2016-06-29 Nr. AB-13583-3-61-3-02707-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-649-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02707-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Šiaulių miškų urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotas asmenimis byloje dalyvaujant Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas valstybės įmonė Šiaulių miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas, VĮ Šiaulių miškų urėdijas), atstovaujamas advokato Raivydo Rukštelės, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-105 „Dėl VĮ Šiaulių miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“.

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 10 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo, kuriame nurodė, jog Agentūra 2016 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SKP-65 panaikino skundžiamą 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-105, taip pat prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. eI-3280-968/2016, atlyginimą (elektroninės bylos VI t., b. l. 59-70).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nesutiko, prašė šį prašymą atmesti arba sumažinti prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (elektroninės bylos VI t., b. l. 71-72). Nurodė, kad ginčo klausimai nėra nauji ar probleminiai, skundas identiškas anksčiau besiskundusių urėdijų skundams, todėl jo parengimas, tikėtina, nepareikalavo didelių pareiškėjo atstovo darbo ir laiko sąnaudų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi (elektroninės bylos VI t., b. l. 77-79) pareiškėjo VĮ Šiaulių miškų urėdijos prašymą patenkino ir administracinę bylą Nr. eI-3280-968/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02707-2015-7) nutraukė. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 100 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi priimtas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Agentūros 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-105 „Dėl VĮ Šiaulių miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“; Agentūra iki paskirto teismo posėdžio 2016 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SKP-65 pati pripažino 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-105 negaliojančiu bei 2016 m. kovo 25 d. raštu Nr. BRK-1536 pareiškėją informavo, kad jo skola yra anuliuota, t. y. atsakovas pareiškėjo reikalavimą patenkino geruoju iki skundo nagrinėjimo teisme iš esmės.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), teismas nurodė, jog pareiškėjas šiuo atveju turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo, nes atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus skundą teismui, o pareiškėjas atsisako skundo dėl to.

Teismas nustatė, kad už pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui buvo sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, žyminis mokestis priskirtas bylinėjimosi išlaidoms, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti jį atlyginti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui priteista už jo skundą sumokėta 21 Eur žyminio mokesčio suma.

Pasisakydamas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių administracinės bylos Nr. eI-3280-968/2016 duomenų nustatė, kad šioje byloje buvo 2 posėdžiai: 2016 m. sausio 26 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. Posėdyje, kuris vyko 2016 m. sausio 26 d., pareiškėją atstovavo advokatas Raivydas Rukštelė. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo atstovavimas (iki teismas išėjo į pasitarimų kambarį) šio posėdžio metu vyko 4 min. Tuo tarpu 2016 m. gegužės 19 d. posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, pareiškėjo prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjo atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme atmesta.

Remdamasis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kad 2014 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 714,50 Eur (Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. <http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=d94fd9ac-3b6c-4e39-9f58-2832103b3800>), teismas sprendė, jog pagal teisės aktų nuostatas pareiškėjui už skundo teismui parengimą priteistina maksimali suma lygi 1 429 Eur (714,5 Eur*2,5*0,8). Šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti suma (1 089 Eur) yra mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, todėl priteista.

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs ABTĮ, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) ir Rekomendacijose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Įvertinęs pareiškėjo skundo pobūdį ir bylos medžiagą, atsakovo argumentus dėl bylos sudėtingumo vertintino kritiškai, todėl pareiškėjui iš Agentūros priteisė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, kurią sudaro: 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 089 Eur skundo teismui parengimo išlaidos. Teismo nuomone, tokia bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą (elektroninės bylos VI t., b. l. 87-88), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi priteistą 1 110 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą arba sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, iš viso administraciniame teisme yra / buvo nagrinėjamos 25 identiškos miškų urėdijų bylos, paremtos tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei vienodais motyvais ir dokumentais, byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, advokatas atstovauja kitus pareiškėjus identiškose bylose, procesiniai dokumentai buvo teikiami identiški tiek Varėnos, miškų urėdijos byloje, tiek ir VĮ Ignalinos, Dubravos, Kazlų Rūdos, Šiaulių, Zarasų bei kt. miškų urėdijų bylose, tad atstovui ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, todėl tikėtina, jo atsiliepimo parengimas nepareikalavo labai didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų, identiški skundai naudojami visų pareiškėjo atstovo atstovaujamų urėdijų bylose, todėl prašoma atlyginti suma už atsiliepimo surašymą ir pateikimą teismui turėtų būti mažinama.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas kitose urėdijų bylose priteisė kur kas mažesnes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas nei prašo pareiškėjas (VĮ Dubravos miškų urėdijos administracinėje byloje Nr. eI-3324-426/2016 priteisė 521 Eur, VĮ Šilutės miškų urėdijos administracinėje byloje Nr. eI-3885-171/2016 teismas priteisė 650 Eur). Pažymėtina, kad VĮ Dubravos miškų urėdijos byloje teismas pasisakė, kad teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti konkretų išlaidų ryšį su byla ir pripažinti arba atsisakyti pripažinti atitinkamas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Taigi, analogiškose miškų urėdijų bylose bylinėjimosi išlaidų vidutiniškai priteisiama suma yra apie 500–700 Eur, todėl pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų dalis 1 110 Eur yra nepagrįsta ir neproporcinga, ir dėl aukščiau išvardytų priežasčių turėtų būti mažinama pagal iš tikrųjų bylai skirtą laiką ir Rekomendacijose nustatytus dydžius.

Pažymi, kad nėra galimybių nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Bet kokiu atveju teismas turi vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Nė viena šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, negali atsidurti tokioje situacijoje, kad privalėtų besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti.

Pareiškėjas VĮ Šiaulių miškų urėdija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (elektroninės bylos VI t., b. l. 94-96), prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą atlyginimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, kitas aplinkybes.

Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčo santykiai nėra nauji ir probleminiai. Nėra jokio pagrindo administracinę bylą Nr. eI-3280-968/2016 laikyti nesudėtinga. Byloje ginčytas atsakovo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. SKP-105 dėl sankcijos pareiškėjui taikymo priimtas vadovaujantis Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika, kuri buvo patvirtinta tik 2013 m. sausio 23 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. BR1-83, t. y. taikant sankciją vadovautasi naujai priimtu teisės aktu. Kad ginčas dėl pareiškėjai pritaikytos sankcijos teisėtumo buvo sudėtingas, patvirtina ir paties atsakovo veiksmai. Atsakovui gavus pareiškėjo skundą dėl sprendimo taikyti sankciją, kuriame nurodytų argumentų dėl sankcijos neteisėtumo pagrįstumą vėliau patvirtino administraciniai teismai kitose bylose dėl analogiškų sankcijų kitoms miškų urėdijoms taikymo, atsakovui netapo akivaizdu, kad sankcija pritaikyta nepagrįstai ir turi būti panaikinta. Atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą teismui, su skundu nesutiko ir pateikė atsiliepimą, nurodydamas savo nesutikimo argumentus. Be to, kitose Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtose bylose dėl kitoms urėdijoms taikytų sankcijų, atsakovas nesutiko ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais, kuriais buvo panaikintos analogiškos atsakovo pritaikytos sankcijos, teikdamas dėl teismo sprendimų apeliacinius skundus. Akivaizdu, kad atsakovas būtų taip nesielgęs, jei ginčas dėl sankcijos pagrįstumo būtų, kaip teigiama atskirajame skunde, nesudėtingas. Jei ginčas nebūtų buvęs sudėtingas, atsakovui, jei ne ginčijamos sankcijos taikymo metu, tai bent jau susipažinus su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, būtų buvę iš karto aišku, kad sankcija pritaikyta neteisėtai ir turi būti paties atsakovo panaikinta nelaukiant teismo sprendimo byloje.

Pažymi, kad bylos apimtis taip pat laikytina viena iš svarbių aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Byla, kurioje ginčytas atsakovo sprendimas dėl sankcijos pareiškėjui skyrimo, yra didelės apimties. Vien tik su atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikta 571 lapai priedų. Atsakovas teismui šioje byloje 2015 m. birželio 2 d. pateiktame prašyme dėl termino atsiliepimui į pareiškėjo skundą pateikti pratęsimo (DOK-15376) pats nurodė, kad su ginču susijusios medžiagos kiekis yra labai didelis ir tuo motyvavo prašymą pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pateikti.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir į ginčo sumos dydį. Byloje buvo ginčijamas atsakovo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. SKP-105, kuriuo pareiškėjui taikyta 73 533,05 Eur dydžio sankcija, kuri laikytina didele suma.

Taip pat atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl šios bylos tapatumo su kitomis bylomis pagal valstybinių miškų urėdijų skundus dėl joms atsakovo pritaikytų sankcijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-1316-662/2015 spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo remiantis jos tapatumu su kitomis bylomis, kuriose taip pat keliamas klausimas dėl atsakovo taikytų sankcijų teisėtumo, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodė, kad administracinėje byloje pagal VĮ Trakų miškų urėdijos skundą ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamose bylose Nr. eI-5138-968/2015 ir eI-5137-189/2015 pagal pareiškėjų VĮ Zarasų miškų urėdijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdijos skundus yra nagrinėjamas skirtingų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas ir tarp bylų nėra prejudicinio ryšio.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjos naudai už skundo teismui parengimo išlaidas priteista suma (1 089,00 Eur) yra žymiai mažesnė nei Rekomendacijose numatyta maksimali priteistina 1 786,25 Eur suma (2,5 x 714,50 Eur).

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nelaikytina didele ir atsižvelgiant į kitose bylose priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas (administracinėje byloje Nr. eI-3885-171/2016, kurioje vyko ginčas dėl analogiškos sankcijos teisėtumo, miškų urėdijai buvo priteista 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, administracinėje byloje Nr. eI-3562-643/2016, kurioje taip pat vyko ginčas dėl analogiškos sankcijos teisėtumo, miškų urėdijai už skundo parengimą buvo priteista 1 170 Eur suma).

Atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri ir taip yra ženkliai mažesnė, nei Rekomendacijose numatyti maksimalūs priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai.

Pareiškėjas už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-3280-968/2016 parengimą sumokėjo 181,50 Eur (2016 m. birželio 9 d. PVM sąskaita-faktūra serija ADV Nr. 046 ir jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas pridedami).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 45 str. 2 d.).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo pareiškėjo naudai 1 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovo nuomone, byla nebuvo itin sudėtinga, tie patys procesiniai dokumentai buvo rengiami ir kitose analogiškose bylose, kuriose pareiškėjus atstovavo tas pats atstovas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma naikintina arba mažintina.

Pirmiausia, atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303 – 316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Nagrinėjamu atveju, atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2016 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SKP-65 pačiam panaikinus pareiškėjo VĮ Šiaulių miškų urėdijos administracinėje byloje apskųstą atsakovo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-105 „Dėl VĮ Šiaulių miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“, tuo pagrindu pareiškėjui pateikus skundo atsisakymą ir pirmosios instancijos teismui nutraukus administracinę bylą, pareiškėjas įgijo teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 3 d.). Priešingu atveju, pareiškėjui nesuteikus teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą ribojančia, o ne užtikrinančia priemone (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir pareiškėjo realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pareiškėjo už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis bei skundo pirmosios instancijos teismui parengimo 1 089 Eur išlaidos, todėl pareiškėjui ir priteistas šių išlaidų atlyginimas iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas iš esmės nesutinka tik su išlaidų už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą (1 089 Eur) atlyginimu.

Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi 2014 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 714,50 Eur (skundas pateiktas 2015 m. gegužės 15 d.), todėl pareiškėjui už skundo teismui parengimą priteistina maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 punktą lygi 1 786,25 Eur (714,5 Eur x 2,5). Šiuo atveju pareiškėjo prašoma už skundo parengimą priteisti atlyginimo suma (1 089 Eur) yra net 700 Eur mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, todėl dar ją sumažinti nėra pagrindo, taip atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ne ją apriboti. Be to, paties atsakovo veiksmai sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, todėl jis, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas turi atlyginti. Pažymėtina, jog toks vertinimas nepažeidžia Rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė