586be960-4794-4ff7-88cf-ee4e4ab95f97 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-310-661/2020 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04224-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiami civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo, taip pat subjekto, kuriam taikytina atsakomybė už netinkamÄ kelių priežiÅ«rÄ , klausimai.

2. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2444,59 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-02-15 Vilniuje, Minsko pl., automobiliui MERCEDES BENZ, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis. Automobilis MERCEDES BENZ buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.

Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 2444,59 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis – Vilniaus miesto savivaldybę. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės. Minsko pl. Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ji, kaip savininkė, privalo prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse.

Nurodė, kad UAB „Grinda“ pagal Sutartį įsipareigojo pagal užsakovės - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ , o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Minsko plento valdytoja ir dėl Å¡ios gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė - savivaldybė.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, taip pat triplikÄ , kuriais prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra Å¡io kelio savininkė, tačiau ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Pažymėjo, jog esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, pareigÄ atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, turi UAB „Grinda“, o Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu keliami ieÅ¡kovo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), pagal kuriÄ gatvių priežiÅ«ra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė SusitarimÄ Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Minėtu susitarimu į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant.

Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2011-12-29 iki Sutarties galiojimo pabaigos) turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti Å«kinį bei fizinį poveikį, todėl bÅ«tent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.

Atkreipė dėmesį, kad 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ 13.5 punktas taip pat numato, jog vietinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiÅ«ras, tikrinti konstrukcijų bÅ«klę. SistemiÅ¡kai vertinant Sutarties ir jÄ papildančio Susitarimo, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiÅ«rÄ pagal sutarties, jos priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl bÅ«tent UAB „Grinda“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, todėl nėra ir teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io. Pažymėjo, kad vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nepamatė, neapvažiavo kliÅ«ties, net nebandė jos iÅ¡vengti, be to ieÅ¡kovas nedalyvavo vertinant automobiliui padarytos žalos dydį.

5. Trečiasis asmuo UAB „Grinda” pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovo patirtų nuostolių. UAB „Grinda“ teigimu automobilio vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ , neįsitikino, kad nėra kliūčių, todėl sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Trečiojo asmens teigimu byloje ieÅ¡kovas taip pat neįrodė žalos dydžio.

UAB „Grinda” nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad savivaldybė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ , nes 2011-12-29 su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimÄ dėl sutarties pakeitimo Nr. A72-524(3.1.36-UK), kuriomis UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ , bei nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei nedelsiant Å¡alinti (taisyti) defektus, kurie keliÄ grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui.

UAB „Grinda“ nesutinka su savivaldybės pozicija, jog Sutarties pagrindu UAB „Grinda“ yra perduotas kelių ir gatvių valdymas, todėl pagal CK 6.266 straipsnį už žalÄ dėl Å¡ių statinių trÅ«kumų turėtų bÅ«ti atsakinga UAB „Grinda“. Pagal sutartį UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal savivaldybės nurodymus, o savivaldybė už Å¡iuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Tai, kad gatvių remonto ir techninės priežiÅ«ros darbai yra atliekami tik pagal savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios sutarties, iÅ¡aiÅ¡kino, jog sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „Grinda“ negali bÅ«ti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimÄ vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalÄ atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei Sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ 2444,59 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-02-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

7. Teismas konstatavo, kad 2011-12-29 Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ sudarė sutartį, kuria rangovas pagal užsakovo užsakymus įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. 2012-05-07 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas prie minėtos sutarties, kuriuo Å¡alys į sutartį įtraukė 4.2.10 p., teigiantį, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ .

Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties Å¡alims sudarius papildomÄ susitarimÄ , jokios ankstesnės sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, todėl 2012-05-07 susitarimo ir 2011-12-29 sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai. Sutarties Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiÅ¡kai. Pagal Sutarties 3.3. punktÄ darbai atliekami pagal užsakovo pateiktÄ rangovui užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.

Tokios tarpusavio veikimo schemos iš esmės nepaneigia ir papildomo susitarimo nuostatos. Be to, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu UAB „Grinda“ atsakovas patvirtino, kad trečiasis asmuo ir po papildomo susitarimo sudarymo neatlieka darbų savo nuožiūra, nesant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo ar pritarimo, nes kitu atveju už darbus nebūtų sumokėta. Šios aplinkybės atsakovo atstovas teismo posėdyje neneigė. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad Vilniaus miesto savivaldybė nei aptariama sutartimi, nei susitarimu prie jos kelio valdymo teisės nėra perdavusi.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad 2012-05-07 susitarime Å¡alys nurodė, jog rangovas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Teismo vertinimu Å¡ia, o taip pat toliau tekste iÅ¡dėstyta nuostata apie tai, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal Å¡iÄ Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams, sutarties Å¡alys sureglamentavo tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytÄ aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui, dėl ko jam tiesiogiai kiltų atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad byloje įrodytas faktas, kad kelio danga eismo įvykio buvo netvarkinga – duobėta ir tai sÄ lygojo eismo įvykį. Tesimas sprendė, kad atsakovo kaip kelio savininko veiksmų neteisėtumas laikytinas įrodytu. Kaip nepagrįsti atmestini argumentai apie tai, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ daryti leidžia įvykį tyrusių pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės, be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad eismo įvykis įvyko kelio dangai esant Å¡lapiai, žiemos metu, o bylos duomenimis netvarkinga kelio dalis nebuvo pažymėta jokiais specialiais ženklais.

Tokios aplinkybės yra nustatytos iš byloje esančio 2016-02-15 Tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog automobilio kairės pusės priekinė padanga buvo apgadinta įvažiavus į duobes, taip pat 2016-02-15 automobilį vairavusio asmens paaiškinimo, kur teigiama, jog jis važiavo šlapia kelio danga. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovo pasvarstymai apie tai, kad vairuotojo neatidumas, kelio nepakankamas stebėjimas, galimas saugaus greičio nepasirinkimas iš esmės nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl taip pat atmestini.

PrieÅ¡ingai, 2016-02-19 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei 2016-02-15 Tarnybinis praneÅ¡imas, vairuotojo paaiÅ¡kinimai patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, o įrodymų apie vairuotojo virÅ¡ytÄ greitį, taip pat leistinÄ greitį įvykio vietoje, byloje nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas nurodė, kad valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).

Tokio pobÅ«džio bylose svarbiausia nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovas mano, kad bÅ«tent UAB „Grinda“ , o ne Vilniaus miesto savivaldybė turėjo objektyviÄ galimybę bei pareigÄ , vykdant sutartinę bei teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ užtikrinti tinkamÄ ginčo gatvių priežiÅ«rÄ , Darbų atlikimo sutartimi perduotoms gatvėms daryti Å«kinį bei fizinį poveikį, todėl faktiniu ginčo gatvės valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikytina UAB „Grinda“.

11. Darbų atlikimo sutarties 4.2.10 punktas numato, jog „Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti UžsakovÄ â€œ. Akivaizdu, jog minėtos nuostatos įpareigojo UAB „Grinda“ vykdant sutartines pareigas veikti ne tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Pabrėžtina, kad prieÅ¡ingai suprantant atsakovo UAB „Grinda" pareigas miesto gatvių priežiÅ«ros srityje susidarytų nelogiÅ¡ka situacija, kai gatvės prižiÅ«rėtojas, nesant užsakovo nurodymo, apskirtai negali imtis jokių savarankiÅ¡kų veiksmų, siekiant užtikrinti gatvių defektų nustatymÄ ir paÅ¡alinimÄ .

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas - automobilio vairuotojas bÅ«damas nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas galimai prisidėjo prie kilusios žalos, jei Teismas nuspręstų priteisti žalÄ , ji turėtų bÅ«ti mažinama vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis.

13. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas pagrįstai vertino, jog sutartį papildantis 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus m. savivaldybės ir UAB Grinda susitarimas, kuriame Å¡alys susitarė dėl UAB „Grinda“, kaip kelio valdytojo, atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, nepatvirtina, jog UAB Grinda tapo kelio valdytoju CK 6.266 str. prasme. Å alims sudarius papildomÄ susitarimÄ , jokios ankstesnės sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, vertinant sistemiÅ¡kai 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo ir 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sÄ lygas, teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Sutarties Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiÅ¡kai.

14. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad Sutarties 3.3. punkte numatyti darbai atliekami pagal užsakovo pateiktÄ rangovui užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Tokios tarpusavio veikimo schemos iÅ¡ esmės nepaneigia ir papildomo susitarimo nuostatos. UAB Grinda“ ir po papildomo susitarimo sudarymo neatlieka darbų savo nuožiÅ«ra, nesant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo ar pritarimo, nes kitu atveju už darbus nebÅ«tų sumokėta.

15. Sutarties Å¡alys sureglamentavo tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytÄ aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu UAB „Grinda“ nekyla. Å iuo teisiniu pagrindu už kelio trÅ«kumus atsakinga Vilniaus m. savivaldybė. Atsakovė neįrodė, kad UAB .Grinda“ netinkamai vykdė sutartį ir kad kelio trÅ«kumai atsirado ir nebuvo laiku suremontuoti dėl UAB „Grinda“ kaltės. UAB „Grinda“ nėra kelio valdytojas daiktine prasme, ji atlieka tik sutartyje numatytus darbus ir tų darbų atlikimÄ , darbų kainÄ ir darbų apimtis derina su kelio savininku. UAB „Grinda“, negavusi gatvės savininko sutikimo, negali atnaujinti kelio dangos, t. y. atlikti gatvės remonto darbus taip, kad duobės nesusidarytų.

16. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ sutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį tenkinti tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog šį klausimÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija ir iÅ¡sprendė 2016 m. balandžio 15 d. priimdama nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-l05-687/2016, kurioje detaliai iÅ¡nagrinėjo ir pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios Sutarties. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

18. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo.

19. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika).

20. Nagrinėjamu atveju draudikės ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojai. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kinį ir priteisė žalos atlyginimÄ tuo pagrindu, kad savivaldybė atsakinga kaip valdytoja ir atsakomybė kyla CK 6.265 straipsnio pagrindu. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“, apeliaciniame skunde bei atsiliepime įvardija netinkamÄ CK 6.193 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ . Atsakovas nurodo, kad nėra tinkamas atsakomybės nurodytu pagrindu subjektas – atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad nurodoma sutartimi gatvių valdymo teisė perduota trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, o Å¡is nesutinka, ir mano, jog jam valdymo teisės nesuteikta.

21. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas.

Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nurodytose bylose vertindamas analogiÅ¡kas Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sutarčiai sÄ lygas, kasacinis teismas konstatavo, kad kelio valdymo teisė Å¡ia sutartimi UAB „Grinda“ perduota nebuvo.

22. Apeliantas (atsakovas) pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys buvo pasiraÅ¡iusios sutartį papildantį 2012-05-07 susitarimÄ , kuriame susitarė dėl UAB „Grinda“ kaip kelio valdytojo atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį. Trečiajam asmeniui nesutinkant, jog aptariamu susitarimu jam buvo perduota kelio valdymo teisė, jos su atsakovu sudarytos sutarties bei papildomo susitarimo prie jos nuostatos aiÅ¡kintinos, taikant sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014 ir kt.).

Tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo pobÅ«dį, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

23. Pažymėtina, jog Å¡alims sudarius papildomÄ susitarimÄ , jokios ankstesnės sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, vertinant sistemiÅ¡kai 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo ir 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sÄ lygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutarties Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiÅ¡kai. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 3.3. punkte numatyti darbai atliekami pagal užsakovo pateiktÄ rangovui užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus.

Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Tokios tarpusavio veikimo schemos iÅ¡ esmės nepaneigia ir papildomo susitarimo nuostatos. Taigi Sutarties Å¡alys suderino tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytÄ aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui.

24. Apeliantas ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl vairuotojo neatsargumo ir žalos dydžio sumažinimo, teigdami, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimÄ , turėjo įvertinti vairuotojo atidumÄ , vairavimo greitį, jo galimybę pastebėti kelio trÅ«kumus, taip pat tai, jog apžiÅ«rint apgadintÄ automobilį dalyvavo tik ieÅ¡kovo atstovai, o atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo žalos įvertinimÄ .

25. Pagal CK 6.1015 str. draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi žala nagrinėjamu atveju kildinama iÅ¡ netinkamos kelio konstrukcijos priežiÅ«ros – duobių važiuojamojoje dalyje. Taigi, kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, todėl ieÅ¡kovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

26. IÅ¡ apskųsto teismo sprendimo matyti, kad teismas Å¡ias apelianto ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes nustatė ir vertino, apskųstame sprendime dėl jų iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas. Tuo tarpu apeliantas ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde nesiremiama teisės normomis ir nepagrindžiama, kad teismo iÅ¡vados yra padarytos pažeidžiant proceso normas. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo sprendimÄ ir kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, padarytomis dėl žalos atlyginimo dydžio.

Dėl bylos baigties 27. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina