586e3b66-4e33-41fa-bc62-347dc734f1de · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-375-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00606-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija:3.6.1.1(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 12 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) K. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. Z. ieÅ¡kinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pateikė ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, kuris yra Latvijos Respublikos pilietis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mai 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės K. Z. ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, atsakovui A. Z., kaip neteismingÄ Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mams.

3. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė nurodo (duomenys neskelbtini), nors prie ieÅ¡kinio pateikia pažymÄ , kad gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 2022 m. liepos 20 d. yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro departamento duomenis, nustatyta, kad ieÅ¡kovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Å alių santuoka sudaryta LinkolnÅ¡yre, JK, įraÅ¡as apie tai įraÅ¡ytas Vilniaus miesto CM skyriuje. Å alys nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savivaldybėje neturi. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra teismingas Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

4. Skųsdama Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 10 d. nutartį, apeliantė (ieÅ¡kovė) K. Z. praÅ¡o jÄ panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:

4.1. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“). nuostatos ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus – gyvenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiÅ¡kimo pateikimo Lietuvos Respublikoje. Jungtinėje Karalystėje sutuoktiniai negyveno nė metų, nes atsakovas buvo deportuotas, o ieÅ¡kovė grįžo gyventi į Lietuvos RespublikÄ . Å iuo metu ieÅ¡kovė turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) rajone ir ketina deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal ieÅ¡kinyje nurodytÄ adresÄ , todėl ieÅ¡kinys teismingas Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mams.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kaip neteismingÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo atsisakė priimti dėl to, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų teismingas Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mams.

7. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas, priimdamas ieÅ¡kinį, teismas privalo aiÅ¡kinti ex officio. Civilinės bylos teisingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tarptautinis Å¡eimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).

8. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas), nes jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.

9. Reglamento 3 straipsnyje, nustatančiame bendrÄ jÄ jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra – i) sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; ii) buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių joje tebegyvena; iii) yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; iv) tuo atveju, jeigu buvo pateiktas bendras praÅ¡ymas – yra vieno iÅ¡ sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; v) yra praÅ¡ymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieÅ¡ pat praÅ¡ymo pateikimÄ ; vi) yra praÅ¡ymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius prieÅ¡ pat praÅ¡ymo pateikimÄ ir jis yra atitinkamos valstybės narės pilietis; b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai.

10. IeÅ¡kovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl tam, kad jos praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo galėtų (turėtų jurisdikcijÄ ) nagrinėti Lietuvos Respublikos teismas, ji turi gyventi Lietuvoje ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius prieÅ¡ pat praÅ¡ymo pateikimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 2022 m. nuo liepos 20 d. yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, ieÅ¡kovė nuo 2023 m. gegužės 19 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus, kad ieÅ¡kovė daugiau nei pusę metų yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietė, konstatuotina, kad egzistuoja reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunkčio sÄ lygos ir ieÅ¡kinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

11. Dar daugiau, vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (to paties straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (to paties straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, apeliantė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas Latvijos pilietis (ieškinyje nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje). Įvertinus tai, kad apeliantė yra Lietuvos Respublikos pilietė bei atsižvelgiant į 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio a punkto vi papunkčio bei CPK 784 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Įvertinus tai, kad teikdama ieškinį ieškovė nurodė gyvenanti adresu duomenys neskelbtini), atskirojo skundo nagrinėjimo metu šis adresas yra deklaruotas kaip ieškovės gyvenamoji vieta, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius