2013-11-12 Nr. AB-8082-3-61-3-00464-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1957/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00464-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. C. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1D-8530(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti 1 999,55 Lt neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2012 m. rugsėjo mėn.

Pareiškėjas nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 11SP-2628 nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. jam buvo paskirta 502,97 Lt dydžio per mėnesį pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatoms, jam kas mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai. Pažymėjo, jog per laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, bet ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Teigė, kad su prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri 2012 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. 1D-8530(11) nurodė, kad išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjo nuomone, valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis buvo perskaičiuota nepagrįstai, dėl to susidarė 1 999,55 Lt nepriemoka.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovai, apeliantai), atsiliepimu į skundą (b. l. 17–18) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui – Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija neperskaičiuojama ir nemažinama. Pareiškėjas raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos sumažinimo, kuri 2012 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1D-8530(11) išsamiai paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias valstybinės pensijos sumažėjimą, nurodė pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo teisinius pagrindus ir tai, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – neprieštaraujančia. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas arba kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento aktas negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Vidaus reikalų ministerijos veiksmai perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti, dėl to ginčijamas šios ministerijos atsakymas ir veiksmai nurodytu laikotarpiu buvo teisėti. Nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi jis nepateikė įrodymų, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privalėjo veikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 37–43) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1D-8530(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 1 999,55 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1D-8530(11) teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2012 m. rugsėjo mėn. – 1 999,55 Lt. Teismas vadovavosi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos), nuo 2010 m. sausio 1 d.

įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi (redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d., nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.), 5 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios. Teismas taip pat vadovavosi Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos).

Pažymėjo, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kurio 1 dalis nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis. 2012 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. gruodžio 31 d., pagal kurį, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“.

Teismas padarė išvadą, jog Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šis nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Teismas taip pat vadovavosi Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1D-8530(11). Pažymėjo, jog šiame sprendime išreikšta ir Vidaus reikalų ministerijos valia atsisakyti mokėti pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Teismo nuomone, remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1D-8530(11), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos.

Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1D-8530(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas – 1 999,55 Lt. Remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Sveikatos priežiūros tarnyba) 2012 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. 11D(P)-6135 apie pareiškėjui 2010–2012 m. apskaičiuotą ir išmokėtą valstybinės pensijos dydį, kurio pareiškėjas neginčija, teismas nustatė, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. spalio mėn. įskaitytinai buvo apskaičiuota iš viso 14 103,42 Lt valstybinė pensija; taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, perskaičiuota valstybinė pensija sudarė 13 645,40 Lt; taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai buvo išmokėta 7 556,88 Lt, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Laikinojo įstatymo nuostatos pareiškėjo valstybinei pensijai apskaičiuoti nebuvo taikytos.

Taigi pareiškėjui per laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį susidarė 1 999,55 Lt valstybinės pensijos nepriemoka. Remdamasis šia pažyma, teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. sausio mėn. buvo perskaičiuota taikant ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir per paminėtą laikotarpį susidarė 458,02 Lt (14 103,42 Lt – 13 645,40 Lt) valstybinės pensijos nepriemoka.

Tačiau pareiškėjas neginčijo valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, padarė išvadą, kad pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį – negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nustatė, kad pareiškėjui pirmoji sumažinta valstybinė pensija išmokėta 2010 m. rugsėjo mėn. Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m. lapkričio 29 d., t. y. nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, todėl turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, paskirtos pensijos dydis per ginčo laikotarpį buvo sumažintas pagrįstai, to neginčijo ir pareiškėjas. Pareiškėjui per laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo išmokėta 7 556,88 Lt valstybinės pensijos, paskirta pensijos su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. spalio mėn. – 14 103,42 Lt, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. spalio mėn. apskaičiuota 13 645,40 Lt valstybinės pensijos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad valstybinė pensija pareiškėjui nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. sausio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nebuvo ribojama, per ginčijamą laikotarpį susidarė 1 999,55 Lt nepriemoka.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, teismas pažymėjo, jog atsakovu šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai dėl nepagrįstai taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 1 999,55 Lt teismas priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

III. Atsakovai apeliaciniu skundu (b. l. 47–49) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl patenkintų pareiškėjo reikalavimų ir juos atmesti; atmetus apeliacinį skundą, prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Atsakovai nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriame Laikinojo įstatymo 5 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis tam tikriems Konstitucijos straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau neatsižvelgdamas į tai, kad nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas 2012 m. rugsėjo 21 d., į tai, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo įstatymų nustatytas pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo teisinis pagrindas – Laikinojo įstatymo 5 straipsnis – 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu (toliau – ir Įstatymas) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pripažintas netekusiu galios, nepagrįstai patenkino pareiškėjo reikalavimus panaikinti iš dalies Vidaus reikalų ministerijos atsakymą ir priteisti jam tam tikro dydžio neišmokėtos valstybinės pensijos dalį. Kadangi nei Konstitucinio Teismo nutarime, nei Įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, tai Konstitucinio Teismo nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas. Be to, prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškimu (b. l. 53–54) prisideda prie apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies. Pareiškėjas reikalavo išmokėti 1 999,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011 m. iki 2012 m. rugsėjo mėn. (b. l. 1–4). Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 11 d. pažymos Nr. 11D(P)-6135 apie 2010–2012 m. pensijos dydį duomenimis (b. l. 28), pareiškėjo nurodyta 1 999,55 Lt nepriemoka susidarė 2011 m. vasario mėn.–2012 m. rugpjūčio mėn. perskaičiavus pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Pirmiausia pažymėtina, kad sprendžiant šį ginčą būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose suformuluotas teisės aiškinimo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Tokios taisyklės nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pareiškėjas nepraleido šio termino. Dėl 2011 m. vasario mėn.–2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. vasario 6 d. (b. l. 11).

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios buvo taikomos perskaičiuojant pareiškėjo pensijos dydį, prieštarauja Konstitucijai. Ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra. Taigi, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mokama sumažinta pensija dėl to, kad Lietuvos įstatymų leidėjas netinkamai reglamentavo valstybinių pensijų mokėjimo klausimus. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui nebuvo išmokėta. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu. Veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos priteisimą.

Šiame kontekste taip pat reikia atsakyti į atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinus sprendžiamo ginčo pobūdį, yra neišvengiamai saistomas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų imperatyvų. Be to, teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, jeigu paminėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Nustatyto pažeidimo nepašalinus aptartu būdu, būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Taigi pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimas reiškia visos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimą. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pensija neteisėtai buvo sumažinta 1 999,55 Lt suma.

Šioje byloje jau konstatuota, jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija.

Pasisakydamas dėl atsakovų apeliaciniame skunde pateikto prašymo nustatyti teismo sprendimo įvykdymo terminą iki 2014 m. vasario 1 d., teismas, atsižvelgdamas į šio prašymo argumentavimą ir iš esmės sutikdamas su juo, pripažįsta būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o patenkinti atsakovų apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Teismo sprendimo priteisti pareiškėjui Ž. C. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1 999,55 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus ir 55 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos vykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė