2022-11-09 Nr. AB-27189-3-61-3-01331-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-710-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01331-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. V1(19.1)-1623 (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjos paraišką ir dėl to priimti sprendimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atrankos komisija (toliau – ir Komisija) iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateiktą savarankiško užimtumo rėmimo paraišką (toliau – ir Paraiška) ir įvertino ją 21 balu. Už ketvirtąjį vertinimo kriterijų „Asmens turimos darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitiktis steigiamai automobilio vairuotojo darbo vietai“ Komisija neskyrė balų, kadangi manė, jog pareiškėja neturi jokios darbo patirties, kuri atitiktų steigiamą automobilio vairuotojo darbo vietą. Pareiškėja pažymėjo, kad tokia išvada padaryta remiantis tik vienu aspektu, t. y. išanalizavus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra). Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad teisę vairuoti taksi automobilį turi asmenys, turinys dvejų metų vairavimo stažą, o pareiškėja turi 22 metus lengvojo automobilio stažą. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtinto Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25 priedo reikalavimas „Asmens turimos darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitiktis steigiamai darbo vietai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimui „asmenys darbo vietas sau pirmą kartą steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme“. Pareiškėja pažymėjo, kad individualios įmonės savininkei reikalinga išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, mokesčių sistemą, darbo teisę, juridinio asmens valdymą ir kt., atlikti lengvojo automobilio vairuotojo pareigas, nors tai gali atlikti ir samdomas darbuotojas.

3. Pareiškėja vadovavosi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2, 3 dalimis, atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1097-2021 įpareigojo Tarnybą priimti motyvuotą sprendimą ir pagrįsti, kokiais įstatymais, dalimi, punktais vadovaujasi, priimdama sprendimą. Pareiškėjos teigimu, Įsakymas paremtas abstrakčiai nurodant Užimtumo įstatymo 47 straipsnį bei eilę poįstatyminių aktų ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims aprašo (toliau – ir Paslaugų teikimo aprašas) 85.5 papunktį. Pareiškėja darė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo jos Paraiška neįtraukta į atrinktų paraiškų sąrašą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog Komisija neteisingai įvertino Paraiškos kokybės vertinimo formos 4 kriterijų „Asmens turimos darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitiktis steigiamai darbo vietai“, t. y. už šį kriterijų neskyrė balų. Atsakovas paaiškino, kad šiuo atveju, vertinant 4-tajį kriterijų, Komisija išanalizavo Sodros duomenis ir pareiškėjos pateiktus dokumentus prie Paraiškos. Tikslindama Paraišką, pareiškėja pateikė dokumentą – V. S. personalinės įmonės „Ravida“ pažymą (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad ji, 1999–2004 metais dirbdama įmonėje „Ravida“, vairavo įmonei priklausantį automobilį WV Jetta, vykdė prekių tiekimo bei kitus su įmonės veikla susietus uždavinius. Atsakovas pažymėjo, kad, išanalizavus Sodros duomenis, nėra aišku, kokias pareigas atliko pareiškėja minėtoje įmonėje, Pažymoje taip pat nėra nurodytos pareiškėjos pareigos, nepateikta darbo sutarties kopija, kuri patvirtintų Pažymoje nurodytas aplinkybes. Pažymoje teigiama, kad „dirbdama įmonėje, vairavo automobilį“, bet tai nėra tas pats, kas „dirbo vairuotoju (vairuotojo pareigose)“. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja Komisijai nepateikė jokių kitų dokumentų, įrodančių vairuotojo darbo patirtį.

6. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginio, kad ji turi 22 metų lengvojo automobilio darbo stažą, kadangi jai vairuotojo pažymėjimas išduotas 1998 m. rugpjūčio 6 d., atsakovas nurodė, kad vairuotojo teisių turėjimas suteikia asmeniui tik teisę vairuoti automobilį, tačiau tai nėra darbo patirties savarankiško užimtumo rėmimo priemonė paraiškų vertinimo prasme, kaip steigiamos automobilio vairuotojo darbo vietos, įrodymas. Atsakovas pažymėjo, kad kriterijaus „Asmens turimos darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitiktis steigiamai darbo vietai“ vertinimas Paraiškos atžvilgiu ir reikalavimai, nurodyti specialiuose teisės aktuose, norint gauti specialų leidimą užsiimti keleivių vežimo už atlygį paslauga (taksi veikla) – yra du skirtingi dalykai, todėl skunde nurodyti pareiškėjos argumentai, kuriais reikalavimus vežimo už atlygį paslaugai (taksi veiklai) vykdyti ji prilygina darbo patirčiai Paraiškos vertinimo prasme, nėra teisingi. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atitinkamų balų gavimui pareiškėja turi turėti ne vairuotojo, kaip eismo dalyvio, įgūdžių, o automobilio vairuotojo, kaip profesijos, darbo patirties.

7. Atsakovas paaiškino, kad savarankiško užimtumo rėmimas yra konkursas, todėl Paslaugų teikimo aprašo 25 priede nurodytas kriterijus vertinamas būtent asmens turimos darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitikties steigiamos darbo vietos atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba įvertino ne tai, ar pareiškėja turi teisę apskritai vairuoti taksi automobilį, o ar pareiškėja turi ilgesnės nei vienerių metų darbo patirties, kuri atitinka jos steigiamą darbo vietą.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Aprašo 25 priedo reikalavimas prieštarauja Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Atsakovo teigimu, asmenys, dalyvaujantys savarankiško užimtumo rėmimo priemonėje, norėdami įkurti sau darbo vietą, privalo įsteigti labai mažą įmonę, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, tačiau paraiškų vertinimo kriterijai, kurie numatyti Paslaugų teikimo apraše, nustatyti tam, kad būtų tinkamai sureguliuotas šios priemonės paramos teikimas, nes valstybė, įgyvendindama užimtumo rėmimo politiką, privalo nustatyti tam tikras taisykles ir sureguliuoti valstybės teikiamą paramą taip, kad ji atitiktų kiekvienos užimtumo rėmimo priemonės tikslus.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Paraiškos pateikimas savaime nereiškia, jog ji bus finansuojama. Atsakovo teigimu, pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neįrodė savo, kaip lengvojo automobilio vairuotojos, darbo patirties. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, įvykdė visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – tiksliai, aiškiai, pakankamai ir išsamiai nurodė teisinį pagrindą, išdėstė faktines aplinkybes, argumentus, apskundimo tvarką, informuodama pareiškėją apie priimtą sprendimą, pridėjo reikiamus priedus, t. y. Tarnyba, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1097-821/2021 ir priimdama naują sprendimą, įvykdė visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, įvertindama priežastis ir nustatydama visas faktines aplinkybes dėl Paraiškos neįtraukimo į Departamento savarankiško užimtumo rėmimo finansuojamų paraiškų sąrašą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

11. Teismas nustatė, kad Tarnyba paskelbė savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atranką. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 17 d. Tarnybai pateikė Paraišką, kurioje nurodė, kad planuoja steigti individualią įmonę, kurios pagrindinė veiklą būtų taksi veikla. Steigiama darbo vieta – lengvojo automobilio vairuotojas (832202). Komisija 2020 m. rugsėjo 8 d. posėdyje atliko pareiškėjos savarankiško užimtumo rėmimo priemonės paraiškų atitikties Apraše nustatytiems reikalavimams vertinimą. Komisijos siūlymu Departamentas 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu pareiškėjos paprašė patikslinti Paraiškos neatitikimus ir pašalinti nustatytus trūkumus. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė Tarnybai Paraišką patikslinančius dokumentus. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. SD(19.1)-10602 (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodyta, kad, įvertinus pateiktą Paraišką pagal Paslaugų teikimo apraše nustatytus kriterijus, nustatyta, jog Paraiška nesurinko 35 Paraiškos pereinamųjų balų, todėl, vadovaujantis Paslaugų teikimo aprašo 85.5 punktu, ji neįtraukta į atrinktų paraiškų sąrašą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą ir prašė jį panaikinti bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti Paraišką bei spręsti dėl jos įtraukimo į atrinktų paraiškų sąrašą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-1097-821/2021, kuriuo pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Tarnybos Sprendimą, kadangi jis neatitiko Sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, ir įpareigojo pareiškėjos Paraišką išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą. Komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą, iš naujo įvertino pareiškėjos Paraišką ir pasiūlė Departamento direktoriui neįtraukti Paraiškos į atrinktų savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų sąrašą.

13. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsniu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 47 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu, 47 straipsnio 4 dalimi, 44 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 53, 59, 63, 64 punktais, Paslaugų teikimo aprašo 85 punktu, nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja patenka į bedarbių grupę, kuriai gali būti mokama subsidija pagal Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Iš byloje pateikto Komisijos atlikto Savarankiško užėmimo rėmimo paraiškos vertinimo pagal nustatytus kriterijus duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjos pateikta Paraiška buvo įvertinta 21 balu. Pareiškėja iš esmės nesutinka su Paraiškos įvertinimu pagal 4 kriterijų.

14. Teismas nustatė, kad pagal 4 kriterijų (asmens turimos darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitiktis steigiamai darbo vietai) Komisija Paraišką įvertino 0 balų (neatitinka). Pareiškėja turimai darbo patirčiai pagrįsti pateikė V. S. personalinės įmonės „Ravida“ pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėja 1999–2004 metais dirbo įmonėje „Ravida“, vairavo įmonei priklausantį automobilį WV Jetta, vykdė prekių tiekimo bei kitas su įmonės veikla susietus uždavinius. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1999–2004 m., dirbdama įmonėje „Ravida“, du metus buvo vaiko priežiūros atostogose, laikotarpiu nuo 1999 m. gegužės 3 d. iki 2000 m. birželio 30 d., 2002 m. lapkričio 21 d. – 2003 m. sausio 31 d. dirbo pagal verslo liudijimą, o laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 14 d. iki 2002 m. spalio 16 d. buvo neapmokamose atostogose. Kiti duomenys patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2018 m. buvo neapmokamose atostogose ir nedirbo.

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad ji turi 22 metų lengvojo automobilio darbo stažą, nes jai vairuotojo pažymėjimas išduotas 1998 m. rugpjūčio 6 d., pažymėjo, kad Departamentas pagrįstai teigia, jog vairuotojo teisių turėjimas suteikia asmeniui tik teisę vairuoti automobilį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina darbo patirties savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų vertinimo kontekste, t. y. steigiamos automobilio vairuotojo darbo vietos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (profesijos kodas 832202) pateiktuose aprašymuose yra nurodyta, kad vairuotojo darbo funkcijas apima ne tik automobilio vairavimą, bet ir kitas funkcijas, todėl teismas sprendė, kad vairuotojo darbo patirtis vertintina šių darbinių funkcijų apimtyje, ir darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai vertino ne vairuotojo, kaip eismo dalyvio, įgūdžių turėjimą, bet automobilio vairuotojo, kaip profesijos, darbo patirtį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neneigia, jog dokumentų, kurie pagrįstų automobilio vairuoto, kaip profesijos, darbo patirties, nepateikė, nors atsakovas 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu paprašė pateikti dokumentus, įrodančius darbo patirtį arba kompetencijas atlikti darbo funkcijas numatomoje steigti darbo vietoje.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja plačiau nedetalizuoja savo teiginių, jog Užimtumo rėmimo aprašo 25 priedo reikalavimas prieštarauja Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Teismas nurodė, kad savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų vertinimo kriterijai nustatyti Paslaugų teikimo apraše, kurie būtini siekiant reguliuoti valstybės teikiamą paramą. Pareiškėjos pastebėjimai, kad asmuo, siekdamas gauti paramą, privalo išmanyti eilę teisės aktų arba pasitelkti tarpininkus, teismo vertinimu, nėra reikšmingi, nes būtent pats asmuo turi nuspręsti kaip realizuos savo teises į pretenduojamą paramą.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad, nors teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu įpareigojo Tarnybą priimti motyvuotą sprendimą, tačiau Tarnyba to nepadarė, o tik abstrakčiai nurodė Užimtumo įstatymo 47 straipsnį bei eilę poįstatyminių teisės aktų. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi ir pažymėjo, kad Įsakyme nurodytas Paraiškos neįtraukimo į finansuojamų savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų sąrašą teisinis pagrindas, t. y. Aprašo 64 punktas, Paslaugų teikimo aprašo 85.5 papunktis, detalizuotos Paraiškos neįtraukimo į finansuojamų savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų sąrašą faktinės aplinkybės, t. y. patvirtintas pridedamas sąrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos Paraiška neįtraukta į Departamento 2020 metų finansuojamų savarankiško užimtumo rėmimo projektų sąrašą, nes nesurinko 35 pereinamųjų balų, o surinko tik 21 balą. Šiame įsakyme taip pat nurodyta pareiškėjos informavimo tvarka apie priimtą sprendimą, šio įsakymo apskundimo tvarka, Įsakyme atskirai nustatyta, jog pareiškėja būtų informuota ir atskiru raštu, kuriame būtų nurodytas priimto sprendimo teisinis pagrindas, priežastis ir apskundimo tvarka. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.

III. 18. Pareiškėja J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti Paraišką ir priimti sprendimą dėl paramos skyrimo, atitinkantį Užimtumo rėmimo įstatymą, Kelių transporto kodeksą ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.

19. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, paaiškina, kad yra ilgalaikė bedarbė ir norėjo dalyvauti Tarnybos įgyvendinamame Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame projekte „Būk verslus“. Pareiškėja nurodo, kad tikėjosi, jog jos Paraiška surinks 36 balus. Pareiškėja nesutinka su Paraiškos vertinimo pagal nustatytus kriterijus (Paraiškos kokybės vertinimo forma) 4 punkto vertinimu ir nurodo, kad jos, kaip lengvojo automobilio vairuotojos, patirtis ir gebėjimai turėjo būti vertinami 15 balų. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Paraiškos prieduose yra jos vairuotojo pažymėjimo kopija, kuriame yra ne tik informacija, kad ji turi B vairuotojo kategoriją, bet ir nurodyta išdavimo data – 1998 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėja nurodo, kad lengvojo automobilio vairuotojo stažas skaičiuojamas nuo teisių vairuoti automobilį gavimo dienos arba prarandamas ar sustabdomas nuo atitinkamos dienos, kada prarandama ar sustabdoma teisė vairuoti transporto priemonę. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teisę vairuoti taksi automobilį turi asmenys, turintys dvejų metų vairavimo stažą (Keleivių vežimo už atlygį taisyklės), ir daro išvadą, kad ji turi 22 metų lengvojo automobilio stažą. Pareiškėja pažymi, kad Paslaugų teikimo apraše nėra nurodyta, jog tai turi būti tik samdomo darbo patirtis, už kurią gaunamas atlygis. Tapti taksi vairuotoju Lietuvos Respublikos teisės aktais yra nustatytas dvejų metų trukmės lengvojo automobilio vairuotojo stažas. Pareiškėja vadovaujasi Kelių transporto kodekso 82 straipsnio 12 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2.53 straipsniu ir daro išvadą, kad lengvojo vairuotojo stažas (patirtis) skaičiuojamas nuo teisių vairuoti transporto priemonę įgijimo dienos. Todėl jos, kaip lengvojo automobilio vairuotojos, patirtis leidžia gauti atitinkamus leidimus verstis taksi veikla be jokių apribojimų. Pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai vertino teisės aktus ir pateiktus byloje įrodymus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

20. Pareiškėja nurodo, kad sudaryta paramos skyrimo tvarka prieštarauja Užimtumo rėmimo įstatyme numatytiems reikalavimams, nes asmuo, siekiantis paramos, vertinamas du kartus: paraiškų atitikties Apraše numatytiems reikalavimams bei pagal savarankiško užimtumo rėmimo nustatytus paraiškos vertinimo kriterijus. Pareiškėjos teigimu, Paslaugų teikimo aprašo 25 priede potencialiems paramos gavėjams numatomi nauji reikalavimai, nors tokios teisės atsakovui Užimtumo rėmimo įstatymas nesuteikia.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir vertino visas ginčo aplinkybes, reikšmingas sprendimo priėmimui. Atsakovas akcentuoja, kad vairuotojo pažymėjimo turėjimas suteikia asmeniui tik teisę vairuoti automobilį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina darbo patirties savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų vertinimo kontekste, steigiant automobilio vairuotojo darbo vietą. Atsakovas paaiškina, kad Tarnyba, nagrinėdama Paraišką, nevertino ir netaikė nei Keleivių vežimo už atlygį taisyklių, nei Kelių transporto kodekso, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kadangi šių teisės aktų reguliavimo sritis nėra susijusi su savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų vertinimu ir nagrinėjimu. Atsakovas pabrėžia, kad savarankiško užimtumo rėmimas yra konkursas, t. y. pats Paraiškos pateikimas savaime nereiškia, kad Paraiška bus finansuojama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos 2021 m. kovo 21 d. sprendimo, įforminto Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V1(19.1)-1623 , kuriuo buvo iš esmės atsisakyta pareiškėjai teikti paramą naujai darbo vietai steigti, teisėtumo ir pagrįstumo. Antrasis pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti Užimtumo tarnybą iš naujo išnagrinėti jos paraišką – yra išvestinis iš pirmojo ir galėtų būti tenkinamas tik patenkinus pirmąjį reikalavimą.

24. Pareiškėja, manydama, jog Užimtumo tarnyba nepagrįstai nusprendė neteikti jai paramos darbo vietai steigti, nes neskyrė balų už turimą vairuotojo darbo patirtį, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Pastarasis atmetė pareiškėjos skundą, pripažinęs, jog Užimtumo tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis ir teisėtai bei pagrįstai neįtraukė pareiškėjos paraiškos į paraiškų, kurioms teikiama parama naujos darbo vietoms steigti, sąrašą.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėja kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tinkamo įrodymų vertinimo ir aktualių teisės normų taikymo aspektais bei nesutinka su Užimtumo tarnybos ir teismo pateiktu jos turimos automobilio vairuotojo patirties skaičiavimu.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Ginčui spręsti aktualios teisės normos yra šios: Užimtumo įstatymo 47 straipsnis, kuris nustato, jog savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau (Užimtumo įstatymo 47 str. 1 d.); savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai asmenys darbo vietas sau pirmą kartą steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (Užimtumo įstatymo 47 str. 2 d. 1 p.); subsidija darbo vietai steigti mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai (Užimtumo įstatymo 47 str. 3 d. 1 p.). Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 1–16 punktuose nurodyti darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi asmenys, iš jų – ir 6 punkte nurodyti bedarbiai virš 45 metų.

28. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra bedarbė, virš 45 metų, pirmą kartą sau steigianti darbo vietą individualioje įmonėje, taigi jos paraiška atitiko Užimtumo įstatymo 47 straipsnyje nurodytus reikalavimus bei galėjo būti vertinama pagal Paslaugų teikimo apraše nustatytus atitikties vertinimo kriterijus.

29. Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 63 punktas numatė, kad pateiktos paraiškos vertinamos pagal Paslaugų teikimo aprašo 25 priede nurodytus aštuonis kriterijus. Šio vertinimo metu pareiškėjos paraiška buvo įvertinta 21 balu, nesurinko 35 balų sumos, reikalingos, jog paraiška patektų į sąrašą paraiškų, kurioms teikiama parama. Tokį įvertinimą iš esmės lėmė pareiškėjos paraiškos įvertinimas pagal 4 kriterijų (asmens turimos darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitiktis steigiamai darbo vietai) – 0 balų. Dėl kitų septynių kriterijų įvertinimo pareiškėja pretenzijų Užimtumo tarybai neturi.

30. Byloje nustatyta, jog pareiškėja nuo 1998 m. turi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemonę, tačiau nėra pateikta objektyvių duomenų, kad ji iki šiol ilgiau nei vienerius metus yra dirbusi vairuotojo darbą. V. S. personalinės įmonės „Ravida“ pažyma, atsižvelgiant į kitus duomenis apie pareiškėjos veiklą ir užsiėmimus 2000-2004 metais, nėra pakankamas įrodymas darbo vairuotoju patirčiai patvirtinti. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina pagrįsta atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien teisės vairuoti lengvajį automobilį turėjimas nepatvirtina realios vairuotojo darbo patirties. Pareiškėjai nepateikus duomenų apie tai, kad ji yra vairavusi transporto priemonę kaip samdoma darbuotoja ar kaip individualia veikla užsiimantis asmuo, jos paraiška šiuo aspektu pagrįstai įvertinta 0 balų.

31. Pareiškėja savo poziciją argumentavo ir kitų teisės aktų, kaip antai Kelių transporto kodekso ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, tačiau pažymėtina, kad šie teisės aktai skirti reguliuoti kitus teisinius santykius, nei susiklostę nagrinėjamoje byloje. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neteigė, jog pareiškėja neturi teisės vairuoti taksi automobilio ar kad jos vairavimo stažas yra mažesnis nei būtina. Tačiau Užimtumo rėmimo įstatymas reglamentuoja teisinius santykius užimtumo srityje, kuri glaudžiai susijusi su darbo santykiais, todėl šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai gali nustatyti asmeniui, norinčiam gauti valstybės subsidiją darbo vietai steigti, reikalavimus susijusius su būtent vairuotojo darbo patirties turėjimu. Tuo tarpu Kelių transporto kodekse bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojama sąvoka:vairuotojo stažas“ yra skirta ne vairuotojo darbo patirčiai apibrėžti, o atskirti pradedančius vairuotojus bei jiems taikomus ribojimus nuo asmenų, kurie turi teisę vairuoti transporto priemonę ilgesnį laiką nei dveji metai.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje aiškinama, kad lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Kita vertus, lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip savo aktuose (inter alia (be kita ko, įskaitant) 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose) ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Konstatuota ir tai, kad tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra prielaidų Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 6 punkto ir 47 straipsnio 1–3 dalių nuostatas aiškinti taip, kad asmenų, kuriems subsidija darbo vietai steigti mokama, ratas būtų išplėstas. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas, numatydamas savarankiško užimtumo rėmimo atvejus ir formas, teisėtai ir pagrįstai apibrėžė asmenų, galinčių pretenduoti į subsidijas darbo vietoms steigti, ratą bei nustatė eilę sąlygų, kurias šie asmenys bei jų steigiamos įmonės turi atitikti. Konstitucijos 52 straipsnis, jos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, konstituciniai valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principai suponuoja tai, kad socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį gali lemti įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės, poreikis užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, ūkio tvarumą ir plėtrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimas). Dėl šių veiksnių įstatymų leidėjo diskrecija pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis yra itin plati. Plečiamas Užimtumo įstatymo 47 ir 25 straipsnių nuostatų aiškinimas pažeistų esminius socialinės apsaugos principus bei suteiktų galimybę asmenims piktnaudžiauti socialine parama.

34. Pažymėtina, kad panašios pozicijos dėl šių teisės normų aiškinimo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3468-624/2020; 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-73-624-2022).

35. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius