2020-12-02 Nr. AB-22807-3-62-3-01317-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3248-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01317-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. paskelbė bado akciją, norėdamas atkreipti Alytaus PN administracijos dėmesį į susidariusias problemas, ignoruojant teisinį reglamentavimą dėl žmogaus teisių ir laisvių. Į tai nebuvo reaguojama, tačiau Alytaus PN direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 119 straipsniu, 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 2-1366 uždraudė skambučius, pasimatymus, apribojo teisę parduotuvėje įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas teigė, kad jokiais savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl represinės priemonės buvo taikytos neteisėtai. Badavimas negali būti draudžiamas BVK 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste. 2018 m. lapkričio 19 d. buvo paskelbtas Alytaus PN direktoriaus įsakymas Nr. 2-1388, kuriame sankcijos nuteistiesiems buvo dar labiau sugriežtintos. Šio įsakymu jam buvo uždrausta paskambinti artimiesiems, uždrausti pasimatymai, uždrausta įsigyti asmens higienos priemones. Dėl to jautė nepatogumus, kančias, įtampą, nesaugumo, nepilnavertiškumo jausmą, nukentėjo santykiai su šeima, buvo diskriminuojamas. Dėl depresinės būsenos, nervinio šoko ant kūno atsirado išbėrimai, kankino nemiga, baimė, stresas, todėl buvo išrašyti raminamieji vaistai, tepalas nuo odos išbėrimo. Paskelbęs badavimą, jis nebuvo apžiūrėtas medikų, nebuvo patikrinta sveikatos būklė. Visos šios aplinkybės sukėlė sunkias pasekmes, nes yra neįgalus, ligonis, Alytaus PN daromi pažeidimai (pvz., neaprūpinimas asmens higienos priemonėmis, argumentuojant tuo, kad yra mokus) vis sunkėja, yra tęstiniai, kumuliaciniai. Alytaus PN nevertino paskelbtos bado akcijos argumentų pagrįstumo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato jokių išimčių nereaguoti į nuteistojo paskelbtą bado akciją. Siekdamas išvengti sunkių padarinių sveikatai, 2018 m. lapkričio 25 d. buvo priverstas bado akciją nutraukti. 2018 m. lapkričio 27 d. jam buvo pasiūlyta pasirašyti, jog atsakingi darbuotojai pravedė pokalbį, kuriuo metu buvo išaiškintos teisės aktų normos, tačiau jokio pokalbio nebuvo, dėl ko pasirašyti jis atsisakė. Pareiškėjas teigė, kad jo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma, esant pažeidimų pakartotinumui, tęstinumui, kumuliaciniam poveikiui, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-213), 2018 m. lapkričio 12 d. buvo parengtas ir patvirtintas Alytaus PN direktoriaus įsakymas Nr. 1-294 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1-294). Alytaus PN nuteistieji (tiek esantys bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose), nesutikdami su įsigaliojusiais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimais, patvirtintais Įsakymu Nr. 1R-213 bei Įsakymu Nr. 1-294, nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. masiškai skelbė bado akciją. Pranešimai Lietuvos Respublikos kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu įstaigoje buvo masiškai badaujama. Alytaus PN direktorius 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2-1388), vadovaudamasis BVK 118 ir 119 straipsniais, nuo 2019 m. lapkričio 19 d. sustabdė nuteistųjų laiškų siuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą, paskatinimo priemonių skyrimą, leidimą skambinti telefonu bei kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. Šis įsakymas neteko galios 2018 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas bado akciją paskelbė 2018 m. lapkričio 20 d. ir nutraukė 2018 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicininės paslaugos.

5. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia valstybės atsakomybės sąlygų, žalos dydžio. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos. Alytaus PN nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, tad neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą atmetė.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad Alytaus PN nuteistieji dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. skelbė bado streiką. Atsižvelgiant į tai, Alytaus PN direktorius 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“, vadovaudamasis BVK 118 ir 119 straipsniais, nuo 2018 m. lapkričio 19 d. sustabdė: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems; pasimatymų suteikimą nuteistiesiems; maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą; paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems; leidimą skambinti telefonu; kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. Šis įsakymas neteko galios nuo 2018 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas bado akciją buvo paskelbęs nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d.

8. Teismas, įvertinęs BVK 119 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Alytaus PN direktorius 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu pagrįstai apribojo nuteistųjų teises, numatytas BVK 119 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjo), nes Alytaus PN nuteistieji dėl pakeistų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių masiškai skelbė streiką. Alytaus PN direktorius, apribojęs nuteistųjų teises, nepažeidė BVK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

9. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, dėl kokių savo pažeistų teisių jis paskelbė bado streiką. Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo teisės, nepagrindė jam tuo padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Pareiškėjo teiginys, kad jam buvo apribota teise būti apžiūrėtam medikų, yra nepagrįsta, nes iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad medicininė pagalba jam buvo teikiama.

10. Teismas darė išvadą, kad dėl pareiškėjo teisių realizavimo laikino sustabdymo nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos žalos (CK 6.249 str.). Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio)), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

III. 11. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

12. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas priimtas neįsigilinus į skunde nurodytas aplinkybes, jų tinkamai neišanalizavus, nepagrįstai paneigiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose (pvz., 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1599/2010, 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-885-575/2019), pagal kuriuos badavimo paskelbimas yra konkretaus asmens saviraiškos, reaguojant į tam tikrą, jo nuomone, socialiai reikšmingą situaciją, forma. Todėl badavimas, kaip saviraiškos forma, negali būti vertinamas BVK straipsnio 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste. Būtent šioje teisės normoje nurodytu pagrindu Alytaus PN direktorius įvedė apribojimus, kurie suponavo žalos atsiradimą. Badavimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas renginys BVK 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių XLIII skyriaus kontekste.

13. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nekonstatavo jam Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 sukeltų neigiamų pasekmių. Skunde buvo nurodęs, kad įvedus draudimą bendrauti su artimaisiais skambinant telefonu ir uždraudus pasimatymus, buvo pažeistos jo teisės. Dėl negalėjimo susisiekti su artimaisiais patyrė stresą, tai blogino socialinius ryšius, sukėlė įtampą. Taikant įstatymu numatytus tokio pobūdžio ribojimus turi būti išlaikomas minimalus bendravimo lygis. Tai be jokių išlygų nustato tiek nacionalinis, tiek tarptautinis teisinis reglamentavimas. Taip pat buvo pažeista jo teisė į orumą, nes buvo uždrausta įsigyti asmens higienos priemonių, o įkalinimo įstaiga higienos priemonėmis jo neaprūpina, nes yra mokus. Alytaus PN nevykdo savo pareigos materialiai aprūpinti laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis būtiniausiomis higienos priemonėmis bei užtikrinti higienos normas. Neturėdamas jokių higienos priemonių, negalėjo normaliai tenkinti savo fiziologinių poreikių, pasirūpinti elementaria higiena.

14. Pareiškėjo vertinimu, Alytaus PN direktorius taikė represines priemones – psichologinį smurtą, spaudimą, saviraiškos, asmeninės nuomonės išsakymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų teisių realizavimo uždraudimą.

15. Pareiškėjas pažymi, kad dėl negalėjimo susisiekti su artimaisiais patyrė stresą, dėl ko teko kreiptis į medikus, nes dėl depresinės būsenos, nervinio šoko ant kūno atsirado išbėrimai, kankino nemiga, baimė, stresas. Buvo išrašyti raminantieji vaistai, tepalas nuo odos išbėrimo, t. y. konstatuota, kad dėl nervinės įtampos ir pergyvenimų sutriko sveikata. Medicininė pagalba ir medikamentai jam pastoviai buvo teikiami dėl turimo neįgalumo. Badavimo metu nebuvo patikrinta jo sveikatos būklė. O tai sukėlė ypatingai sunkias pasekmes, nes yra neįgalus, ligonis, daromi jo teisių pažeidimai vis sunkėja ir yra tęstiniai, kumuliaciniai.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad už pažeistų teisių gynimą yra persekiojamas, terorizuojamas ir žalojamas ir tai tęsiasi jau dešimt metų. Bausmės atlikimo metu besitęsiant pažeidimams, atsakovo žeminantys, neteisėti veiksmai sukelia vis didesnes psichologines kančias, pyktį, agresiją, jis yra vis labiau stigmatizuojamas.

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad savo pareiškime dėl bado akcijos nurodė aiškius ir motyvuotus argumentus, kodėl atsisako maisto, tačiau niekas nevertino šios pozicijos, raštiškai neatsakė, kodėl bado akcijos argumentai yra nepagrįsti ir kuo jie yra neteisėti.

18. Pareiškėjo teigimu, sistemingas jo teisių pažeidimas ir įkalinimo sąlygos pasiekia atitinkamą lygį, kuris prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) pažeidimui. Teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų neanalizavo.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, teismo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

21. Atsakovo atstovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, jog pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su, kaip teigiama, neteisėtais Alytaus PN veiksmais, kuriais laikinai sustabdytas nuteistųjų naudojimasis teisėmis, numatytomis BVK, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti: Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems dėl pakeistų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. paskelbus bado streiką, Alytaus PN direktorius, 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 pagrįstai apribojęs nuteistųjų, iš jų – ir pareiškėjo, kuris bado akciją buvo paskelbęs nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d., teises, nepažeidė BVK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, dėl kokių, kaip teigiama, pažeistų teisių pareiškėjas paskelbė bado streiką, nepagrindė prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo, o jo teiginiai dėl apribotos teisės būti apžiūrėtam medikų yra nepagrįsti, kadangi medicininė pagalba jam buvo teikiama.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią badavimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas renginys BVK 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių XLIII skyriaus kontekste. Teismas nepagrįstai nekonstatavo Įsakymu Nr. 2-1388 sukeltų neigiamų pasekmių, kurias buvo nurodęs skunde, neatsižvelgė į pareiškėjo bado akcijos paskelbimo motyvus. Teismo vertinimas dėl suteiktos medicininės pagalbos nepagrįstas, nes ši pagalba buvo teikiama dėl turimo neįgalumo, o ne dėl paskelbtos bado akcijos.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad badavimas (badavimo paskelbimas) pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką BVK 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme negali būti laikomas neteisėtu renginiu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1599/2010). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 2-1366 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ ir 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ buvo priimti vadovaujantis BVK 118 ir 119 straipsniais.

28. BVK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

29. BVK 119 straipsnio 1 dalis nustato: jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai sustabdyti: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems (1 dalies 1 punktas); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1 dalies 2 punktas); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1 dalies 3 punktas); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1 dalies 4 punktas); leidimą skambinti telefonu (1 dalies 5 punktas); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1 dalies 6 punktas). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.

30. Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad bado akciją paskelbė 2018 m. lapkričio 15 d., norėdamas atkreipti dėmesį į susidariusias problemas, iš byloje pateikto pareiškimo dėl bado akcijos matyti, kad bado akciją jis paskelbė nuo 2018 m. lapkričio 20 d. dėl BVK pakeitimų, kurie apsunkina jo teisinę padėtį ir bausmės atlikimo režimą. Be to, nors pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nedetalizavo BVK pakeitimų, kurie darė tiesioginę neigiamą įtaką jo teisėms, iš Kalėjimų departamento paros (savaitės) įvykių suvestinių matyti, jog Alytaus PN nuo 2018 m. lapkričio 13 d. didelis skaičius nuteistųjų atsisakė valgyti įstaigoje pagamintą maistą, t. y. skelbė bado akciją ir ją tęsė, dėl Įsakymu Nr. 1R-213 atliktų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų, todėl galima manyti, kad pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji, bado akciją paskelbė protestuodamas prieš Įsakymu Nr. 1R-213 atliktus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus.

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamus į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Minėtas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas yra galiojantis, pareiškėjas jokių argumentų, pagrindžiančių tokios teisės normos galimą neteisėtumą, nenurodė.

32. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateiktų duomenų pagrindu nėra pagrindo manyti, nuteistųjų, iš jų – ir pareiškėjo, reikalavimams, keltiems skelbiant bado akciją, buvus teisėtiems, nėra pagrindo teigti atsakovui nebuvus pagrindo priimti Įsakymą Nr. 2-1366, o vėliau – ir Įsakymą Nr. 2-1388.

33. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo skundo teiginiams, kad dėl Įsakymu Nr. 2-1388 taikytų priemonių nutrūko jo ryšys su artimaisiais, kilo problemų palaikyti asmeninę higieną ir kt., pagrįsti nei nurodė, nei pateikė jokių įrodymų, juo labiau, kad, atsižvelgiant priemonių taikymo laikotarpį, tokios teisės ir negalėjo būti reikšmingai pažeistos; priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės badavimo akcijos metu būti apžiūrėtam medikų pažeidimo: iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, matyti, kad pareiškėjui buvo teikiama periodinė medicininė pagalba, taip pat pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojo ginčui aktualiu metu, t. y. 2018 m. lapkričio 23 d.

34. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Dainius Raižys Veslava Ruskan