2019-07-17 Nr. AB-14452-3-66-3-00073-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5041-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00073-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecitui Zenginui (Abdulmecit Zengin),

Irako Respublikos piliečiui K. H. F. (K. H. F.),

užsieniečio atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. H. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (teisių perėmėjas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) teikimą dėl K. H. F. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Valdyba) 2019 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydama sulaikyti Irako Respublikos pilietį K. H. F. (toliau – ir užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) 3 mėnesiams, iki pastarasis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Valdyba apžvelgė K. H. F. sulaikymo 2016 m. kovo 19 d. pasienio kontrolės punkte su įtariamai suklastotais dokumentais, kardomosios priemonės – suėmimo jam skyrimo, baudžiamosios atsakomybės jam taikymo (81 para arešto už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo, alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų skyrimo aplinkybes ir pažymėjo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) užsieniečio atžvilgiu 2016 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-116 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) LR nesuteikimo ir išsiuntimo iš LR į Irako Respubliką“. Departamentas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (15/6-9)25PR-34 leido K. H. F. apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, o Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu pakeitė užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir įpareigojo jį kiekvieną antradienį nuo 10 val. iki 12 val. atvykti į teritorinę policijos įstaigą – Valdybą. Departamentas 2018 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-27 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) LR nesuteikimo ir išsiuntimo iš LR į Irako Respubliką“, kuriuo Valdybai pavesta vykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, taip pat uždrausta užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šis Departamento sprendimas buvo teismo paliktas nepakeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5384-525/2018).

3. Valdyba atkreipė dėmesį į tai, kad K. H. F. neturi galiojančio asmens dokumento ir atsisako atlikti Irako Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. vasario 5 d. rašte siūlomus veiksmus, t. y. sumokėti mokestį ir asmeniškai atvykti atsiimti kelionės dokumentą, nurodydamas, kad jis nesikreips į minėtą ambasadą tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką (Valdyboje gauta K. H. F. 2019 m. kovo 7 d. prašymo Departamentui „Dėl teisės kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti jam atvykti į LR laiką“ kopija). Ambasada 2019 m. balandžio 10 d. rašte pakartotinai patvirtino, jog K. H. F. gali būti išduotas kelionės dokumentas tik gavus jo raštišką prašymą, kuriame jis pareikš norą grįžti į Irako Respubliką, vaizdo skambutį arba telefono skambutį, kuris leistų konsului tiesiogiai su juo pasikalbėti, jei nėra galimybės užsienietį atvežti į Lenkijos Respubliką, priešingu atveju Ambasada negali garantuoti, kad užsienietis bus įleistas į šalį su Europos kelionės dokumentu. Be to, Valdyba 2019 m. birželio 4 d. gavo K. H. F. prašymą sustabdyti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo procedūrą, atsižvelgti į tai, kad ši procedūra objektyviai negalima dėl priežasčių, numatytų Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalies 4 punkte, bei kreiptis į Departamentą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo.

4. Valdybos vertinimu, K. H. F. teiginiai, kad jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietus ir kt.), yra niekiniai, kadangi pats užsienietis nebendradarbiauja su Valdyba, siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, t. y. atsisako imtis aktyvių veiksmų, siekiant gauti asmens dokumentą, dėl ko išsiutimo procedūra gali užtrukti. Valdyba nenustatė jokių kitų kliūčių išsiuntimo procedūrai vykdyti. Be to, Ambasada nepateikė jokių duomenų apie atsisakymą priimti užsienietį kilmės šalyje. Valdybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad K. H. F. neturi galiojančio kelionės dokumento, Lietuvos Respublikos teritorijoje padarė nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), jis privalo būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, be to, yra tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis išvyks iš Lietuvos ir taip dar kartą pažeis valstybės įstatymus.

5. K. H. F. nesutiko su Valdybos teikimu, prašė paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

6. K. H. F. paaiškino, kad jis neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, su savo sutuoktine gyvena jai priklausančiame bute, tvirtino neketinantis slėptis.

II. 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu tenkino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti K. H. F. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., iki jam bus išduotas grįžimo dokumentas ir pastarasis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas pažymėjo, kad nesant priešingai įrodančių dokumentų, K. H. F. buvimas Lietuvos Respublikoje šiuo metu laikomas neteisėtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. H. F. socialinių, ekonominių ir kitų ryšių, oficialaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi, taip pat neturi galiojančio kelionės dokumento, konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip dar kartą pažeisdamas įstatymus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Valdyba informavo užsienietį apie galimybę gauti kelionės dokumentą, pateikus raštišką sutikimą, tačiau jis atsisakė vykdyti Ambasados sąlygas – sumokėti mokestį bei asmeniškai atvykti atsiimti kelionės dokumentą. Be to, teismas akcentavo, jog K. H. F. teiginiai ir pateikti dokumentai, jog jis turi sutuoktinę ir gyvenamąją vietą, patvirtina tik tai, jog jis turi socialinį statusą bei nuolatinę gyvenamąją vietą, bet nepaneigia jo pareigos būti Lietuvoje su galiojančiais asmens dokumentais. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad K. H. F. šiuo metu neturi galiojančio kelionės dokumento, Lietuvos Respublikos teritorijoje padarė nusikalstamą veiką, yra priimtas sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo jam taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, o Valdybos teikimas yra tenkintinas.

III. 9. K. H. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimo; netenkinus prašymo konstatuoti nesant sulaikymo pagrindų, pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti nustatytu laiku periodiškai atvykti į teritorinę policijos įstaigą.

10. K. H. F. nuomone, jis nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, kad gali išvykti iš Lietuvos, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra, o skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas vien prielaidomis. Pažymi, kad jis Lietuvos Respublikoje reziduoja nuo 2016 m. kovo 19 d., alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo terminas jam pratęstas 5 kartus, o 2017 m. lapkričio 10 d. teismo sprendimu ši alternatyvi sulaikymui priemonė pakeista į kitą – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą. K. H. F. nuo pat buvimo Lietuvoje pradžios nepažeidė teisės aktų, po neigiamų teismų sprendimų byloje dėl prieglobsčio jam suteikimo netrukdė, nevengė ir nesislėpė nuo kompetentingų valdžios institucijų. 2018 m. vasario 11 d. pasibaigus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminui, užsienietis ir toliau kiekvieną antradienį vykdavo į teritorinę policijos įstaigą – Valdybą, t. y. daugiau nei metus nuo termino pasibaigimo savanoriškai nustatytu laiku periodiškai atvykdavo ir registruodavosi Valdyboje.

11. K. H. F. tvirtina, kad jo atsisakymas pateikti prašymą, išreiškiant norą grįžti į Iraką, negali būti traktuojamas kaip nebendradarbiavimas su valstybės įstaigomis, kadangi jis naudojasi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2008/15/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva Nr. 2008/15/EB) ir nacionaliniuose teisės aktuose numatyta galimybe ginti savo teises kreipiantis į kompetentingas institucijas dėl draudimo atvykti termino sutrumpinimo ar panaikinimo neišvykus iš šalies. Paaiškina, kad tam, jog galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, asmuo negali būti įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, K. H. F. Departamentui pateikė motyvuotą prašymą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpinimo iki 3 mėnesių arba duomenų išbraukimo iš nacionalinio užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo. Departamentas 2019 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (15/6-2)10K-21293 netenkino šio prašymo, dėl pastarojo administracinio akto pagrįstumo vyksta ginčas teisme (administracinės bylos Nr. eI-3790-764/2019). K. H. F., bendradarbiaudamas su Departamentu ir Valdyba, pateikė prašymą dėl sprendimo jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo, taip pat savalaikiai informuoja apie teikiamus prašymus bei procesus, periodiškai registruojasi Valdyboje. K. H. F. vertinimu, dėl šių priežasčių jo sulaikymas nėra proporcingas siekiamiems tikslams, o teismas net nesvarstė galimybės jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nevertino jo argumentų apie tokios alternatyvios priemonės taikymu sutaupomus valstybės kaštus, pateiktų įrodymų apie jo sutuoktinės įsipareigojimą jį išlaikyti, juo rūpintis bei užtikrinti gyvenamąją vietą ir kt.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba nuo 2019 m. liepos 1 d. buvo panaikinta, 2019 m. liepos 9 d. nutartimi Valdybą pakeitė jos teisių perėmėju Departamentu.

13. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; vadovaudamasis Įstatymo 116 ir 117 straipsniais bei tarp Departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 11 d. sudarytu susitarimu dėl bendradarbiavimo neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės srityse Nr. 8-30/(15/2-1)7K-19 priedo 14 punktu, prašo Departamentą pakeisti į Tarnybą, o, netenkinus šio prašymo, Tarnybą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Irako Respublikos piliečio K. H. F. sulaikymo Centre.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pastarąją teisės normą, yra ne kartą pažymėjęs, kad užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2018 m. liepos 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5006-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

17. Užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išdėstyti Įstatymo 113 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valdyba, teikimu prašydama sulaikyti K. H. F., ir pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tokį teikimą tenkinti, rėmėsi skirtingais Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, kuriems esant užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas. Byloje nėra ginčo, kad K.

H. F. nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, besinaudojantis laisvo asmenų judėjimo teise pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Nors Valdyba teikimu prašė sulaikyti K. H. F. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu – kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko, pirmosios instancijos teismas sulaikymą užsieniečiui skyrė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Atsižvelgiant į tai, kad K. H. F. buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir joje gyvena nuo 2016 m. kovo 19 d., teikime nurodytas sulaikymo pagrindas pagrįstai laikytas netinkamu. Šiame kontekste pastebėtinas ir kitas užsieniečio sulaikymo pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte – kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (šiuo atveju būtent ir buvo priimtas toks sprendimas, t. y.

Departamento 2018 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. (15/6-9)12PR-27, kuriuo nuspręsta, be kita ko, nesuteikti K. H. F. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), o įsigaliojus šiam sprendimui ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui vykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos;

Centro byla, b. l. 5–9).

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

19. Remiantis Valdybos pateiktais duomenimis ir dokumentais, kurių atitikimo tikrovei užsienietis neginčijo, K. H. F. kartu su kitais Irako Respublikos piliečiais 2016 m. kovo 19 d. buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, siekdamas išvykti į Londoną, kai Tarnybos pareigūnams, atliekantiems dokumentų patikrą, pateikė ir taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – Graikijos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 20 d. nutartimi užsieniečiui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri panaikinta Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu tenkino Tarnybos teikimą ir sulaikė K. H. F. Centre trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei iki bus nustatyta jo teisinės padėtis Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu užsienietis buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – 81 para arešto (galutinė bausmė – 54 paros arešto). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjui skirtas sulaikymas buvo pakeistas alternatyvia sulaikymui priemone – apgyvendinimu Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. Šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas teismų sprendimais buvo pratęsiamas iki 2017 m. lapkričio 10 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Departamento 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (15/6-9)25PR-34, kuriuo K. H. F. leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu pakeitė alternatyvią sulaikymui priemonę į įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 10 iki 12 val. atvykti į teritorinę policijos įstaigą, iki 2018 m. vasario 11 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vėliau užsieniečiui būtų buvęs taikytas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė.

20. Prieglobsčio suteikimo K. H. F. klausimo nagrinėjimas buvo užbaigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi, minėtas Departamento 2018 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. (15/6-9)12PR-27 liko galioti. Valdyba, siekdama įvykdyti įpareigojimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos ir atsižvelgdama į tai, kad jis neturi galiojančio asmens dokumento, 2019 m. sausio 2 d. kreipėsi į Irako Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje, prašydama išduoti grįžimo pažymėjimą ir kitus būtinus dokumentus K.

H. F. grįžimui į Irako Respubliką. Ambasada 2019 m. sausio 28 d. rašte paaiškino galinti išduoti tik laikiną kelionės dokumentą, gavusi raštišką Irako piliečio, pageidaujančio grįžti į Iraką, prašymą ir identifikavusi jo Irako pilietybę arba vaizdo skambučio metu, arba susitikus asmeniškai Ambasadoje, taip pat nurodė būtinus pateikti dokumentus bei mokėtiną mokestį už kelionės dokumentų išdavimą. Užsienietis Departamentui pateikė 2019 m. kovo 7 d. prašymą, prašydamas išbraukti jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo arba sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki trijų mėnesių.

Užsienietis apie šį prašymą Departamentui Valdybą informavo 2019 m. kovo 21 d. paaiškinimu, kuriame papildomai teigė, jog jis nenori skirtis su Lietuvoje sukurta šeima ir todėl nesikreips į Ambasadą tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo. Ambasada 2019 m. balandžio 10 d. rašte, atsakydama į pakartotinį Valdybos kreipimąsi, nurodė, kad ji laikinus kelionės dokumentus užsieniečiui gali išduoti tik gavusi rašytinį jo prašymą, kuriame nurodyta, jog jis pageidauja sugrįžti į Iraką, arba bent vaizdo skambutį ar telefono skambutį, leidžiantį konsului su juo pasikalbėti asmeniškai, jei nėra galimybės jį atgabenti į Lenkiją; jei užsienietis bus priverstas grįžti į Iraką su Europos kelionės dokumentu, Ambasada negali garantuoti, kad Irako oro uosto administracija įsileis jį su tokiu dokumentu, todėl Ambasada dėl šio klausimo kreipsis į suinteresuotas Irako institucijas.

Departamentas 2019 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (15/6-2)10K-21293 atsisakė tenkinti šį prašymą, šiuo metu dėl pastarojo rašto vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. K. H. F. 2019 m. birželio 3 d. prašymu Valdybos prašė sustabdyti sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą, teigdamas, kad išsiuntimo procedūra objektyviai negalima (ir ji šiuo metu nėra vykdoma) dėl priežasčių, numatytų Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 4 punkte („jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita)“).

21. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl K. H. F. sulaikymo Centre proporcingumo, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog po jo sulaikymo 2016 m. kovo 19 d. užsienietis Lietuvos Respublikoje būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus (išskyrus neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje), pažeidęs jam skirtų alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygas. Priešingai, užsienietis teigia ir Departamentas neginčija, kad užsienietis po alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo nustatytu laiku periodiškai atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą taikymo termino pabaigos ir toliau periodiškai atvykdavo į paskirtą teritorinę policijos įstaigą – Valdybą. Be to, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog K. H. F. neturi socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, šių aplinkybių plačiau nesiaiškino. Pastebėtina, jog užsienietis tiek teismui, tiek kitoms valstybėms įstaigoms ne kartą nurodė ir pateikė su tuo susijusius dokumentus, jog jis yra sukūręs šeiminius santykius su Lietuvos Respublikos piliete A. P.: pora susipažino 2016 metais, K. H. F., net ir gyvendamas Centre, lankydavosi pas A. P., o 2017 m. lapkričio 10 d. jie pradėjo gyventi kartu jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė 2018 m. birželio 27 d. (žr., pvz., užsieniečio 2019 m. kovo 7 d. prašymą, b. l. 65–67; Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. birželio 27 d. santuokos sudarymo įrašą, b. l. 88; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. lapkričio 7 d. išrašą, b. l. 90–91; A. P. 2019 m. birželio 25 d. prašymą, kuriame ji teismui nurodė, be kita ko, įsipareigojanti toliau užtikrinti gyvenamąją vietą, rūpintis bei materialiai aprūpinti savo sutuoktinį, b. l. 94). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp K. H. F. ir A. P. susiklostę santykiai savo turiniu realiai nėra šeiminiai, kad jie kartu negyvena nurodytu adresu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismo posėdyje Departamento atstovė nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu užsieniečio sulaikymas Centre sudarys palankesnes sąlygas, pagreitins užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą.

22. Kita vertus, teisėjų kolegija negali neatsižvelgti į tai, kad K. H. F. buvo sulaikytas vykdamas tranzitu per Lietuvą su žinomai suklastotais dokumentais, jis imasi visų (teisėtų) priemonių užkirsti kelią Departamento 2018 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (15/6-9)12PR-27 vykdymui ar bent šio sprendimo vykdymui visa apimtimi. Aplinkybė, kad užsienietis anksčiau yra ėmęsis žinomai neteisėtų priemonių judėti Šengeno erdvėje, sudaro pagrindą laikyti, kad manydamas, jog yra išnaudojęs visas teisėtas priemones likti Lietuvos Respublikoje, jis gali vėl imtis neteisėtų priemonių.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės neleidžia K. H. F. atžvilgiu panaikinti visas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės priemones, tačiau šiuo metu nėra teisinių ir faktinių prielaidų sulaikymo Centre jam taikymą pripažinti proporcingu siekiamiems tikslams. Atsižvelgdama į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai (byloje nėra priešingai teigiančių duomenų), bei kitas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą, teisėjų kolegija iš dalies nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, nusprendžia skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir, vadovaudamasi Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. liepos 1 d.), skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

K. H. F. (K. H. F.) apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti, t. y. K. H. F. vietoj sulaikymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti kiekvieną antradienį nuo 10 iki 12 valandos atvykti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė