587e577b-e9ae-4e09-ba9e-2b3799b0b439 · Panevėžio apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-48-531/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00140-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.2.; 2.3.6.4.5; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,kaltinamojo gynėjai adv. Kristinai Rutkauskienei,nukentėjusiųjų atstovams advokatams R.

L. ir V. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 kl. iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, teistas:1) 2011-10-26 pagal LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 7 mėn.;2) 2012-01-06 pagal LR BK 180 str. 1 d. (4 epizodai), 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.;3) 2014-07-21 pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. Paleistas iÅ¡ l/a vietos 2015-11-27 atlikęs bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs;kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p. numatyto nusikaltimo padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :             V.

S. tyčia nužudė žmogų, esantį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, sekančiomis aplinkybėmis:Jis laikotarpyje tarp 2015 m. gruodžio 31 d. 21 val. ir 2016 m. sausio 1 d. 1 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, per ne mažiau kaip keturis kartus ateidamas pas nukentėjusįjį J. L., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam ne mažiau 15 trauminių poveikių į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, paakyje, deÅ¡iniame klube, deÅ¡iniame kirkÅ¡nyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame momenyje, nugaroje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruvÄ pakauÅ¡io kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakauÅ¡inių skilčių dangalais, trauminę kairės ausies kauÅ¡elio amputacijÄ , kas komplikavosi galvos smegenų koma, kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, galvos smegenų pabrinkimu, pÅ«lingu abipusiu plaučių uždegimu, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo ir kÅ«no suspaudimo nukentėjusysis 2016-01-05 Panevėžio Respublikinėje ligoninėje mirė, tokiu bÅ«du ilgalaikiu, daugkartinių smÅ«gių sudavimu ir daugybės sužalojimų su kairės ausies nuplėšimu padarymu, sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmÄ , tyčia nužudė J.

L., buvusį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio bei jo atžvilgiu kaltininko per pirmus atėjimo kartus panaudoto fizinio smurto;BYLOJE IÅ NAGRINĖTI Ä®RODYMAIKaltinamasis V. S. teismo posėdyje savo kaltę visiÅ¡kai pripažino. PaaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ pas seserį D. S. sutikinėjo Naujuosius Metus. Buvo brolis V. S. su savo drauge E. J., pusbrolis E. P. ir J. B.. Jo brolis sugalvojo nueiti į parduotuvę „A“ nupirkti draugei gėlių. Jis ėjo kartu. Grįžę Å¡ventė toliau, kol pritrÅ«ko alkoholio.

Apie pusę deÅ¡imtos jie vėl ėjo į tÄ pačiÄ parduotuvę. Eidami atgal iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ gatvėje. Priėję pamatė ten gulintį ir triukÅ¡maujantį girtÄ J. L.. Su V. jį pakėlė, parvedė namo, pasodino ant lovos, ir jis atsigavo. V. iÅ¡einant J. L. atsikėlė ir vietoj to, kad padėkotų pradėjo įžeidinėti, pavadindamas „gaidžiu“, stumdėsi. Dėl to jis susinervino ir ėmė šį muÅ¡ti. Po pirmo smÅ«gio J. neteko sÄ monės ir nugriuvo ant grindų tarp virtuvės ir kambario.

PirmÄ smÅ«gį sudavė į veidÄ deÅ¡ine alkÅ«ne. Jis nukrito neiÅ¡leisdamas jokio garso. Tada gulinčiam sudavė rankomis tris smÅ«gius į galvÄ ir koja tris kartus į Å¡onÄ . Paliko jį kruvinÄ , iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Po smÅ«gių jis liko gulėti ant Å¡ono. Suprato, kad palieka jį be sÄ monės. Grįžęs namo nusiplovė rankas ir sėdo toliau gerti. Nežino kodėl, bet pas J. nuėjo dar kartÄ . AntrÄ syk ėjo su K. S.. Rado J. sėdintį virtuvėje, jam ant veido buvo kraujo.

J. pasakė, kad jį sumušė D. B.. Tada atėjo G. Ž., kuri paklausė, kas darosi. Jis pasakė, kad D. sumušė J.. Gavusi cigaretę, ji išėjo. K. išėjo su ja. Jis pasiliko ir kalbėjosi su J.. Vėl atėjo K. ir jį iÅ¡sivedė. Gal pusę dvylikos jis vėl nuėjo pas JonÄ . Rado jį gulintį taip pat, kaip buvo palikęs pirmÄ kartÄ . Pajudinus, jis pradėjo kažkÄ kalbėti. Tada dar sudavė kelis smÅ«gius. Kas buvo toliau nepamena, nes sutinkant Naujus metus gėrė Å¡ampanÄ ir užmigo.Taip pat paaiÅ¡kino, kad L. namuose viskas vyko iki dvyliktos valandos.

Ten jis buvo tris kartus. Paskutinį kartÄ matė J. L. gulintį tarp virtuvės ir kambario. Jis gulėjo ant Å¡ono, kojos virtuvėje, o galva kambaryje. Mušė jį kumščiais, rankomis, kojomis į įvairias vietas, į galvÄ ir į Å¡onus. Kur pakliuvo, ten davė. SmÅ«gių negalėjo bÅ«ti daugiau kaip 20. Nežino, kodėl taip padarė. J. buvo nemažai iÅ¡gėręs. Su juo nieko bendro neturėjo, nors anksčiau J. buvo jo patėvis. Išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos vengdavo su juo susitikti.

KeletÄ dienų prieÅ¡ įvykį jie susitiko prie seniÅ«nijos. SeniÅ«nas kvietė policijÄ , nes J. jį (kaltinamÄ jį) užpuolė. Jie anksčiau kartu buvo padarę nusikaltimÄ , bet jokių pykčių dėl to nebuvo. Nežino kodėl dar kartÄ nuėjo pas J., nes jokių reikalų neturėjo. Galvojo, kad už keletÄ suduotų smÅ«gių jis vėl kvies policijÄ . Bijojo, kad nepakviestų, todėl pas jį ir nuėjo. Patikslino, jog gali bÅ«ti, kad ėjo keturis kartus. Momento, kai važiavo į degalinę pirkti alkoholio ir grįžo kruvinas, neatsimena.

Kaip degalinėje pirko alkoholį, taip pat neatsimena. Suprato, kad ten buvo, kai parodė nuotraukas iÅ¡ degalinės. Tiksliai smÅ«gių skaičiaus neatsimena. J. L. buvo tik su kelnėmis. Brolis gatvėje surinko jo rÅ«bus ir parnešė. Ä® galvÄ sudavė smÅ«gius kojomis. Nežino, ar galėjo jam sužaloti ausį smÅ«giuojant kojomis. Apie ausį sužinojo, kai pasakė pareigÅ«nai. Nematė, kad jis bÅ«tų be ausies. Kai pamatė kraujÄ , iÅ¡sigando, kad netyčia gali užmuÅ¡ti.Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę V.

S. pilnai pripažino ir davė analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, kaip ir teismo posėdyje. Yra nurodęs, kad Å¡itaip su J. pasielgė, nes nuo seno turėjo pyktį ant jo dėl kartu padarytų nusikaltimų (t. 2, b.l. 158-160, 173, 178).V. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir papildomai nurodė, kad po to, kai pas J. buvo su K., jis pas J. buvo atėjęs dar du kartus. Pasakęs, kad eina į tualetÄ , nubėgo pas J. ir jį dar mušė. Vėliau dar buvo nuėjęs su broliu V.. Tada J. nebemušė, nes buvo pavargęs (t. 2, b.l. 161-170).Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi.

J. L. gydymo iÅ¡laidas sutinka atlyginti. L. M. nepažįsta, niekada jos nėra matęs. Pripažįsta, jog neturtinė žala padaryta, bet 10 tÅ«kstančių eurų jai mokėti bÅ«tų per daug.Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis pažįstamas iÅ¡ matymo. Sausio 1 d. ryte ji neradusi savo dviračio, nuėjo pas J.

L. į namus. Jis gulėjo ant grindų, tačiau jo nežadino. Atėjusi po kurio laiko matė, kad jis guli toje pačioje pozoje visas kruvinas. Kaimynė iÅ¡kvietė policijÄ . PrieÅ¡ tai gruodžio 31 d. jį matė sveikÄ . J. visÄ dienÄ buvo pas jÄ namuose ir išėjo apie 21 val. Buvo iÅ¡gėręs, bet negriuvinėjo. Jį tikrindavo policija, nes jam buvo lygtinumas. Jis buvo teistas kartu su V. S.. V. buvo pasodintas, o J. L. - ne. Gulintį ir kriokiantį J. L. matė ryte gal po penktos valandos. Galvojo, kad miega.

AntrÄ kartÄ nuėjo, nes norėjo paklausti, kur jos dviratis. Ryte kaimynė G. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , kuri atvažiavo apie devintÄ valandÄ . Kai uždegė Å¡viesÄ , pamatė, kad jis be ausies, visas kraujuose. Jis gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono, padėties nekeitė. Kojos virtuvėje, kÅ«nas kambaryje. Viskas buvo suversta, kruvina. G. sakė, kad buvo atėję V. S. ir K. S.. J. L. turėjo seserį, su ja susiskambindavo. Papildomai nurodė, kad kai pirmÄ kartÄ jį pamatė, jis buvo tik su kelnėmis.

Matė nubrozdintÄ Å¡onÄ . AntrÄ kartÄ jis gulėjo taip pat. Uždegusi Å¡viesÄ pamatė kruvinÄ ir be ausies. PirmÄ kartÄ Å¡viesos nedegė.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad 2016-01-01 apie 05.10 val. atėjo į J. L. namus ieÅ¡kodama savo dviračio. Jo namų durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Įėjusi į vidų pamatė, kad J. guli tarpduryje tarp virtuvės ir kambario. Pagalvojo, kad girtas. J. pajudino koja, bet jis tik knarkė. Veido neapžiÅ«rėjo, nes buvo tamsu.

J. galva buvo kambaryje, o kojos virtuvėje. Vėliau atėjo apie 08.30 val. ir matė, kad J. guli taip pat. Priėjusi arčiau pamatė, kad visa J. galva kruvina, jis guli kažkaip skersai, jo kÅ«no kairė pusė buvo virÅ¡uje, o ant deÅ¡inės gulėjo. Veidas buvo kruvinas, matė nubrozdinimus ant kairio Å¡ono. Pastebėjo, kad J. be kairės ausies. Nubėgo pas kaimynę G. Ž., kuri atėjusi J. apžiÅ«rėjo ir paskambino pagalbos telefonu. IÅ¡ vakaro J. buvo pas jÄ (t. 1, b.l. 63). G. pasakojo, kad 2015-12-31 iÅ¡girdusi pas J. triukÅ¡mÄ buvo nuėjusi pažiÅ«rėti.

Matė pas J. namuose K. S. ir V. S. (t. 1, b.l. 66-67).Liudytojas V. S. teismo posėdyje, naudodamasis Lietuvos Respublikos BPK 278 str. 1 d. 2 p. suteikta teise, parodymus duoti atsisakė, pareikšdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir teismas jais gali vadovautis.Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. apie 19 val. kartu su E. J. atėjo pas seserį D. S. švęsti Naujųjų Metų. Ten jau buvo brolis V., D. ir jos sutuoktinis K., E. P., J. B.. Apie 19.30 val. su broliu V. nuėjo į parduotuvę „A“.

Pritrūkus alkoholio kartu su V. vėl susiruošė eiti iki parduotuvės. Buvo apie 21 val. Pamena, kad parduotuvė nebedirbo. Nieko nenusipirkę, pasuko eiti namo. Netoli D. namų, už šarvojimo salės ant gatvės važiuojamosios dalies gulėjo J., kuris yra buvęs jo patėvis. Nusprendė su V. J. parvesti į namus. J. buvo visas „kominis“, todėl jį bandant pakelti nuo žemės, jis išsinėrė iš drabužių ir liko tik su kelnėmis. Jis tuos drabužius surinko ir nunešė į J. namus.

Pamena, kad J. namų durys buvo atlapotos. Jis padėjo V. įvesti J., kuris per tÄ laikÄ Å¡iek tiek atsigavo. Jį pasodino ant sofos, tačiau jis kėlėsi eiti, bet dėl girtumo neatsikėlė, pargriuvo ant sofos ir užmigo. Jis su V. išėjo. Bandė užrakinti duris iÅ¡ lauko pusės, tačiau nesisekė. Pasakęs, kad jam Å¡alta, nes buvo tik su plonu džemperiu, jis išėjo. V. neprieÅ¡taravo ir pasakė, kad tuoj grįš. Kai jis parėjo pas D. į namus, po kokių penkių minučių grįžo ir V..

Ar V. tuo metu jau buvo kruvinas, neprisimena. Gal po kokių 10 minučių, tiksliai nežino, bet pamena, kad tada jau buvo apie 21.40 val., t.y. iki to laiko, kad spėti nuvažiuoti į degalinę alkoholio, jis V. padavė pinigų. V. į degalinę iÅ¡važiavo dviračiu ir atgal pas D. grįžo apie 22 val. Parsivežė alkoholio. Matė, kad V. rankos kruvinos. Jo klausė, kas buvo, o jis atsakė – „nesvarbu kas buvo, čia mano reikalas“. V. tÄ dienÄ vilkėjo juodais drabužiais – tamsiai violetinės spalvos džemperį „Adidas“, juodÄ striukę, tamsiai pilkas kelnes, avėjo juodus batus.

Žino, kad V. iÅ¡ D. namų tikrai dar vienÄ kartÄ iki 24 val. – t.y. iki Å¡audant fejerverkus, buvo kažkur išėjęs. Pasibaigus fejerverkams jie grįžo atgal pas D.. Ten dar pasėdėję kažkiek, su E. ir J. B. išėjo. Liko D., K., E. ir V.. Kas vyko toliau, nežino. SekančiÄ dienÄ vėl atėjo Å¡vęsti. Ten buvo ta pati kompanija, kuriÄ ir buvo palikę. Girtas V. jam prisipažino, kad sumušė J., kad jam atsilygino. Jis suprato, kad jis galvoje turėjo ankščiau padarytus nusikaltimus, dėl kurių brolis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (t. 1 b.l. 70-72).Liudytojo V.

S. papildomos apklausos metu jis parodė, kad kai V. iÅ¡važiavo į degalinę pirkti alkoholio, jam sugrįžus matė, kad V. rankos kruvinos, krumpliai patinę. V. sakė, kad tvarkė senus reikalus. V. vienas iÅ¡ D. namų dar buvo išėjęs iki vidurnakčio. Kada tai buvo neprisimena, bet jis su V. dar kartÄ buvo nuėję iki J. namų. Pas J. ėjo, nes V. kvietė sakydamas „einam pasižiÅ«rėti, ar jam viskas gerai“. Ar tai buvo prieÅ¡ Naujuosius Metus, ar po, neprisimena. Einant pas J.

V. ėmė bėgti. Nuėjęs pas J. pamatė, kad V. stovėjo prie gulinčio ant žemės Jono. J. gulėjo tarp kambario ir virtuvės. Pagalvojo, kad J. miega. Jam atėjus V. nieko nedarė, tik stovėjo. Išėjo kartu su V. (t. 1, b.l. 75).Liudytojas K. S. parodė, kad V. S. yra jo žmonos D. brolis, kuris buvo apsigyvenęs jų namuose. TÄ naktį Å¡ventė Naujuosius Metus. Tarp 22 ir 23 valandos V. paprašė palydėti jį iki J. ir jis sutiko. Kai nuėjo pas J. L., matė jį stovintį virtuvėje.

Buvo apsvaigęs, bet orientavosi. Å viesa kambaryje degė, ir matė jo kruvinÄ veidÄ . Tarp J. L. ir V. S. vyko pokalbis, bet jokio smurto nebuvo. Jie bendravo gal Å¡iek tiek pakeltu tonu. Atėjo kaimynė G., paprašė cigaretės. Jis buvo ten gal 10 min. V. S. elgėsi neagresyviai, bet kai liepė jam iÅ¡eiti, sureagavo. Grįžęs į vidų V. pasiÅ«lė eiti ir jį už parankės iÅ¡sivedė namo. IÅ¡eidami J. L. paliko virtuvėje. PaaiÅ¡kino, kad J. L. dienos laike buvo atėjęs pas jį pasiskolinti pinigų.

Žinojo, kad J. L. buvo teistas kartu su Vytautu.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad J. namuose matė virtuvėje stovintį pusnuogį J.. Jo veidas buvo kruvinas, tačiau nedaug. V. klausė, kas atsitiko, o J. pasakė, kad tai padarė D. B.. Tada atėjo J. kaimynė G., kuri paprašė cigaretės, o V. jÄ iÅ¡vijo. Kai G. išėjo, V. jam liepė eiti iÅ¡ čia. Jis išėjo į laukÄ ir neiÅ¡buvęs nė minutės grįžo pagalvojęs, kad gali kilti nesÄ monių – V. gali sumuÅ¡ti J..

Grįžęs pamatė juos tebestovinčius taip, kaip ir paliko. Tada jis liepė V. nedaryti nesÄ monių ir jį už parankės iÅ¡sivedė lauk. Jis nematė, kad V. bÅ«tų buvęs kruvinas, galėjo ir dėmesio neatkreipti. Grįžę pas jį į namus toliau vartojo alkoholį, sulaukė fejerverkų. Ar V. buvo išėjęs dar iÅ¡ namų, nežino. Jis galėjo iÅ¡eiti, nes tualetas yra lauke. Po fejerverkų, galbÅ«t apie 00.20 val. prie jo priėjo E., kuris pasakė, kad V. plaunasi kruvinus batus.

E. jo klausė, iÅ¡ kur tas kraujas, o jis atsakė, kad atsilygino kur sėdėjo. Jis tada nuėjo miegoti. Atsikėlė sekančiÄ dienÄ apie 10 val. 2016-01-02 apie 15 val. atėjo V., paprašė atiduoti iÅ¡plautas jo Å¡viesias kelnes ir grÄ Å¾ino jam duotas tamsiai pilkas. V. sakė, kad tos kelnės yra kruvinos ir paprašė jas iÅ¡plauti. Jis tas kelnes iÅ¡plovė kartu su kitais skalbiniais (t. 1, b.l. 79).Liudytoja G. Ž. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta senokai. Apie įvykį gali paliudyti tai, jog vakare, iÅ¡girdusi kažkÄ kalbant bute pas J.

L., nutarė užeiti papraÅ¡yti cigaretės. Su J. L. buvo kaimynai, gyveno tame pačiame name. Nuėjusi pamatė K. S. ir J. L., kuris rėkavo, buvo neblaivus. Gavusi iÅ¡ K. S. cigaretę, atsisveikino ir išėjo. KitÄ dienÄ atėjo J. sugyventinė D., kuri, kaip suprato, jau buvo nuėjusi pas J.. Pasakė, kad padėtų nueiti, nes ji bijo. Nuėjusi matė, kad J. L. gulėjo ir dar kvėpavo. Ji paskambino greitajai pagalbai. D. sakė, kad jis kruvinas, be ausies, sužalotas. Kai jį matė nuėjusi cigaretės, jis nebuvo sužalotas, tik girtas.

Jis visada garsiai kalbėdavo. J. iki pusės buvo nuogas, girtas, griuvinėjo. Kai atėjo antrÄ kartÄ , L. gulėjo tarp kambario ir virtuvės, ant Å¡ono, dÅ«savo. Tada ji iÅ¡kvietė policijÄ . D. jį pajudino, jis negalėjo atmerkti akių, nieko nesakė. Kai įėjo į butÄ pirmÄ kartÄ , L. stovėjo virtuvėje, skeryčiojosi rankomis ir Å¡Å«kavo. Ji sakė J., kad eitų gultis, nes jis girtas. V. S. su K. S. buvo blaivÅ«s, stovėjo ir klausėsi jo. Jai pasakė, kad eitų namo, jie paguldys.

Ji buvo gal 5 min. ir išėjo pirma. Nematė, kaip išėjo V. S. ir K. S..Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad jos ir J. L. butus skiria siena. Pamena, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ji kartu su savo vaiku E. buvo namuose. Išgirdo, kaip lauke labai garsiai šaukė vyras, ir iš balso atpažino J. Jis ant kažko labai šaukė, bet ant ko, ji nežino, nes nežiūrėjo ir nesuprato. Tada po kurio laiko J. rėkimas nutilo. Išgirdo kaip už butus skiriančios sienos J. ėmė su kažkuo kalbėtis.

Po kurio laiko tame bute iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ . Ji nuėjo pas J. į butÄ papraÅ¡yti cigaretės. Pamatė, kad J. pusplikis – tik su kelnėmis stovėjo ir kažkÄ rėkavo, keikėsi. Matė, kad J. veidas aplink burnÄ yra kruvinas. Jis buvo be akinių, nors kiek jį matydavo, tai jis visada bÅ«davo su jais. Daugiau ant J. jokių sumuÅ¡imų nepastebėjo. K., kuris gyvena prieÅ¡ais, pavaiÅ¡ino cigarete. V. liepė jai eiti namo, sakė, kad jie sutvarkys kažkÄ . Ji pasiėmė cigaretę, iÅ¡ J. namų išėjo, palikusi ten J, K. ir V..

Grįžo pas save į butÄ . Po kurio laiko vėl iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ J. bute. TriukÅ¡mas buvo siaubingas. Po kokių 10-15 minučių vėl iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Po to triukÅ¡mo ji nebegirdėjo. J. tokio Å«maus charakterio – visada Å¡aukia ir rėkia. SekančiÄ dienÄ pas jÄ Ä¯ namus atėjo J. sugyventinė D., kurios pavardės nežino. D. jai sako –„ einam, pažiÅ«rėk ar J. tikrai be ausies“. D. įkalbėjo eiti kartu. Nuėjusi su D. į J. namus, pamatė, kad jis guli ant slenksčio.

Jo galva buvo Å¡alia sienos, kambaryje, o kojos virtuvėje. Priėjusi prie J. girdėjo, kad jis gargaliavo. J. buvo be marÅ¡kinėlių, todėl matėsi, kad jo kÅ«nas ir veidas yra sumuÅ¡ti ir kraujuoti. Matė, kad J. visa galva kruvina. Nesuprato, ar J. gulėjo be ausies ar su. Ji J. ausies nematė (t. 1, b.l. 82).Nepilnametės liudytojos E. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokole užfiksuota, kad 2015-12-31 Å¡venčiant Naujuosius Metus, kažkuriuo tai metu, bet dar dirbant parduotuvei, t.y. iki 22 val., V.

S. su V. išėjo į parduotuvę, ir grįžo po kokių 10 min. Vėliau jie vėl ėjo pirkti alkoholio, bet sugrįžo vienas V.. V. pasakė, kad jie rado ant kelio girtÄ J., kurį parvedė į namus. V. pasiliko pas jį. Grįžo po kokių 10 min. Pastebėjo, kad V. krumpliai buvo labai kruvini. V. pasakė, kad atsitiko tai, kas turėjo atsitikti. Po 22 val. V. važiavo pirkti alkoholio dar. Kai grįžo, jo rankos buvo dar kruvinesnės. SekančiÄ dienÄ kalbantis su D. sužinojo, kad V. buvo išėjęs dar ir trečiÄ kartÄ .

Sausio pirmÄ dienÄ girdėjo, kaip sesei V. sakė, kad labai gailisi. Pasakojo, kad buvo pas J. ir kad dabar jį pasodins 15 metų .V. sakė, kad ausį galėjo sužaloti kai spardė J. į galvÄ . Pamena, kad V. plovė sportbačius (t. 1, b.l. 103, 85-86).Liudytojas E. P. teismo posėdyje parodė, kad dalyvavo Å¡venčiant pas K. S. Naujus metus. Pamena, jog abu broliai tik venÄ kartÄ buvo išėję kartu. Po kokio pusvalandžio iÅ¡ D. namų išėjo vienas V.. Grįžo gal po 15 min. Å ventė iki 12 val. nakties, po to iÅ¡siskirstė namo.

Jis pasigėrė ir užmigo. Prabudęs išėjo parÅ«kyti. Jis ir kiti rÅ«kę matė V. kruvinus batus. Paklausus, kas atsitiko, V. pasakė, kad nesikiščiau, nes čia jo reikalas. Tik V. S. matė kruvinÄ , jo rankos buvo nudaužytos, kedai kruvini. Tai matė gal iki fejerverkų, nors tiksliai neatsimena. J. L. pažinojo, nes jis anksčiau buvo jo tetos sugyventinis. Apie jokius konfliktus tarp J. L. ir V. S. nežino. Dar V. S. pasakė, kad atsikerÅ¡ijo, už kÄ sėdėjo. Tai girdėjo ir kiti ten buvę.

Ryte V. pasikvietė „pataisyti sveikatos“, tada pamatė atvykusius pareigÅ«nus.Papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu liudytojas E. P. parodė, kad matė, kaip vienas grįžęs V. valėsi batus (t. 1, b.l. 112).Nepilnametės liudytojos D. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokole užfiksuota, kad pradžioje V. ir V. išėjo į parduotuvę prieÅ¡ 20 val. Grįždami rado J. girtÄ gulintį centre ir parvedė jį namo. V. sakė, kad V. paliko pas J. V. grįžo po kokių 20 min.

Po kurio laiko V. išėjo pas J. su jos vyru K.. K. pasakojo, kad pats į vidų nėjo, tik iÅ¡girdo, kad V. pradėjo rėkti ant J.. Tada įėjo į vidų ir V. iÅ¡sivedė. Po kurio laiko vėl matė, kad nėra V. ir V.. Kai jie grįžo, V. rankos buvo kruvinos, kruvini krumpliai. Nepraėjus nei valandai V. vėl išėjo, bet vienas. Užtruko ilgiau nei pusvalandį. Parėjo vėl kruvinom rankom. Kraujo dėmės buvo ant kelnių kleÅ¡nių apačios. V. pasakė, kad atkerÅ¡ijo už tai, už kÄ sėdėjo, vėl plovė rankas.

Kai po fejerverkų suėjo į vidų, vėl pasigedo V.. Po 20 min. V. grįžo visas nervingas, kruvinomis rankomis, kruvinais sportbačiais. K. buvo girtas ir nuėjo miegoti. Ryte V. papasakojo, kad J. suspardė, daužė iÅ¡ alkÅ«nės, trypė ant galvos. Sakė, kad prisipažins. TÄ pokalbį girdėjo K., o vėliau ir E. J.. Sausio 2 d. iÅ¡ ryto V. buvo atėjęs persimauti tų kruvinų pilkų treninginių kelnių. Tyrėjai buvo nurodžiusi, kad pirmÄ kartÄ V. su V. grįžo kartu, nes taip sakyti buvo prašęs V..

Abu – V. ir V., jei neklysta, buvo išėję du kartus. K. po išėjimo su V. grįžo Å¡variais rÅ«bais. Tos kelnės, kurias dėvėjo V. buvo jos vyro K.. SekančiÄ dienÄ V. klausė V., kodėl jis taip padarė, tai V. pasakė, kad tuo momentu nekentė J. (t. 1, b.l. 138-139, 131-132).IÅ¡ 2016-01-01 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje ant stalo, kambaryje ant sienos, ant grindų rastos raudonos spalvos panaÅ¡ios į kraujÄ dėmės. Tarpduryje iÅ¡ virtuvės į kambarį rasti audiniai su tamsiai raudonos spalvos dėmėmis.

Ten pat juodos spalvos polietileniniame maiÅ¡e rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė panaÅ¡i į kraujÄ ir žmogaus ausis. Kambario viduryje rasta paklodė su užvalkalu, ant kurios rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė. Po paklode rasta ugnies židinio pėdsakai sudarantys apskritimo formÄ (t. 1, b.l. 4-14).IÅ¡ 2016-01-07 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M14/2016(05) matyti, kad J. L. mirė nuo kÅ«no suspaudimo ir sumuÅ¡imo pasireiÅ¡kusio poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, paakyje, deÅ¡iniame klube, deÅ¡iniame kirkÅ¡nyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame momenyje, nugaroje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruvÄ pakauÅ¡io kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakauÅ¡inių skilčių dangalais, traumine kairės ausies kauÅ¡elio amputacija, kas komplikavosi galvos smegenų koma, kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, galvos smegenų pabrinkimu, pÅ«lingu abipusiu plaučių uždegimu.

Sužalojimai J. L. padaryti prieÅ¡ mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau penkiolikos bukų trauminių poveikių pasekoje. 2016-01-01 12.35 val. paimtame kraujyje rasta 1,34 promilės alkoholio (t. 1, b.l. 40-42).IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. pM14/2016(05) matyti, kad J. L. mirties priežastis susideda iÅ¡ dviejų komponentų - galvos smegenų traumos bei dėl sÄ monės netekimo, iÅ¡sivysčius poziciniam raumenų suspaudimui. Ant rankų nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ginantis nuo smÅ«gių. 2015-12-31 21 val. etilo alkoholio koncentracija J.

L. kraujyje turėjo bÅ«ti didesnė nei 2016-01-01 12 val. 30 val. priėmimo skyriuje paimtame kraujyje. Dėl nustatyto alkoholio kiekio J. L. aktyviai prieÅ¡intis negalėjo. Kai kurie suduoti smÅ«giai ranka ir spyriai kojomis kÅ«ne galėjo nepalikti žymių, jeigu Å¡ie smÅ«giai buvo suduoti nedidele jėga. Be to, jeigu smÅ«giai buvo suduoti vienas po kito į tÄ pačiÄ kÅ«no sritį, tai ir keletas smÅ«gių galėjo palikti tik vienÄ sužalojimo žymę. Dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus ir nuplėštos ausies J.

L. turėjo jausti didelį fizinį skausmÄ tol, kol dėl sÄ monės netekimo jį iÅ¡tiko galvos smegenų koma (t. 1, b.l. 49-50).IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G15/2016(05) matyti, kad J. L. dar esant gyvam buvo nustatyta, kad jam padaryti sužalojimai kietais bukais daiktais, daugybiniais trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ bei visumÄ , galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs ar griuvinėdamas (t. 1, b.l. 35-36).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 1/2016(01) teigiama, jog tirti pateiktas J.

L. kairės ausies kauÅ¡elis atidalintas buku bÅ«du, ausį spaudžiant ir plėšiant. Toks atidalinimo mechanizmas galimas spardant į ausies projekcijÄ (t 1, b.l. 29-30).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S24/2016(01) užfiksuota, kad ant V. S. sportinių batų yra J. L. kraujas (t. 1, b.l. 55-56).IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G1/2016(05) matyti, kad V. S. apžiÅ«ros metu nustatyta odos nubrozdinimai deÅ¡inės plaÅ¡takos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje ties ketvirto ir penkto pirÅ¡tų pagrindais. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai į tokį daiktÄ pačiam Å¡ia sritimi susimuÅ¡ant (t. 2, b.l. 187).Nukentėjusioji L.

M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. L. buvo jos brolis, kurį gyvai buvo mačiusi seniai. Laidotuvėmis rÅ«pinosi ji. Laidotuvės kainavo apie 600-700 eurų (t. 2, b.l. 5-6).Ä®RODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMASByloje neginčijamai nustatyta ir specialisto iÅ¡vada patvirtinama, kad J. L. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo ir suspaudimo, kas komplikavosi galvos smegenų koma, kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, galvos smegenų pabrinkimu, pÅ«lingu abipusiu plaučių uždegimu. SumuÅ¡imai padaryti ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių pasekoje, kÄ nurodo jų kiekis ir lokalizacija.

Sužalojimai rankose galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių.V. S. pareikštame įtarime nurodoma, kad jis J. L. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 64 smūgių į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis V. S. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė savo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme ir patvirtino, kad nukentėjusįjį J. L. sumušė jis, padarydamas jam teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus. Jis nesutinka su kaltinime nurodytų suduotų smūgių skaičiumi – ne mažiau kaip 64, teigdamas, kad galėjo suduoti ne daugiau kaip 10 kartų.

Ä®tarime nurodomas smÅ«gių skaičius pateiktas iÅ¡ paties V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų ir parodymų patikrinimo vietoje, kuriuos kaltinamasis teismo posėdyje pakeitė, motyvuodamas, kad to tiesiog negalėjo bÅ«ti. Toks smÅ«gių skaičius nepatvirtinamas ir objektyviais duomenimis. Apklausti liudytojai, matę tam tikrus įvykio etapus taip pat nepatvirtina intensyvaus nukentėjusiojo muÅ¡imo. Todėl teismas, spręsdamas V. S. kaltės klausimÄ , vadovaujasi specialisto iÅ¡vada, kurioje vienareikÅ¡miÅ¡kai teigiama, jog J.

L. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 15 trauminių poveikių pasekmėje (t. 1, b.l. 42), kurie ir sukėlė komplikacijas, lėmusias nukentėjusiojo mirtį. Taigi, J. L. mirė ne nuo pačių sužalojimų, padarytų suduodant atitinkamÄ smÅ«gių skaičių, o nuo kilusių komplikacijų, kurias lėmė sužalojimų pobÅ«dis – smÅ«giai į galvÄ . Å ie faktiniai duomenys laikytini įrodymais, kuriais teismas remiasi, spręsdamas dėl V. S. veikos apimties ir jo kaltės padarius šį nusikaltimÄ .Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis.

Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu nustatyti, kad padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su jo mirtimi. Atsižvelgiant aptartus įrodymus ir į teismo medicinos specialisto nustatytÄ J. L. mirties priežastį, kad jo mirtis įvyko po 5 dienų nuo trauminių poveikių į galvÄ visumos, kurie buvo padaryti keleto (3 – 4) valandų laikotarpyje kaltinamajam nueinant į nukentėjusiojo namus ne mažiau 4 kartus, taip pat dėl nukentėjusiojo palikimo nejudamoje bÅ«senoje, kas lėmė pozicinį kÅ«no raumenų suspaudimÄ ir kitų sumuÅ¡imo pasekmėje atsiradusių komplikacijų (2015-04-29 specialisto iÅ¡vados 8 p.), neabejotinai įrodyta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir J.

L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t.y. įrodyta, kad V. S., suduodamas smÅ«gius J. L. į galvÄ , jį nužudė.Tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009).Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009).Taigi, Å¡i teisminė praktika leidžia teismui konstatuoti, jog V.

S. J. L. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas ne mažiau kaip 15 smÅ«gių (trauminių poveikių) nukentėjusiajam, jis, nors ir bÅ«damas girtas, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumÄ ir numatė, kad dėl to J. L. gali mirti ir tokių pasekmių jis galimai nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti. Ä®rodymų, kad kaltinamasis veikdamas kryptingai ir sÄ moningai siekė nužudytojo mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia, byloje nėra. Tačiau aplinkybė, kad jis, muÅ¡damas nugriuvusį žmogų, kuris pasiprieÅ¡inti nebegalėjo dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir suduotų smÅ«gių, spardydamas jam į galvÄ taip, kad net nuplėšė ausį, palikdamas pusnuogį gulėti ant grindų ir nesiimdamas priemonių pagalbai suteikti, įrodo, kad kaltinamasis buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams – J.

L. mirčiai įvykti ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.Tokias iÅ¡vadas patvirtina paties V. S. paaiÅ¡kinimai apie tai, kaip jis mušė J. L., liudytojo K. S. parodymai apie tai, kaip V. S. pavadino jį nueiti pažiÅ«rėti, ar J. nieko blogo nenutiko, liudytojų E. P. ir D. S. parodymai, apie tai, kaip V. S. plovė kruvinas rankas ir valėsi batus, specialisto iÅ¡vados apie sužalojimų lokalizacijÄ ir komplikacijų, dėl kurių įvyko mirtis, kilmę. Kolegija neturi pagrindo tuo abejoti, nes bylos įrodymai rodo, kad bÅ«tent V.

S., turėdamas motyvÄ atkerÅ¡yti už įskundimÄ (t. 2, b.l. 123), įvykio metu vienintelis tÄ darė.Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ , neturi reikÅ¡mės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo laikÄ , intensyvumÄ , padarytų sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , įrankius bei kitas aplinkybes.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , bÅ«tina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo bÅ«du, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014).V. S. inkriminuotas nužudymas kvalifikuojamas padarytu itin žiauriai dėl daugkartinių smÅ«gių sudavimo, didelių fizinių kančių sukėlimo, daugybės sužalojimų padarymo ir ausies nuplėšimo. Tačiau teismas mano, kad Å¡i kvalifikacija nėra pakankamai pagrįsta.

Nors nukentėjusysis buvo muÅ¡amas keletÄ kartų, tam tikrais etapais, ne mažiau 4 valandų laikotarpyje (maždaug nuo 20 iki 24 val.) su pertraukomis; muÅ¡tas rankomis, suduodant smÅ«gius alkÅ«ne į veidÄ ir taip apsvaiginant, gulintis spardomas kojomis į galvÄ ; sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, kurių visuma sukėlė nukentėjusiojo mirtį, teismo požiÅ«riu, Å¡ių aplinkybių nepakanka pagrįsti itin žiauriam veikimo pobÅ«džiui, nes iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų matyti, jog V. ir V.

S. J. L. rado girtÄ gulintį gatvėje tamsiu paros metu, Å¡altyje ir parvedė jį namo, kas įprastai suprantama, kaip pagalbos suteikimas. Ten atsigavęs jis pradėjo triukÅ¡mauti, reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , dėl ko kilo konfliktinė situacija ir V. S. jam sudavė alkÅ«ne į galvÄ . Anot kaltinamojo, po pirmo smÅ«gio J. neteko sÄ monės ir nugriuvo ant grindų tarp virtuvės ir kambario. Kaip paaiÅ¡kino pats kaltinamasis, pirmÄ smÅ«gį sudavė į veidÄ deÅ¡ine alkÅ«ne. J. L. nukrito neiÅ¡leisdamas jokio garso.

Tada gulinčiam sudavė rankomis tris smÅ«gius į galvÄ ir koja tris kartus į Å¡onÄ . Paliko jį kruvinÄ , iÅ¡ nosies bėgo kraujas. AntrÄ kartÄ atėjus su K. S., J. J. buvo atsigavęs ir triukÅ¡mavo, kÄ patvirtina liudytoja D. B., kuri buvo užėjusi. Po to jis dar ne mažiau, kaip du kartus buvo nuėjęs vienas. J. L. buvo paliktas gulėti su nuplėšta ausimi, kol ryte, apie 8.30 val. buvo rastas D. B., gulintis be sÄ monės, gargaliuojantis. Teismo medicinos specialisto konstatuotų trauminių poveikių kiekis rodo, kad paskutinių dviejų V.

S. apsilankymų metu didelio suduotų smÅ«gių skaičiaus nebuvo, jokie kaulai J. L. nelūžo, jokie įrankiai ar daiktai jį muÅ¡ant ar atidalijant ausį naudojami nebuvo, ir kaip minėta, rastas praradęs sÄ monę, kurios iki pat mirties neatgavo. Neabejotina, kad dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus ir nuplėštos ausies J. L. buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, kurį jis turėjo jausti tol, kol dėl sÄ monės netekimo iÅ¡tiko galvos smegenų koma (2015-04-29 specialisto iÅ¡vados 8 p.).

Tačiau, teismo nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes toks gyvybės atėmimas nukentėjusiajam nėra pakankamas konstatuoti kad jis buvo nužudytas itin žiauriai ir Å¡is kvalifikuojantis požymis iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas, paliekant kitÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį – bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, nes dėl girtumo ir suduotų smÅ«gių J. L. buvo apsvaigęs ir aktyviai prieÅ¡intis negalėjo (2015-04-29 specialisto iÅ¡vados 6 p.).Taigi kolegija visiÅ¡kai sutinka ir patvirtina, kad V. S. veika atitinka BK 129 str. 2 d. 2 p. požymius ir yra pilnai įrodyta.CIVILINIŲ IEÅ KINIŲ PRITEISIMO IR PROCESO IÅ LAIDŲ KLAUSIMAIByloje civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nužudytojo sesuo L.

M., prašydama priteisti 502 € turtinei ir 10000 € neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis, neneigdamas kaltės, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai, o dėl neturtinės žalos - iš dalies.Dalis – 312 Eur L. M. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiama teismui pateiktais laidojimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais (t. 2 b.l. 16 – 18). Ji nurodo, kad turėjo ir kitų išlaidų, kurių negali pagrįsti – už religines ir ritualines apeigas, prekes, pirktas turguje.

Tai sudaro apie 200 Eur. Turtinę žalÄ nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų kaltinamojo V. S. veiksmų, todėl jis privalo jÄ atlyginti jos sumokėtoje dalyje (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 d.). V. S. Å¡ių iÅ¡laidų neginčija, teismo posėdyje nurodęs, kad prie laidotuvių prisidėjo ir jo motina, nupirkusi velioniui kostiumÄ . Taip pat byloje pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, patvirtinanti, kad J. L. laidojimo paslaugas – 304 Eur apmokėjo (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija (t. 3, b.l. 170).

Dėl to L. M. priteistina turtinė žala mažintina iki 412 Eur sumos.Nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iÅ¡ dalies. L. M. įvykio metu neteko savo brolio. Artimiausio giminaičio netektis, ypač jei su juo sieja labai tamprus artimas ryÅ¡ys, sukelia neigiamas emocijas, stresÄ , sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų bÅ«ti teisingai atlyginta. MinėtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis privalo jÄ atlyginti.

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nužudytasis gyveno vienas, dažnai vartojo alkoholį, su seserimi ryÅ¡ius palaikė, tačiau jų santykiai nebuvo itin artimi. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, atsižvelgus į paties kaltinamojo turtinę padėtį (darbo, turto ir teisėtų pajamų neturi), nukentėjusiosios ieÅ¡kinys mažintinas iki 1000 €.Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 4043,78 Eur dydžio ieÅ¡kinį už nukentėjusiajam J.

L. suteiktas medicinines paslaugas po jo sužalojimo. Bylos nagrinėjimo metu Valstybinė ligonių kasa teismÄ informavo, kad ieÅ¡kinį palaiko, nes žala, padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, nėra atlyginta (t. 2 b.l. 57 – 58; t. 3 b.l. 169). Tokio dydžio ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai, nurodytÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ V. S., kurio kaltais veiksmais Å¡i žala ir buvo padaryta.Ä®vertinus tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas (BPK 51 str. 1 d. 5 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 325,28 Eur, (t. 4, b.l.

20) iÅ¡ V. S. nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tačiau priteistinos valstybės naudai iÅ¡laidos – 219,04 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai L. M. ir jos atstovavimÄ ikiteisminiame tyrime ir teisme (t. 3, b.l. 168).BAUSMĖS SKYRIMASSkiriant bausmę V. S. atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios prisipažino padaręs šį nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos Å¡io nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. S. pilnametis, pakaltinamas, padarė tyčinį, labai sunkų, baigtÄ nusikaltimÄ , keliantį didžiulį pavojų visuomenei. Å is nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, be to, padarytas esant šį nusikaltimÄ kvalifikuojančiam požymiui, numatytam BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.V.

S. anksčiau teistas 3 kartus už vagystes ir plėšimus (BK 178 str. 2 d.; 180 str. 1 d.). Juos padarė bÅ«damas nepilnametis. Teistumai už Å¡iuos nusikaltimus nėra iÅ¡nykę. Už labai sunkų nusikaltimÄ jis teisiamas pirmÄ kartÄ . Jį padarė praėjus 1 mėnesiui po to, kai baigė atlikti ankstesniuoju teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę (2015-11-27). IÅ¡ Marijampolės pataisos namų pateiktos charakteristikos matyti, kad V. S. elgesys bausmės atlikimo metu buvo vertinamas neigiamai, tačiau mokėsi (t 3 b.l. 107-108).Kaltinamasis yra jauno amžiaus, atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, užsiregistravo darbo biržoje (t. 3 b.l. 96).

Per 1 mėnesio laikotarpį iki naujo nusikaltimo padarymo buvo 3 kartus baustas administracine tvarka ir inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu turėjo 3 galiojančias administracine nuobaudas už smulkų chuliganizmÄ , neblaivaus pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje ir kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (t. 3 b.l. 91 – 93). Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (t. 3 b.l. 98), tačiau pats neneigė, kad piktnaudžiavo alkoholiu. Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje iÅ¡vadoje konstatuota, kad V.

S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3 b.l. 113).Byloje nėra duomenų, kad V. S. šį nusikaltimÄ suplanavo iÅ¡ anksto, tačiau įvykio aplinkybės patvirtina, kad J. L. mušė turėdamas asmeninių nuoskaudų, pasitaikius tinkamai progai parodyti savo nepasitenkinimÄ Å¾mogumi, kuris apie 12 metų buvo jo patėviu, su kuriuo kartu negyveno (duomenys iÅ¡ specialisto iÅ¡vados (t. 3 b.l. 113), ir su kuriuo kartu darė nusikaltimus (2014-07-21 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo ir 2014-09-30 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiai (t. 3 b.l. 81 – 90), už kuriuos realia laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas tik jis.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes kolegija pripažįsta, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. skyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį.Daiktų, turinčių reikÅ¡mės bylai, tolesnio likimo klausimai, spręstini laikantis BPK 94 str. nuostatų.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., kolegijan u s p r e n d ž i a:V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 2 p., ir skirti jam laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Jos pradžiÄ skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo - 2016 m. sausio 2 d.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistÄ .IÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiosios L. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, o Panevėžio teritorinės ligonių kasos - visiÅ¡kai, ir iÅ¡ V. S. priteisti:- L. M. – 412 Eur (keturis Å¡imtus dvylika eurų) turtinei ir 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti;- Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 4043,78 Eur (keturis tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt tris eurus ir 78 centus) turtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ V.

S. priteisti 219,04 Eur (du Å¡imtus devyniolika eurų 04 centus) L. M. atstovavimo iÅ¡laidų valstybei.Daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikÅ¡mingus daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus:V. S. avalynės porÄ perduotÄ Ä¯ Panevėžio AVPK daiktų saugyklÄ (t 1, b.l. 61), įvykio metu V. S. dėvėtas kelnes (t 2, b.l.

97) ir asmens kratos metu paimtus V. S. drabužius – juodos spalvos striukę „Adidas“ ir kelnes, bei daiktus – piniginę su pinigais (91 eurocentu), banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, banko kodų kortele, mokinio pažymėjimu ir Tele2 Pildyk kortelės dėkliuku, perduotus į Panevėžio AVPK daiktų saugyklÄ (t 3, b.l. 11 - 20), grÄ Å¾inti V. S..Asmens kratos metu iÅ¡ V. S. paimtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy Ace“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir Tele2 SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo pageidavimu, perduoti jo seseriai D.

S..IÅ¡ įvykio vietos iÅ¡imtus daiktus bei biologinius pėdsakus, perduotus saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugyklÄ ( t. 1, b.l. 23), paketÄ su DNR pavyzdžiais, rankų plaÅ¡takų nuoplovomis (t 2, b.l. 132), vokÄ su rankų plaÅ¡takų nuoplovomis ir nagų pavyzdžiais (t 2, b.l. 136) perduotus saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų saugyklÄ , sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                          Valdas CiesiūnasTeisėjai                           Jolanta Raščiuvienė                           Pranas Šimkus