587bcf61-1102-45c2-bd3a-2597d60fd9be · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Bylos Nr. 1S-132-334/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19252-2016-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. liepos 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Å vitinienė, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei J. M., gynėjai advokatei L. B., nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. D. skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo ir pratęstas stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sÄ lygomis, n u s t a t ė : 1. 2017-04-18 Å iaulių apylinkės nutartimi (patikslinta to paties teismo 2017-05-18 nutartimi) M.

D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 145 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. 2. 2017-06-27 Å iaulių apygardos teismo nutartimi Å iaulių apylinkės teismo nutartis 2017-04-18 pakeista ir M.

D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. 3. 2018-06-20 Panevėžio apylinkės nutartimi M. D. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis keistas į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. 4. 2018-12-13 to paties teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis pratęstas.

5. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės 2019-05-17 teikimu buvo praÅ¡oma M. D. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, tačiau Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai 2019-06-27 nutartimi VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimÄ tenkino iÅ¡ dalies bei pratęsė stacionarinį stebėjimÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis.

6. M. D. pateikė skundÄ Panevėžio apygardos teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019-06-27 nutartį ir VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimÄ tenkinti pilnai - stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

7. Nurodo, kad priverčiamoji medicinos priemonė jam paskirta pirmÄ kartÄ , gydosi jau daugiau kaip du su puse metų (nuo 2016-11-09), per tÄ laikÄ jo sveikata pagerėjo ir yra stabili. Teigia suprantantis, kad blogai pasielgė smurtavęs prieÅ¡ mamÄ , tačiau su mama susitaikė ir ji ant jo nebepyksta. Nurodo, kad teismo nutartyje nurodyta aplinkybė dėl jo nedeklaruotos gyvenamosios vietos, neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo klausimÄ . Jo manymu, nepagrįstas ir teismo argumentas, jog motina neturi įtakos sÅ«naus elgesiui dėl alkoholio vartojimo ir vaistų nevartojimo, nes teismas rėmėsi 2017-04-18 Å iaulių apylinės teismo nutartimi, o Å¡iuo metu yra viskas kitaip - pasikeitė jo sveikata, bÅ«sena, elgesys, supratimas, santykiai su motina. Teigia, kad jis yra pasiryžęs gydytis, nepažeidinėti įstatymų bei gerbti ir klausyti savo mamos.

8. Teismo posėdyje gynėja prašė M. D. skundÄ tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

9. Skundas atmetamas.

10. IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai pagrįstai iÅ¡ dalies tenkino VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės pateikimo M. D. atžvilgiu ir pratęsė stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis taikymÄ , todėl tenkinti M. D. apeliacinį skundÄ , jame iÅ¡dėstytais motyvais Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigÄ , bet ir asmens socialinį pavojingumÄ , konkrečias sÄ lygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymÄ .

12. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad M. D. diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija. Nors VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pakeitimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. D. psichikos bÅ«sena stabiliai pagerėjo – konfliktų, agresijos nebuvo, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, kliedesių, haliucinacijų neiÅ¡aiÅ¡kinta, mÄ stymas nuoseklus, tarpais stokoja logikos ir rekomendavo M. D. pakeisti priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis į priverstinį ambulatorinį gydymÄ , tačiau vien Å¡ios iÅ¡vados nuspręsti dėl ambulatorinio gydymo M. D. nepakanka. Tokia iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinama ir BK 98 straipsnio kontekste.

13. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys neleidžia teigti, kad M. D. socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar iÅ¡nykęs. Teismui pateiktieji duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ tik apie tam tikrÄ M. D. psichinės bÅ«klės gerėjimÄ , tačiau vien psichinės bÅ«klės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar iÅ¡nykimo rodiklis. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovė H. B. pirmosios instancijos teisme nurodė (b. l. 41), kad M. D. į jų skyrių buvo atkeltas iÅ¡ sustiprinto stebėjimo, kur sugebėjo įsigyti narkotikų ir buvo apsvaigęs nuo jų.

Jų skyriuje praeitÄ pusmetį buvo du apsvaigimo atvejai. Šį pusmetį apsvaigimų nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Komisijos iÅ¡vadoje nurodoma, kad M. D. kritika yra formali, nors žada elgtis teisingai, nevartoti narkotikų, įsidarbinti ir mokėti skolas. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nors ir yra duomenų apie M. D. bÅ«klės pagerėjimÄ per paskutinį stebimÄ pusmetį, tačiau jo kritikos stoka bei tai, kad bÅ«klės pagerėjimas (apsvaigimų nebuvimas) stebimas tik palyginamai trumpÄ laikÄ , rodo, kad M.

D. socialinis pavojingumas dar nėra išnykęs. Byloje pateiktas smurto rizikos (duomenys neskelbtini) įvertinimas Nr. HCR – 20 patvirtina, kad M. D. smurto rizika yra vidutinė, smurtinio elgesio rizika gali didėti esant psichikos ligos paūmėjimui, psichoaktyvių medžiagų vartojimui bei vaistų nevartojimui ambulatorinio gydymo metu (b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog M. D. psichinė būklė yra gerėjanti, tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog M.

D. stacionarinis gydymas yra nereikalingas ir ambulatorinis stebėjimas būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

14. Nors tinkamÄ tolimesnį ligonio gydymÄ ir jo elgesio kontrolę, anot M. D., žada užtikrinti mama F. D., tačiau iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad M. D. psichikos sutrikimai buvo stebimi jau pakankamai seniai, jis ne kartÄ buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse: 2 kartus Londone, o nuo 2014 m. kuomet grįžo į LietuvÄ â€“ 5 kartus. Anglijoje piktnaudžiavo kokainu, marihuana, grįžęs į LietuvÄ parÅ«kydavo žolės, kas rodo, kad jo mama jokios įtakos jo elgesiui neturėjo.

Be viso to, VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovė H. B. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad teikimo nagrinėjimo metu, t. y. 2019-06-27, M. D. motina F. D. gydosi psichiatrijos ligoninėje, todėl nėra pagrindo manyti, kad M. D. mama dėl savo pačios gydymo ir psichinės bÅ«klės sugebės užtikrinti M. D. priežiÅ«rÄ ir jo gydymas Å¡velnesnėmis sÄ lygomis bus efektyvus ir nekels pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Apeliaciniame skunde M. D. teigia, kad gydydamasis ambulatoriÅ¡kai deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ir ji užtikrins jo priežiÅ«rÄ , tačiau prieÅ¡ tai paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia bÅ«tinumÄ M.

D. ir toliau taikyti esamÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad M. D. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos sveikatos bÅ«senos, tačiau ir dėl neiÅ¡nykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant M. D. ambulatoriÅ¡kai iÅ¡kiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paÅ«mėjimÄ , todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Å¡iuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra neabejotinai reikalingas. Apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi n u t a r i a : atmesti M. D. skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. birželio 27 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėja Danutė Å vitinienė