2023-06-21 Nr. AB-12504-3-61-3-00970-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1917-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00970-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. E. (toliau – ir prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 23S12400 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2021 m. liepos 10 d. neteisėtai atvyko į Lietuvą. Jis atsakovo buvo vertinamas ne kaip prieglobsčio prašytojas, o kaip „Baltarusijos hibridinės atakos ginklas prieš Lietuvą“. Po kelių minučių apklausos atsakovas skubos tvarka išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37563 išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 3 metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1706-789/2022 (toliau – ir LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartis) sprendimą išsiųsti pareiškėją paliko galioti.

2.2. Nuo 2023 m. sausio 24 d. jis gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, nes Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) teigimu 2023 m. vasario 8 d. buvo planuojamas jo išsiuntimas į kilmės šalį. Sulaikymo metu pareigūnai atnešė pareiškėjui pasirašyti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau būtent dėl gręsiančio išsiuntimo pareiškėjo pateiktas paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėtas per itin trumpą laiką ir priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti jam prieglobsčio. Atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas.

2.3. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovo sprendimas paremtas išankstine neigiama nuostata ir tikslu suspėti išsiųsti pareiškėją suplanuotos „Frontex“ akcijos 2023 m. vasario 8 d. metu į kilmės šalį.

2.4. Jis yra (duomenys neskelbtini), todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas, jis negali identifikuoti, kurios aplinkybės yra reikšmingos jo pasakojimo kaip patikimo vertinimui. Atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jis nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas, pateikęs paskesnį prašymą pateikė turimus ir jam prieinamus įrodymus, įvardindamas, kas jam kelia grėsmę. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

2.5. Jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjo priklausomybė, nes būtent visa konfliktinė situacija, kurioje atsidūrė pareiškėjas, susiklostė (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį ir (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma, šį faktą pripažino ir atsakovas Sprendime. (duomenys neskelbtini) priklausantys asmenys nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, o valstybės jėgos struktūros ne tik, kad tai toleruoja, bet visapusiškai tai skatina arba net ir tiesiogiai dalyvauja atliekant konkrečius persekiojimo veiksmus. (duomenys neskelbtini) dar labiau užaštrina pareiškėjui kylančias grėsmes. Pareiškėjas neturi jokio pagrindo tikėtis, kad jo kilmės valstybė pati gins jo interesus ar jį apsaugos – priešingai, itin korumpuota (duomenys neskelbtini) vyriausybė (duomenys neskelbtini) vertina kaip padidintą pavojų sau, todėl engia šiuos asmenis.

2.6. Tarptautinėje pabėgėlių teisėje nenustatytas joks reikalavimas galutinai ir neabejotinai įrodyti, kad prašytojo baimė yra pagrįsta arba kad persekiojimas yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas. Norint nustatyti baimės pagrįstumą, būtina įrodyti, kad persekiojimas yra pagrįstai įmanomas. Jis nurodė, kad jo šeimos nariai buvo nužudyti arba dingo be žinios užpuolimo metu. Tokia patirtis tuo metu dar (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo itin sukrečianti ir sukelianti pagrįstą baimę. Iš atsakovo pateiktos informacijos apie kilmės šalį, yra akivaizdu, jog pareiškėjo atžvilgiu persekiojimas yra labiau tikėtinas nei netikėtinas, todėl atsakovas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

2.7. Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Sprendime labai aiškiai išdėstytos grėsmės pareiškėjams ir šią kilmės šalies informaciją atsakovas patvirtino Sprendime, tačiau Sprendime nėra duomenų, kodėl būtent pareiškėjo atžvilgiu atsakovas šios informacijos nelaiko aktualia.

2.8. Sprendime pateikta kilmės šalies informacija yra itin pasenusi ir nesusijusi su ginčo dalyku – atsakovas remiasi 2019–2021 m. informacija. Tačiau aktuali Žmogaus teisių stebėjimo (Human Rights watch) komisaro tarnyba prie JT konstatavo reikšmingą situacijos pablogėjimą, ypač kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini). Šalyje realiai vyksta (duomenys neskelbtini).

2.9. Nesutinka ir su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Atsakovo pateikti duomenys apie saugumą apima tik vieną iš (duomenys neskelbtini) ir nesusiję su pareiškėjo situacija – jis nebeturi jokių artimųjų (duomenys neskelbtini) ar kokio nors turto, todėl visiškai neaišku ir nesuprantama, kodėl atsakovas pasirinko būtent konkrečią (duomenys neskelbtini) pareiškėjo situacijai vertinti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas pirminį prieglobsčio prašymą pateikė atvykęs į Lietuvą 2021 m. liepos 10 d. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37563 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. LVAT 2022 m. kovo 30 d. galutine neskundžiama nutartimi Migracijos departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio paliktas galioti. Pareiškėjas 2023 m. sausio 26 d. Migracijos departamentui pateikė paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2023 m. vasario 1 d. įvyko prieglobsčio prašytojo apklausa. Paskesnį prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad: (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

3.2. Paskesnis prašymas iš esmės siejamas su pirmajame prieglobsčio prašyme nurodytomis aplinkybėmis ((duomenys neskelbtini)). Prieglobsčio prašytojas, siekdamas papildyti anksčiau teiktas aplinkybės, keitė dalį parodymų, painiojosi dėl jį persekiojančios grupuotės / asmenų, jų motyvų, todėl prieglobsčio prašytojo pasakojimas nelaikomas patikimu. Įvertinus jo pateiktą informaciją apie tariamai kylančias grėsmes iš (duomenys neskelbtini) bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.3. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad beatodairiškas smurtas kilmės šalyje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

3.4. Pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nors pareiškėjas ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai nesilaikė EŽTT praktikos, pažeidė Įstatymo ir Apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui.

3.5. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją, buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Prieš priimant Sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjo patirtimi. Pareiškėjas teikė tiek vaizdo medžiagą, tiek rašytinius įrodymus, kurie buvo įvertinti jo pasakojimo bei surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.

3.6. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas. Paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu, pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini).

3.7. Palyginus abiejų apklausų metu teiktus parodymus, buvo nustatyti prieštaravimai. (duomenys neskelbtini). Nesant duomenų, jog (duomenys neskelbtini) buvo individualiai nutaikyti prieš pareiškėją dėl konvencinių priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų), verslo praradimas nelaikytinas persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies prasme.

3.8. Konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) neprilygsta persekiojimui konvenciniais pagrindais, pateiktos nuotraukos nepatvirtina persekiojimo veiksmų, nukreiptų prieš prieglobsčio prašytoją, nuotraukoms, kuriose vaizduojamas (duomenys neskelbtini), nepriskiriant įrodomosios vertės. Nenustatyta, kad išpuolis prieš pareiškėją, (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytas dėl konvencinių priežasčių.

3.9. Prieglobsčio prašytojo teiginiai, jog (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į ankstesnius pareiškimus, vertintini kritiškai kaip prieglobsčio prašytojo sukurta istorija, siekiant „tinkamai“ pagrįsti tarptautinės apsaugos poreikį. Atitinkamai, prieglobsčio prašytojo pateiktos 4 nuotraukos, kuriose (duomenys neskelbtini), nelaikytinos patikimu įrodymu.

3.10. Pasakojime nustatyta ir daugiau neatitikimų tarp pirminių ir antrinių parodymų, nenuoseklumų, loginių „šuolių“. Prieglobsčio prašytojas, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini). Tačiau, atliekant papildomą apklausą, pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini).

3.11. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo pareiškimai apie (duomenys neskelbtini) laikytini tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

3.12. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nėra savaime sklandus, nuoseklus, detalus ir prieštarauja kilmės valstybės informacijai, bei nesant galimybės identifikuoti asmenų tapatybę, giminystės ryšius, bei mirties priežastį iš nuotraukų, pateiktos nuotraukos nelaikytinos patikimu įrodymu, siekiant patvirtinti I. E. (duomenys neskelbtini).

3.13. (duomenys neskelbtini). Pateikti vaizdo įrašai taip pat nebuvo laikomi pagrindžiantys jam kylančias grėsmes, nes neįmanoma nustatyti juose vaizduojamų (duomenys neskelbtini) aplinkybių, vaizdo įrašo lokacijos ir datos.

3.14. Nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Taip pat nepatvirtinta, kad grįžus į kilmės šalį jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas lemptų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jis visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

3.15. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjo nurodyti šaltiniai nepaneigia Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos, o tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje yra nestabili ekonomika, politika, niekaip nesusiję su individualia pareiškėjo situacija bei nepagrindžia, kad jis gali būti persekiojamas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių. Surinkta kilmės valstybės informacija apie saugumą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini), kuriose beatodairiškas smurtas pasiekia tokį aukštą lygį, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Įvertinus naujausius duomenis, nėra nustatyta esminių saugumo situacijos pasikeitimų, kurie sudarytų poreikį koreguoti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37563 vertinimą. Situacija (duomenys neskelbtini) iš esmės yra stabili ir kontroliuojama.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo I. E. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas pirminį prieglobsčio prašymą pateikė atvykęs į Lietuvą 2021 m. liepos 10 d. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37563 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teismui pateikė skundą prašydamas panaikinti minėtą Migracijos departamento sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti jam prieglobsčio. VAAT 2022 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2086-596/2022 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, tačiau nepanaikino Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo nuspręsta nesuteikti prieglobsčio. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

5.2. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Byloje pateikta 2023 m. sausio 26 d. pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, patvirtinanti, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

5.3. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S12400, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), vadovaujantis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais.

6. Teismas aptarė Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 2, 5 dalių, 86, 87 straipsniais, Aprašo 97, 99 punktus, rėmėsi EŽTT ir LVAT praktika.

7. Įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, jo ir jo atstovo pasisakymus teismo posėdžio metu, apklausos metu, skunde pateiktus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas argumentus dėl jam kylančios grėsmės grindžia abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, taip pat informacija, kurią pareiškėjas girdėjo iš pažįstamų (gandais), kurių pagrįstumo teismas negali įvertinti, nes jokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

9. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais, prieštaraujantys vienas kitam. (duomenys neskelbtini).

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas keitė dalį savo parodymų, painiojosi dėl (duomenys neskelbtini), priežasčių ir kitų aplinkybių. (duomenys neskelbtini) teismas darė išvadą, kad pagrįstai nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad, (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pateiktos nuotraukos nelaikytinos patikimu įrodymu. Teismas sutiko ir su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktos laikraščių iškarpos, įrašas socialiniame tinkle „Facebook“, gali rodyti tik bendro pobūdžio kilmės valstybės informaciją. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog, priimant ginčijamą Sprendimą, nustatyta, kad pareiškėjo pasakojamas neatitinka viešos informacijos apie situaciją jo kilmės valstybėje, kurią surinko Migracijos departamentas. Skunde pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamento surinkta informacija yra pasenusi ir neaktuali, tačiau teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas, be kita ko, įvertinus duomenis apie saugumo incidentus pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 20 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamento surinkta informacija yra pasenusi, neaktuali. Teismas nenustatė ir pagrindo kvestionuoti Migracijos departamento naudotų informacijos šaltinių patikimumo.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė baimės dėl saugumo ir blogos situacijos (duomenys neskelbtini), ji yra daugiau hipotetinio pobūdžio. Be to, bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus apie tai, kad pareiškėjas susižadėjo su Lietuvoje gyvenančia moterimi ir nori su ja kurti šeimą, kad rado giminių Lietuvoje, teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Be to, byloje nėra ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

14. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, teismas pažymėjo, kad rašytinė bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, jog yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Migracijos departamentas pagrįstai darė išvadą, kad nėra nustatyta esminių saugumo situacijos pasikeitimų, kurie lemtų poreikį koreguoti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37563 (dėl pirminio pareiškėjo prieglobsčio prašymo) vertinimą (minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jau įvertintas LVAT). Kadangi pagal Migracijos departamento surinktus duomenis, beatodairiškas smurtas minėtoje teritorijoje nesiekia tokio lygio, jog vien buvimas joje lemtų grėsmę gyvybei, teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas paskesnį prieglobsčio prašymą, nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie leistų iš esmės kitaip vertinti jo padėtį, lyginant su pirminio prieglobsčio prašymo svarstymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad turėjo būti priimtas kitoks sprendimas, taigi priimant ginčijamą Sprendimą, prieglobsčio prašytojui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

16. Teismas sprendė, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjo naujai pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 17. Pareiškėjas I. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti VAAT 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą (apeliaciniame skunde nurodyti sprendimo priėmimo metai – 2022 m., laikytini rašymo apsirikimu) ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į reikšmingas faktines aplinkybes ir formaliai vertinant situaciją, nesilaikant tarptautinių teisės aktų nuostatų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Nors jis skunde akcentavo tarptautinę teismų praktiką dėl reikalavimų prieglobsčio prašymo tyrimui, tyrimas buvo itin paviršutiniškas ir apsiribojo minimalia trumpai trukusia apklausa bei bendro pobūdžio informacija apie kilmės šalį. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko skubos tvarka, turėdamas išankstinę nuomonę dėl prieglobsčio prašytojo priežasčių.

18.2. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus, todėl nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad jis yra (duomenys neskelbtini), todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Atsakovas vertino pareiškėjo pasakojimą iš europietiškos kultūros išsilavinusio asmens pozicijų, nors tai visiškai iškreipia situaciją. Atsakovas visiškai nevertino, kad nuo pareiškėjo nurodytų įvykių jau praėjo pakankamai daug laiko ir atskirų detalių žmogus net negali atsiminti – jis atsimeną bejėgiškumo būseną, neviltį, kurią sukėlė konkreti situacija ir bando perteikti savo potyriuose visada pažodžiui atkartodamas kai kurias detales. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

18.3. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau tai yra loginė vertinimo klaida. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas itin primityviai ir siaurai supranta, kas yra persekiojimas ir kokiomis formomis jis gali pasireikšti.

18.4. Situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys, kurie nurodyti skunde, ypač atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo aspektu atsakovas informaciją Sprendime pateikė selektyviai, o teismas jos nevertino kritiškai. Naujausia informacija liudija apie itin pablogėjusią saugumo situaciją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo kilmės šalies saugumo lygis turi būti vertinamas remiantis teisės aktų reikalavimais. Klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, vertinant prieglobsčio suteikimo klausimą Aprašo normų kontekste, turi būti analizuojamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs netinkamo elgesio. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Kilmės šalyje valstybė jokios realios apsaugos savo piliečiams nesuteikia. Į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

18.5. Yra abejotinos atsakovo išvados dėl pareiškėjui nesuteiktos papildomos apsaugos. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Naujausi duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė skunde, patvirtina apie pareiškėjui gresiantį individualų pavojų. Atsakovas tikėtinai neindividualizavo pareiškėjo atvejo ir naujausios informacijos netaikė pareiškėjo nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, naujų argumentų nenurodo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 23S12400, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, išnagrinėjus paskesnį pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

25. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

26. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

27. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

28. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos LVAT praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, 2021 m. liepos 10 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 21S37563 ir Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2042 pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo atmestas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pakeitė minėtus sprendimus, sutrumpindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, skaičiuojamą nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, iki trejų metų. LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1706-789/2022 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

30. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas, išnagrinėjus paskesnį pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pateiktą 2023 m. sausio 26 d., kurį pareiškėjas grindė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2023 m. vasario 1 d. apklausos metu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje.

32. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

33. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas individualiai nevertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kilmės valstybės informacijos kontekste. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, skundo motyvus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, vertino byloje esančius duomenis ir darė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais, prieštaraujantys vienas kitam, pareiškėjas keitė dalį savo parodymų, painiojosi dėl (duomenys neskelbtini), priežasčių ir kitų aplinkybių (žr. Nutarties 8–12 p.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir darytas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir darytas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), nesusijusios su nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjas paskesnį prieglobsčio prašymą negrindė aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Migracijos departamentas kilmės šalies informaciją surinko iš įvairių šaltinių, pateikdamas nuorodas į šaltinių internetines nuorodas, be kita ko, buvo vertinti ACLED (liet. Ginkluotų konfliktų vietų ir įvykių duomenų projektas, nevyriausybinė organizacija) duomenys apie saugumo incidentus (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 20 d.–2023 m. sausio 20 d. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą, nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo paskesniam prieglobsčio prašymui tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ratifikavimu, pažymėtina, jog Migracijos departamento atliekamo tyrimo metu yra vertinama individuali pareiškėjo situacija jo kilmės valstybėje. Vien tai, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.). Nagrinėjamu atveju buvo atliktas perspektyvinis pareiškėjo situacijos vertinimas, siekiant nustatyti, ar jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė