58731b79-2b36-4591-be20-9c490c260c71 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-74-890/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12308-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.1.; 1.2.25.4.2.5.; 1.25.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Ingai Sandu, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, kaltinamajam J. M., nukentėjusiajam R. P., jo atstovui advokatui H.

M., civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui V. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: J. M., 2020 m. kovo 26 d., apie 18.46 val., (duomenys neskelbtini), kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam asmens blaivumo testu buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį „BMW SERIE 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam ir prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ sustojusiam praleisti į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engusį pėsčiÄ jį automobiliui, jis nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ J.

F., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų (duomenys neskelbtini) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Tokiais veiksmais J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų <...>) ir 31 punkto (Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Kaltinamasis J. M. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 148-149, 1710, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Kaltinamasis teisme parodė, kad neatsimena, kur važiavo įvykio dienÄ . Jo vairavimo stažas yra apie 10 metų. Automobilis „BMW“ priklauso jo tėvui K. M.. Minėtu automobiliu faktiÅ¡kai naudojasi visa Å¡eima. Jis dažnai juo naudojosi. 2020 m. kovo 26 d. dienÄ jis vienas gėrė alų.

Ryte iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, o grįždamas nusipirko aÅ¡tuonis butelius alaus ir prie namų esančiame miÅ¡ke alų gėrė, nepamena, ar iÅ¡gėrė visÄ . Paskui neatsiminė, kur važiavo, nes buvo pavartojęs alkoholio. Atsiminė tik įvykio momentÄ , kai užsidegė Å¡viesoforas ir pradėjo važiuoti. Jis nepastebėjo, kad antroje eismo juostoje maÅ¡ina sustojo praleisti pėsčiÄ jį ir einančios pėsčiosios nepastebėjo. Jis bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, žmogų pastebėjo jau prieÅ¡ pat įvykį.

Po įvykio sustojo, pribėgo, pėsčioji gulėjo ir nejudėjo. PolicijÄ iÅ¡kvietė antroje juostoje stovinčio automobilio vairuotojas. Jam buvo Å¡okas, jis laukė, kol atvažiavo policija ir greitoji. PareigÅ«nai patikrino jo neblaivumÄ , jam nustatė 1,69 promilių neblaivumo laipsnį. Jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl sėdo už vairo iÅ¡gėręs. Jis yra vairavęs neblaivus, kai buvo labai jaunas ir neturėjo teisės vairuoti. Jo atlyginimas į rankas yra apie 800-900 eurų. Jis bylinėjimosi iÅ¡laidas norėjo atlyginti anksčiau, bet advokatė sakė neskubėti.

Taip pat jis norėjo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo anksčiau, parašė laiÅ¡kÄ , tačiau jokio atsakymo negavo. Jis draudimo bendrovei yra sumokėjęs apie 4000 Eur. Negali pasakyti, kodėl dažnai virÅ¡ija greitį. Jis po Å¡io įvykio padarė iÅ¡vadas, bet jau per vėlu. Jis nesijaučia kompetentingas vertinti bausmės dydį, kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Jis prisiima visiÅ¡kÄ atsakomybę už savo veiksmus. Jeigu jį nuteis realia laisvės atėmimo bausme, žalÄ galės atlyginti tik išėjęs į laisvę.

Jo tėtis tebeturi tÄ automobilį. Jis savo elgesį vertina labai blogai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. NuoÅ¡irdžiai atsipraÅ¡o nukentėjusiojo dėl savo elgesio, dėl jo patirtos netekties. Su draudimo bendrove sudarė sutartį, moka po 500 Eur kiekvienÄ mėnesį. Jo turtinė padėtis yra prasta, ieÅ¡kinio suma yra labai didelė, bet kiek priteis teismas, tiek ir sumokės. Jis iÅ¡laikytinių neturi, gyvena vienas. Po Å¡io įvykio, daugiau nebevairavo. Kadangi kaltinamasis J. M. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamÄ jį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui bei kaltinamajam, įrodymų tyrimÄ nutraukė.

Be kaltinamojo J. M. parodymų, jo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, tiesiame kelio ruože, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kur automobilis „BMW SERIE 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiÄ jÄ (1 t., b.l. 14-15, 17-18). 2020 m. kovo 26 d.

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilio „BMW SERIE 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išorėje matomi apgadinimai ant automobilio variklio dangčio, keleivio dangčio pusėje matosi du įlenkimai ir vairuotojo priekinės lempos matosi atsilupę dažai. Per kairės pusės priekines ir galines dureles matosi įbrėžimas. Apžiūrint automobilio vidų, vidus tvarkingas (1 t., b.l. 14-15, 22-23). 2020 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra: vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), data 2020 m. kovo 26 d., laikas 18:46:10.

Vaizdo įraÅ¡as darytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta važiuojančios transporto priemonės priekinės dalies. Vaizdas transporto priemonei važiuojant (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini) Priekyje, deÅ¡inėje pusėje matosi (duomenys neskelbtini), už kurios yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. PrieÅ¡ingoje judėjimo krypties, antroje eismo juostoje stovi keletas automobilių. Pirmasis automobilis Å¡viesios spalvos. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės, jau nuo saugumo salelės, esančios tarp eismo juostų, per pėsčiųjų perėjÄ eina žmogus, kuris pereina antrÄ eismo juostÄ . 18:46:16 pėsčiasis eina per pirmÄ eismo juostÄ , tuo metu pirma eismo juosta nestabdydamas parvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris lenkia pėsčiÄ jį iÅ¡ kairės pusės, iÅ¡važiuodamas į antrÄ eismo juostÄ ir automobilio deÅ¡inės pusės priekine dalimi partrenkia pėsčiÄ jį.

Nuo smÅ«gio pėsčiasis nukrenta į priekį, pirmoje eismo juostoje, arčiau bordiÅ«ro, pėsčiojo daiktai nukrenta antroje eismo juostoje. Tamsios spalvos automobilis sustoja pirmoje eismo juostoje. PrieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ stovėjęs Å¡viesios spalvos automobilis „Mercedes Benz“, jau užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, įjungia avarinius Å¡viesos žibintus, iÅ¡lipa vairuotojas; vaizdo įraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, data 2020 m. kovo 26 d., laikas 18:46:08.

Vaizdo įraÅ¡as darytas iÅ¡ keleivinio mikroautobuso salono. Salone vairuotojo vietoje sėdi vairuotojas vyras. Mikroautobuse, prieÅ¡paskutinėje eilėje, sėdi dvi keleivės, iÅ¡ kurių viena sėdi kairėje pusėje, kita - deÅ¡inėje pusėje. 18:46:16 vairuotojas pasako: „Oi, (keiksmažodis), nudaužė žmogų“ ir sulėtina važiavimo greitį. Per vairuotojo pusės langÄ matosi prieÅ¡ingoje eismo pusėje, pirmoje eismo juostoje sustojęs tamsios spalvos automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipa vairuotojas ir nueina link automobilio galinės dalies, pritÅ«pia prie pirmoje eismo juostoje esančio kauburio (galimai partrenkto žmogaus).

Link Å¡ios vietos eina kitas vyriÅ¡kis. Mikroautobuso vairuotojas per pravirÄ langÄ paklausia „IÅ¡kviesi, ane?“. Tuomet abi keleivės pasisuka į kairę pusę ir pasižiÅ«ri pro langÄ . Mikroautobusas nuvažiuoja (1 t., b.l. 40-41). 2020 m. kovo 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio užfiksuota tai, jog 2020 m. kovo 26 d. buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis partrenkė moterį, moteris apie 50 metų amžiaus. Atvykus į įvykio vietÄ pasitiko pranešėjas E. L. ir automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J.

M.. Pranešėjas paaiÅ¡kino, kad moteris ėjo per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , kai jis sustojo antroje juostoje praleisti moters, pirmÄ ja eismo juosta važiavęs automobilio „BMW“ vairuotojas jÄ partrenkė. Moteris iÅ¡vežta į ligoninę. „BMW“ automobilio vairuotojas kalbėjo neriÅ¡liai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, todėl buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmu pÅ«timu J. M. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Po 17 min., antru pÅ«timu, J. M. asmens blaivumo testu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 27). 2020 m. kovo 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, jog 2020 m. kovo 27 d. susisiekus telefonu su Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriaus slaugytoja, Å¡i nurodė, kad J.

F., gimusi (duomenys neskelbtini), stebima reanimacijos skyriuje dėl politraumos (1 t., b.l. 28). 2020 m. kovo 26 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota tai, jog J. M. 19.00 val. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, o 19.17 val. - 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 128). 2020 m. balandžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad J. F. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė dauginiai sužalojimai patirti eismo įvykio metu. Į tai nurodo: dauginiai skeleto kaulų lūžimai, vidaus organų sužalojimai, tai komplikavosi šoku, ūmiu kvėpavimo, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimais – nepakankamumu.

VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, J. F. mirė (duomenys neskelbtini), medikų priežiÅ«roje. J. F. kÅ«no tyrimo metu konstatuoti daugybiniai skeleto kaulų lūžimai (krÅ«tinkaulio kÅ«no, IX, X Å¡onkaulių deÅ¡inėje, kairio žastikaulio skeveldrinis, kairio raktikaulio petinės dalies, dubens kaulų), kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, mažajame dubenyje, lūžių projekcijose, kraujo iÅ¡lajos galvos smegenų abiejų pusrutulių srityse ir smegenėlėse, kraujo iÅ¡siliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemÄ , muÅ¡tinė žaizda galvoje, poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose ir kojose, pilve, odos nubrozdinimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, abiejose rankose.

Sužalojimai padaryti eismo įvykio metu J. F. kliudžius pravažiuojančios automaÅ¡inos iÅ¡orės detalėmis. Ä®vertinus konstatuotus sužalojimus, tikėtina, kad kÅ«nas po patirto pirminio smÅ«ginio poveikio į J. F. kojų sritį, įgavo sukimosi pagreitį apie savo iÅ¡ilginę kÅ«no ašį, bei toliau veikiant jėgoms, galimai buvo suteiktas sukimasis apie kÅ«no vidurinę skersine kÅ«no ašį. Sužalojimai padaryti automobilio iÅ¡orės detalėmis suteikiant poveikį į kÅ«nÄ , ko pasėkoje kiti sužalojimai susidarė nuo atsitrenkimo į kietus Å¡iurkščius pavirÅ¡ius metu.

To pasėkoje kūne konstatuoti sužalojimai padaryti atsitrenkimo į plokštumas metu, dar vykstant kūno kitimui erdvėje plokštumų atžvilgiu. Tai paaiškintu daugelį vidinių sužalojimų primenančių sukrėtimus (pvz. pilvo ir krūtinės vidaus organų pažeidimai, galvos smegenų pažeidimai). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.14, 6.6.15 punktais J. F. patirti sužalojimai yra sunkūs. Pirminis smūginis trauminis kontaktas buvo su J. F. abiejų kojų šlaunų-blauzdų sritimis, galimai atliekant žingsnį kaire koja.

Ä®vertinus pateiktų medicininių dokumentų duomenis J. F. buvo sužalota 2020 m. kovo 26 d. neužilgo iki 18:46 val. (GMP iÅ¡kvietimo laikas), tai yra užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Ä®vertinus pateiktų medicininių dokumentų duomenis J. F. į gydymo įstaigÄ pateko blaivi, nes jos 2020 m. kovo 26 d. 19:14 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nustatymui, iÅ¡tirtame 2020 m. kovo 27 d. 17:24 val. akto Nr. 450. Etanolio koncentracija kraujyje – 0,00 promilių. J. F. eismo įvykio metu patirti sunkÅ«s sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su jos mirtimi (1 t., b.l. 52-55).

Nukentėjusysis R. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. F. yra jo mama. Jis yra vienintelis sÅ«nus. Mama gyveno Klaipėdoje, o jis apie 16 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama bendravo pastoviai telefonu ar „Skype“, labai dažnai ji atvažiuodavo pas jį į VokietijÄ ir jis pas jÄ Ä¯ KlaipėdÄ . Jie labai gerai tarpusavyje sutarė. Mama dirbo (duomenys neskelbtini) gydytoja, psichiatre - narkologe. 2020 m. kovo 26 d., apie 19.00 val., sužinojo, kad mama J. F. pateko į eismo įvykį ir yra gydoma ligoninėje.

Kaip ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, tiksliai nežinojo, tik tiek, kad mama ėjo per pėsčiųjų perėjÄ ir jÄ partrenkė automobilis, kurio vairuotojas buvo neblaivus. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad mama ligoninėje mirė. 2020 m. balandžio 3 d. jis su dėde - mamos broliu A. F., bendromis lėšomis palaidojo mamÄ . Dėl mamos žūties jam padaryta didelė neturtinė žala. Visus piniginius reikalus, susijusius su mamos žūtimi, spręs per atstovÄ (1 t., b.l. 69-70).

Nukentėjusysis A. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. F. yra jo vienintelė sesuo. Su seserimi J. F. sutarė labai gerai ir artimai bendravo. Jie pastoviai palaikydavo ryÅ¡ius telefonu, ji atvykdavo pas jį į Vilnių, o jis pas jÄ Ä¯ KlaipėdÄ . Visas Å¡ventes Å¡vęsdavo kartu. 2020 m. kovo 26 d., apie 20 val., jis sužinojo, kad jo sesuo pateko į eismo įvykį ir yra ligoninėje. Kaip įvyko eismo įvykis ir kokiomis aplinkybėmis, jis tiksliai nežino, tik tiek, kad sesuo ėjo per pėsčiųjų perėjÄ ir jÄ partrenkė automobilis, kurio vairuotojas buvo neblaivus.

KitÄ dienÄ jis iÅ¡vyko į KlaipėdÄ , norėdamas aplankyti ligoninėje seserį. (duomenys neskelbtini) jį įleido į ligoninės reanimacijos skyrių, kad galėtų atsisveikinti su seserimi, kuri buvo komoje ir jos gyvybę palaikė tik dirbtinė aparatÅ«ra. TÄ pačiÄ dienÄ sesuo mirė. 2020 m. balandžio 3 d. jis su sesers sÅ«numi R. P. bendromis lėšomis palaidojo J. F. Su laidojimu susijusių iÅ¡laidų bendrai turėjo apie 2000 eurų, dėl to jam padaryta turtinė žala. Dėl sesers J.

F. žūties jam padaryta labai didelė neturtinė žala. Visus reikalus, susijusius su piniginėmis lėšomis ir ieÅ¡kiniais, pateiks per savo atstovÄ (1 t., b.l. 85-86). Liudytojas E. L. (E. L.) parodė, kad 2020 m. kovo 26 d., apie 18.40 val., jis vairavo savo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo iÅ¡ namų į darbÄ , t.y. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini), kur yra jo darbo vieta. Oro ir kelio sÄ lygos bei matomumas buvo labai geri.

IÅ¡važiuodamas iÅ¡ savo namo kiemo, pravažiavo (duomenys neskelbtini) namus ir įvažinėjo į (duomenys neskelbtini). Ä®važiuodamas į (duomenys neskelbtini), jis pasižiÅ«rėjo į kairę pusę ir pamatė, kad nuo Å¡viesoforu reguliuojamos sankryžos, esančios prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti automobiliai. Ä®vertinęs, kad atvažiuojantys automobiliai yra dar tolokai, jis įvažiavo į antrÄ eismo juostÄ , nes už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties (duomenys neskelbtini) gatve, jam reikėjo apsisukti, kad galėtų nuvažiuoti į darbÄ .

Ä®važiuodamas į antrÄ eismo juostÄ , jis pamatė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ einančiÄ pėsčiÄ jÄ , kuri tuo metu buvo arti saugumo salelės. Jis sustojo antroje eismo juostoje, prieÅ¡ minėtÄ pėsčiųjų perėjÄ , kad leistų praeiti pėsčiajai, kuri judėjo jam iÅ¡ kairės pusės. Pėsčioji pamatė jo automobilį ir trumpam stabtelėjo, galimai, kad įsitikintų, ar jis sustos ir jÄ praleis. Kadangi jis sustojo, pėsčioji vidutiniu tempu pradėjo eiti per pėsčiųjų perėjÄ .

Jis palydėjo jÄ akimis, kol praėjo jo automobilį ir pradėjo stebėti kitus eismo dalyvius, nes kaip ir minėjo, jam reikėjo pavažiavus į priekį, apsisukti. Tik nukreipė žvilgsnį nuo pėsčiosios, atleido kojÄ nuo stabdžio pedalo (automatinė pavarų dėžė), galimai nežymiai pavažiavo, kai iÅ¡ karto iÅ¡girdo garsÄ , panašų į akseleratoriaus garsÄ ir skardų smÅ«gio garsÄ . Jis pasisukęs pamatė, kaip pirmoje eismo juostoje, nuo automobilio „BMW“ krenta ta pati pėsčioji, kuriÄ jis praleido.

Moteris nukrito apie 7 metrus į priekį nuo minėtos pėsčiųjų perėjos, ant važiuojamosios dalies, pirmoje eismo juostoje, arčiau Å¡aligatvio bortelio. Jis iÅ¡ karto sustojo, įjungė avarinius Å¡viesų žibintus ir iÅ¡lipęs iÅ¡ karto telefonu iÅ¡kvietė pagalbÄ . Nuėjęs prie partrenktos pėsčiosios, pamatė, kad ji yra be sÄ monės. Ties moters galva, ant važiuojamosios dalies, prie pat Å¡aligatvio bortelio matėsi kraujas. Automobilio „BMW“ vairuotojas taip pat buvo priėjęs prie partrenktos moters.

Jis neatkreipė dėmesio, ar automobilio „BMW“ vairuotojas buvo neblaivus, nes jis dėmesį buvo sutelkęs į pėsčiÄ jÄ , kuri vėliau pradėjo krutėti. Jis, manydamas, kad ji atgavo sÄ monę, visÄ laikÄ jÄ kalbino, nors ji su juo nekalbėjo. Ar pėsčioji buvo pilnai atgavusi sÄ monę, nežino. Atvykus medikams, pėsčioji atgavo sÄ monę ir prašė leidžiama atsisėsti, bet medikai neleido. Daugiau ji nieko nekalbėjo. Atvykę policijai pareigÅ«nai automobilio „BMW“ vairuotojui alkotesteriu nustatė 1,72 promiles girtumÄ .

Praėjus apie 20 minučių, policijos pareigÅ«nai minėtam vairuotojui davė dar kartÄ pÅ«sti į alkotesterį ir jam buvo nustatytas - 1,69 promilių girtumas. Tai atsimena gerai, nes visÄ tÄ laikÄ buvo netoliese ir viskÄ matė (1 t., b.l. 115-116). Liudytojas K. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. yra jo sÅ«nus ir jie gyvena kartu. PrieÅ¡ pusantrų metų jis nusipirko automobilį „BMW“. Kadangi sÅ«nus J. M. turi vairuotojo teises, jis jam leisdavo vairuoti minėtÄ automobilį.

Automobilis „BMW“ visada stovi jų kieme, o jo rakteliai visada padėti virtuvėje ant palangės, todėl kai sÅ«nui reikėdavo kur nors važiuoti, jis pasiimdavo raktelius ir automobilį. Jis nematė, kaip ir kur 2020 m. kovo 26 d sÅ«nus iÅ¡važiavo iÅ¡ namų. Vėliau sÅ«nus J. M. pasakė, kad bÅ«damas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų. Vėliau sužinojo, kad moteris, kuriÄ partrenkė jo sÅ«nus, ligoninėje mirė. Nėra matęs, kad sÅ«nus J.

M. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, nes jis sportuoja, nerūko ir negeria alkoholinių gėrimų. Jei sūnus J. M. jam žinant ir matant būtų buvęs neblaivus ir būtų norėjęs vairuoti automobilį, jis tikrai jam to būtų neleidęs (1 t., b.l. 121). Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išrašo matyti, jog automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas civilinės atsakomybės (duomenys neskelbtini) draudimu; draudimo sutartis sudaryta 2020 m. kovo 14 d. (1 t., b.l. 178).

Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. F. (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b.l. 119-120). 2021 m. birželio 29 d. teisme gautas nukentėjusiųjų atstovo advokato H. M. praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad mirus nukentėjusiajam A. F., jo palikimo priėmėjai jį informavo, kad atsisako A. F. naudai pareikÅ¡to neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 135). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Asmuo atsako ir tais atvejais, kai Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å iame BK straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių, taip pat nusikalstamos veikos subjekto bÅ«sena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar Å¡ie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-146-895/2018).

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ bÅ«nant neblaiviam), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žuvimÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Kaltinamajam J. M. inkriminuojamos BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatyti ne tik paties kaltinamojo parodymais bei prisipažinimu, bet ir eismo įvykį mačiusio liudytojo E. L. parodymais, tarp kurių esminių prieÅ¡taravimų nenustatyta.

Å ios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimÄ kaltinamojo veikoje neginčijamai patvirtina duomenys, užfiksuoti Kelių eismo įvykio vietos protokole, transporto priemonės apžiÅ«ros protokole, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole, pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime bei neblaivumo nustatymo akte, specialisto iÅ¡vadoje. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija), (toliau – Kelių eismo taisyklės bei KET) 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kelių eismo taisyklių 31 punktas numato, kad jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 31 punktų reikalavimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl minėtų KET punktų pažeidimo atsirado J.

M. neteisėtų veiksmų padariniai – žuvo per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusi J. F.. Priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). J. M. pareikÅ¡tame kaltinime nurodoma, jog jis pažeidė ne tik KET 14 bei 31 punktų, bet ir KET 30 punkto reikalavimus. KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 31 punkte nurodoma, kad jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad bÅ«tent J. M. padarytas KET 31 punkto pažeidimas tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo uždrausta pavojinga veika ir kilusiais padariniais, taip suformuluotas ir J.

M. pareikÅ¡tas kaltinimas, o kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas KET 30 punkto reikalavimų pažeidimas yra perteklinis, todėl teismas iÅ¡ kaltinamajam pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alina nuorodÄ Ä¯ KET 30 punkto reikalavimo pažeidimÄ . Su nukentėjusiojo atstovo teisme iÅ¡sakytais teiginiais, kad kaltinamasis J. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 bei 31 punktų reikalavimus ir sukeldamas padarinius – nukentėjusiojo R. P. mamos J. F. žūtį, padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ (nužudymÄ ), teismas nesutinka.

BK 281 straipsnio 6 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtis, tik jÄ papildžius požymiu, kad asmuo vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Tokiu atveju, asmens neblaivumas tampa teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes sÄ lygoja griežtesnę atsakomybę. Valstybė laiko transporto priemonių vairuotojų veiksmus ir pačius vairuotojus, kurie bÅ«dami neblaivÅ«s pažeidžia kelių eismo taisykles, sukelia eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės, labiau pavojingais nei tuos, kurie tokius veiksmus padaro bÅ«dami blaivÅ«s. Jų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį sÄ lygoja griežtesnę atsakomybę, nei jų veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl jų neblaivumas jau bÅ«na įvertintas, tai jiems sukelia sunkesnes pasekmes.

Kita vertus, minėta neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos (asmens, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, transporto priemonės vairavimas). BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnyje, yra tyčinis nusikaltimas ir jis gali bÅ«ti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje konstatuota, kad, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neiÅ¡vengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki iÅ¡vengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan.

Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-74-788/2019) ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčiÄ atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020). Pagrindinis nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnyje, objektas yra kelių transporto eismo saugumas. BK 281 straipsnyje numatyta veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kai dėl jos sutrikdoma žmogaus sveikata, žūsta žmogus ar padaroma didelė turtinė žala.

Todėl papildomu Å¡io nusikaltimo objektu taip pat yra ir žmogaus gyvybė bei sveikata. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, gali bÅ«ti padarytos tik dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerÅ«pestingumo. BK 16 straipsnio 1-3 dalyse nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (nusikalstama veika) yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jÄ padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).

Vertindamas Å¡ioje byloje surinktus duomenis, teismas pažymi, kad vien faktas, jog kaltinamasis J. M. vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiÅ¡kia, kad tokia jo bÅ«sena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formÄ . Kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip pat ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK nurodytus sunkius padarinius, turi bÅ«ti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma; nustatant subjektyviuosius sudėties požymius, turi bÅ«ti ne tik nurodoma kaltės forma, rÅ«Å¡is, bet ir atskleidžiamas Å¡ių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys.

Tai, kaip minėta Å¡ioje nutartyje, gali bÅ«ti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimÄ , bet ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M. automobilį vairavo tokiomis oro sÄ lygomis – buvo sutemę, tačiau giedra, asfalto danga buvo sausa (1 t., b.l. 17-20), antroje eismo juostoje buvo susiformavusi automobilių, sukančių į kairę už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, virtinė.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis automobilį vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. kovo 26 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog J. M. 19.00 val. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, o 19.17 val. - 1,69 promilių neblaivumas). Kaltinamasis J. M. patvirtino, jog buvo nusipirkęs aÅ¡tuonis butelius alaus, tačiau teigė, nepamenÄ s, ar vairavo iÅ¡gėręs visÄ nusipirktÄ alų, tačiau neneigė, jog buvo apsvaigęs ir tvirtino, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, matė antra eismo juosta važiuojantį automobilį, tačiau nežino, ar jis tik sulėtino greitį prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , ar buvo sustojęs, tačiau jokio pėsčiojo, einančio per perėjÄ , kaltinamasis nepastebėjo.

Priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos ir pastebėjęs pėsčiÄ jÄ , kaltinamasis siekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo (tai užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e). Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. M. įvykio dienÄ pavartojęs alkoholio, neblaivus sėdo už vairo be jokios bÅ«tinybės vairuoti. Kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs ir sveikas žmogus, turintis teisę vairuoti, privalėdamas žinoti ir žinodamas Kelių eismo taisykles, suprasdamas, kad alkoholis lėtina reakcijÄ , neblaivus sėsdamas už automobilio – padidinto pavojaus Å¡altinio – vairo, suvokė rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, tačiau jų padarinius suvokė kaip mažai tikėtinus ir lengvabÅ«diÅ¡kai pasitikėdamas savo vairavimo patirtimi, klaidingai įvertino eismo situacijÄ kelyje.

Akivaizdu, kad kaltinamasis lengvabÅ«diÅ¡kai pervertino savo galimybę vairuoti, nes tai neužkirto kelio atsirasti padariniams. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis J. M. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarė veikdamas neatsargiai - J. M. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, t.y. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau jis to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sÄ moningai.

Byloje nustatyta, kad J. M. eismo įvykio metu žuvusiosios J. F. nepažinojo ir jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai, jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitam žmogui ar jį sužaloti kaltinamasis neturėjo. Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad J. M. bÅ«tų veikęs tyčia - bÅ«tų sÄ moningai ir valingai siekęs ar numatęs savo neteisėto veikimo padarinius – J. F. žūtį ir bÅ«tų tam abejingas. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

M., nors vairuodamas automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus, ir numatė, kad tai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sÄ moningai. J. M. veikė ne netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu, o neatsargiai. J. M., pamatęs pėsčiÄ jÄ , stengėsi iÅ¡vengti susidÅ«rimo, be to, po įvykio nesistengė pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nevengė atsakomybės. Å ioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J.

M., vairuodamas automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nors numatė, kad Å¡ie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sÄ moningai. Toks J. M. pasitikėjimas buvo lengvabÅ«diÅ¡kas, tačiau minėta aplinkybė, atsižvelgus į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ J. M. padarė dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Kaltinamajam J. M. kaltinimas buvo pareikÅ¡tas ne tik dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bet ir dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma, atitinkanti visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Veikos pavojingumÄ , visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimÄ ir yra laikomas rÅ«Å¡iniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio 6 dalies ir 2811 straipsnio 1 dalies sankcijas matyti, kad BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija, numatanti laisvės atėmimo nuo trejų iki deÅ¡imties metų bausmę, yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatančioje alternatyvias bausmių rÅ«Å¡is - baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų.

BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmės trukmė rodo, jog Å¡i veika yra gerokai pavojingesnė ir sunkesnė, nei numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kadangi tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju pažeidžiamas tas pats Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, teismo nuomone, atskirai minėto KET punkto pažeidimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį neturėtų bÅ«ti kvalifikuojamas ir asmuo baudžiamas už tÄ patį kvalifikuojantį požymį du kartus.

Kaltinamojo J. M. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis, todėl kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 2811 straipsnio 1 dalies bei BK 281 straipsnio 6 dalies ir kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal du skirtingus straipsnius. Nagrinėjamoje situacijoje yra mišrios kaltės forma, kai asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte, tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis.

Nustatyta, kad kaltinamasis J. M., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam asmens blaivumo testu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam ir prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ sustojusiam praleisti į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engusį pėsčiÄ jį automobiliui, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ J.

F., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų mirė. Taigi kaltinamasis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, todėl jo veika, vadovaujantis teismų praktika Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, kvalifikuotina tik pagal vienÄ BK straipsnį, tai yra pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Å ioje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma – nuoseklÅ«s kaltinamojo J.

M. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojo E. L. (E. L.) parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. kovo 27 d. tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, 2020 m. kovo 26 d. neblaivumo nustatymo aktas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 31 punktų reikalavimus, dėl to įvykus eismo įvykiui, žuvo žmogus.

Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Dėl bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Pabrėžtina, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-281-942/2018).

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 148-149), tiek bylÄ nagrinėjant teisme neneigė padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos padarymo savo kaltę prisipažino visiÅ¡kai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo dėl savo elgesio ir jo patirtos netekties atsiprašė, iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (bylinėjimosi iÅ¡laidas) ir nuoÅ¡irdžiai nurodė, jog labai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , duodamas parodymus teisme neginčijo, kad nukentėjusiajam jo nusikalstama veika buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos, sutikdamas atlyginti tokio dydžio žalÄ , kokiÄ priteis teismas.

Be to, kaltinamasis J. M. po įvykio liko eismo įvykio vietoje, laukė iÅ¡kviestos greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigÅ«nų. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J.

M. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, tačiau kaltinamasis Kelių eismo taisykles pažeidė Å¡iurkščiai, jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes –žmogaus žūtį. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis J. M. teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (2 t., b.l. 131-132), kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir bylos nagrinėjimo teisme metu dirba, nevedęs, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , priklausomybės ligų gydymo įstaigÄ neįraÅ¡ytas, apie jo psichiatrinį gydymÄ duomenų byloje taip pat nėra.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu nuoÅ¡irdžiai atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo elgesio ir patirtos netekties, atlygino nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina iÅ¡vada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam J.

M. bus pasiekti BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytÄ ir prokuroro siÅ«lomÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Kadangi J. M. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltę prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas.

Teismas pažymi, kad reikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).

Vertindamas kaltinamojo J. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo asmenybę, teismas svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymÄ , atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad to prašė ir valstybės kaltintojas. Kaltinamasis J. M. anksčiau neteistas, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir dėl jos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį padarytos žalos.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius su savo Å¡eima, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , darbdavio charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, tai rodo, jog kaltinamojo socialiniai ryÅ¡iai yra tvirti, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, minėti ryÅ¡iai gali nutrÅ«kti, dėl ko kaltinamajam gali tapti sunkiau integruotis visuomenėje. Å ioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. M. bÅ«tų tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Visos Å¡ios kaltinamÄ jį J.

M. charakterizuojančios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai jam gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo ir galima jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Kaltinamajam J. M. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, galiojusios nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. BK 75 straipsnio pakeitimo, nes yra Å¡velnesnės, kadangi nenumato privalomo intensyvios priežiÅ«ros skyrimo (BK 3 straipsnio 3 dalis). BK 75 straipsnio 1 dalyje (galiojusioje nusikalstamų veikų padarymo metu) nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas. Ä®vertinęs J. M. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , atsižvelgdamas į jį charakterizuojančius duomenis, teismas J.

M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atideda maksimaliam trejų metų terminui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirdamas tokias pareigas:

1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 punktai). Siekdamas sulaikyti kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad J. M. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. J. M. padaryti KET pažeidimai yra šiurkštūs ir pavojingi.

Dėl minėtų teisės pažeidimų kilo sunkÅ«s, nepataisomi padariniai. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad J. M. naudodamasis teise valdyti transporto priemonę, elgėsi neatsakingai, ignoravo savo kaip vairuotojo pareigÄ , kurios tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumÄ . Todėl atsižvelgus į Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir kilusias pasekmes (žuvo žmogus), J. M. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones maksimaliam 5 (penkerių) metų terminui, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 27 d. ( 1 t., b.l. 157-159).

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus, ir tokie jo veiksmai atitiktų BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jeigu kaltinamojo veika nebÅ«tų kvalifikuojama pagal specialiÄ normÄ â€“ BK 281 straipsnio 6 dalį. Taigi, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Aktualioje teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam J. M., o jo tėvui K. M. (1 t., b. l. 175), 2021 m. kovo 31 d. nutarimu grÄ Å¾inti daiktus, automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti teisėtam savininkui – K. M. (1 t., b.l. 125-126). Baudžiamojoje byloje pateikta VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad automobilio „BMW“, 2005 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM - 3702 Eur, su PVM - 4480 Eur (1 t., b. l. 179).

Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo J. M. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM, t. y. 4480 Eur. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusiųjų R. P. ir A. F. atstovas byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiajam R. P. – 90 000 eurų, A. F. – 20 000 eurų neturtinės žalos bei 6 849,90 eurų turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ kaltinamojo J.

M. ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo solidariai, taip pat priteisti nukentėjusiajam R. P. visas patirtas atstovavimo išlaidas – 2000 eurų (2 t., b.l. 60-66). 2020 m. spalio 2 d. teisme gautas nukentėjusiųjų R. P. ir A. F. patikslintas ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog kaltinamojo civilinis draudikas (duomenys neskelbtini) atlygino dalį neturtinės žalos – 2020 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo nukentėjusiajam R.

P. 10 000 eurų, nukentėjusiajam A. F. 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ bei atlygino 2 076,10 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam R. P. bei atlygino J. F. kapo sutvarkymo iÅ¡laidas – 6450 eurų. Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti nukentėjusiesiems R. P. – 90 000 eurų, A. F. – 20 000 eurų neturtinės žalos bei nukentėjusiajam R. P. 396,90 eurų turtinės žalos solidariai iÅ¡ kaltinamojo J. M. ir jo civilinę atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje.

Be to praÅ¡oma priteisti nukentėjusiesiems 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo solidariai iÅ¡ kaltinamojo J. M. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti nukentėjusiajam R. P. jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 2 000 eurų (2 t., b.l. 96-100). Nukentėjusysis A. F. (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b.l. 119-120), teisme gautas nukentėjusiojo A. F. atstovo praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad mirus nukentėjusiajam A.

F., jo palikimo priėmėjai jį informavo, kad atsisako A. F. naudai pareikšto neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 135). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis procesas dėl A. F. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (CPK 48 straipsnio 1 dalimi, CPK 293 straipsnio 7 punktas). Bylos medžiaga ir teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių parodymais nustatyta, jog visa nukentėjusiojo R. P. ieškinyje nurodoma patirta turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos atlygintos (kapo sutvarkymo išlaidos – 6450 eurų, kelionės išlaidos - 396,90 eurų ir 2000 eurų atstovavimo išlaidos).

Nukentėjusysis R. P. teisme patvirtino, jog visa turtinė žala jam atlyginta. Be to, kaltinamasis J. M. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atlygino nukentėjusiajam R. P. jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas – 2021 m. rugsėjo 17 d. pervesdamas į nukentėjusiojo sÄ skaitÄ 2000 eurų sumÄ (t. 2, b.l. 134), todėl nukentėjusiojo R. P. ieÅ¡kinio reikalavimų dalis dėl turtinės žalos bei atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo netenkinama. Nukentėjusysis R. P. neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl mamos mirties jis patyrė neigiamus dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, stresÄ , susijaudinimÄ .

Nukentėjusiojo R. P. dėl jų mamos patirtas emocinis sukrėtimas ir neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai nėra praėję iki Å¡iol, nes baudžiamasis procesas nėra pasibaigęs, dėl ko jam nuolatos tenka prisiminti ypač nemalonias aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika. Taigi, nukentėjusiojo patirtas stresas vertintinas kaip ilgalaikis, kadangi dėl įvykio R. P. prarado artimiausiÄ Å¾mogų – mamÄ , o tai yra neatitaisoma žala. Jų Å¡eima buvo artima. Jie buvo labai artimi, nuolatos bendravo telefonu, kartu Å¡ventė Å¡ventes, lankė vienas kitÄ svečiuose, kartu dalyvaudavo kitų Å¡eimos narių Å¡ventėse.

Å eima prarado mamÄ , močiutę, promočiutę, sesę, visuomenė prarado daktarę, savo gyvenimÄ skyrusiÄ medicinai. Å is įvykis yra Å¡eimos tragedija ir praradimas. Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusysis R. P. dėl jo mamos J. F. žūties prašė solidariai iÅ¡ kaltinamojo J. M. ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje suformuotų dydžių.

Civilinio atsakovo – draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. P. jau buvo iÅ¡mokėta 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Kaltinamasis pripažįsta ir sutinka su regreso teise, todėl jam pateiktas regresinis reikalavimas. Kaltinamasis kas mėnesį moka įmokas draudimui, pagal jų iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, bet jis vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus ir kas mėnesį moka po 500 Eur. Mano, kad neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas, nes sÅ«nus su mama gyveno atskirai, net skirtingose valstybėse, susitikdavo tik per didžiÄ sias Å¡ventes ir atostogų metu, tačiau neginčija, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Pagal teismų praktikÄ teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-359-697/2017). Pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018). Kaltinamojo J. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis, nors ir buvęs eismo įvykio metu neblaivus, sÄ moningai nesiekė sukelti pasekmių, kurios kilo – J. F. mirties, ir tuo pačiu nukentėjusiajam padaryti turtinės žalos, dvasinių ir moralinių iÅ¡gyvenimų, vertintinų kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ , todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. P. nurodė, kad jis su mama J. F. buvo labai artimi. Jo mamai buvo 78 metai ir ji turėjo darbÄ . Jis gyveno ir Å¡iuo metu gyvena Vokietijoje. Jis su mama kasdien kalbėdavo telefonu, ji 2 -3 kartus atvažiuodavo pas jį į VokietijÄ , ir jis atvažiuodavo pas mamÄ . Jie atostogas leisdavo kartu. Jis su mama praėjo daug, nes jai buvo padaryta Å¡irdies operacija, jis nuolat buvo Å¡alia. Jo mama buvo artima su jo dukromis, su jo žmonomis. Jis prieÅ¡ įvykį, kovo 7 d., buvo Vilniuje, jo mama taip pat atvažiavo į Vilnių, nes jo dukra gimdė.

Jo mama iÅ¡važiavo į KlaipėdÄ , taip ir nepačiusi savo proanÅ«kės. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio jam reikėjo medikų pagalbos, jis ir dabar vaikÅ¡to pas psichologÄ . Kaip jau minėta, kaltinamojo J. M. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ draudimo sutarties pagrindu atsiranda ir Å¡iai draudimo įmonei.

Draudimo įmonė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. P. jau atlygino 10 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, draudimo bendrovės teigimu, Å¡iuo atveju yra pakankama. Nustatant nukentėjusiajam R. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam R. P. padaryta kaltinamojo J.

M. neatsargiais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – žuvo nukentėjusiojo R. P. mama J. F.. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – po eismo įvykio laukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai, nusikalstamas veikas pripažino ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo R. P. dėl patirtos netekties atsiprašė bei atlygino dalį patirtos žalos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki Å¡io įvykio tarp nukentėjusiojo ir jo mamos buvo artimas, glaudus ryÅ¡ys. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam dėl mamos netekties atsirado skaudžios pasekmės, nukentėjusysis patyrė itin neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , emocinį sukrėtimÄ , dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau Å¡iuo atveju teismas pažymi ir tai, jog kaltinamasis yra pilnametis asmuo, sukÅ«ręs Å¡eiminius santykius, turintis pilnamečių vaikų, gyvenantis užsienio valstybėje – Vokietijoje, su mama dažniausiai bendravęs telefonu, o susitikdavęs tik kelis kartus per metus.

Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nukentėjusysis R. P.. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius, kad dėl patirto įvykio jam buvo suteikta medikų pagalba ar reikėjo profesionalios psichologų pagalbos. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018), tačiau, kaip minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra tapačios.

Teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo ryšį su žuvusia mama, į teismų praktikÄ sprendžiant neturtinės žalos atlygimo klausimÄ , nustatant protingÄ pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų, į tai, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) jau iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam R. P. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, sprendžia, jog nukentėjusiojo R.

P. nurodomas įvertintos neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas, papildomai iÅ¡ civilinių atsakovų solidariai priteisiant 30 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kadangi atlygintinas neturtinės žalos dydis nevirÅ¡ija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui), Å¡ios sumos priteistinos solidariai iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo J.

M.. Nukentėjusiojo R. P. ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ abiejų civilinių atsakovų yra pagrįstas. Procesinės palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ , pavyzdžiui, kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ir nustato terminÄ , iki kurio tai turi bÅ«ti padaryta.

Tokiais atvejais procesinės palÅ«kanos skaičiuotinos nuo minėto teismo nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, solidariai iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo J. M. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Kiti procesiniai klausimai Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kaltinamojo J. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis voke prie bylos virÅ¡elio), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VÄ® „Regitra“. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamų veikų tyrimui – 3 (trys) vienetai skaitmeninių laikmenų su vaizdo įraÅ¡ais, paliktini saugoti byloje. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: J. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti J. M. laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. kovo 27 d. (vienÄ dienÄ ). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skiriant tokias pareigas: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, paskirtos bausmės vykdymas gali bÅ«ti panaikintas ir realiai vykdoma nuosprendžiu paskirta bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 5 (penkerius) metus vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir iÅ¡ jo valstybei iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4480 Eur (keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų). Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jam solidariai iÅ¡ kaltinamojo J. M. ir (duomenys neskelbtini) priteisti papildomai 30 000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Kitos civilinio ieÅ¡kinio dalies netenkinti. Nutraukti civilinį procesÄ dėl nukentėjusiojo A. F. byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo solidariai iÅ¡ kaltinamojo J. M. ir (duomenys neskelbtini) priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. Kaltinamajam J. M. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ , specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kaltinamojo J. M. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VÄ® „Regitra“, Å¡iai įstaigai praneÅ¡ant apie uždraudimÄ J. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamos veikos tyrimui – 3 (tris) vienetus skaitmeninių laikmenų, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė