586ef357-904b-46be-8f7c-a7eb3cc30eec · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-14-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05055-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės L. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

D. ieÅ¡kinį atsakovei L. V. dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei L. V. reikalaudama priteisti iÅ¡ atsakovės šį turtÄ : baldų komplektÄ â€žKlasika“ –7 390 Lt; stalÄ su Å¡eÅ¡iomis kėdėmis – 1 300 Lt; integruotÄ indaplovę „FAGOR“ – 1 600 Lt; integruotÄ Å¡aldytuvÄ â€žFAGOR“ – 1 000 Lt; dvigulę lovÄ â€“ 2 000 Lt.

IeÅ¡kovė reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovės 13 290 Lt, bet ne baldus natÅ«roje dėl pareiÅ¡kime nurodytų priežasčių Nurodė, kad atsakovė 2008 m. pasinaudojusi tuo, kad turėjo ieÅ¡kovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktÄ , iÅ¡sivežė iÅ¡ buto baldų komplektÄ â€žKlasika“, už kurį mokėjo ieÅ¡kovės vyras iÅ¡ bendrų santuokinių pinigų. Atsakovės teigia, kad ji savo lėšomis mokėjusi UAB „Juodais alksnis“ už „Klasika“ komplekto padarymÄ .

Atsakovė iÅ¡ buto taip pat iÅ¡sivežė kitus minėtus baldus. Turtas buvo ieÅ¡kovei perklausančiame bute kaip sutuoktinių su G. B. bendra jungtinė nuosavybė. Šį faktÄ patvirtina notaro 2009-03-18 iÅ¡duotas „Nuosavybės teisės liudijimo“ 2 punktas. Tai patvirtina ir „Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ â€œ, iÅ¡duotas 2009-03-18. Kad Atsakovė L. V. iÅ¡vežė baldus iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini) patvirtino ji pati, apklausiama liudytoja 2009-03-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 7 policijos komisariato policijos Nusikaltimų tyrimų skyriuje.Atsakovė atsiliepime nurodė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinį atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovė ir mirusysis G. B. pažinojo vienas kitÄ nuo 2004-04-08. Kaip pora pradėjo vienas su kitu gyventi nuo 2004-06-08 atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apsigyvendami kartu buvo sutarę, kad gyvendami kartu rÅ«pinsis vienas kito turtu, jį prižiÅ«rės, iÅ¡laikys bei gerins, įsigys naujo turto. Sutinkamai su tuo, atsakovė ir mirusysis G. B. nuo 2004-06-08 gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį ir sudarė vienÄ Å¡eimÄ . Tokie santykiai tęsėsi iki pat G. B. mirties (2008-07-03).

Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovė negyveno su mirusiuoju G. B., nevedė bendro Å«kio ir jokių bendrų pajamų neturėjo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui buvo naudojami dažniausiai atsakovės pinigai. Taip iÅ¡ atsakovės lėšų buvo nupirktas virtuvės komplektas su įranga už 14 000 Lt, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimus dėl stalo su Å¡eÅ¡iomis kėdėmis, integruotos indaplovės, integruoto Å¡aldytuvo. Tai pagrindžia byloje pateikiama 2007-01-08 dienos PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 000258, kurios gavėjas yra atsakovė.

IeÅ¡kovė tik teigia, kad Å¡ie baldai jai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet nepateikia jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė ar G. B. bÅ«tų sumokėjęs už Å¡iuos baldus. Vien ta aplinkybė, kad baldai buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į juos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-09 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės baldų komplektÄ â€žKlasika“; stalÄ su Å¡eÅ¡iomis kėdėmis; integruojamÄ indaplovę „FAGOR“; integruojamÄ Å¡aldytuvÄ â€žFAGOR“; dvigulę lovÄ (pagal antstolio A.

B. faktinių aplinkybių konstatavimo 2011-11-15 protokolÄ ) bei įpareigojo atsakovę L. V. savo lėšomis pristatyti ieÅ¡kovei I. D. priklausančius baldus į jos nurodytÄ vietÄ . Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 2 514 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovės sutuoktinis ir atsakovė gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Lietuvos įstatymuose niekuomet nebuvo ir nėra įteisinta dvipatystė, todėl iÅ¡ ne teisės, negali atsirasti teisė. Atsakovės bendro Å«kio vedimas su santuokÄ Ä¯teisinusiu ir neiÅ¡situokusiu G. B. atsakovei nesukėlė ir Å¡iuo metu negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Kadangi ieÅ¡kovė I. D. buvo G. B. sutuoktinė, jos ir G. B. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir to įrodinėti nereikia. Pagal bylos medžiagÄ ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, butas kuriame gyveno atsakovė ir ieÅ¡kovės sutuoktinis (duomenys neskelbtini) yra santuokoje įgytas turtas.

Å iame bute esančius baldus po G. B. mirties iÅ¡sivežė atsakovė, nes ji turėjusi raktÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o baldus jai grÄ Å¾inti kaip įgytus santuokoje, o atsakovė teigia, kad baldai yra pirkti už jos lėšas. Atsakovė privalo įrodyti jog ieÅ¡kinyje iÅ¡varyti baldai yra jos asmeninė nuosavybė. Ä® bylÄ yra pateikti du raÅ¡ytiniai įrodymai apie ginčijamų baldų pirkimÄ â€“ G. B. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (b. l.

9) ir PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija GRV Nr. 000258 (b. l. 45). Nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ teismas taip pat prijungė civilinę bylÄ Nr. 2A-149-520/2010, kurioje L. V. buvo iÅ¡kėlusi ieÅ¡kinį I. D. ir kt. asmenims dėl skolos iÅ¡ įpėdinių priteisimo. Å ioje civilinėje byloje teismas pasisakė ir dėl ginčo baldų, todėl Å¡i teismo procesinio sprendimo dalis turi prejudicinę galiÄ . Civilinėje byloje Nr. 2A-149-520/2010 priimta Vilniaus apygardos teismo 2010-02-24 nutartis, kurioje be kita ko teismas sprendė klausimÄ dėl ginčijamų virtuvės baldų komplekto priteisimo, kuris yra ir Å¡ios, nagrinėjamos bylos dalyku.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iÅ¡ pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros GRV Nr. 000258 matyti, kad L. V., kaip pirkėja, R. K. IÄ® „Grėvė“ užsakė virtuvės baldų komplektÄ (4 127,13 Lt be PVM), stalÄ su kėdėmis (1 355,93 Lt be PVM), orkaitę, kaitlentę (1 794,07 be PVM), integruotÄ indaplovę (1 686,44 Lt be PVM), garų surinkėjÄ (415,25 Lt be PVM), integruotÄ Å¡aldytuvÄ (1 093,22 Lt be PVM), plautuvę (645,76 Lt be PVM), montavimo darbus (746,61 Lt be PVM) už 14 000 Lt.

PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta, kad prekes gavo L. V.. Ä®rodymų, patvirtinančių, jog Å¡i PVM sÄ skaita-faktÅ«ra buvo apmokėta, byloje nėra. Vien remiantis PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nėra pagrindo pripažinti, kad 14 000 Lt L. V. sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų R. K. IÄ® „Grėvė“. Kadangi L. V. neįrodė, kad ji pirko virtuvės baldus iÅ¡ savo asmeninių lėšų, todėl privalo grÄ Å¾inti juos ieÅ¡kovei I. D., nes pastarieji buvo iÅ¡vežti iÅ¡ ieÅ¡kovei jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto.

IeÅ¡kovė taip pat teigė, kad atsakovė iÅ¡sivežė iÅ¡ buto baldų komplektÄ â€žKlasika“, už kurį ieÅ¡kovės vyras G. B. per du kartus pagal 2006-11-14 užsakymÄ V3 Nr. 486 2006-11-16 pervedė 2 390 Lt ir 2006-12-20 pagal tÄ patį užsakymÄ pervedė 5 000 Lt iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos, esančios Sampo banke, UAB „Juodasis alksnis“. IeÅ¡kovės teiginiai yra patvirtinti raÅ¡ytiniu įrodymu – G. B. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u (b. l. 9). Kadangi kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių lėšos taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė, darytina iÅ¡vada, kad G.

B. lėšomis pirkti baldai yra jo sutuoktinės I. D. nuosavybė. Nors ieÅ¡kovė pageidavo, kad už baldus jai bÅ«tų priteista 13 290 Lt, bet ne baldai sugrÄ Å¾inti natÅ«roje, teismas sprendė, kad tam nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių įrodymų, kokia Å¡iai dienai bÅ«tų jau padėvėtų ginčo baldų vertė. Kadangi pagal antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo 2011-11-15 protokolÄ visi ginčijami baldai yra iÅ¡likę ir jų bÅ«klė gera, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei baldai grÄ Å¾intini natÅ«ra.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantė (atsakovė) L. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:Teismas nepagrįstai, pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovei – bÅ«tent ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama vindikacinį reikalavimÄ , turėjo įrodyti, kad ji turi reikalavimo teisę į visus baldus, kuriuos praÅ¡o iÅ¡reikalauti, t. y. kad ji arba G.

B. santuokos metu įsigijo Å¡iuos daiktus, be to, bÅ«tina įrodinėti nuosavybės teisę ne į butÄ , o į konkrečius daiktus. Å ioje byloje nepakanka pripažinti, kad turtas, įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi taip pat bÅ«tina nustatyti, kad reikalaujamus baldus įsigijo ieÅ¡kovė arba G. B., o ne kitas asmuo, kaip antai atsakovė. IeÅ¡kovė neįrodė nuosavybės, tame tarpe ir reikalavimo, teisės į visus ginčo baldus, o teismas atsiribojo nuo visapusiÅ¡ko ir objektyvaus byloje esančių įrodymų vertinimo.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodė baldų komplektÄ â€žKlasika“ individualizuojančių požymių, nepateikė 2006-11-14 užsakymo V3 Nr. 486 kopijos, kaip įrodymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal 2006-11-14 užsakymÄ V3 Nr. 486, už kurį G.

B. sumokėjo 7 390 Lt, buvo įsigytas bÅ«tent baldų komplektas, kuris yra pas atsakovę ir užfiksuotas 2011-11-15 dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. IeÅ¡kovės ir G. B. nuosavybės teisė į baldų komplektÄ â€žKlasika“ buvo paneigta atsakovės paaiÅ¡kinimais ir liudytojos J. B. parodymais. Liudytojas P. P. patvirtino, kad atsakovė gavo virtuvės baldus. IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji arba G. B. santuokos metu bÅ«tų įsigiję virtuvės baldų komplektÄ ir dvigulę lovÄ .

IeÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip ji ar jos sutuoktinis įsigijo virtuvės baldų komplektÄ ir dvigulę lovÄ .Teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2010-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-149-520/2010, kaip turinčiÄ prejudicinę galiÄ , kadangi nutartyje buvo spręstas klausimas ne dėl virtuvės baldų komplekto priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės natÅ«ra atsakovės naudai, o dėl lėšų, iÅ¡leistų buto, esančio PadekaniÅ¡kių g. 8-15, Vilnius, įrengimui ir remontui, įskaitant lėšas iÅ¡leistas virtuvės baldų komplektui su įranga, priteisimo atsakovei.

Bendro Å«kio vedimas, atsakovei prisidedant prie jo, savo lėšomis įsigyjant baldus, patvirtina atsakovės valdymo (baldų) teisėtumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ . Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo prezumpcija, kad jeigu baldai buvo bute, G. B. įsigytame santuokos metu, tai jie priklausė ieÅ¡kovei kartu su visa kita bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jokių įrodymų ieÅ¡kovei nebÅ«tina pateikti, nes Å¡iuo atveju taikoma atsakovės teisėto valdymo prezumpcija, todėl ieÅ¡kovei tenka pareiga jÄ paneigti, be to, liudytojai patvirtino, kad butas buvo įsigytas neįrengtas ir be baldų, o baldai bute gali bÅ«ti ne tik savininko, bet ir suteikti panaudai iÅ¡ kitų asmenų, nuomai.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad baldus pirko G. B.. IeÅ¡kovė neįrodė nuosavybė teisės į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir nepaneigė atsakovės teisėto valdymo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kinyje buvo pareikÅ¡ti du reikalavimai: priteisti turtÄ natÅ«rÄ ir priteisti turto vertę, todėl teismui atmetus vienÄ reikalavimÄ , ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti atlygintos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (b. l. 125-130).

IeÅ¡kovė I. D. nesutinka su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad:Teismas pagrįstai ieÅ¡kovei priteisė baldus, nes atsakovė be jokio teisinio pagrindo nurodytus baldus iÅ¡vežė iÅ¡ ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui G. B. nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti baldai buvo įgyti ieÅ¡kovės su sutuoktiniu bendromis lėšomis, jiems gyvenant santuokoje, auginant bendrus vaikus bei vedant bendrÄ Å«kį.

Atsakovė visÄ laikÄ pripažino, kad ji iÅ¡sivežė baldus iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausiusio buto. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai ginčo baldai priklausė nuosavybės teise. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovei reikia įvardinti individualias baldų savybes, ir reikalauja, kad buto savininkas įrodytų, jog jo bute stovėję baldai buvo jo, o ne kito svetimo asmens, t. y. atsakovės, baldai.Vilniaus apygardos teismas 2010-02-24 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-149-520/2010 nurodė, jog atsakovė neįrodė, kad ji už ginčijamÄ visų virtuvės baldų komplektÄ bÅ«tų sumokėjusi iÅ¡ savo lėšų.

Minėta teismo nutartimi nustatyta aplinkybė turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , todėl atsakovė neturi teisės pakartotinai kreiptis į teismÄ ir vėl įrodinėti jau ankstesnio teismo sprendimų nustatytų aplinkybių;IeÅ¡kovės sutuoktinis, G. B. nepripažino ir niekada niekur nenurodė, kad jis kada nors gyveno su atsakove. 2010-02-24 Vilniaus apygardos teismas (jau minėtoje nutartyje) nurodė, kad G. B. ir atsakovės sudarytoje 2006-11-22 paskolos sutartyje nurodyti skirtingi jų gyvenamosios vietos adresai, vadinasi, ieÅ¡kovės vyras su atsakove kartu negyveno nuo 2004-06-08.

Jeigu atsakovė bÅ«tų gyvenusi kartu su G. B. ir vedusi bendrÄ Å«kį, jie nebÅ«tų 2006-11-22 sudarę paskolos sutarties dėl 10 000 Lt. Atsakovės prie ieÅ¡kinio (civilinėje byloje Nr. 2A-149-520/2010) pridėtas elektroninis suraÅ¡inėjimas su G. B. tik patvirtina, kad atsakovė ir G. B. negyveno kartu. 2006-02-02 G. B. laiÅ¡ke atsakovei raÅ¡oma: „Be abejo, turėtume iÅ¡ tikro gyventi kartu bent jau kažkokį bandomÄ jį laikotarpį, kad galėtume įsitikinti, ar galime iÅ¡ tikro bÅ«ti kartu“.

Taigi G. B. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jis ir atsakovė negyveno kartu iki 2006-02-02. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) baigtas remontuoti tik 2007 m. vėlų rudenį (b. l. 133-135). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamos bylos atveju vienas iÅ¡ pagrindinių atsakovės (apeliantės) argumentų, įrodančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ , yra tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji turi reikalavimo teisę į visus baldus, kuriuos praÅ¡o iÅ¡reikalauti, t. y. kad ji arba G.

B. santuokos metu įsigijo Å¡iuos daiktus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su apeliantės pozicija, kad ieÅ¡kovei reiÅ¡kiant vindikacinį ieÅ¡kinį ji turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad 1) ieÅ¡kovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktus neteisėtai užvaldant atsakovei, iÅ¡ kurios reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) ieškovė, kaip savininkė, daiktų valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktus valdo atsakovė;

4) daiktus atsakovė valdo neteisėtai;

6) daiktai yra natūra;

7) bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovei.IeÅ¡kovė, siekdama iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, aplinkybę, kad ieÅ¡kovė turėjo ir tebeturi nuosavybės (valdymo) teisę į ginčo daiktus, įrodinėja teigdama, jog minėti daiktai buvo įgyti ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui gyvenant santuokoje panaudojant jų bendras lėšas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė po ieÅ¡kovės sutuoktinio mirties ginčo baldus (baldų komplektÄ â€žKlasika“ –7 390 Lt; stalÄ su Å¡eÅ¡iomis kėdėmis – 1 300 Lt; integruotÄ indaplovę „FAGOR“ – 1 600 Lt; integruotÄ Å¡aldytuvÄ â€žFAGOR“ – 1 000 Lt; dvigulę lovÄ â€“ 2 000 Lt) iÅ¡sivežė iÅ¡ negyvenamosios patalpos – poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), kadangi minėtÄ aplinkybę patvirtino pati atsakovė ieÅ¡kovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu (b. l. 18).

IeÅ¡kovė turi teisę vadovautis bendra prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis) ir tokiu bÅ«du daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei paveldėjus negyvenamÄ sias patalpas – poilsio pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ji kartu paveldėjo ir visus Å¡iose patalpose buvusius daiktus, kuriuos pirko ji ar jos sutuoktinis. Nagrinėjamos bylos atveju, teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodinėjimo procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, nustatė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis, kuris mirė 2008-07-03, tam tikrÄ laiko tarpÄ iki mirties gyveno su atsakove ir viena iÅ¡ vietų, kur jie kartu gyveno, buvo negyvenamosios patalpos – poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini).

Liudytojų parodymais patvirtinta, kad minėtose patalpose ieÅ¡kovės sutuoktinis gyveno su atsakove (b. l. 111-112). IeÅ¡kovė į byla nepateikė įrodymų, kad ji kartu su savo sutuoktiniu gyveno minėtose patalpose (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieÅ¡kovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovės sutuoktinis ir atsakovė negyveno kartu. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė dar 200702-28 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu savo sutuoktiniui dėl turto padalijimo (civilinė byla Nr. 2-4506-656/2007, Nr. 2-545-656/2008) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės sutuoktinio G. B. 2008-02-04 prieÅ¡ieÅ¡kinys, kuriuo jis prašė pripažinti, kad I. D. (ieÅ¡kovės) ir G. B. santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko dar 1998 m. ir nuo to laiko sutuoktiniai gyveno skyriumi ir nevedė bendro Å«kio, taip pat prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinti turtÄ (b. l. 46-58). 2008-01-28 raÅ¡te, adresuotame Lietuvos advokatų tarybai, ieÅ¡kovė nurodė, kad į butÄ , kuris yra ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio G.

B. bendra jungtinė nuosavybė, G. B. įsileido gyventi paÅ¡alinę moterį, su kuria artimai bendrauja nenutraukęs santuokos, o ieÅ¡kovės ir dukrų neįsileidžia (b. l. 66). Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpose galėjo bÅ«ti tiek ieÅ¡kovės sutuoktinio, tiek atsakovės atskirai, tiek jų bendrai įsigytų daiktų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2010-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-149-520/2010 kaip turinčiÄ prejudicinę galiÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje byloje dalyvavo tos pačios ginčo Å¡alys ir teismas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl dalies baldų, kuriuos nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nori iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės, kaip neteisėtos valdytojos, t. y. stalo su Å¡eÅ¡iomis kėdėmis – 1 300 Lt; integruotos indaplovės „FAGOR“ – 1 600 Lt; integruoto Å¡aldytuvo „FAGOR“ – 1 000 Lt. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad iÅ¡ pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros GRV Nr. 000258 matyti, kad L.

V., kaip pirkėja, R. K. IÄ® „Grėvė“ užsakė virtuvės baldų komplektÄ (4127,13 Lt be PVM), stalÄ su kėdėmis (1355,93 Lt be PVM), orkaitę, kaitlentę (1794,07 be PVM), integruotÄ indaplovę (1686,44 Lt be PVM), garų surinkėjÄ (415,25 Lt be PVM), integruotÄ Å¡aldytuvÄ (1093,22 Lt be PVM), plautuvę (645,76 Lt be PVM), montavimo darbus (746,61 Lt be PVM) už 14 000 Lt. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta, kad prekes gavo L. V.. Ä®rodymų, patvirtinančių, jog Å¡i PVM sÄ skaita-faktÅ«ra buvo apmokėta, byloje nėra.

Vien remiantis PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nėra pagrindo pripažinti, kad 14 000 Lt L. V. sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų R. K. IÄ® „Grėvė“ (civilinė byla Nr. 2A-149-520/2010, b. l. 317). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos iÅ¡vados taip pat nereiÅ¡kia, kad už stalÄ su Å¡eÅ¡iomis kėdėmis, integruotÄ indaplovę „FAGOR“ ir integruotÄ Å¡aldytuvÄ â€žFAGOR“ sumokėjo ieÅ¡kovės sutuoktinis. Minėtoje byloje L. V. norėjo iÅ¡ I. D. prisiteisti, be kita ko, 14 000 Lt pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ GRV Nr. 000258, kaip iÅ¡laidas, kuriomis buvo pagerintos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamoje byloje I.

D. nori iÅ¡reikalauti minėtus daiktus teigdama, kad jie buvo įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio bendrų pajamų, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, iÅ¡ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros GRV Nr. 000258 (b. l.

45) matyti, kad stalo su Å¡eÅ¡iomis kėdėmis – 1 300 Lt; integruotos indaplovės „FAGOR“ – 1 600 Lt; integruoto Å¡aldytuvo „FAGOR“ – 1 000 Lt pirkėja yra atsakovė L. V., todėl nesant įrodymo, kad už Å¡ias prekes sumokėjo G. B., nėra motyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iuos daiktus priteisti ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nepateikė ne vieno įrodymo, kad dvigulė lovÄ , kuriÄ atsakovė iÅ¡vežė iÅ¡ negyvenamosios patalpos – poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apmokėta iÅ¡ ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui priklausiusių lėšų, todėl Å¡io turto priteisimas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės taip pat nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Dėl baldų komplekto „Klasika“ (kaina 7 390 Lt) ieÅ¡kovė pateikė įrodymÄ , kad ieÅ¡kovės sutuoktinis iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Danske Bank A/S Lietuvos filiale, UAB „Juodasis alksnis“ 2006-11-16 pervedė 2 390 Lt, o 2006-12-20 – 5 000 Lt. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad minėti pavedimai nepatvirtina, jog jais buvo atsiskaityta bÅ«tent už ginčo baldų komplektÄ â€žKlasika“, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme 20102-02-08 vykusios teismo posėdžio metu pati atsakovė paaiÅ¡kino, kad „Už baldų komplektÄ â€žKlasika“ mokėjo Gediminas“ (b. l. 110).

Teisėjų kolegija nesivadovauja atsakovės ir liudytojų paaiÅ¡kinimais dėl to, jog dalį už baldų komplektÄ â€žKlasika“ mokėtinų pinigų atsakovė perdavė ieÅ¡kovės sutuoktiniui, kadangi iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis taip pat gavo kitų pajamų (iÅ¡ negyvenamųjų patalpų nuomos), kurias galėjo panaudoti tam, kad apmokėtų sÄ skaitÄ už baldų komplektÄ â€žKlasika“ (b. l. 9-10). Tačiau Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad visas baldų komplektas „Klasika“ yra priteistinas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Dar savo atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė gali reikalauti tik jai priklausančios dalies, bet ne visų ginčo baldų, nes po G.

B. mirties I. D. paveldėjo ¼, G. B. – ¼ ir K. P. – ¼ turto (b. l. 40). Pirmosios instancijos teismas gavo K. B. – P. ir G. B. pareiÅ¡kimÄ , kuriame minėti asmenys nurodė, kad praÅ¡o teismo visus baldus priteisti motinai I. D., nes tik ji turi teisę atgauti visus baldus, o pareiÅ¡kėjos jokių pretenzijų motinai nereiÅ¡kia ir nereikÅ¡ ir į bylÄ trečiaisiais asmenimis nestos (b. l. 85). IÅ¡ 2009-03-18 nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ matyti, kad I.

D., kuri pergyveno sutuoktinį G. B., paveldėjo tik dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje: be kita ko, poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). KitÄ dalį minėto turto paveldėjo ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio dukros G. B. ir K. P.. Be to, minėtuose dokumentuose nurodyta, kad į 1/8 dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (b. l. 21-28). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad negyvenamÄ sias patalpas – poilsio pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini) po G.

B. mirties paveldėjo ne tik I. D. (3/8 dalys) (ieÅ¡kovė), G. B. (1/8 dalis) ir K. P. (1/8 dalis), tačiau taip pat ir M. N. (1/8 dalis) (kuris tikėtinai yra ieÅ¡kovės sutuoktinio sÅ«nus (b. l. 66)), kuriam Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso visa minėta negyvenamoji patalpa – poilsio pastatas. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant klausimÄ dėl baldų, buvusių minėtose patalpose, priteisimo vien tik ieÅ¡kovei, kuri paveldėjo tik dalį palikėjo turto, į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepriklausomai nuo jų noro ar nenoro dalyvauti procese, teismo iniciatyva turėjo bÅ«ti įtrauktos ne tik G.

B. ir K. P., tačiau taip pat ir M. N., kadangi teismo sprendimas Å¡ioje byloje bus tiesiogiai susijęs su jų teisėmis į ginčo dalykÄ , t. y. baldus, buvusius jų paveldėtoje negyvenamojoje patalpoje – poilsio pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog minėti asmenys nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ , yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžiÄ , kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių į ginčo dalykÄ , o apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti įtraukti į bylos nagrinėjimÄ kiti asmenys, darytina iÅ¡vada, kad bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r ė: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                     Andrius Ignotas Liuda Uckienė