinius, bÅ«tų įmontuota GPS sekimo įranga.

GPS sekimo įranga nėra laikoma vilkiko bÅ«tinu techniniu komponentu, ji, esant poreikiui, įrengiama atskirai. 17.2. NeaiÅ¡ku, kaip informacijos apie sienos kirtimÄ / nekirtimÄ faktas galėjo turėti įtakos žalos faktui ir / ar dydžiui. PaaiÅ¡kėjus krovinio dingimo faktui, L&P A. B. S. atliko bÅ«tinus tokioje situacijoje veiksmus – kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teisėsaugos institucijas. 17.3. Krovinio gabenimas buvo organizuotas tinkamai. Informacija apie pasikrovimo, iÅ¡krovimo vietas, datas, marÅ¡rutÄ ir pan. yra nurodyta tiek užsakyme, tiek CMR važtaraÅ¡tyje.

Transporto priemonė kartu su kroviniu sustojo faktinio vežėjo bazėje Lenkijoje. 17.4. Vežėja pagal sutartį privalėjo turėti nuolatinį ryšį su vairuotoju. Nėra ginčo dėl to, kad vairuotojas buvo aprÅ«pintas mobiliuoju telefonu. Tuo tarpu esant nepaneigtai versijai, kad vairuotojas galėjo tapti nusikaltimo auka, ryÅ¡io praradimas negali bÅ«ti vertinamas kaip didelis vežėjos neatsargumas. Vežėja ėmėsi visų atsargumo priemonių – surinko informacijÄ apie vairuotojÄ .

18. Trečiasis asmuo UAB ,,LTT group“ atsiliepime į ieÅ¡kovės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 18.1. IeÅ¡kovė dėsto savo samprotavimus ir abstrakcijas, jų niekaip nepagrįsdamas, kaip to įsakmiai reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, nenurodo jokių svarbių sprendimo panaikinimo motyvų, jį vertina tendencingai ir vienpusiÅ¡kai, visiÅ¡kai nesiremdama byloje esančiais įrodymais. 18.2. Pareiga įrodyti vežėjo tyčiÄ arba tyčiai prilygstantį neatsargumÄ pagal CMR konvencijos 29 straipsni tenka asmeniui, kuris reiÅ¡kia reikalavimus dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė, norėdama iÅ¡vengti vežėjos atsakomybės ribojimo, turi įrodyti tyčinius ar jiems prilygintus vežėjos veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryÅ¡i tarp atsiradusios žalos ir tokių veiksmų, tačiau nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde to nepadarė.

19. Trečiasis asmuo Navigators Management (UK) Limited atsiliepime į ieÅ¡kovės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o patikrinti bylos teismingumÄ , jie ji teisminga Lietuvos teismams – skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 19.1. Nyderlandų Zeeland-West-Brabant teisme 2017-05-09 buvo priimtas atsakovės ieÅ¡kinys dėl ginčo krovinio vežimo. Vadovaujantis CMR 31 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) konstatuojamos dalies 22 punktu ir 31 straipsnio 2 dalimi turėtų bÅ«ti patikrintas Å¡ios bylos teismingumas.

Zeeland–West–Brabant teisme iÅ¡keltas negatyvus ieÅ¡kinys dėl pripažinimo. IeÅ¡kovės nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas regresinis ieÅ¡kinys laikytinas tapačiu Zeeland–West–Brabant teisme nagrinėjamam pagal dalykÄ ir pagrindÄ , todėl vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnio 3 dalimi turėtų bÅ«ti atsisakyta Lietuvos teismų jurisdikcijos. 19.2. Teismas visiÅ¡kai teisingai įvertino byloje susidariusiÄ faktinę ir teisinę padėtį ir, esant įrodymų trÅ«kumui, pagrįstai taikė ribotÄ vežėjos atsakomybę.

Apeliaciniame skunde nėra pateikta naujų teisinių argumentų, susijusių su byloje esančių įrodymų kitokiu vertinimu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų 20. Apeliantė ADB ,,Gjensidige“ kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius įrodymus – žemėlapius su pažymėtais galimais krovinio gabenimo maršrutais, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, susijusius su krovinio gabenimo marÅ¡rutu ir jo kryptimi, kas, jos manymu, patvirtina vežėjos didelį neatsargumÄ . Taip pat nurodo, kad bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos įrodymus kilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

21. Trečiasis asmuo Trade Trans Log Sp. z. o. o. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , be kita ko, praÅ¡o neprijungti naujų įrodymų, kadangi jie galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, Å¡ie įrodymai neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, keliamo pateiktų procesinių dokumentų kalbai.

22. Atsakovė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems kartu su apeliaciniu skundu buvo išsiųsti ir apeliantės prašomi prijungti įrodymai, savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė.

23. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.

24. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi bÅ«ti teikiami pirmosios instancijos teisme – su ieÅ¡kiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 7 str. 2 d., 135 str. 2 d.,179 str., 181 str. 2 d., 198 str., 226 str.). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigÄ , juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rÅ«pintis kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, t. y. rÅ«pestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.

25. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes:

1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas;

2) Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad bÅ«tent toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas bei Å¡io ribojimo iÅ¡imtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifikÄ , kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei Å¡io teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

26. Kadangi CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo ir turėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja įstatyme numatyta iÅ¡imtinė situacija, leidžianti priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantė net neįvardija aplinkybių, sukliudžiusių jai Å¡iuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat neįrodinėja, kad juos teikė arba ketino teikti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius duomenis priimti. Antra, bÅ«tent apeliantė, kuri ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ byloje, privalėjo ne tik nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , bet ir teikti jas patvirtinančius įrodymus, be kita ko, ir susijusius su krovinio gabenimo marÅ¡rutu.

Trečia, nėra jokių abejonių, kad apeliantė galėjo Å¡iuos įrodymus pateikti dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi tai duomenys iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių, kurių gavimas nėra apribotas ar trunkantis ilgÄ laikÄ . Ketvirta, sutiktina ir su trečiojo asmens atsiliepimo argumentais, kad pateikti įrodymai nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , t. y. neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatyto procesinių dokumentų kalbai keliamo reikalavimo.

28. Toks procesinis elgesys, kuomet tik priėmus apeliantei iÅ¡ dalies nepalankų teismo sprendimÄ Å¡i savo pareigÄ teikti įrodymus, pagrindžiančius jos pozicijÄ , teikia apeliaciniame procese, neįrodinėdama jokių objektyvių kliūčių juos pateikti pirmosios instancijos teisme buvimo, negali bÅ«ti laikomas tinkamu ar sudarančiu pagrindÄ priimti naujus duomenis taikant iÅ¡imtį iÅ¡ CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės. Ä®statymų leidėjas, CPK 314 straipsnyje įtvirtinęs iÅ¡imtinius atvejus, kuomet pirmosios instancijos teisme neįvertinti įrodymai galėtų bÅ«ti teikiami į bylÄ paskesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, siekė panaikinti bet kokiÄ galimybę piktnaudžiauti procesu, skatindamas bylos dalyvius bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis (informacijÄ ) dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

29. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, su apeliacinio skundu pateiktų naujų dokumentų nepriima. Dėl ginčo jurisdikcijos 30. Trečiasis asmuo Navigators Management (UK) Limited atsiliepime į apeliacinį skundÄ kelia bylos teismingumo klausimÄ , teigdamas, kad ginčas galimai nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kadangi analogiÅ¡kas ieÅ¡kinys anksčiau, nei į nagrinėjamÄ bylÄ , buvo pateiktas Nyderlandų Zeeland-West-Brabant teismui.

31. Ginčo teismingumo klausimas Å¡ioje byloje jau buvo kartÄ spręstas atskirame procese. Pirmosios instancijos teismas 2018-01-05 nutartyje buvo konstatavęs, kad Olandijos Zeeland-West-Brabant teisme ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas dėl to paties vežimo metu patirtos žalos atlyginimo, laikytinas tapačiu nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tajam ieÅ¡kiniui, ir pirmiausia buvo kreiptasi bÅ«tent į Olandijos teismÄ . Vadovaudamasis Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintu lis pendens (laukianti byla arba situacija, kai keli teismai susiejami vienos bendros bylos nagrinėjimu) principu, teismas nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį buvo palikęs nenagrinėtÄ .

32. Lietuvos apeliacinis teismas, 2018-05-15 iÅ¡nagrinėjęs apeliantės atskirÄ jį skundÄ , pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-574-196/2018). Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su skundžiamos nutarties motyvais, kad Lietuvos teismui pateiktas ieÅ¡kinys yra tapatus Olandijos teisme nagrinėjamam. Sprendė, kad nėra ieÅ¡kinių dalykų sutapties – Olandijos teisme nagrinėjamo ginčo dalykas yra UAB ,,Rhenus svoris“ ir Navigators Underwriting Agency Limited atsakomybė dėl krovinių vežimo, Lietuvos Respublikos teisme – draudiko reikalavimas, kurį jis įgijo pagal subrogacijos institutÄ atlyginęs draudėjo patirtÄ Å¾alÄ , be to, nėra ginčo Å¡alių sutapties.

33. Taigi, viena vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-15 nutartyje yra pasisakęs dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo jurisdikcijos nustatymo. Kita vertus, kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad toks teismo procesinis sprendimas neturi prejudicinės galios, todėl bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantis teismas nėra suvaržytas anksčiau padarytomis iÅ¡vadomis jurisdikcijos klausimu. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje tarptautinio teismingumo klausimu priimtos tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata (galutinis teismo sprendimas), nei prejudicinės galios, kadangi jomis ginčas nėra iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, jomis nėra pasisakoma dėl Å¡alių materialiųjų teisių ir pareigų.

Jos neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų tarptautinės jurisdikcijos klausimÄ bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje, įskaitant procesÄ apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Vadovaujantis proceso įstatymu, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitÄ teismÄ tik kitoje byloje (CPK 182 str. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

34. Å iuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, kad jurisdikcijos klausimÄ iÅ¡kėlusi Navigators Managment Limited į bylÄ trečiuoju asmeniu buvo įtraukta 2018-07-11 protokoline nutartimi, t. y. po 2018-05-15 nutarties priėmimo, o tai reiÅ¡kia, kad ji neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos bei argumentų dėl jurisdikcijos tiek klausimÄ nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos (ginčo) jurisdikcija.

35. Trečiojo asmens vertinimu, ieÅ¡kiniai yra tapatÅ«s atsižvelgiant į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2013-12-13 sprendime Nr. C-452/12 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kinys dėl pripažinimo, koks ir buvo pareikÅ¡tas Olandijos teisme, bei regresinis ieÅ¡kinys to paties vežimo pagrindu, koks yra pareikÅ¡tas nagrinėjamoje byloje, laikytini tapačiais pagal dalykÄ ir pagrindÄ . Todėl mano, kad, vadovaujantis CMR konvencijos 31 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti jurisdikcijos Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija su tokiais trečiojo asmens argumentais nesutinka.

36. Pradinė ieÅ¡kovė (užsakovė) UAB ,,ACC distribution“ ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis reiÅ¡kiamas Kauno apygardos teismui vadovaujantis jos ir atsakovės (vežėjos) UAB ,,Rhenus svoris“ 2017-04-28 sudarytos vežimo sutarties dalies ,,Å alių atsakomybė“ 3 punktu, kuriame Å¡alys susitarė, kad tuo atveju, kai ginčai ir nesutarimai Å¡alių derybomis neiÅ¡sprendžiami, juos nagrinėja teismas, kurio apylinkėje yra įregistruotas užsakovės juridinis asmuo. Apeliantei ADB ,,Gjensidige“, iÅ¡mokėjusiai draudėjai (užsakovei) UAB ,,ACC distribution“ draudimo iÅ¡mokÄ , perėjo ne tik teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, bet ir teisės bei pareigos pagal draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens sudarytÄ vežimo sutartį, be kita ko, ir susitarimas dėl teismingumo (CK 6.1015 str. 1 d., 2 d.).

37. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių ginčas kilo iÅ¡ vežimo keliu sutarties, pagal kuriÄ pakrovimo vieta yra Olandijoje, o iÅ¡krovimo – Lietuvoje, sprendžiant ginčo teismingumÄ aktualios tiek Reglamento 1215/2012, tiek ir specialaus teisės akto, t. y. CMR konvencijos nuostatos.

38. CMR konvencijos 31 straipsnis numato, kad teisines procedÅ«ras, kylančias iÅ¡ pervežimų pagal Å¡iÄ konvencijÄ , ieÅ¡kovas gali pradėti bet kuriame Å¡alių–konvencijos dalyvių teisme, pasirinktame susitarimu tarp Å¡alių, taip pat teismuose valstybių–konvencijos dalyvių, kurių teritorijoje: (a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ar pagrindinę verslo vietÄ , firmos filialÄ ar agentÅ«rÄ , per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, arba (b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Ä® jokius kitus teismus ar tribunolus kreiptis negalima. Taigi, numatytas tiek sutartinis teismingumas (31 str. 1 p.), tiek ir teismingumas pagal aplinkybes, nurodytas 31 straipsnio 1 punkto a ir b papunkčiuose.

39. Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iÅ¡ konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikcijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra iÅ¡imtinė, jeigu Å¡alys nesutarė kitaip.

40. Vadinasi, apeliantė, esant atitinkamam vežimo sutarties Å¡alių susitarimui dėl jų ginčų nagrinėjimo vietos, ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos teismui galėjo reikÅ¡ti vadovaudamasi tiek Reglamento 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies pagrindu, tiek CMR konvencijos 31 straipsnio 1 punkto pagrindu, tiek, alternatyviai, ir remdamasi CMR konvencijos 31 straipsnio 1 punkto b papunkčiu, t. y. pagal krovinio pristatymo vietÄ , kuri buvo numatyta Kaune. Taip pat ginčas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas krovinio pakrovimo vietos teisme, t. y.

Olandijos teisme, į kurį Å¡iuo atveju su ieÅ¡kiniu kreipėsi to paties vežimo pagrindu UAB ,,Rhenus svoris“ ir Navigators Underwriting Agency Limited. Taigi, Å¡iuo atveju spręstina, kuriam iÅ¡ alternatyviÄ jurisdikcijÄ turinčių teismų turėtų bÅ«ti suteikiama pirmenybės teisė ir ar Lietuvos Respublikos teismui, dėl kurio jurisdikcijos sutarties Å¡alys buvo pasiekusios susitarimÄ , turėtų atsisakyti nagrinėti ginÄÄ vien dėl to, kad į CMR konvencijoje nurodytÄ kitos valstybės teismÄ , kuriam suteikta alternatyvioji jurisdikcija, buvo kreiptasi tÄ pačiÄ dienÄ , tik galimai byla jame iÅ¡kelta anksčiau, atsižvelgiant į kitokį, nei Lietuvoje, procesinį reguliavimÄ .

41. Trečiasis asmuo teisingai nurodė, kad pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 2 dalį, jeigu dėl kurio nors ginčo nurodyto 31 straipsnio 1 punkte, ieÅ¡kinys yra viename iÅ¡ tame punkte nurodytų teismų arba kai toks teismas priėmė sprendimÄ ginčo klausimu, tai naujas ieÅ¡kinys tuo pačiu klausimu tarp tu pačių pusių nepriimamas, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai teismo, kuriam buvo pateiktas pirmasis ieÅ¡kinys, sprendimas negali bÅ«ti įvykdytas valstybėje, kurioje pateikiamas naujas ieÅ¡kinys.

42. Tuo tarpu Reglamento Nr. 1215/2012 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nedarant poveikio 26 straipsnio nuostatoms (Reglamento 26 str. (ankstesnėje redakcijoje 24 str.) įtvirtinta taisyklė taikoma visose bylose, kuriose teismo jurisdikcija neatsiranda kitų reglamento nuostatų pagrindu (ESTT 2010-05-20 sprendimas ČPP Vienna Insurance Group, C-111/09, ECLI:EU:C:2010:290, 21 ir 29 p.), kai kreipiamasi į valstybės narės teismÄ , kuriam pagal 25 straipsnyje nurodytÄ susitarimÄ suteikiama iÅ¡imtinė jurisdikcija, bet kuris kitos valstybės narės teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ , kol teismas, į kurį kreiptasi remiantis susitarimu, paskelbia, kad jis neturi jurisdikcijos pagal susitarimÄ .

43. ESTT praktikoje išaiškinta, kad nustačius, jog ginčo jurisdikcija patenka tiek į Reglamento Nr. 1215/2012, tiek į CMR reguliavimo sritį, CMR, kaip specialiosios sutarties nuostatos taikomos tokia apimtimi, kiek nepažeidžiami esminiai, pagrindiniai Reglamento Nr. 1215/2012 principai (pvz.: jurisdikcijos nuspėjamumas, geras teisingumo administravimas) ir nėra sukeliamos mažiau palankios tinkamo vidaus rinkos veikimo įgyvendinimui pasekmės nei tos, kuras lemia minėto reglamento nuostatos (ESTT 2010-05-04 sprendimas byloje C-553/08, paragrafai 51, 56, 2013-12-19 sprendimas byloje C-452/12, paragrafai 37-38, 2014-09-04 sprendimas byloje C-157/13, paragrafas 38).

Tačiau absoliutus Å¡ios teismų praktikoje formuluojamos taisyklės taikymas visais atvejais, kai yra sudarytas susitarimas dėl teismingumo, bÅ«tų nesuderinamas su Reglamento Nr. 1215/2012 preambulės 35 punkto, 71 straipsnio 1 dalių nuostatomis bei visiÅ¡kai paneigtų CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes. Dėl nurodytos priežasties atsakymas į klausimÄ , ar alternatyvųjį teismingumÄ numatančios CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatos gali bÅ«ti vertinamos kaip kuriančios mažiau palankų teisinį reglamentavimÄ , nei iÅ¡imtinį teismingumÄ nustatančios Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio nuostatos, priklauso nuo konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos, t. y. nuo to, kokias pasekmes konkrečioje situacijoje sukurtų CMR konvencijos taikymas.

44. Pažymėtina tai, kad tiek nagrinėjamas, tiek Olandijos teismo jurisdikcijoje esantis ieÅ¡kinys buvo pateikti tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2017-05-09. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Olandijos teismas ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ atidėjo iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, kad procesine prasme nagrinėjama byla yra toliau pažengusi negu esanti Olandijos teisme. Todėl, esant bylai iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtai, taikius nuostatas, kurių pagrindu Lietuvos teismas turėtų atsisakyti savo jurisdikcijos, tai lemtų tokio proceso prasidėjimÄ iÅ¡ naujo užsienio valstybės teisme, t. y. pakartotinį ginčo nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos procesinę stadijÄ , į tai, kad ginčas kilo tarp dviejų Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų, vienam jų paduodant ieÅ¡kinį pagal sutartinio teismingumo taisykles, kas visiÅ¡kai atitinka ir CMR konvencijoje įtvirtintÄ reguliavimÄ (31 str. 1 p.), ginčo perkėlimo nagrinėti į kitos valstybės teismÄ atveju nebÅ«tų užtikrintas geras bylos administravimas.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju itin svarbu tai, kad sutartį, kurios pagrindu ir kilo ginčas byloje, sudariusios Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ valiÄ dėl jurisdikcijos. Tokia susitarimo nuostata nėra ir nebuvo ginčijama, nėra jokių įrodymų ar pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡alys nesuprato tokio susitarimo esmės ar kad jis bÅ«tų iÅ¡imtinai ir nepagrįstai naudingas tik vienai iÅ¡ jų. PrieÅ¡ingai, toks susitarimas Å¡alims sukėlė pagrįstus lÅ«kesčius ir tikėjimÄ , kad ginčas bus nagrinėjamas bÅ«tent Lietuvos Respublikos teismuose. Taigi konstatavus, kad Å¡iuo atveju taikytinos kitokios taisyklės, bÅ«tų paneigtas jurisdikcijos nuspėjamumo principas.

46. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti ir su tokiais argumentais, kad abu pradėti ginčai yra identiÅ¡ki, todėl aktualÅ«s ESTT 2013-12-13 sprendime, priimtame byloje Nr. C-452/12, pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl analogiÅ¡kų ginčų tapatumo. Trečiojo asmens Navigators Management (UK) Limited atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomoje ESTT byloje Nr. C-452/12 buvo nagrinėjama situacija, kuomet CMR konvencijos taikymas bÅ«tų lėmęs kitoje valstybėje narėje susijusį ginÄÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo sprendimo nepripažinimÄ ir pakartotinį savarankiÅ¡kÄ tapačių reikalavimų nagrinėjimÄ kitos valstybės teismuose, kuriems suteikta alternatyvi jurisdikcija.

ESTT nagrinėtos bylos atveju vienos valstybės teismas jau buvo iÅ¡nagrinėjęs reikalavimÄ dėl ribotos atsakomybės taikymo CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalies pagrindu ir tokį reikalavimÄ patenkinęs, bet iÅ¡kilo klausimas dėl tokio sprendimo pripažinimo valstybėje, kurioje nagrinėjamas regresinis reikalavimas. SprendimÄ dėl reikalavimų tapatumo nulėmė faktas, kad savo esme siauresnio pobÅ«džio ginčas tarp Å¡alių jau buvo iÅ¡nagrinėtas, todėl šį faktÄ ignoruoti ir iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl didesnės apimties atsakomybės taikymo nebuvo pagrindo.

47. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent Olandijos teisme pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, kuriame keliamas reikalavimas dėl ribotos civilinės atsakomybės taisyklės, įtvirtintos CMR 23 straipsnio 3 dalyje, taikymo, t. y. reikalavimas dėl pripažinimo yra aiÅ¡kiai siauresnis, nei nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ir iÅ¡ esmės jau iÅ¡nagrinėtas reikalavimas, apimantis ne tik Å¡ios taisyklės taikymo, bet ir žalos atlyginimo klausimÄ , ko Olandijos teisme pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nepraÅ¡oma. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra žymiai platesnio pobÅ«džio, o tai taip pat neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog abu ginčai yra iÅ¡ esmės tapatÅ«s.

48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo jurisdikcija (teismingumas) Lietuvos Respublikos teismams nepaneigta, o trečiojo asmens Navigators Management (UK) Limited argumentai dėl kitokio jurisdikcijos vertinimo stokoja pagrįstumo. Dėl krovinio vežėjos, sprendžiant žalos dėl krovinio praradimo atlyginimo klausimÄ 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str.), todėl Å¡ios sutarties Å¡alys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas.

Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraÅ¡tyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties Å¡alis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį, įsipareigodamas už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį, ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 str. 1 d.). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iÅ¡ dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarkÄ , reikalingÄ siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties Å¡alims nustatyti.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4 str., 9 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013, 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

50. Vienos vežimo sutarties Å¡alimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiÅ¡kai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiÅ¡kai, visi Å¡ie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Å i sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu ir kurį kaip vežėjÄ suvokia krovinio siuntėjas.

Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004, 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, taip pat pagal kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002).

51. Vadinasi, vežėjo nurodymas važtaraÅ¡tyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iÅ¡ vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvencijÄ . BÅ«tent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį bei garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji Å¡alis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iÅ¡ sutarties aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiÅ¡kai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010, 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).

52. Nagrinėjamu atveju vežimo sutartyje užsakove nurodyta UAB ,,ACC distribution“, vežėja – UAB ,,Rhenus svoris“. Å alių susitarta, kad vežėja pateiks techniÅ¡kai tvarkingÄ krovininį automobilį, o 2017-04-28 Olandijoje pakrautÄ kompiuterinę technikÄ 2017-05-02 pristatys į KaunÄ . Užsakovė įsipareigojo sumokėti 1 400 Eur plius PVM pavedimu po 35 d. nuo CMR ir sÄ skaitos originalų pristatymo.

53. IÅ¡ atsakovės su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ji su trečiuoju asmeniu UAB ,,LTT group“ sudarė transporto užsakymo sutartį Nr. 1305/170427/211560, kuria sutarė, kad pastaroji bendrovė už 1 350 Eur atlyginimÄ atgabens ginčo krovinį į KaunÄ , kitaip tariant vežėja UAB ,,Rhenus svoris“ savo pareigÄ atgabenti krovinį delegavo kitam vežėjui. UAB ,,LTT group“ 2017-04-26 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 22189/22255 LTG 22189, kuria Trade Trans Log Sp. z. o. o. įsipareigojo pristatyti ginčo krovinį į KaunÄ , užsakovė UAB ,,LTT group“ – sumokėti 1 200 Eur atlyginimÄ . Trečiasis asmuo Trade Transport Log Sp. z. o. o. su trečiuoju asmeniu L&P A. S. sudarė transporto užsakymo sutartį Nr. 10/2017/04081, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo krovinį iÅ¡ Olandijos nugabenti į KaunÄ už 1 180 Eur atlyginimÄ .

54. Taigi dėl to paties vežimo, neįskaitant UAB ,,ACC distribution“ ir atsakovės susitarimo, buvo sudarytos dar trys to paties krovinio vežimo sutartys. Tuo tarpu į bylÄ pateiktame CMR važtaraÅ¡tyje, kuris suraÅ¡ytas 2017-04-28 sutartyje nurodytoje krovinio pakrovimo vietoje, nurodoma, kad siuntėja yra Dell computer products (export), gavėja – UAB Acme kompiuterių komponentai.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų susitarimų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti apie vienos (vieningos) sutarties CMR konvencijos 34 straipsnio prasme sudarymÄ . Tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog tarptautiniame vežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties Å¡alys, turi bÅ«ti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kitam ir tarpusavyje suderinę valiÄ (pasiekę konsensusÄ ), susitarę dėl esminių tarptautinio krovinio vežimo sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).

Pažymėtina, kad vienintele (vieninga) vežimo sutartimi CMR konvencijos 34 straipsnio prasme atžvilgiu laikytina sutartis, kuriÄ paeiliui vykdo keletas vežėjų ir yra tais atvejais, kai iÅ¡duodamas vienas vežimo dokumentas (važtaraÅ¡tis), prie kurio kiekvienas vežėjas prisijungia perimdamas krovinį ir padarydamas jame žymÄ . Esant vienam krovinio vežimo dokumentui laikoma, kad jo pagrindu perimdamas krovinį kiekvienas iÅ¡ vežėjų prisijungia prie vienintelės vežimo sutarties sÄ lygų ir kartu su kitais vežėjas prisiima atsakomybę už visÄ vežimÄ .

Taip pat vežimas gali bÅ«ti laikomas vykdytu pagal vienintelę vežimo sutartį ir tais atvejais, kai iÅ¡duodami skirtingi važtaraščiai, tačiau siuntėjas (gavėjas) žino apie konkrečius vežime dalyvavusius (dalyvausiančius) asmenis, o Å¡ie asmenys atitinkamai savo vardu ir rizika įsipareigoja siuntėjui (gavėjui) gabenti krovinį, žino apie siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sudarytos sutarties sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-916/2017).

56. Å iame kontekste pažymėtina, kad UAB ,,ACC distribution“ ir atsakovės UAB ,,Rhenus svoris“ sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad vežimui bus pasitelkti kiti vežėjai ar kad atsakovė privalo gauti užsakovės leidimÄ dėl to. IÅ¡ CMR važtaraščio matyti, kad krovinį priėmė trečiojo asmens L & P A. S. vairuotojas J. P., jis buvo pakrautas į jo vairuojamÄ transporto priemonę, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo sutartyje ir buvo numatyta, kad krovinys bus gabenamas CMR važtaraÅ¡tyje nurodyta transporto priemone, o jÄ vairuos sutartyje nurodytas asmuo J. P.. Ir nors Å¡is asmuo kuris veikė kaip L&P A. S. darbuotojas, tokia aplinkybė ginčo vežimo sutartyje nebuvo aptarta.

57. Atitinkamai, užsakovė nei turėjo pagrindo spręsti, kad nurodytasis asmuo nėra UAB ,,Rhenus svoris“ vairuotojas, nei kad transporto priemonė vežėjai nepriklauso, tokių įrodymų byloje nėra. Be to, visų trijų vėlesnių susitarimų Å¡alys yra skirtingos, sutarta dėl skirtingo atlygio už paslaugas. Kitaip tariant, kiekvienoje iÅ¡ sutarčių dėl krovinio vežimo buvo sutarta vis su skirtingu vežėju, sulygtas skirtingas atlygis, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad UAB ,,ACC distribution“ nesitarė nei su UAB ,,LTT group“, nei su Trade Trans Log Sp. z. o. o., nei su &P A.

S. dėl krovinio vežimo. Todėl atsakovės veiksmai, vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, įvertintini bÅ«tent kaip vežėjos, juolab kad ir užsakovė suprato, jog ji veikia kaip vežėja. Dėl vežėjos atsakomybės praradus krovinį 58. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria dalis jos reikalavimo dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė apie pakankamÄ atsakovės atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ , taikydamas CMR konvencijoje nustatytÄ vežėjos atsakomybės ribojimÄ .

59. Pagrindinis vežėjo atsakomybės principas pagal CMR konvencijÄ yra toks, kad vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui (Konvencijos 17 str. 1 d.). Krovinio perdavimu gavėjui laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdyti ir pasiraÅ¡o važtaraÅ¡tyje, taigi nuo paraÅ¡o važtaraÅ¡tyje atsiradimo momento vežėjas nutraukia krovinio priežiÅ«rÄ bei saugojimÄ .

60. CMR konvencija, įtvirtindama griežtÄ vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ (CMR konvencijos 17 str., 18 str.), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 str. 1–3 d., 28 str.). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai vežėjas privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau ji negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio (CMR konvencijos 23 str. 3 d.).

61. Vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, kuriuo nagrinėjamoje byloje rėmėsi ir apeliantė, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamu tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 str. 1 p.). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip:

1) žalos padarymas tyčia;

2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylÄ nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikÅ¡mę tyčinei kaltės formai gali bÅ«ti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi, o taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009, 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).

Teisės doktrinoje tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti.

62. Nagrinėjamu atveju ginčo krovinys – didelės vertės kompiuterinė technika, užsakovei nebuvo pristatyta, kadangi vilkikas kartu su jį vairavusiu asmeniu ir kroviniu dingo, o Lenkijoje buvo pradėtas tyrimas dėl trečiųjų Å¡alių įvykdyto krovinio pasisavinimo ir vairuotojo A. S. žmogžudystės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai tarptautinių krovinių pervežimų metu dalis ar visas krovinys pavagiamas, tai vagystė laikoma neiÅ¡vengiama aplinkybe tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iÅ¡ tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga bÅ«tų prieÅ¡intis), todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtÄ vežamo krovinio užvaldymÄ , tokiais atvejais reiÅ¡kia vežėjo neatsargumÄ , prilygintinÄ tyčiniams veiksmams.

Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, jis netenka teisės į atsakomybės ribojimÄ .

63. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rÅ«pestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliÅ«tis, kurias įveikus vagystė galėtų bÅ«ti pripažinta neiÅ¡vengiama aplinkybe, paÅ¡alinančia didelį vežėjo neatsargumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007, 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012). Vežėjo kaltės pobÅ«dis vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktÄ sustojimo vietÄ , laikÄ ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).

64. Apeliantė laikosi pozicijos, kad tai, jog į krovinį gabenusį vilkikÄ nebuvo sumontuota GPS sekimo įranga, nebuvo palaikomas ryÅ¡ys su vairuotoju, neužtikrinta, kad sutartyje nurodytas pirmasis vairuotojas galės pabaigti pradėtÄ vežimÄ , sudaro pagrindÄ konstatuoti neatsargumÄ , prilygintinÄ tyčiniam neveikimui CMR konvencijos prasme.

65. Sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos. Pagal Å¡alių sudarytos vežimo sutarties sÄ lygas vežėja įsipareigojo pateikti techniÅ¡kai tvarkingÄ transporto priemonę; palaikyti nuolatinį ryšį su vairuotoju; užtikrinti, kad vežimo metu transporto priemonė stovėtų tik saugomoje teritorijoje. Å alys, galėdamos laisvai spręsti dėl sudaromos sutarties sÄ lygų, kitokių saugumo priemonių, nei aptartosios, nenumatė.

66. IÅ¡ esmės sutiktina su apeliantės pozicija, kad GPS sekimo sistemos įrengimas bÅ«tų papildoma garantija krovinio saugumui užtikrinti. Kita vertus, tokia prevencinė ir papildomÄ saugumÄ teikianti priemonė, kaip privaloma vežimo sutarties sÄ lyga, į vežimo sutartį nebuvo įtraukta. Tiek užsakovei, tiek vežėjai, sudarant sutartį, buvo žinoma vežamo krovinio specifika, jo marÅ¡rutas, t. y. kad vežama kompiuterinė technika, marÅ¡rutu Olandija-Lietuva. Aptartos faktinės aplinkybės, t. y. kad krovinys nebuvo vežamas itin nesaugiomis kroviniams gabenti laikomomis valstybėmis, tokiomis kaip Rusija ar Baltarusija, kad Å¡alys nenumatė jokių papildomų saugumo priemonių ir garantijų, patvirtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju GPS sekimo įrangos transporto priemonėje, gabenusioje prarastÄ krovinį, nebuvimas negali bÅ«ti prilygintas tyčiniam neatsargumui.

Nėra pagrindo padaryti ir tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡i priemonė bÅ«tų visiÅ¡kai eliminavusi vairuotojo ir krovinio dingimo (galimos jo vagystės) galimybę. Kadangi užsakovė tokių reikalavimų nekėlė vežėjai UAB ,,Rhenus svoris“, Å¡i, atitinkamai, nekėlė jo ir kitos savo sudarytos sutarties kontrahentei UAB ,,LTT group“.

67. Byloje yra nustatyta, kad tiek vežimo sutartyje, tiek CMR važtaraÅ¡tyje vairuotoju nurodytas J. P. negalėjo tęsti vežimo, kadangi tuo metu, kai krovinys buvo pristatytas į Lenkijos teritorijoje esančiÄ vežėjos L&P A. S. saugomÄ teritorijÄ , per jam suteiktÄ laisvadienį vartojo alkoholinius gėrimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios faktinės aplinkybės visų pirma leidžia įsitikinti, kad transporto priemonė su kroviniu buvo laikoma tik saugomoje teritorijoje, o vairuotojas alkoholį vartojo tuomet, kai transporto priemonė nebuvo jo žinioje, t. y. laisvadienio metu, kroviniui esant saugomoje teritorijoje. Be to, vežimo sutarties sÄ lyga, kad jokie papildymai ir taisymai ranka neturi juridinės galios, iÅ¡skyrus transporto priemonės valstybinį numerį ir vairuotojo vardo, pavardės įraÅ¡ymÄ , patvirtina, kad vairuotojo asmuo neturėjo lemiamos reikÅ¡mės vežimo sutarties sudarymui ir / ar jos vykdymui, prieÅ¡ingai nei dabar apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė.

68. Todėl ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad po to, kai vežimo negalėjo tęsti J. P., naujuoju vairuotoju turėjo bÅ«ti paskirtas ne A. S., o bendrovės savininkės vyras, negali bÅ«ti vertinamas kaip vežėjos tyčinis neatsargumas. Pirmosios instancijos teismas aptarė veiksmus, kurių A. S. įdarbinusi bendrovė ėmėsi – kreipėsi į institucijas dėl informacijos apie jo galimÄ teistumÄ , sveikatos bÅ«klę suteikimo, kitaip tariant, ėmėsi reikiamų atsargumo priemonių. Tai, kad iÅ¡ nė vienos institucijos nebuvo gauta neigiamai vairuotojÄ charakterizuojančių duomenų, leido daryti iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas tinkamai atliks vežimÄ .

69. Apeliantės iniciatyva UAB ,,Klaipėdos netas“ atlikto tyrimo akte nurodyta, kad žalos priežastimi gali būti vairuotojo A. S. įvykdyta krovinio vagystė, bet kol yra atliekamas policijos tyrimas, neatmetama, kad vairuotojas pats tapo nusikaltimo auka. Atsižvelgiant taip pat ir į šias išvadas, kol kas nėra jokio objektyvaus nėra pagrindo spręsti, kad būtent bendrovės vairuotojas pasisavino krovinį, juolab, kaip minėta pirmiau, neatmestina ir tokia galimybė, kad apeliantės nurodytų papildomų saugumo priemonių taikymas nebūtų padėjęs išvengti žalos kilimo (krovinio dingimo).

70. Taip pat nepagrįstais pripažinti apeliacinio skundo argumentai, kad vežėja nebuvo tiksliai suplanavusi marÅ¡ruto, numačiusi sustojimo vietos. PrieÅ¡ingai, vežimo sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodytos krovinio pakrovimo ir iÅ¡krovimo vietos, jo vežimo marÅ¡rutas. Vežimas suplanuotas atsižvelgiant į tai, kad gegužės 1 d. yra valstybinė Å¡ventė, todėl, siekiant iÅ¡vengti situacijos, kad krovinys bÅ«tų pristatytas ne darbo dienÄ ir tokiu bÅ«du apsunkintas jo priėmimas, jis 2017-04-29–2017-04-30 laikotarpiu ir buvo paliktas saugomoje teritorijoje. Ginčas, kad vairuotojas su kroviniu iÅ¡ saugomos teritorijos iÅ¡vyko, taip pat byloje nekilo.

71. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vežėjos kaltės dėl krovinio praradimo nevertino kaip didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, tokio vežėjos kaltės vertinimo Å¡ioje nutartyje aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Teismas, apskaičiuodamas atlygintinos žalos dydį, tinkamai vadovavosi bÅ«tent CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatyta taisykle ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 72. Netenkinus apeliantės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinio skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, rengiant šį skundÄ , ir žyminio mokesčio iÅ¡laidos nekompensuojamos (CPK 93 str.).

73. Atsakovė UAB ,,Rhenus svoris“ ir tretieji asmenys Navigators Management (UK) Limited, Trade Trans Log Sp. z. o. o., TUiR Allianz Spolka SA prašė priteisti jų patirtas, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

74. Atsakovės praÅ¡omos priteisti 2 400 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl atsakovei atlygintina 1 216 Eur Å¡ių iÅ¡laidų dalis (935,70 Eur x 1,3).

75. Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius viršija ir trečiojo asmens TUiR Allianz Polska S. A. prašomos priteisti 1 292,50 Eur išlaidos, kurios taip pat mažintinos iki 1 216 Eur sumos (935,70 Eur x 1,3). Kitų trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių neviršija, todėl, atitinkamai, iš apeliantės trečiajam asmeniui Navigators Management (UK) Limited priteistina 1 200 Eur (935,70 Eur x 1,3), o Trade Trans Log Sp. z. o. o. – 900 Eur (935,70 Eur x 1,3) šių išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rhenus svoris“ (j. a. k. 120145513) 1 216 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos eurų), tretiesiems asmenims Navigators Management (UK) Limited 1 200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų), Trade Trans Log Sp. z. o. o. 900 Eur (devynių Å¡imtų eurų), TUiR Allianz Polska S. A. (j. a. k. 012267870) 1 216 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė