587bae58-d67e-4656-9c26-4e5591b5c2c3 · Regionų administracinis teismas

                                                                                  Administracinė byla Nr. I-3381-422/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00837-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 8.1; 8.1.1; 8.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 2 d. Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. S., nedalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. S. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja S. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimÄ Nr. 68-193, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-08-13 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-542, Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2016-02-01 sprendimÄ Nr. S-28 (7-283/2015), panaikinti visus apskaičiuotus delspinigius ir baudÄ bei priteisti pareiÅ¡kėjai sumokėtÄ 3131,08 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumÄ ( b.l. 1-11, 112). PareiÅ¡kėja skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2006-09-05 pirko 38 kv.m., 85 proc. baigtumo vieno kambario butÄ .

Atlikusi remonto-apdailos darbus, butÄ iÅ¡nuomojo. Vėliau vykdė buto rekonstrukcijos darbus į dviejų kambarių butÄ , miegamÄ dalį atskiriant nuo bendro gyvenamo ploto. Po rekonstrukcijos butÄ pardavė kaip dviejų kambarių, t.y. 37 kv.m. ploto (ploto skirtumas susidarė dėl sienos, skiriančios miegamÄ jÄ dalį nuo gyvenamosios dalies). Pagal tuo metu turimus originalius dokumentus apskaičiavo 49376 Lt apmokestinamų pajamų sumÄ ir 15 proc. nuo Å¡ios sumos, t.y. nuo 6830 Lt 2009-05-04 pervedė į biudžetÄ kaip Gyventojų pajamų mokestį.Atlikusi mokestinį patikrinimÄ , Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) 2015-08-13 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-542 bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimu Nr. 68-193 nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 3304,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2478,34 Eur delspinigių ir 330 Eur baudÄ .

Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2016-02-01 sprendimu Nr. S-28 (7-283/2015) minėtÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sprendimÄ patvirtino. PareiÅ¡kėja su Å¡iais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, priimdamos sprendimus, atliko neobjektyvų, formalų jos nurodytų aplinkybių vertinimÄ , nesirėmė jos pateiktais buhalteriniais dokumentais, todėl nepagrįstai atsisakė pripažinti 76071 Lt sumÄ (45200 Lt (vidaus apdailos darbai) + 26871 Lt (rekonstrukcijos ir apdailos medžiagos) + 4000 Lt (pardavimo komisinis - tarpininkavimo atlyginimas) kaip buto įsigijimo iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad iki 2006-11-30 buvo atliktas tik kosmetinis remontas, o buto rekonstrukcija vyko iki 2008-08-05.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepripažino buto rekonstrukcijos į dviejų kambarių butÄ , teigdama, kad apdailos darbai nebuvo vykdomi pakartotinai, t. y. iki 2008-08-05, nes pagal VÄ® Registrų centro duomenis 2006 metais buvo įregistruotas statybos baigtumas ir buto baigtumas 100 proc. Atsakovas nenagrinėjo papildomai pareiÅ¡kėjos pateiktos informacijos dėl konkrečių bute atliktų darbų ir 72071 Lt (26871+45200) sumos nepripažino kaip buto įsigijimo iÅ¡laidų bei apskaičiavo papildomai sumokėti 3304,85 gyventojų pajamų mokesčio.

Nepripažįstant jokių pareiÅ¡kėjos patirtų iÅ¡laidų remontui ir apdailai, buvo pažeisti teisingumo ir protingumo principai. PareiÅ¡kėja buvo pateikusi įrodymus, kad butas iki jo pardavimo 2008-08-14 pirkimo - pardavimo sutartimi pirkėjai L. U. buvo suremontuotas ir perdarytas į 2 kambarių butÄ , tačiau Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama sprendimÄ , to neįvertino. Pažymėjo, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos 2008-08-06 nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų bylos kopijos, iÅ¡ kurių matyti, kad butas pardavimo dienÄ , t.y 2008-08-14 buvo rekonstruotas ir įregistruotas kaip 2 kambarių butas.

Tai patvirtina ir pirkimo pardavimo sutartyse sumažėjusi buto kvadratÅ«ra, kadangi pirktas 38 kv.m. ploto butas parduotas kaip 37 kv. m. ploto. Dėl atliktų darbų 45 200 Lt sumos pripažinimo iÅ¡laidomis buvo pateikti apdailÄ atlikusių asmenų raÅ¡ytiniai duomenys. Patikrinimo metu pareiÅ¡kėja pateikė pirkimo - pardavimo kvitus, pagal kuriuos fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, atliko apdailos darbų už 45200Lt. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-06-09 patikrinimo aktu nustatė, kad pateikti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai turi visus privalomus rekvizitus, tačiau 45 200 Lt sumos kaip iÅ¡laidų nepripažino, nurodydama, kad remonto darbus atlikusių asmenų parodymai kėlė abejonių.

Atsiradus prieÅ¡taravimams, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepasinaudojo Mokesčių administravimo įstatymo 136 str. numatytomis galimybėmis patikrinimo metu kilusiems nesutapimams paÅ¡alinti, atidžiai neiÅ¡analizavo pateiktų antro remonto iÅ¡laidų bei turimų buto pirkimo- pardavimo sutarčių, neieÅ¡kojo bÅ«dų neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjos nuomone, nepripažindama dokumentų, atitinkančių visus buhalterinei apskaitai keliamus reikalavimus bei remdamasi asmenų parodymais, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė raÅ¡ytinio dokumento virÅ¡enybės prieÅ¡ paaiÅ¡kinimus principÄ , netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai apskaičiavo papildomai sumokėti Gyventojų pajamų mokestį.

Mokestinių ginčų komisija iÅ¡ esmės nenagrinėjo skundo, nenustatė esminės įrodymų prieÅ¡taravimų priežasties, atkartojo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų nuostatas. Atsakovas klaidingai interpretavo faktines aplinkybes, patikrinimas buvo atliekamas formaliai. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, rekonstrukcija bute neatlikta, asmenys, vykdę darbus, tai neigia, tačiau pareiÅ¡kėja turi jų iÅ¡raÅ¡ytus kvitus, kurie yra pagrindinis buhalterinis dokumentas, įrodantis paslaugų atlikimÄ bei patirtas iÅ¡laidas.

Remiantis Å¡iais originaliais dokumentais, galima sumažinti apmokestinamųjų pajamų sumÄ , 45 000 Lt įskaitant kaip buto remonto darbų iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja tvirtino, jog 2009 metais pagal tuo metu turėtus originalius dokumentus suskaičiavo 26 871 Lt iÅ¡laidų medžiagoms buto remontui įsigyti. 2013 m. Å¡ių apskaitos dokumentų originalų su kitomis vertybėmis neteko, todėl patikrinimo metu pateikti prarastų dokumentų negalėjo, tačiau 2013-01-09 dienraÅ¡tyje „Kauno diena” buvo iÅ¡spausdintas skelbimas apie prarastus dokumentus.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-11-05 sprendime Nr.68-193 nesigilino į pateiktus dokumentus dėl originalų ir dėl jų praradimo, neanalizavo Å¡ių aplinkybių, tik perrašė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo tekstÄ .PareiÅ¡kėjos nuomone, Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai nepriskyrė 4000 Lt komisinio mokesčio pareiÅ¡kėjos patirtoms iÅ¡laidoms. Pagal 2008 metais galiojusias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, iÅ¡ gautų pajamų buvo leidžiama atimti sumokėtÄ komisinį atlyginimÄ , susijusį su turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Komisinį atlyginimÄ pareiÅ¡kėja sumokėjo UAB „Insita”, kuri atliko tarpininkavo paslaugas (surado pirkėjÄ ) ir iÅ¡rašė 2008-08-05 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Å ie dokumentai turi visus privalomus rekvizitus, atitinka įstatymo reikalavimams turiniu ir forma, todėl ji teisėtai atėmė iÅ¡ gautų pajamų 4000 Lt komisinio atlyginimo sumÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, jog teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo supažindinta su mokestinio patikrinimo pavedimo kopija, pavedimas suraÅ¡ytas likus 2-iems dienoms iki galimo mokestinio patikrinimo pabaigos, buvo pažeista praneÅ¡imų įteikimo tvarka. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimÄ pradėjo ir dokumentų už 2008 m. pareikalavo tik po Å¡eÅ¡erių metų, todėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių ji negalėjo pateikti visų dokumentų.

PareiÅ¡kėjos nuomone, buvo pažeisti mokestinį patikrinimÄ reglamentuojantys Mokesčių administravimo įstatymo 10, 68, 69, 120-122, 126, 136, 164 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ ( b.l. 106-110) nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-08-13 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-542 pakeitė patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 3304,85 Eur GPM, 2487,34 Eur GPM delspinigių, 330 Eur GPM baudÄ .

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimu Nr. 68-193 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-08-13 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-542. PareiÅ¡kėja nesutikdama su minėtu sprendimu pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2016-02-01 sprendimu Nr. S-28 (7-283/2015) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimÄ Nr. 68-193 ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies, t.y. nuo 1243,67 Eur GPM delspinigių mokėjimo.      Nurodė, jog vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtÄ , iÅ¡ gautų pajamų Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti atimta turto įsigijimo kaina ir sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su Å¡io turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. GPMÄ® 19 str. 2 d. nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos iÅ¡laidos, patirtos įsigyjant turtÄ , įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su Å¡io turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį) atlikto turto rekonstravimo iÅ¡laidos.

GPMÄ® 19 str. 3 d. regtamentuota, kad iÅ¡ turto pardavimo pajamų leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jei iÅ¡ Å¡ių dokumentų galima nustatyti Å«kinės operacijos turinį.        Nurodė, jog pareiÅ¡kėja 2009-04-30 pateiktos Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM305) už 2008 m. GPM305T priede deklaravo 260 000 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų, 210 624 Lt Å¡io turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu susijusių iÅ¡laidų, apskaičiavo 49376 Lt apmokestinamųjų pajamų sumÄ , nuo kurios, pritaikiusi metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, apskaičiavo 6 830 Lt mokėtinÄ GPM sumÄ .     Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja pateikė minėto nekilnojamojo turto įsigijimo, rekonstrukcijos, pardavimo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus 183 753, 22 Lt sumai, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija nevertino dalies pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidų (vidaus apdailos darbai) 45200 Lt sumai ir patirtoms iÅ¡laidoms nepriskyrė tarpininkavimo paslaugų 4000 Lt sumai.

PareiÅ¡kėja pateikė prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus, pagal kuriuos fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, įformino vidaus apdailos darbų už 45200 Lt. Visi fiziniai asmenys, dirbę pagal verslo liudijimus, pateikė paaiÅ¡kinimus apie prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose nurodytų vidaus apdailos darbų atlikimo aplinkybes. Du iÅ¡ jų nurodė, kad užsakovės S.S. neatsimena, taip pat neatsimena, kad butų teikę paslaugas adresu (Duomenys neskelbtini). Vienas asmuo nurodė, kad S. S. nepažįsta, bendravo tik su jos sÅ«numi E. S., kadangi pagal verslo liudijimÄ atliko paslaugas (vidaus apdailos darbus) UAB „Mabuta", kuriai vadovavo E. S..

Jokių sutarčių su S. S. (nei žodinių, nei raÅ¡ytinių) dėl buto vidaus apdailos sudaręs nebuvo, jokių darbų jai neatliko ir jokių pinigų iÅ¡ jos nėra gavęs.Atsakovas taip pat pažymėjo, kad tarpininkavimo paslaugos nėra priskirtinos prie privalomų mokėjimų parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ . Privalomieji mokėjimai yra tie, be kurių negalima bÅ«tų parduoti nekilnojamojo turto (pvz. mokėjimai notarui, VÄ® „Registrų centras"), todėl agentÅ«rai sumokėta suma už tarpininkavimo paslaugas (pirkėjo paieÅ¡kÄ ) negali bÅ«ti atimama iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų.

Taip pat atsakovas nevertino 26871 Lt (210624 Lt - 183753, 22 Lt) iÅ¡laidų, kadangi Å¡i suma nepagrįsta jokiais dokumentais. PareiÅ¡kėja Å¡iai sumai pateikė tik buto remontui sunaudotų medžiagų suvestinius duomenis, taip pat nurodė, jog įsigijimo dokumentai buvo prarasti bei pateikė 2013-01-09 dienraÅ¡tyje „Kauno diena” iÅ¡spausdintÄ skelbimÄ apie pamestus dokumentus, tačiau skelbime neįvardinta, kokie konkrečiai dokumentai pamesti. Nurodė, jog Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas vienas iÅ¡ atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindų, t.y. jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo delspinigių ir baudos iÅ¡ esmės grindė minėto punkto nuostata, todėl turėjo nurodyti bei įrodymais pagristi tokias aplinkybes, kurias bÅ«tų galima pripažinti objektyviomis kliÅ«timis sumokėti mokesčius, tačiau to neatliko, todėl nebuvo pagrindo atleisti nuo skirtos baudos bei delspinigių mokėjimo. Atsakovo atstovo nuomone, ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.Byloje keliamas ginčas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-08-13 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-542, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimo Nr. 68-193, Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2016-02-01 sprendimo Nr. S-28 (7-283/2015) teisėtumo ir pagrįstumo, dėl teisės normų, reglamentuojančių Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimÄ , pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ bei mokestinio patikrinimo atlikimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Å ios bylos teismingumo klausimas iÅ¡spręstas 2016 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ( b.l. 117-118), todėl Å¡is klausimas nebegali bÅ«ti keliamas.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-12-30 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) Pavedimo tikrinti Nr. AU2-31 ( b.l. 13) pagrindu buvo atliktas mokesčių mokėtojos S. S. mokestinis patikrinimas.Kauno AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 nustatė, kad pareiÅ¡kėja pagal 2008-08-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DP-5011 pardavė 37 kv. m butÄ , esantį adresu (Duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) ir jai priklausantį 28 a.

žemės sklypÄ adresu (Duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) L. U. už 260 000 Lt (nekilnojamasis turtas parduotas kaip vientisas objektas ir atskirai buto ir dalies žemės sklypo kaina neiÅ¡skirta). MinėtÄ butÄ ir žemės sklypÄ pareiÅ¡kėja įsigijo pagal 2006-09-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-9760 iÅ¡ UAB „Vilmestos projektai“ už 133380 Lt.PareiÅ¡kėja 2009-04-30 metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM305) už 2008 m. GPM305T priede deklaravo 260 000 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų, 210 624 Lt Å¡io turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu susijusių iÅ¡laidų, apskaičiavo 49376 Lt apmokestinamųjų pajamų sumÄ , nuo kurios, pritaikiusi metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, apskaičiavo 6830 Lt mokėtinÄ GPM sumÄ .

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-09 Patikrinimo aktu Nr. (13.2) –FR0680-423 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (b.l.52-57) buvo konstatuotas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo pažeidimas- už 2008 m. 3131,08 Eur (10811 Lt) GPM nepriemoka. Patikrinimo akte nurodyta, jog pareiÅ¡kėja, pardavusi 37 kv. m butÄ adresu (Duomenys neskelbtini), ir jam priklausantį 28 a. žemės sklypÄ adresu (Duomenys neskelbtini), nepagrįstai Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas padidino 72071 Lt suma, t. y. nepateikė iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų 26871 Lt sumai.Kauno AVMI, iÅ¡nagrinėjusi Patikrinimo aktÄ ir pareiÅ¡kėjos pateiktas pastabas, 2015-08-13 sprendimu Nr.(04.7.2)-FR0682-542 pakeitė Patikrinimo aktÄ , t.y. vietoj jame apskaičiuotos 3131,08 Eur GPM patvirtino 3304,85 Eur GPM (iÅ¡laidoms nepriskyrė buto pardavimo tarpininkavimo paslaugų 4000 Lt sumai) bei nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 3304,85 Eur GPM, 2487,34 Eur GPM delspinigių, 330 Eur GPM baudÄ ( b.l. 30-39).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimu Nr. 68-193 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-08-13 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-542 ( b.l. 27-29). PareiÅ¡kėja nesutikdama su minėtu sprendimu pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2016-02-01 sprendimu Nr. S-28 (7-283/2015) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimÄ Nr. 68-193, atleisdama pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies, t.y. 1243,67 Eur GPM delspinigių mokėjimo ( b.l. 41-51).

Pažymėtina, kad Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamÄ jį daiktÄ , teisiÅ¡kai įregistruotÄ Lietuvoje, arba nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieÅ¡ trejus metus iki Å¡io turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Kadangi pareiÅ¡kėja nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė nepraėjus trejų metų terminui, už šį turtÄ gautos pajamos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

GPMÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, iÅ¡ pajamų Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atimama per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios iÅ¡laidos – Å¡io įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.GPM apskaičiavimui taikytina iki 2008-12-29 galiojusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMÄ®) redakcija.

Minėtos redakcijos GPMÄ® 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtÄ , iÅ¡ gautų pajamų Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti atimta:1) turto įsigijimo kaina;

2) sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su Å¡io turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.Minėto straipsnio 2-oje dalyje nurodyta, jog turto įsigijimo kainai priskiriamos iÅ¡laidos, patirtos įsigyjant turtÄ , įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su Å¡io turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį) atlikto turto rekonstravimo iÅ¡laidos.

Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo iÅ¡laidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį). Å io straipsnio 3-oje dalyje numatyta, jog  leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų suraÅ¡ytais dokumentais, jei iÅ¡ Å¡ių dokumentų galima nustatyti Å«kinės operacijos turinį.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog mokesčių administratoriui pateikė ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, rekonstrukcijos, pardavimo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus 183753,22 Lt sumai, tačiau mokesčių administratorius nevertino dalies pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidų, o bÅ«tent 45 200 Lt sumai (vidaus apdailos darbai), iÅ¡laidų buto rekonstrukcijai ir apdailos medžiagoms 26 871 Lt sumai, taip pat minėtoms iÅ¡laidoms nepriskyrė buto pardavimo tarpininkavimo paslaugų 4000 Lt sumai.PareiÅ¡kėja ginčija skundžiamus sprendimus, motyvuodama tuo, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, neobjektyviai, jog, jo metu nepagrįstai atsisakyta vadovautis buto rekonstrukcijos iÅ¡laidas bei vidaus apdailos darbus pagrindžiančiais buhalterinės apskaitos dokumentais- prekių (paslaugų ) pirkimo –pardavimo kvitais ( Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l. 103-105), 2008-04-18 darbų priėmimo –perdavimo aktu, pasiraÅ¡ytu su M.N. pagal 2008-03-03 Statybos rangos sutartį. PareiÅ¡kėjos teigimu, be pagrindo atliekant patikrinimÄ , prioritetas buvo suteiktas fizinių asmenų paaiÅ¡kinimams, o ne buhalterinės apskaitos dokumentams, neatsižvelgta į kadastrinių matavimų bylos duomenis, patvirtinančius, jog buvo parduotas 2 kambarių butas, neįvertintos aplinkybės apie dalies prarastų dokumentų paskelbimÄ spaudoje (26 871 Lt sumai), be teisėto pagrindo į bÅ«tinas buto pardavimo iÅ¡laidas kaip komisinis atlyginimas neįskaitytos UAB “Insita “ pareiÅ¡kėjai suteiktos buvo pardavimo tarpininkavimo paslaugos surandant buto pirkėjÄ (4000 Eur).

PareiÅ¡kėjos nuomone, mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimÄ , nesilaikė MAÄ® 69 straipsnyje įtvirtinto veiklos turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ Â principo, įstatymo nustatytu terminu nesupažindino su pavedimu atlikti patikrinimÄ nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių paÅ¡alinti prieÅ¡taravimams tarp įrodymų, kurie atsirado dėl mokesčio administroriaus kaltės delsiant atlikti patikrinimÄ . Patikrinimas buvo atliekamas per ilgai, siunčiant praneÅ¡imus ne tuo adresu, nesusisiekiant telefonu.

Byloje ginčas keliamas dėl mokestinio patikrinimo metu pateiktų dokumentų, kuriais grindžiamos su ginčo pardavimu, jo rekonstrukcija, apdailos darbais susijusios iÅ¡laidos, vertinimo GPMÄ® 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio mokestinius ginčus, aiÅ¡kindamas Å¡ios teisės normos turinį yra konstatavęs, jog mokesčių mokėtojas iÅ¡ neapmokestinamų pajamų gali atimti turto įsigijimo kainÄ (pasigaminimo, rekonstravimo, kapitalinio remonto iÅ¡laidas) ir su turto pardavimu (kitokiu perleidimu) susijusias iÅ¡laidas, jei egzistuoja dvi esminės sÄ lygos:

1) tokio pobÅ«džio sumos (iÅ¡laidos) realiai buvo patirtos, 2) jas mokesčių mokėtojas gali pagrįsti atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡ kurių galima nustatyti Å«kinės operacijos turinį. Netenkinus bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, mokesčių mokėtojas netenka teisės iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų atimti minėto pobÅ«džio sumų (LVAT 2010-12-31 nutartyje adm. byloje Nr. A575-1752/2010, 2011-05-30 nutartyje adm. byloje Nr. A575-867/2011).Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, jog svarbesnę teisinę galiÄ , vertinant įrodymus, turi buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau jie turi atitikti GPMÄ® 19 straipsnio 2dalyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , t.y. jeigu iÅ¡ minėtų dokumentų galima nustatyti ūkinių operacijų turinį.

Konkrečiu atveju mokesčių administratoriui pateiktuose fizinių asmenų M. N., J. J., V. N. ir E. S. vardu išrašytuose prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvituose (Mokestinių ginčų komisijos byla (I t., b.l. 103-105) nurodytas abstraktus paslaugų pavadinimas - „vidaus apdailos darbai", konkrečiai jų neįvardinus, nenurodžius konkretaus objekto, kuriame jie buvo atlikti, todėl pagrįstai mokesčių administratorius ėmėsi veiksmų, rinkdamas papildomus įrodymus, tuo tikslu pateikdamas klausimus paslaugas atlikusiems asmenims (Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l.163-168, 171-172).

M.N., E. S. mokesčių administratoriui pateikė ( I t., b.l.163-168) paaiškinimus, kuriuose iš esmės paneigė bendradarbiavę su pareiškėja, nepatvirtino, kad darbus atliko būtent bute adresu (Duomenys neskelbtini), kad gavo iš jos kvituose nurodytas pinigines sumas. E.S. nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atliko vidaus apdailos darbus UAB „Mabuta“, kuriai vadovavo pareiškėjos sūnus E. S., užsakymu ir pinigus gavo tik iš šios bendrovės ir tik bankiniais pavedimais, jokių grynų pinigų pagal išrašytus kvitus nėra gavęs. J.J. atsakymai abstraktūs, neinformatyvūs. Minėtas liudytojas nenurodė aplinkybių, susijusių su pareiškėjos buto remontu, neįvardijo, kokiame bute, kokie darbai buvo atlikti (Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l. 41).

V.Na., atsakydama į Mokesčių inspekcijos specialistės klausimus, taip pat nepatvirtino, jog apdailos darbai buvo atlikti bÅ«tent ginčo bute, nenurodė, kas pirko vidaus apdailos medžiagas ( I t., b.l.171). Pažymėtina, jog V.N. nurodė, jog pareiÅ¡kėjos asmeniÅ¡kai nepažįsta, bet bendravo su jos atstovu A.S., tačiau pareiÅ¡kėja nei skunduose mokesčių administratoriui, nei teismui nenurodė, kad jai atstovavo minėtas asmuo, nepateikė teismui pavedimo (atstovavimo) sutarties. PrieÅ¡ingai, 2016-11-07 teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, jog A.S. dalyvavo kaip atstovas atliekant kito jai priklausančio buto remontÄ .

PareiÅ¡kėja skunde tvirtino, jog mokesčių administratorius nepagrįstai atmetė jos pateiktus įrodymus - 2008-03-03 statybos rangos sutartį ( toliau - ir Rangos sutartis) bei 2008-04-18 darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , pasiraÅ¡ytus su M.N. (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 14-15). Teismo nuomone, Mokesčių administratorius pagrįstai nesivadovavo minėtais įrodymais kaip nepatikimais, remiantis žemiau iÅ¡dėstytais argumentais.Minėti dokumentai buvo pateikti Komisijai jau vykstančio mokestinio ginčo metu, t.y. 2015-07-14 kartu su pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinėmis pastabomis po 2015-06-09 patikrinimo akto suraÅ¡ymo (Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l. 113-114).

Å ie dokumentai neatitinka M.N. 2014-04-22 pirminiame paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui nurodytos aplinkybės, jog su fiziniais asmenimis dėl darbų raÅ¡ytinių sutarčių nesudarė (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 166). Be to, nors sutartyje ir patikrinimo akte yra nurodytas ginčo butas, tačiau nenurodyta, kokius konkrečius vidaus apdailos darbus rangovas įsipareigojo atlikti, kokie konkretÅ«s darbai buvo atlikti. Pažymėtina, jog pagal minėtus dokumentus darbai buvo atlikti 2008 m. kovo – balandžio mėnesiais, pagal Rangos sutarties 3 punktÄ rangovas įsipareigojo atlikti visÄ buto apdailÄ , tačiau V.

N.ir E. S. kvitai iÅ¡raÅ¡yti už 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Rangos sutartyje nurodyta, jog Rangovas įsipareigojo atlikti darbus iÅ¡ užsakovo medžiagų (sutarties 1p.). PareiÅ¡kėja buto remontui sunaudotų medžiagų įsigijimo iÅ¡laidoms pagrįsti jokių dokumentų nepateikė, tik sunaudotų medžiagų sÄ raÅ¡Ä . 2014 m. balandžio 9 d. paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui nurodė, jog medžiagas pirko pati arba apdailÄ atliekantys asmenys (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.109).

Teismo nuomone, esant nenuosekliems pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimams, pagal surinktus įrodymus nesutampant aplinkybėms dėl remonto darbų laiko, apimties, medžiagų, jį atlikusių subjektų, įvertinus tam tikrų duomenų pateikimo laikÄ , tiek teritorinis, tiek centrinis mokesčių administratorius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog konkrečiu atveju iÅ¡ pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti Å«kinės operacijos turinio dėl 45 200 Lt sumos buto vidaus apdailos darbams, todėl pagrįstai Å¡i suma nebuvo atimta iÅ¡ buto pardavimo pajamų pagal GPMÄ® 19 straipsnio nuostatas.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog mokesčių administratorius neteisingai vertino pateiktus duomenis iš nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, jos teigimu, įrodo, jog 2008-08-14 ginčo buvo rekonstruotas ir įregistruotas kaip 2 kambarių butas. Iš teismui pateiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ginčo buto kadastro ir registro dokumentų, jog buto, esančio (Duomenys neskelbtini) kadastro duomenimis, atliktais 2006 m. birželio 9 d., buvo užfiksuotas 38,46 kv.m. buto plotas, kambarių skaičius -1 ( b.l.147), 2008 m. rugpjūčio 6 d. atliktais kadastriniais matavimais nurodytas kambarių skaičius- 2, bendras buto plotas – 37,42 kv.m. (b.l. 143).

Kad buvo atlikti patalpos 27-1(30.03) pertvarkymai (padalijimas į 2 patalpas) patvirtina ir buto planai ( b.l. 142, 146). 2006-06-22 Statybos inspekcijos pažymoje Nr. (101)-11.10-572 nurodyta, jog tuo metu butas buvo 85 proc. baigtumo, be galutinės apdailos ( b.l. 174). ButÄ pareiÅ¡kėja įsigijo 2006-09-05 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu, kurios 5.10 p. buvo nurodyta, jog pareiÅ¡kėja įsipareigojo atlikti Å¡io buto pilnos apdailos darbus ne vėliau kaip iki 2006-11-30. Minėtame punkte buvo įtvirtinta, jog pirkėjas įsipareigojo visiÅ¡kai atlyginti pardavėjo iÅ¡laidas, susijusias su apdailos atlikimu bei pardavėjo nuostolius, patirtus dėl to, kad namas dėl pirkėjo kaltės nebuvo savalaikiai priduotas norminių aktų nustatyta tvarka komisijai (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.91-95).

Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie įsipareigojimai nebuvo vykdymi. Teismo nuomone, minėtos iÅ¡laidos yra tiesiogiai sietinos su 2006-09-05 sutarties vykdymu, todėl negali bÅ«ti laikomos buto rekonstravimo iÅ¡laidomis GPMĮ 19 str. 2d. prasme. Net ir laikant minėto pobÅ«džio iÅ¡laidas GPMĮ 19 straipsnio 2dalyje numatytomis iÅ¡laidomis, pareiÅ¡kėja, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, nepateikė GPMĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatytų patikimų dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti Å«kinės operacijos turinį.IÅ¡laidų buto rekonstrukcijai ir apdailos medžiagoms pagrįsti 26 871 Lt sumai pareiÅ¡kėja mokesčių administratoriui nepateikė jokių dokumentų, tik nurodė atliktų darbų sÄ raÅ¡Ä , kuris negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu GMPÄ® 19 str. prasme.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodytos dokumentų praradimo aplinkybės abejotinos, neįtikinamos. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, jog dokumentus neÅ¡iojosi po parduotuvę juodame maiÅ¡e, juos kažkas iÅ¡traukė. 2014 m. balandžio 9 d. pareiÅ¡kėjos paiÅ¡kinime nurodyta, jog dokumentai buvo prarasti kartu su maiÅ¡u ir jame buvusiais pinigais ( Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.109). Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja dėl to bÅ«tų kreipusis į policijÄ . 2013-01-09 skelbimas dienraÅ¡tyje “Kauno diena” apie prarastus dokumentus yra neinformatyvus (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.98).

Teismas pritaria atsakovo argumentams, jog minėti duomenys vertintini kaip pareiškėjos gynimosi priemonė, siekiant palankaus mokestinio patikrinimo rezultatų, todėl pagrįstai ir teisėtai minėta suma nebuvo atimta iš pardavimo pajamų. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. To paties įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Pagal MAÄ® 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes prieÅ¡ingu atveju tokie sprendimai bÅ«tų niekiniais bei nulemti besÄ lyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius prieÅ¡ingÄ nei mokesčių administratoriaus padarytÄ iÅ¡vadÄ .

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2011-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 2994/2011, 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575 – 3558/2011, 2011-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 2481/2011).

Esant prieÅ¡taringiems duomenims apie patirtas iÅ¡laidas, o prieÅ¡taravimus esamu atveju pagal teismo suformuotÄ ir aukščiau nurodytÄ Â praktikÄ privalėjo paneigti mokesčio mokėtoja, tačiau to neatliko, mokesčių administratorius pagrįstai minėtų sumų, t.y. 45200 Lt sumos vidaus apdailos darbams ir 26 871 Lt sumos buto remontui panaudotoms medžiagoms nepriskyrė iÅ¡laidoms, kurias įstatymas suteikia teisę mokesčių administratoriui atimti iÅ¡ pardavimo pajamų, todėl teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais dėl mokesčių administratoriaus  formalaus ir neobjektyvaus tyrimo, netinkamo įrodymų vertinimo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.PareiÅ¡kėja nurodė, jog mokesčių administratorius nepagrįstai iÅ¡ pardavimo pajamų neatėmė 4000 Lt, jos sumokėtų Nekilnojamojo turto agentÅ«rai už buto pardavimo paslaugas surandant pirkėjÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ gautų ginčo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmė 4000 Lt iÅ¡laidų sumÄ , kuri, jos teigimu, buvo sumokėta UAB „Insita“ už atliktas tarpininkavimo paslaugas surandant buto pirkėjÄ pagal Å¡ios įmonės iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2008-08-05 INS Nr. 0001 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.102). Pagal ginčo mokestiniam patikrinimui taikytinos iki 2008-12-29 galiojusios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMÄ®) 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, turto įsigijimo kainai priskiriamos iÅ¡laidos, patirtos įsigyjant turtÄ , įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus, todėl, teismo nuomone, iÅ¡laidos, sumokėtos Nekilnojamojo turto agentÅ«rai už tarpininkavimo paslaugas parduodant butÄ , turėtų bÅ«ti atimtos iÅ¡Â gautų pajamų, nes iÅ¡ esmės atitiktų komiso sandorio esmę ( CK 6.780 str.), tačiau konkrečiu atveju pareiÅ¡kėja mokesčių administratoriu nepateikė mokesčių administratoriui patikimų įrodymų, jog 4000 Lt sumÄ minėtai bendrovei yra sumokėjusi (sÄ skaita- faktÅ«ra 2008-08-05 INS Nr. 0001 Å¡ios aplinkybės nepagrindžia), todėl mokesčių administratorius pagrįstai ginčijamuose sprendimuose nurodė, jog tvirtinti, kad tai buvo pareiÅ¡kėjos Å¡iai įmonei sumokėtas komisinis atlyginimas, nėra pagrindo.PareiÅ¡kėja sprendimus ginčija Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintų principų ir procedÅ«rų pažeidimais, atliekant mokestinį patikrinimÄ .

MAÄ® 120 straipsnio 4 dalis numato, jog prieÅ¡ pradedant faktinį patikrinimÄ , mokestinio patikrinimo pavedimo kopija pateikiama mokesčių mokėtojui. Å i nuostata netaikoma operatyvaus patikrinimo atveju, tačiau ir tuomet atitinkamas pavedimas privalomai pateikiamas asmeniui susipažinti.MAÄ® 121 straipsnis, reglamentuojantis praneÅ¡imÄ apie mokestinį patikrinimÄ , numato, jog mokesčių administratorius, prieÅ¡ pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimÄ , privalo įteikti mokesčių mokėtojui praneÅ¡imÄ apie numatomÄ mokestinį patikrinimÄ , nurodydamas dienÄ ir valandÄ , kada jam (jo atstovui) atvykti pas mokesčių administratorių arba bÅ«ti savo patalpose, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtojÄ .

PraneÅ¡ime nurodomas numatomo patikrinimo dalykas bei preliminarus dokumentų ir kitų duomenų, reikalingų patikrinimui atlikti, sÄ raÅ¡as ( 1d.). Konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog mokestinis patikrinimas buvo pradėtas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-12-30 Pavedimo tikrinti Nr. AU2-31 (toliau – ir Pavedimas) pagrindu (b.l. 13). PareiÅ¡kėja su minėtu pavedimu supažindinta 2014-01-23. Tai patvirtina jos paraÅ¡as. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėja su minėtu pavedimu buvo supažindinta jo iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , taigi, buvo padarytas minėtas pažeidimas, tačiau teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad realÅ«s patikrinimo veiksmai buvo pradėti vėliau, t.y. 2014m. sausio 8-9 d. ( (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 71, 75), pareiÅ¡kėja su Pavedimu supažindinta praėjus trumpam laiko tarpui, Å¡is pažeidimas vertinamas kaip neesminis, nesudarantis pagrindo skundžiamų sprendimų panaikinimui.

Duomenų apie tai, jog minėtas pavedimas buvo suraÅ¡ytas atbuline data, kaip teigė pareiÅ¡kėja, teismui nepateikta. Å iÄ pareiÅ¡kėjos aplinkybę iÅ¡ esmės paneigia 2013-11-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos Atrankos ir paramos auditui Departamento III skyriaus iÅ¡vada, kuria iki Pavedimo likus daugiau kaip mėnesiui konstatuotas pareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo tikslingumas (Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l. 162).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai praneÅ¡imas apie mokestinį patikrinimÄ su Pavedimu buvo siųstas adresu (Duomenys neskelbtini), tačiau sugrÄ Å¾intas neįteiktas (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., 135, 138).

Mokesčių administratorius nurodė, jog praneÅ¡imas buvo siųstas pareiÅ¡kėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta. IÅ¡ kitų dokumentų matyti, jog 2014 m. sausio mėnesį praneÅ¡imai iÅ¡ Mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kėjai buvo siunčiamu adresu (Duomenys neskelbtini) (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 140-142), toks adresas nurodytas minėto laikotarpio banko iÅ¡raÅ¡uose (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 1-31), todėl nepaneigti atsakovės teiginiai, jog mokesčių administratorius praneÅ¡imÄ su pavedimu siuntė netinkamu adresu.

Tačiau, kaip jau nurodyta, pareiÅ¡kėja praėjus neilgam laikui tarpui buvo supažindinta su minėtu dokumentu, teismui nepateikta duomenų, jog pavėluotas Pavedimo įteikimas, atsižvelgiant į trumpÄ pavėlavimo terminÄ , bÅ«tų neigiamai įtakojęs pareiÅ¡kėjos teises, todėl Å¡is pažeidimas taip pat pripažintinas neesminiu, nesudarančiu pagrindo ginčijamų sprendimų panaikinimui. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Konkrečiu atveju nustatyta, jog mokesčių mokėtojos atžvilgiu Patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas 2015-06-09 (b.l. 52). IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad mokestinio patikrinimo metu buvo tikrintos aplinkybės, susijusios su 2008-2009 metais ir vėliau sudarytais nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei nurodytÄ teisinį reguliavimÄ abejonių dėl minėtos taisyklės laikymosi teismui nekyla. MAÄ® 10, 69 straipsniuose mokestiniuose teisiniuose santykiuose yra įtvirtintas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, kuris reiÅ¡kia, jog virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.

Ä®vertinęs su mokestiniu patikrinimu nustatytas aplinkybes, teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, jog mokesčių administratorius konkrečiu atveju šį principÄ Â bÅ«tų pažeidęs. PareiÅ¡kėja skundu taip pat prašė panaikinti visus jai paskaičiuotus delspinigius ir baudÄ bei grÄ Å¾inti jos sumokėtÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ 3 131,08 Eur GPM sumÄ .  Nurodė, jog Komisija mokėtinų delspinigių sumÄ sumažino 50 proc. Jos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad mokestinis patikrinimas dėl 2008 m. parduoto buto ir sumokėto GPM buvo vykdomas praėjus ilgam laikui ir ne nuo jos priklausančių priežasčių užsitęsė, dėl to buvo apsunkintas įrodymų gavimas, atsižvelgiant į žmogiÅ¡kÄ jį faktorių, delspinigiai ir bauda iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti paskaičiuoti, nes nebuvo jos kaltės.Teismui nustačius, jog mokesčių admistratorius pagrįstai paskaičiavo ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 3304,85 Eur GPM nepriemokos, nėra pagrindo pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inti dalies GPM nepriemokos (3 131,08 Eur GPM), kuriÄ pareiÅ¡kėja į VMÄ® Mokesčių inspekcijos fondÄ yra pervedusi 2015-07-13 mokestiniu pavedimu.

Atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindai yra reglamentuoti MAĮ 100 str. 1 dalyje ir 141 str. 1 d. 1-4 punktuose. MAĮ 100 str. 1 d. įtvirtinti tokie atleidimo nuo delspinigių pagrindai:

1) yra šio įstatymo 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas;

2) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Atsižvelgiant į MAĮ 141 str. 1 d. atleidimas nuo delspinigių gali būti taikomas, jeigu:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ argumentuoja, jog nebuvo jos kaltės dėl padaryto pažeidimo, t.y. grindžia MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, kuris nustato, jog mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, nes delspinigių skaičiavimas siejamas su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius.Teismui nustačius byloje aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja ginčo buto įsigijimo iÅ¡laidų sumÄ Â Mokesčių deklaracijoje nepagrįstai padidino 72071 Lt suma, tuo bÅ«du sumažindama mokėtinÄ Gyventojų pajamų mokestį, akivaizdu, jog nustatytina pareiÅ¡kėjos kaltė dėl neteisingo mokesčio paskaičiavimo pagal teisės aktų reikalavimus, juolab, kad pareiÅ¡kėja nepateikė teismui įrodymų, jog to atlikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių.

PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, t.y. kad mokestinis patikrinimas buvo vykdomas praėjus ilgam laikui ir ne nuo jos priklausančių priežasčių užsitęsė, įstatymo nėra priskiriamos prie atleidimo nuo delspinigių teisinių pagrindų. Dėl kitų įstatyme numatytų pagrindų pareiÅ¡kėja nekelia ginčo. Kaip jau minėta, atleidimÄ nuo baudų, kaip ir nuo delspinigių reglamentuoja MAĮ 141 straipsnio 1dalyje nurodyti pagrindai, kurie nagrinėjant bylÄ , tai pat nenustatyti.Pažymėtina, jog MAÄ® 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas.Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2015-07-13 mokestiniu pavedimu į VMÄ® Mokesčių inspekcijos fondÄ yra sumokėjusi Patikrinimo akte nurodytÄ 10811Lt (3131,08 Eur) GPM nepriemokÄ ( b.l. 130, Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.115).Kaip jau buvo minėta, Kauno AVMI 2015-08-13 sprendimu Nr.(04.7.2)-FR0682-542 pakeitė Patikrinimo aktÄ , t.y. vietoj patikrinimo akte apskaičiuotos 3131,08 Eur GPM patvirtino 3304,85 Eur GPM bei nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 3304,85 Eur GPM, 2487,34 Eur GPM delspinigių, 330 Eur GPM baudÄ ( b.l. 30-39).

PareiÅ¡kėja 173,77 Eur GPM nepriemokos nėra sumokėjusi, taip nėra sumokėjusi minėtu sprendimu nurodytos 330 Eur baudos bei 2487,34 Eur delspinigių, kurie Komisijos sprendimu sumažinti iki 1243,67 Eur ( nuo kitos dalies delspinigių atleista). PareiÅ¡kėja ginÄÄ teisme kelia pilna apimtimi , t.y. dėl visų sumų ( tame tarpe ir dėl 3131,08 Eur GPM sumokėtos nepriemokos). Pagal nustatytas aplinkybes matyti, jog pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi ne visÄ , o dalį mokestinės sumos, susijusios su paskirta bauda, be to, ir sumokėta dalimi Å¡ioje byloje minėta suma yra ginčijama, todėl, teismo nuomone, pareiÅ¡kėja neatitinka MAÄ® 141 straipsnio 2dalyje numatytų sÄ lygų dėl atleidimo nuo baudos.

Taigi vertinant formaliuoju teisės taikymo požiÅ«riu nenustatyti pagrindai dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos, tačiau teismo sprendimas turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.MAÄ® 8 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.PareiÅ¡kėja kelia klausimÄ dėl per ilgos mokestinio patikrinimo trukmės. Å is klausimas, susijęs su mokesčių administratoriaus operatyvumu, tinkamu pareigų vykdymu.

Å iuo aspektu pažymėtina, jog mokesčių administratorius konkrečiu atveju neveikė taip, kaip turėjo ir galėjo veikti.MAÄ® 119 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančio atliekamo mokestinio patikrinimo trukmę mokesčio administratoriaus buveinėje, įtvirtinta, jog mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomÄ kuo trumpesnį laikotarpį. Å i įstatymo nuostata perkelta ir į Valstybinės Respublikos mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 „Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 40 punktÄ , kuriame detalizuota, jog rekomenduotini mokestinio patikrinimo atlikimo terminai pateikiami taisyklių priede.

Taisyklių priede pateiktų mokestinių patikrinimų atlikimo terminas apskaičiuotas vienam patikrinimus atliekančiam mokesčių administratoriaus pareigÅ«nui ir gali keistis atsižvelgiant į patikrinimo apimtį, mokėtojo turimus struktÅ«rinius padalinius, mokėtojo tvarkomos buhalterinės apskaitos bÅ«klę, bendradarbiavimÄ su mokesčių administratoriumi, nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir kitas aplinkybes, galinčias įtakoti mokestinio patikrinimo trukmę. Pagal minėto priedo ginčui aktualiÄ redakcijÄ vieno teminio (vieno mokesčio) fizinio asmens patikrinimui yra skiriama 20 darbo dienų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Kauno AVMI 2013-12-30 pavedimu tikrinti Nr. AU2- 31 pradėjo PareiÅ¡kėjos GPM mokestinį patikrinimÄ , kuris dėl įvairių priežasčių buvo stabdomas bei atnaujinamas ir buvo baigtas tik 2015-06-09 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 125-134).

Byloje iÅ¡ esmės nenustatyta aplinkybių, dėl kurių mokestinis patikrinimas tęsėsi gana ilgÄ laikÄ . Pažymėtina, jog Patikrinimo akte nurodyta, jog pareiÅ¡kėja bendradabiavo su mokesčių administratoriumi. Taigi darytina iÅ¡vada, jog mokestinis patikrinimas buvo vykdomas nepakankamai operatyviai, mokesčių administratoriui nesilaikant MAÄ® 119 straipsnio 6 dalyje, Taisyklių 40 punkte įtvirtintų nuostatų dėl mokestinio patikrinimo operatyvumo. Kad mokestinis tyrimas buvo vykdomas pernelyg ilgai, konstatavo Komisija 2016-02-01 Sprendimu Nr. S-28( 7-283/2015), nurodytu pagrindu pareiÅ¡kėjÄ atleisdamas nuo 1243,67 Eur GPM delspinigių mokėjimo (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 41-51).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556 - 3447/2011 konstatavo, jog tyrimas, administruojant mokesčius, turi bÅ«ti atliekamas nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklÄ . VieÅ¡ojo administravimo subjektai, jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, pažeisti asmens teisių. Antraip bÅ«tų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise.

Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų bendriesiems teisės principams ir teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, kuriais nepaisoma įstatymų leidėjo numatytų asmens teisių, neužkirtus jiems kelio, asmuo būtų paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos. Minėtoje teismo nutartyje neoperatyvus mokestinio patikrinimo atlikimas buvo traktuotas kaip mokesčių mokėtojo teisių pažeidimas ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, mokesčių mokėtojas atleistas nuo visų su mokesčiais susijusių apskaičiuotų sumų ( delspinigių ir baudų).

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).Å ioje byloje nustačius pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimÄ dėl ilgai užsitęsusio mokestinio tyrimo, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos amžių, socialinį statusÄ , sveikatos bÅ«klę (72 metai, pensininkė, nuo 2014-03-17 neterminuotai paskirta invalidumo pensija) (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 118), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tai, kad po Patikrinimo akto pareiÅ¡kėja sumokėjo Patikrinimo akte nurodytÄ 10811Lt (3131,08 Eur) GPM nepriemokÄ , teismas, remdamasis Konstitucijos 109 straipsniu, Konstitucinio Teismo doktrina dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (delspinigiai ir baudos mokesčių teisėje taip pat traktuojamos kaip sankcijos), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, sprendžia, jog konkrečiu atveju yra pagrindas pareiÅ¡kėjÄ atleisti nuo baudos ir visų mokesčio administratoriaus  paskaičiuotų delspinigių, todėl skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pakeičiant ginčijamus sprendimus Å¡ia apimtimi.

Dėl kitos reikalavimų dalies, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismÄ (30 str.), teisingumÄ Lietuvos respublikoje vykdo teismai (109 str.), todėl ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja, sumokėjusi Patikrinimo akte nurodytÄ sumÄ -3131,08 Eur, dėl jos kelia ginÄÄ teisme, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atmetimui mokestinių sankcijų panaikinimo apimtimi.Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 p., Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Ä®statymo įgyvendinimas), n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015m. rugpjūčio13 d. sprendimo “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” Nr.(04.7.2)-FR0682-542 dalį dėl 2487,34 Eur GPM delspinigių patvirtinimo ir dėl 330 Eur GPM baudos paskyrimo. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 68-193 dalį dėl 2487,34 Eur GPM delspinigių ir 330 Eur GPM baudos patvirtinimo.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016m. vasario 1 d. sprendimo Nr. S-28 (7-283/2015) dalį dėl 330 Eur GPM baudos patvirtinimo, pakeisti sprendimo dalį dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo nuo dalies, t.y. 1243,67 Eur GMP delspinigių mokėjimo, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ nuo 2487,34 Eur GPM delspinigių mokėjimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                       Janina Vitunskienė