587ce30e-8eb5-4e4f-b19f-2c1cc9464b24 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1932-947/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18875-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.11(S) Kauno apyLINKĖs teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė,sekretoriaujant Kamilei Trainei,dalyvaujant ieÅ¡kovei R. I. ir jos atstovei advokatei Gitanai Butrimienei, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. I. ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovės reikalavimai ir argumentai IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti nepilnamečio sÅ«naus G.

K. pavardę iÅ¡ „K.“ į „I.“ be atsakovo T. K. sutikimo (el. b. l. 1-4).IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2005 – 2006 metais. Jiems gyvenant kartu     (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus G. K.. Atsakovas nedirbo, Å¡eimÄ iÅ¡laikė ieÅ¡kovė iÅ¡ motinystės paÅ¡alpos, finansiÅ¡kai padėdavo ieÅ¡kovės tėvai. Vaikui suėjus 1 metams ir 10 mėnesių, ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai nutrÅ«ko, ieÅ¡kovė su sÅ«numi iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendrų su atsakovu namų, pradėjo gyventi kartu su savo tėvais.

Nuo to laiko ieškovė ir sūnus su atsakovu nebendrauja, vaikas tėvo daugiau nėra matęs, atsakovas sūnui išlaikymo neteikė ir iki šiol neteikia, vaikas taip pat nebendrauja ir su atsakovo giminaičiais. Sūnus biologinio tėvo nepažįsta, tarp vaiko ir jo biologinio tėvo nėra jokio ryšio, jie vienas kito nepažįsta, todėl vaikas, ieškovės tvirtinimu, save identifikuoja kaip „I.“ šeimos narį, o turima pavardė „K.“ neatspindi jo ryšio su mama ir jos šeima.

Dėl to, kad skiriasi mamos ir sÅ«naus pavardės, vaikas, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, yra Å¡iek tiek sutrikęs, jam sunku paaiÅ¡kinti savo ir mamos pavardžių skyrimosi priežastis. Pavardė „K.“ vaikui nekelia jokių asociacijų su Å¡ia pavarde turinčiu biologiniu tėvu ir kitais artimaisiais giminaičiais, nes su jais vaikas nėra pažįstamas. Dėl pavardžių skirtumo problemų kyla ieÅ¡kovei keliaujant kartu su sÅ«numi. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl sutikimo pakeisti sÅ«naus pavardę geranoriÅ¡kai be teismo proceso, tačiau atsakovas į šį pasiÅ«lymÄ neatsiliepė (el. b. l. 6).

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė, papildomai nurodė, kad ji ir jos sÅ«nus gyvena kartu su ieÅ¡kovės draugu V. T.. PareiÅ¡kėja turi dar vienÄ vaikÄ â€“ dukrÄ L. T.. II. Atsakovo atsiliepimas ir iÅ¡vadas duodančių institucijų argumentai Atsakovui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui ieÅ¡kinyje nurodytu adresu, taip pat nesant duomenų apie atsakovo darbovietę, iÅ¡naudojus visas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį atsakovui praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (el. b. l. 36-37).

Atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (el. b. 21). Skyriaus nuomone, ieÅ¡kovė, norėdama pakeisti sÅ«naus pavardę be tėvo sutikimo, turėtų kreiptis į teismÄ dėl tėvo valdžios apribojimo. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ (el. b. l. 22-23), teismo posėdyje institucijos atstovė paaiÅ¡kino, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį patenkinti.

Institucijos atstovė pažymėjo, kad vaiko biologinis tėvas vaiku nesirÅ«pina, iÅ¡laikymo neteikia, vaiko auklėjimu rÅ«pinasi tik motina ir jos sugyventinis V. T., kurį G. K. vadina savo ir jaunesniosios sesers L. T. tėčiu. Skyriaus nuomone, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti ir vaiko interesų labui pakeisti vaiko pavardę. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkinamas. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vaiko vardo (pavardės) pakeitimo klausimas reglamentuojamas CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklės) III skyriuje įtvirtintas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimas. Remiantis šio skyriaus 12 punkto nuostatomis, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė keičiama bendru tėvų sutarimu ir išvardijami konkretūs atvejai, į kokias pavardes ir (ar) jos formas turima vaiko pavardė gali būti keičiama (Taisyklių 12.1.-12.5. punktai).

Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių Taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad, kaip ir suteikiant vaikui pavardę, taip ir jÄ keičiant, turi bÅ«ti tėvų bendras sutarimas (Taisyklių 12 punktas). Jeigu dėl vaiko pavardės pakeitimo į civilinės metrikacijos įstaigÄ kreipiasi vienas iÅ¡ tėvų, reikalinga pateikti kito iÅ¡ tėvų raÅ¡ytinį sutikimÄ . Taisyklėse įtvirtinta viena iÅ¡imtis, kada kito tėvo sutikimo nereikia, t. y. kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Kartu teismas pažymi, kad netgi Å¡i iÅ¡imtis nėra besÄ lyginis pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai tenkinti praÅ¡ymÄ pakeisti vaiko pavardę be tėvo sutikimo, nes, kilus abejonių, ar vaiko vardo pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl iÅ¡vados, kurioje įvertinama vaiko pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo (Taisyklių 25 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad neteismine tvarka pakeisti vaiko pavardę be kito tėvo raÅ¡ytinio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais (kai laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia) ir tik nustačius, kad pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Pažymėtina, kad nei Civiliniame kodekse, nei Civilinio proceso kodekse, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinta nuostatų, reglamentuojančių galimybę kreiptis į teismÄ su reikalavimu leisti pakeisti vaiko pavardę be tėvo sutikimo, kai nėra Taisyklėse įtvirtintų pagrindų, arba tuo atveju, kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisako tenkinti praÅ¡ymÄ pakeisti vaiko pavardę be tėvo sutikimo (pvz., nutarusi, kad vaiko pavardės pakeitimas neatitinka geriausių jo interesų). Teismo vertinimu, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), įpareigojančio visus klausimus spręsti, atsižvelgiant į vaiko interesus, darytina iÅ¡vada, jog vien tuo pagrindu, kad neįtvirtinta konkretaus teisinio reguliavimo, atsisakant nagrinėti reikalavimus teisme dėl vaiko pavardės be kito tėvo sutikimo pakeitimo, nesant kitų tokios teisės įgyvendinimo (gynybos) bÅ«dų (kai iÅ¡naudotos galimybės ar nėra pagrindų pakeisti vaiko pavardę ikiteismine tvarka), gali bÅ«ti pažeidžiami vaiko interesai.

Dėl to teismas sprendžia, kad (kai nėra Taisyklėse nustatytų pagrindų ar civilinės metrikacijos įstaiga atsisako tenkinti praÅ¡ymÄ pakeisti vaiko pavardę be kito tėvo sutikimo) ieÅ¡kinys dėl leidimo pakeisti vaiko pavardę be kito tėvo sutikimo pareikÅ¡tinas ir nagrinėtinas teisme, vadovaujantis bendruoju teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos principu (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ginčo teisenos tvarka (CPK XIV skyrius „Ginčo teisena“) ir priimant dėl ginčo teismo sprendimÄ (CPK 259 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei R.

I. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus G. K., vaiko tėvas gimimo liudijime įraÅ¡ytas atsakovas T. K.. IeÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«nui suteikta tėvo pavardė „K.“. Å alys santuokos nebuvo sudariusios. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti nepilnamečio vaiko G. K. pavardę be jo tėvo sutikimo į motinos pavardę – „I.“. IeÅ¡kovė kaip pagrindÄ pakeisti sÅ«nui pavardę nurodė Å¡iuos argumentus: atsakovo ir Å¡alių vaiko niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryÅ¡is; nepilnamečio vaiko pavardė neatspindi jo individualumo, ryÅ¡io su motina; vaikui nebendraujant su tėvu, pradėjus lankyti mokyklÄ , skirtinga nei motinos pavardė vaikui sukelia psichologinių problemų, kurios ilgainiui gali tik didėti.

Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Be to, teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Konvencijos 8 straipsnio nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ . Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiÅ¡kiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iÅ¡ tėvo ir motinos pavardžių.

Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministras (CK 3.167 straipsnio 4 dalis).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas) 4 dalis numato, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiÅ¡kėjo lytį, neprieÅ¡tarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad nuo vaiko gimimo tėvu gimimo liudijime yra įraÅ¡ytas T.

K.. Iš karto po gimimo vaikui buvo suteikta tėvo pavardė. Sprendimas suteikti vaikui tėvo pavardę buvo priimtas abipusiu ieškovės R. I. ir atsakovo T. K. susitarimu. Nepaisant šios aplinkybės, byloje nustatyta, kad tėvo ryšys su nepilnamečiu vaiku nesusiformavo. Ieškovės paaiškinimu, kuriuo netikėti teismas neturi pagrindo, atsakovas neteikė ir iki šiol neteikia nepilnamečiui vaikui išlaikymo, atsakovas visiškai nesirūpina vaiko auklėjimu, ugdymu, nesidomi jo pasiekimais, sveikata, vaikas nepažįsta nei savo biologinio tėvo, nei kiti giminaičių iš tėvo pusės (senelių, tetų, dėdžių ir pan.).

Iš ieškovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su sūnumi pastaruosius septynerius metus gyvena su ieškovės draugu V. T., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. T.. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K. 2017 m. rugsėjo 27 d. nurodė, kad jis gyvena kartu su mama, seserimi ir tėčiu V. T., kuris, vaiko paaiškinimu, šiuo metu yra laikinai išvykęs ir kurio jis yra labai pasiilgęs, laukia jo sugrįžtant. 2018 m. sausio 17 d.

Å¡alių nepilnametis sÅ«nus Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ turėti tokiÄ pačiÄ pavardę, kokiÄ turi jo motina R. I.. Vaikas biologinio tėvo nepažįsta, atsakovas paskutinį kartÄ matė sÅ«nų, kai jam buvo 1 metai ir 10 mėnesių, tarp jų nėra jokio ryÅ¡io, jie vienas kito nepažįsta. Nepaisant to, kad vaikas ilgÄ laikÄ augo turėdamas tėvo pavardę, pradėjo lankyti mokyklÄ , tačiau aplinkybės apie tai, kad tarp vaiko ir biologinio tėvo socialinis ryÅ¡ys niekada nebuvo užsimezgęs, konstatuotina, kad egzistuoja bÅ«tinybė vaiko interesų labui pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Pavardės pakeitimas, teismo vertinimu, negali neigiamai paveikti vaiko socializacijos, nes vaikui jo turima pavardę nekelia jokių asociacijų su jo biologine kilme iÅ¡ tėvo pusės.IeÅ¡kovės reikalavimui neprieÅ¡taravo ir iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaiko biologinis tėvas (atsakovas) vaiku nesirÅ«pina, iÅ¡laikymo neteikia, vaiko auklėjimu rÅ«pinasi tik motina ir jos sugyventinis V.

T..Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovės teiginius, kad jos sÅ«nus G. K. biologinio tėvo nepažįsta ir kad tarp vaiko, jo biologinio tėvo ir kitų artimųjų giminaičių iÅ¡ tėvo pusės nėra jokio ryÅ¡io. Esant Å¡ioms faktinėms aplinkybėms, teismo įsitikinimu, ypatingai svarbu apginti G. K. interesÄ neiÅ¡siskirti savo pavarde iÅ¡ Å¡eimos, Å¡iuo atveju mamos ir jos giminės, užtikrinti Å¡io vaiko teises į Å¡eimos ryÅ¡ius. Biologiniam vaiko tėvui visiÅ¡kai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, tarp tėvo ir sÅ«naus neužsimezgė socialinis, emocinis ir dvasinis ryÅ¡ys.

Sau artimais žmonėmis vaikas nurodo tik motinÄ (ieÅ¡kovę), seserį L. T. ir „tėčiu“ įvardijamÄ V. T. (ieÅ¡kovės sugyventinį).Teismas pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui bÅ«tinai turi bÅ«ti suteikiama galimybė bÅ«ti iÅ¡klausytam bet kokio su juo susijusio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiÅ«ros su juo susijusiu klausimu gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovÄ ar atitinkamÄ institucijÄ , nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiÅ«roms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumÄ , turi bÅ«ti skiriama daug dėmesio. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus su juo susijusiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras.

Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas G. K. buvo iÅ¡klausytas, bÅ«damas beveik 10 metų amžiaus sugebėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl pavardės keitimo.Nustatytų faktinių aplinkybių visetas sudaro pagrindÄ konstatuoti bÅ«tinybę pakeisti nepilnamečio vaiko turimÄ pavardę į motinos turimÄ pavardę tuo tikslu, kad bÅ«tų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu savo Å¡eimos nariu.

Vaiko pavardės pakeitimu siekiama apginti iÅ¡imtinai vaiko interesus, nes Å¡eimoje yra svarbÅ«s jo interesai turėti tokiÄ pavardę, kaip ir jo motinos.Akcentuotina, kad pakeitus nepilnamečio vaiko G. K. pavardę bus iÅ¡saugotas jo identiÅ¡kumas, t. y. biologinio tėvo pavardė liks įraÅ¡yta vaiko gimimo liudijime, vaikas turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenis (tėvo vardas, pavardė, asmens kodas). Leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui – atsakovui – apsaugoti vaiko teisę žinoti, kad vaikas yra kilęs iÅ¡ jo giminės. Be to atsakovui iÅ¡lieka visos asmeninės turtines ir neturtines teises dėl vaiko (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), jam nėra apribojamos tėvystės teisės ir pan.Å aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, kuris, ieškinį patenkinus, priteisiamas iš atsakovo ieškovei.Teismas šioje byloje turėjo 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įteikimu), kurios, ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti.Pakeisti nepilnamečio vaiko G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iÅ¡ „K.“ į „I.“ be atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo. Priteisti ieÅ¡kovei R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) žyminį mokestį.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,17 Eur (keturių eurų 17 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas (Å¡i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                 Asta Žeromskytė – Stanienė