58690bf2-2003-4ee9-902f-fb21ae87f75a · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-2807-223/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01739-2015/1Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 116.4 (S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                     2015 m. spalio 1 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant ieškovo atstovui O.

J.,Atsakovo atstovui D. K.,Teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos dujos” ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Kelias” , trečiajam asmeniui UAB „Carlit“ dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo irn u s t a t ė :           IeÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kininius reikalavimus palaiko ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 496,82 EUR dydžio minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, 13,17 EUR dydžio delspinigius ir 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinį palaiko jame nurodytais motyvais, o papildomai nurodo, kad ieÅ¡kovas 2006-07-05 su UAB „Kelias“ sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr.06-267, 2010-10-25 PapildomÄ susitarimÄ Nr.10-152 bei 2012-12-19 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr.12 (s19)-253 . IeÅ¡kovas minėta sutartimi įsipareigojo pastatyti dujų skirstymo sistemÄ , sujungti ieÅ¡kovo sistema su įrengta atsakovo sistema, užtikrinti gamtinių dujų perdavimÄ ir skirstymÄ iki atsakovo sistemos.

Ieškovas ir atsakovas sulygo, jog atsakovui apskaičiuotas minimalus transportuotinas gamtinių dujų kiekis per metus sudarys 18684 kubinių metrų. Atsakovas 2014 metais transportavo dujų tik 14087 kubinių metrų, tuo pažeisdamas susitarimus. Šalys susitarė, kad jei atsakovas nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų, jis privalės mokėti ieškovui minimalų Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį. Kadangi atsakovo įsipareigoto transportuoti dujų kiekio (18684 kubinių metrų) ir faktiškai transportuoto dujų kiekio (14087 kubinių metrų) skirtumas yra 4597 kubinių metrų pagal paskaičiavimus atsakovo mokėtina suma yra 496,82 EUR.

Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistini delspinigiai 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelsimo dienÄ , kas už laikotarpį nuo 2015-01-07 iki 2015-02-28 sudaro 13,17 EUR, o taip pat 6 proc. dydžio procesinės palÅ«kanas.         Atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus motyvus (b.l. 47-49). Sutartį su ieÅ¡kovu pasirašė prisijungimo bÅ«du kaip naujas vartotojas ir įsipareigojo sunaudoti tam tikrÄ dujų kiekį, kuris papildomu susitarimu buvo sumažintas.

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ atsakovo pusės papildomÄ susitarimÄ pasirašė neįgaliotas asmuo (įgaliojimas jam suteikia teisę pasiraÅ¡yti sutartis tik su klientais), todėl papildomas susitarimas negalioja (CK 1.92 str., 2.133 str.). 2013-09-03 atsakovas perleido pastatus naujajam savininkui UAB „Carlit“, todėl Å¡is ir atsakingas ieÅ¡kovui už dujų kiekio nesunaudojimÄ .     Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas. Atsiliepimo negauta.     IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

   IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad tarp AB „Lietuvos dujos“ Å iaulių filialo ir UAB „Kelias“ buvo sudaryta 2006-06-15 (2015-07-05) Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 06-267 (b. l. 12-15,16-17). Pagal Sutarties Nr. 1 PriedÄ atsakovas įsipareigojo už 2014 metus suvartoti ne mažiau kaip 30 000 kubinių metrų gamtinių dujų kiekį (b. l. 16). Pagal 2010-10-25 PapildomÄ susitarimÄ dėl 2006m.

Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr.06-267 pakeitimų transportuotinų atsakovui dujų kiekis sudarė 2014 metais - 26613 kubinių metrų ( b.l. 18). Pagal 2012-12-19 SusitarimÄ prie Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr.06-267 ir 2010-10-25 Papildomo susitarimo Nr.10-152 ieÅ¡kovas ir atsakovas susitarė, kad jeigu naujas vartotojas per Sutarties 1 priede nurodytus skaičiuotinus metus transportavo mažesnį gamtinių dujų kiekį, jis privalo sumokėti ieÅ¡kovui Naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekį ir pajėgumų mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal formulę (b.l. 19-23, punktas 14).

IeÅ¡kovas informavo atsakovas apie pareigÄ sumokėti sutartÄ mokestį ir pateikė 2014-12-31 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ serija LD Nr.075352 496,82 EUR sumai, kuri nebuvo apmokėta (b.l. 28-30). IÅ¡Â delspinigių paskaičiavimo matyti, kad atsakovui priskaičiuoti 13,17 EUR delspinigiai (b.l. 32-34).     Taigi, byloje ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniai įrodymais yra nustatyta, kad atsakovas gamtinių dujų suvartojo tik 14087 kubinių metrų, kai pagal susitarimus su ieÅ¡kovu privalėjo suvartoti 18684 kubinių metrų.

Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčija ir atsakovas, taigi ji laikytina pilnai įrodyta (LR CPK 176 str. – 179 str., 187 str.) . Pagal Sutarties 14 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti dujų įmonei netesybas nuo nesuvartoto (nepriimto) dujų kiekio sumos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal Sutarties 14 p. nurodytÄ formulę . IÅ¡ byloje esančios netesybų paskaičiavimo nustatyta, kad atsakovui buvo priskaičiuota 496,82 EUR netesybų suma (b. l. 29). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui susidariusiÄ netesybas, nėra ir Å¡alys tokių įrodymų į bylÄ nepateikė, atsakovo atstovas pripažino, kad Å¡i suma ieÅ¡kovui nėra sumokėta, jos paskaičiavimo neginčijo (LR CPK 176 str.

– 179 str.,187 str.).       CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principÄ civilinės apyvartos dalyviai (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sÄ lygomis jÄ sudaryti.

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu Sutinkamai su LR CK 6.38 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,–vadovaujantis protingumo kriterijais.

Kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis). Dujų vartotojui nesuvartojus Sutartyje nustatyto dujų kiekio, nėra gaunamos pajamos, kurios buvo įvertintos apskaičiuojant investicijos atsipirkimÄ ir naujo vartotojo mokėtinÄ prijungimo įmokÄ , todėl dujotiekis neatsiperka ir tokiu atveju AB „Lietuvos dujos“ patiria nuostolius, kuriuos ir kompensuoja Sutartyje numatytos netesybos už nesuvartotÄ gamtinių dujų kiekį.

      Tęsiantis sutartiniams santykiams ilgesnį laikÄ , be abejo, galima situacijÄ , kai sutartinių santykių Å¡alys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sÄ lygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrÄ ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 str. įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties Å¡aliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai.

Å ioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iÅ¡ esmės pažeista ir vienai Å¡aliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 str. 2 d. yra įtvirtinta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Teisės doktrinoje apibendrinta, kad Å¡alis privalo vykdyti sutartį, net jei įvykdymas tampa sudėtingesnis – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiÅ¡kiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali Å¡alies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Toks atleidimas gali tapti įmanomas tik įrodžius visas instituto taikymo sÄ lygas. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai Å¡aliai tampa sudėtingiau negu kitai Å¡aliai (CK 6.204 str. 1 d.) ir egzistuoja tai patvirtinančios aplinkybės (CK 6.204 str. 2 d.), ji turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti, o jei Å¡alys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, abi turi teisę kreiptis į teismÄ , kuris gali nutraukti sutartį ar pakeisti jos sÄ lygas (CK 6.204 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas dėl Sutarties nutraukimo, pakeitimo (iÅ¡skyrus jau minėtus atvejus) ar sutartinių įsipareigojimų perdavimo trečiajam asmeniui į ieÅ¡kovÄ nesikreipė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Nors atsakovas į bylÄ pateikė 2013-09-03 Pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (kuriems buvo tiekiamos dujos) perleido naujajam savininkui UAB „Carlit“, tai dar neleidžia pagrindo teigti, kad UAB „Carlit“ buvo perleisti ir sutartiniai įsipareigojimai ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes minėta pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistos tik nuosavybės teisės į pastatus, o sutartiniai įsipareigojimai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo iÅ¡liko pilna apimtimi.             Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad gamtinių dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis.

Perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys ir su buitiniais vartotojais sudaromos gamtinių dujų tiekimo sutartys yra vieÅ¡osios sutartys. Gamtinių dujų įmonių sutartyse su vartotojais nurodoma: gamtinių dujų įmonės pavadinimas, adresas, kodas, gamtinių dujų kiekis, kokybė, kaina, tiekimo, transportavimo tvarka, gamtinių dujų tiekimo, perdavimo, skirstymo ribojimo ar nutraukimo sÄ lygos, informacijos apie gamtinių dujų, teikiamų paslaugų kainas pateikimo tvarka, paslaugų teikimo sÄ lygos, Å¡alių įsipareigojimai, atsakomybė, atsiskaitymo tvarka, sutarties terminas, pakeitimo ir nutraukimo sÄ lygos, ginčų nagrinėjimo tvarka (Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 2 d.).

VieÅ¡Ä ja laikoma sutartis, kuriÄ sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryÅ¡ių, elektros, Å¡ilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (LR CK 6.161 str.). Å ios sutarčių rÅ«Å¡ies atsiradimÄ lėmė aplinkybė, kad Lietuvos Å«kyje veikia ne viena natÅ«rali monopolija ir valstybei tenka specialiai reglamentuoti tam tikras Å«kio Å¡akas, kuriose nėra pakankamos konkurencijos. Reguliavimo funkcijÄ valstybė vykdo iÅ¡leisdama teisės aktus, kuriuose įtvirtinamos specialios elgesio taisykles, esminės privalomos tokių sutarčių sÄ lygos.

Taigi vieÅ¡osios sutarties institutas atspindi vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad, įsikiÅ¡ant į sutarčių sudarymo procesÄ , bÅ«tų užtikrintas elektros energijos, Å¡ilumos, vandens, dujų ar kt. Å¡alies Å«kio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiÅ¡kai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio Å¡alis – transporto, ryÅ¡ių, elektros, Å¡ilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas (abonentas). Dėl to kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡oji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo iÅ¡imtimi, nes sutarties Å¡alys pačios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sÄ lygas.

Pažymėtina, kad vieÅ¡Ä ja sutartimi kvalifikuotina tik tokia sutartis, kuri yra konkrečiai įstatyme įvardyta vieÅ¡Ä ja arba, nors taip įvardyta ir nėra, tačiau atitinka įstatyme įtvirtintus pagrindinius požymius: vieÅ¡osios sutarties Å¡alis – tiekėjas, pardavėjas, kuris verčiasi tam tikra veikla, Å¡ios veiklos produktÄ privalo parduoti, paslaugÄ teikti visiems, kurie į jį dėl Å¡ito kreipiasi (CK 6.161 str. 2 d.); paslauga ar prekės turi bÅ«ti teikiamos vienodomis sÄ lygomis ir kainomis visiems tos pačios kategorijos vartotojams (abonentams) (CK 6.161 str. 3, 4 d.);

įstatymų nustatytais atvejais vieÅ¡osios sutartys gali bÅ«ti sudaromos pagal abiem Å¡alims privalomas standartines sÄ lygas, patvirtintas atitinkamos valstybės institucijos (CK 6.161 str. 5 d.); paslaugas teikiančio ar prekes parduodančio asmens veikla gali bÅ«ti labiau kontroliuojama valstybės, pavyzdžiui, nustatant kainas, reikalaujant tam tikrų licencijų ir pan. Kaip jau buvo aukščiau paminėta, Å¡alių sudaryta sutartis yra vieÅ¡oji, todėl dalinį reguliavimÄ vykdo valstybė. Reguliavimo funkcijÄ valstybė vykdo iÅ¡leisdama teisės aktus, kuriuose įtvirtinamos specialios elgesio taisyklės, esminės privalomos tokių sutarčių sÄ lygos.

Naujų vartotojų sistemų prijungimas prie skirstymo sistemų operatorių sistemų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 patvirtinta Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodika (toliau - Prijungimo metodika), Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtinta Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika (toliau - Kainų viršutinių ribų metodika), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d.

įsakymu Nr. 1-261 patvirtintu Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos apraÅ¡u (toliau ApraÅ¡as). VieÅ¡osios sutarties Å¡alis – tiekėjas, pardavėjas, kuris verčiasi tam tikra veikla (Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovas) Å¡ios veiklos produktÄ privalo parduoti, paslaugÄ teikti visiems, kurie į jį dėl Å¡ito kreipiasi (CK 6.161 str. 2 d.).

Gamtinių dujų įstatymo 37 str. nustatyta AB „Lietuvos dujos“ pareiga prijungti licencijoje nurodytoje teritorijoje naujų vartotojų sistemas prie savo sistemų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas taisykles, t. y. įstatymų leidėjas naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie skirstymo sistemų sutartims yra nustatęs specialų teisinį reglamentavimÄ , kuriuo ieÅ¡kovui nustatyti papildomi reikalavimai bei ribojimai. Å alių sudarytos Naujojo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties sÄ lygos turi atitikti Gamtinių dujų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Tokiomis teisės norminių aktų nuostatomis įtvirtintas gamtinių dujų rinkoje sutarčių sudarymo laisvės principo apribojimas. Taigi vieÅ¡osios sutarties sudarymo atveju sutarties laisvės principas ribojamas, nes viena iÅ¡ vieÅ¡osios sutarties Å¡alių nėra laisva atsisakyti sudaryti sutartį (CK 6.184 str. 4 d.), be to, remiantis CK 6.161 str. 5 d., valstybė gali reguliuoti vieÅ¡osios sutarties sÄ lygas. Taigi vieÅ¡osios sutarties institutas atspindi vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad, įsikiÅ¡ant į sutarčių sudarymo procesÄ , bÅ«tų užtikrintas elektros energijos, Å¡ilumos, vandens, dujų ar kt.

Å¡alies Å«kio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiÅ¡kai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio Å¡alis – transporto, ryÅ¡ių, elektros, Å¡ilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Tai taip pat laikytina iÅ¡imtimi iÅ¡ sutarčių laisvės principo, nes sutarties Å¡alys pačios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokiose sutartyse nėra sÄ lygų, dėl kurių Å¡alys galėtų susitarti savo nuožiÅ«ra.

Gamtinių dujų įstatymo nuostatos (9 str. 14-16 p., 34 str., 37 str. 4-7 p.) dėl reikalavimų naujų nebuitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos apibrėžtos Apraše ir Metodikose yra privalomos visiems asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems dujų sistemas ir vartotojų dujų sistemas, asmenims, derinantiems (tikrinantiems, pritariantiems) dujų sistemų projektus ir vartotojų dujų sistemų projektus, dujų sistemų ir vartotojų dujų sistemų įrengimo techniniams prižiūrėtojams, dujų sistemų savininkams ir naudotojams, dujų įmonėms, prie kurių dujų sistemų prijungiamos dujų sistemos ir vartotojų dujų sistemos.

KonkrečiÄ prijungimo įmokÄ , t. y. apmokėjimÄ už vartotojo sistemos prijungimo paslaugÄ , naujam vartotojui apskaičiuoja prijungianti dujų įmonė, prijungimo įmoka nebuitiniams vartotojams kiekvienam projektui skaičiuojama atskirai pagal Prijungimo metodikÄ . Prijungimo metodikos 5 p. numatyta, kad dujų įmonė prijungimo įmokas nebuitiniams vartotojams ir asmenims už naujų gamtinių dujų sistemų prijungimÄ suskaičiuoja Å¡ioje Metodikoje nustatyta tvarka, individualiai kiekvienam naujai prijungiamam nebuitiniam vartotojui ar naujai gamtinių dujų sistemai.

Taip pat Prijungimo metodikoje yra nustatytas investicijų į dujų sistemų statybÄ atsipirkimo laikas, kuris nebuitiniams vartotojams ir naujai gamtinių dujų sistemai yra 15 metų (Prijungimo metodikos 15 p.). Gamtinių dujų įmonė padengia ekonomiÅ¡kai pagrįstas sistemos plėtros ir prie sistemos prijungiamų asmenų prijungimo iÅ¡laidas, o prie sistemos prijungiami asmenys padengia ekonomiÅ¡kai pagrįstas prijungimo iÅ¡laidas virÅ¡ijančias iÅ¡laidas (Gamtinių dujų įstatymo 37 str. 6 d.).

Prijungimo prie esamų gamtinių dujų sistemų iÅ¡laidos nėra ir negali bÅ«ti pripažintos pagristomis, jeigu dėl jų padidėtų kainos esamiems sistemų naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams (Gamtinių dujų įstatymo 37 str. 7 d.). Vadovaujantis Prijungimo metodika, prijungiant naujÄ gamtinių dujų vartotojÄ pirmiausia apskaičiuojamas prijungimo įkainis, užtikrinantis investicijų projekto atsipirkimÄ per numatytÄ laikÄ . Vėliau yra įvertinama ir investicijų naujam vartotojui prijungti įtaka skaičiavimo metu galiojančiai dujų perdavimo ir/ar skirstymo kainos virÅ¡utinei ribai.

Tuo tikslu, vadovaujantis Prijungimo metodikos 23 p. nuostatomis, pagal investicijų naujam vartotojui prijungti duomenis yra skaičiuojamas 15 metų vidutinis individualus tarifas (Knebuit) pagal Prijungimo metodikos 23 p. pateiktÄ 3 formulę. Pagal Prijungimo metodikos nuostatas Å¡is suskaičiuotas individualaus naujo vartotojo tarifas yra lyginamas su laikotarpiu, per kurį planuojama prijungti naujÄ vartotojÄ , nustatyta dujų perdavimo ir/ar skirstymo kainos virÅ¡utine riba. Jeigu suskaičiuotas vidutinis individualus tarifas virÅ¡ija galiojančiÄ dujų perdavimo ir/ar skirstymo kainos virÅ¡utinę ribÄ , vartotojas turi mokėti didesnį prijungimo įkainį, kad vidutinis individualus tarifas nevirÅ¡ytų galiojančios dujų perdavimo ir/ar skirstymo karnos virÅ¡utines ribos (Prijungimo metodikos 25 p.).

Prijungimo metodikos 29 p. nustatytos privalomos prijungimo sutarties sÄ lygos - vartotojo ar asmens, prijungiančio naujÄ gamtinių dujų sistemÄ , prijungimo sutartyje nustatomas minimalus nebuitinio vartotojo ar nauja gamtinių dujų sistema transportuotinas dujų kiekis ir pajėgumai, kuriems esant prijungtas naujas vartotojas ar nauja gamtinių dujų sistema nedidina kainos virÅ¡utinės ribos esamiems vartotojams, bei minimalių nebuitinio vartotojo ar gamtinių dujų sistemos transportuotinų dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo periodiÅ¡kumas, jeigu naujas vartotojas ar asmuo, prijungiantis naujÄ gamtinių dujų sistemÄ , transportuoja mažesnius kiekius ar užsako mažesnius pajėgumus nei nustatyta naujo vartotojo prijungimo sutartyje.

Skaičiuojant individualų tarifÄ svarbų vaidmenį turi naujam vartotojui planuojamas transportuoti dujų kiekis, todėl vadovaujantis Prijungimo metodikos 31 p., vartotojo prijungimo sutartyje yra nustatomas minimalus nebuitinio vartotojo transportuotinas dujų kiekis ir pajėgumai, kuriems esant prijungtas naujas vartotojas nedidina kainos virÅ¡utines ribos esamiems vartotojams. Jeigu vėliau vartotojas, faktiÅ¡kai transportavo mažesnį, nei nustatytas minimalus transportuotinas dujų kiekis, ir/ar užsakė mažesnius pajėgumus, nei nustatyta prijungimo sutartyje, naujas nebuitinis vartotojas pagal minėtÄ Prijungimo metodikos 31 p. privalo mokėti Mokestį, kurio apskaičiavimo tvarka ir periodiÅ¡kumas nustatytas prijungimo sutartyje.

Mokestis vėliau yra įvertinamas skaičiuojant gamtinių dujų skirstymo kainos virÅ¡utines ribas, ir tai užtikrina, kad kainos esamiems gamtinių dujų sistemos naudotojams ir vartotojams nedidėtų, tokiu bÅ«du įgyvendinant Gamtinių dujų įstatymo 37 str.7 d. reikalavimÄ . Vartotojo pareigÄ mokėti Mokestį pagrindžia Kainų virÅ¡utinių ribų metodika. Kainų virÅ¡utinių ribų metodikoje nustatyta, kad naujų vartotojų sumokėti minimalių naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčiai yra vertinami nustatant (koreguojant) gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utines ribas.

Vadovaujantis Kainų virÅ¡utinių ribų metodika, skaičiuojant gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utines ribas reguliavimo periodui yra nustatomas pajamų lygis ir bazinis dujų kiekis. Jeigu sistema transportuojamas dujų kiekis buvo mažesnis, nei nustatytas, tai kainos virÅ¡utinė riba didėja, nes skirstymo veiklos sÄ naudos yra iÅ¡ esmės fiksuotos (t. y. priklausančios nuo sukurtos infrastruktÅ«ros (dujotiekių), o ne nuo transportuojamų dujų kiekių). Tokiu bÅ«du, jeigu naujai prijungti sistemos naudotojai ar vartotojai faktiÅ¡kai netransportuoja (nesuvartoja) minimalių sutartimi nustatytų dujų kiekių, tai lemia kainų virÅ¡utinių ribų didėjimÄ , t. y. didina kainas kitiems vartotojams.

Taigi, jei dėl mažesnių faktiÅ¡kai transportuotų dujų kiekių perdavimo ar skirstymo kainų virÅ¡utinės ribos turėtų didėti, sumokėti prijungimo sutartyse numatyti Mokesčiai šį didėjimÄ kompensuoja. Todėl vadovaujantis minėtomis Kainų virÅ¡utinių ribų metodikos nuostatomis prijungimo sutartyse numatomas Mokestis padeda pilnai įgyvendinti Gamtinių dujų įstatymo 37 str. 7 d. reikalavimÄ prijungti prie esamų dujų sistemų naujus sistemos naudotojus ar vartotojus nedidinant kainų esamiems sistemos naudotojams ir vartotojams.      Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji Å¡alis.

Teismas nesutinka su tuo argumentu. Atsakovas yra vartotojas, tačiau ne fizinis asmuo, t. y. buitinis vartotojas, o vartotojas verslininkas, t. y. nebuitinis vartotojas. Tai yra didelis skirtumas. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ vieÅ¡osios sutarties sudarymas ir nurodyta CK 6.161 str. 4 d. nuostata dar nereiÅ¡kia, kad bet koks prekių ar paslaugų vartotojas turi teisę į prioritetinį teisių gynimÄ , nes vartotoju (prekių ar paslaugų gavėju) gali bÅ«ti tiek fizinis asmuo, tiek verslininkas. Jeigu prekių ar paslaugų gavėjas yra verslininkas, jo teisių apsauga ir gynimas nėra tapatus fizinio asmens (vartotojo) teisių apsaugai ir gynimui.

CK 1.39 str. 1 d. nustatyta, kad vartotojas yra fizinis asmuo, kuris sudaro sutartį su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu – vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Be to, kai fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Tik tuo atveju, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies.

TokiÄ vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , kaip valstybės prioritetiÅ¡kai ginamÄ , konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Byloje nustatyta, kad Å¡alių sutartis sudaryta pagal ieÅ¡kovo parengtas standartines sÄ lygas, taikomas pasiraÅ¡ant sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis (CK 6.185 str. 1 d.). Byloje nenustatyta, kad atsakovas neturėjo galimybės susipažinti su ieÅ¡kovo parengtomis standartinėmis sutarties sÄ lygomis prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį (CK 6.185 str. 2, 3 d.), kad sutarties standartinės sÄ lygos bÅ«tų atsakovui netikėtos (siurprizinės), kad atsakovas po visų minėtų susitarimų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo papildomai reikalavo nutraukti sutartį iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dienos (CK 6.186 str.), todėl jis negali bÅ«ti laikomas silpnesniÄ ja Å¡alimi, nes tokia Å¡ioje byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas po pagrindinės sutarties sudarymo keitė atsakovui transportuotinų dujų kiekį jį sumažindamas atsakovo naudai, o tai rodo, kad ieÅ¡kovas buvo linkęs į bendradarbiavimÄ su atsakovu ir atsakovas, turėjo realiÄ galimybę, bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus civilinių teisinių santykių dalyvis, kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė ir tokio neveikimo neigiamos pasekmės kyla jam pačiam.                       Sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl turi bÅ«ti vykdoma (LR CK 6.38 str. 6.59 str., 6.200 str.).

LR CK 6.258 str. nurodo, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas pagal sutartį. Kadangi atsakovas UAB „Kelias“ tinkamai neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo per 2014 metus suvartoti Sutarties Priede Nr. 1 nustatytÄ gamtinių dujų kiekį, todėl turi sumokėti 496,82 EUR dydžio netesybas.         Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 2 d. nuostatomis, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.             Sutinkamai su LRCK 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.210 str. 2 d., 6.256 str. 2 d. ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas pilnutinai ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos 496,82 EUR netesybos, 13,17 EUR delspinigiai bei 6 % metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (496,82 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2015-03-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.          Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ieÅ¡kotinas 20 EUR žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.).                       Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a :

          Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Kelias“, į. k. 147044353, ieÅ¡kovo AB „Lietuvos dujos“, į. k. 120059523, naudai 496,82 EUR (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 82 euro ct) netesybų, 13,17 EUR ( trylika eurų 17 euro cento) delspinigių, 6 % metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (496,82 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2015-03-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 20 EUR (dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.         Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Kelias“, į. k. 147044353, valstybės naudai 7,66 EUR iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Birutė Mėlinauskienė