2023-01-09 Nr. BB-139-1-01-1-03200-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-6129/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03200-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. U. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties R. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kai vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. K. nutraukė ir jo (M. U.) civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo pirmosios instancijos teismo padarytu non bis in idem principo pažeidimu, nes R. K. neteisėtai nuteistas už iš esmės tuos pačius teisei priešingus veiksmus, už kuriuos jis jau buvo patrauktas atsakomybėn, surašius jam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kurį nuteistasis įvykdė ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo. R. K. veikos pobūdis, intensyvumas ir sukelti padariniai - fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam specialiai asmeniui žaloti pritaikytu įrankiu (dujų balionėliu), viešoje vietoje stebint kitiems asmenims - patvirtina, kad už šią veiką taikyta administracinė atsakomybė yra per švelni. Teismų praktikoje tokios veikos traktuojamos kaip nusikalstamos. Apeliacinės instancijos teismui netinkamai taikius BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas buvo pažeistos jo (M. U.) teisės bei teisėti interesai, kad būtų teisingai nubaustas prieš jį fizinį smurtą panaudojęs asmuo bei atlyginta kaltininko veiksmais nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala. R. K. sumokėta administraciniame nurodyme nustatyta 15 Eur suma neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Apie jo (M. U.) teisėtus lūkesčius nutartyje visiškai nepasisakyta, taip sukeliant abejones dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. U. teigia, kad administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo ir nors R. K. yra nubaustas administracine tvarka, tačiau liko nenubaustas už prieš M. U. panaudotą fizinį smurtą bei neatlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019, 2K-168-489/2022). Kasaciniame skunde nors ir pateikiama nutarčių, kuriomis kasatorius grindžia netinkamą non bis in idem principo taikymq, tačiau jose nustatytos aplinkybės nėra tapačios šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję su non bis in idem principo neteisingu taikymu prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią dėl non bis in idem principo veikimo ribų yra vertinami teisiškai reikšmingi faktai, neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, neatsižvelgiant į tai, kad skiriasi ar gali skirtis teisinė pažeidimo kvalifikacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021, 2K-42-511/2022). Non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-64-511/2021). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo yra subjektyvi M. U. nuomonė, kuri nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. U. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis