Legislator Case Law & Legislation
5868e8d1-6a42-4cb9-8a87-3634d38dfd6c AI generated

5868e8d1-6a42-4cb9-8a87-3634d38dfd6c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5868e8d1-6a42-4cb9-8a87-3634d38dfd6c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-1020-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03660-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

5868e8d1-6a42-4cb9-8a87-3634d38dfd6c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: įskaitytinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, o pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jam nebuvo žinomi teisės aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimÄ ar aktuali teismų praktika, nesudaro pagrindo netaikyti sutrumpinto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-1020-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03660-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už paskutinius 10 metų nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros erdvės, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė itin stiprius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes bÅ«davo stebimas arba kitų nuteistųjų, arba prižiÅ«rėtojų.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos sistemos nuo bendros kameros patalpos. Skunde neturtinė žala kildinama taip pat iÅ¡ to, kad privatumas nebuvo užtikrinamas ir naudojantis duÅ¡ais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti sutrumpinto 3 metų senaties termino, kadangi nežinojo teisės aktų bei aktualios teismų praktikos. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais teisės aktų nepažeidė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Higienos normų HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. IR-1/2 107 punktu, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros.

Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis yra 1,2 metro. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu neturtinę žalÄ atlyginti už visÄ laikotarpį, kurį pareiÅ¡kėjas praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki skundo teismui pateikimo. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų ir dėl to kilusios 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis-tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. spalio 25 d. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2018 m. spalio 25 d. (b. l. 17), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. (atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K data) iki 2015 m. spalio 24 d. įskaitytinai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. spalio 24 d.

įskaitytinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, o pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jam nebuvo žinomi teisės aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimÄ ar aktuali teismų praktika, nesudaro pagrindo netaikyti sutrumpinto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. spalio 24 d. įskaitytinai, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas–neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje R. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos–LukiÅ¡kių TI-K–neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeidžiama teisė į privatumÄ . Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 – 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02) 81 p.).

Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Byloje esančiame LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus praneÅ¡ime dėl R. R. skundo (b. l. 39–40) nurodyta, kad tam tikrose kamerose yra įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose nebuvo laikomas. LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriuje taip pat nurodyta, kad gerinant asmenų laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 42–45).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl teisės į privatumÄ pažeidimo 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundu Nr. 29-2531 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 14). Skunde pareiÅ¡kėjas prašė užtikrinti jam privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu nuo pareigÅ«nų, galinčių jį pamatyti per stebėjimo akutę. LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡te Nr. 96-3412 (b. l.

15) nurodė, kad nėra techninių galimybių kamerose įrengti atskiros sanitarinio mazgo kabinos. Kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ nuo kameros ploto ir nuo stebėjimo akutės. PareiÅ¡kėjas šį raÅ¡tÄ apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018 m. spalio 9 d. atsakymu Nr. 2S-3259 (b. l.

16) nurodė, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 16.5 punkto reikalavimais, jog sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Stebėjimo langeliai duryse įrengiami tam, kad apsaugos ir priežiÅ«ros pareigÅ«nai galėtų vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio stebėsenÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas, kuomet sanitarinis mazgas atitveriamas užuolaida ar sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016). Pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis arba sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais. Ä®vertinus byloje esančius duomenis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas 1 097 paras (nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. nepertraukiamai) buvo laikomas kamerose neužtikrinant jo privatumo, t. y. tokiose, kuriose sanitarinis mazgas nuo bendro gyvenamojo ploto atskirtas nepakankamo aukščio sienele arba užuolaida.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad sanitarinio mazgo patalpa neturėjo atskiros oro vėdinimo sistemos. Pagal Higienos normos HN 134:2015 3 punktÄ , Å¡i higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areÅ¡tinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Atskira vėdinimo sistema veikiančiam Lukiškių TI-K neturėjo būti įrengta, todėl pareiškėjo teiginiai dėl vėdinimo sistemos neįrengimo yra nepagrįsti. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o atskiros sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su Lukiškių TI-K kapitaliniu remontu, kurio šiuo metu atlikti nėra galimybių. Be to, Higienos normos HN 134:2015 16.10 papunktyje nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus praneÅ¡imas patvirtina, kad yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas tokia galimybe galėjo pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nesant įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos sanitariniame mazge pareiÅ¡kėjui kilo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildinama taip pat iÅ¡ to, kad privatumas nebuvo užtikrinamas naudojantis duÅ¡ais.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Dėl privatumo naudojantis duÅ¡u LVAT yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina privatumo. Nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). LVAT yra pripažinęs, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis duÅ¡u (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui trejus metus naudojantis duÅ¡u, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ .

Dėl Å¡ios priežasties teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Ä®vertinęs aukščiau nustatytÄ pažeidimÄ , o bÅ«tent, kad pareiÅ¡kėjui 1 097 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei naudojantis duÅ¡u, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas nors kamerose ir buvo laikomas vienas, tačiau netinkamai atskyrus sanitarinį mazgÄ nuo prižiÅ«rėjimo akutės, taip pat ilgÄ laikÄ (3 metus) naudojosi duÅ¡u pažeidžiant privatumÄ ir tokie pažeidimai buvo tęstiniai bei ilgalaikiai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 1 000 Eur suma ir tokia suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat tokia priteistina suma atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ .

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų piktybiÅ¡kai nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 8 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies ir priteisti pareiÅ¡kėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. R. 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Liudmila Zaborovska