5868e8d1-6a42-4cb9-8a87-3634d38dfd6c · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I-1020-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03660-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated5868e8d1-6a42-4cb9-8a87-3634d38dfd6c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: įskaitytinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipÄ, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už minÄtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PabrÄžtina, jog pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nepateikÄ jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, o pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog jam nebuvo žinomi teisÄs aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimÄ ar aktuali teismų praktika, nesudaro pagrindo netaikyti sutrumpinto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I-1020-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03660-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus â kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo už paskutinius 10 metų nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros erdvÄs, dÄl to pareiÅ¡kÄjas patyrÄ itin stiprius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes bÅ«davo stebimas arba kitų nuteistųjų, arba prižiÅ«rÄtojų.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad sanitarinis mazgas neturÄjo atskiros ventiliacijos sistemos nuo bendros kameros patalpos. Skunde neturtinÄ Å¾ala kildinama taip pat iÅ¡ to, kad privatumas nebuvo užtikrinamas ir naudojantis duÅ¡ais. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o netaikyti sutrumpinto 3 metų senaties termino, kadangi nežinojo teisÄs aktų bei aktualios teismų praktikos. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .
LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio, toks įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus. Vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo direktoriaus įsakymu âDÄl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitÄ iki 15 minuÄių suteikiama teisÄ nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todÄl įstaiga savo veiksmais teisÄs aktų nepažeidÄ.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Higienos normų HN 134:2015 (toliau â HN 134:2015) 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. IR-1/2 107 punktu, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros.
Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis yra 1,2 metro. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kÄjo reikalavimu neturtinÄ Å¾alÄ atlyginti už visÄ laikotarpį, kurį pareiÅ¡kÄjas praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki skundo teismui pateikimo. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginÄas kilo dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų ir dÄl to kilusios 8 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis-tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. spalio 25 d. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minÄtas teisÄs aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kÄjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas.
CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi 2018 m. spalio 25 d. (b. l. 17), todÄl praleido senaties terminÄ reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. (atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K data) iki 2015 m. spalio 24 d. įskaitytinai. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todÄl, konstatavus, jog pareiÅ¡kÄjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. spalio 24 d.
įskaitytinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipÄ, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už minÄtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PabrÄžtina, jog pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nepateikÄ jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, o pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog jam nebuvo žinomi teisÄs aktai, reglamentuojantys žalos atlyginimÄ ar aktuali teismų praktika, nesudaro pagrindo netaikyti sutrumpinto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino.
Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kÄjas praleido senaties terminÄ skundui dÄl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. spalio 24 d. įskaitytinai, pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl žalos atlyginimo nagrinÄtinas tik dÄl laikotarpio nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. Teismas pažymi, kad reikalavimai dÄl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, taÄiau dalies reikalavimų nagrinÄjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis) ir teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius neteisÄtus pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minÄtos institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementasâneteisÄti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
Å ioje byloje R. R. reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustaÄius jo nurodytos institucijosâLukiÅ¡kių TI-KâneteisÄtus veiksmus, neturtinÄs žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kÄjo teigimu, jam naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeidžiama teisÄ Ä¯ privatumÄ . Europos žmogaus teisių teismas (toliau â EŽTT) ne vienoje byloje pažymÄjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvÄs arba yra atskirtas maždaug 1 â 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sÄdinÄių ant gultų, bei prižiÅ«rÄtojų, žvelgianÄių per stebÄjimo angÄ / akutÄ (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.
M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkriÄio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., net jei kalinimo įstaigos taisyklÄs draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02) 81 p.).
Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įÄjimo į sanitarinį mazgÄ pusÄs. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įÄjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Byloje esanÄiame LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus praneÅ¡ime dÄl R. R. skundo (b. l. 39â40) nurodyta, kad tam tikrose kamerose yra įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis, taÄiau pareiÅ¡kÄjas Å¡iose kamerose nebuvo laikomas. LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriuje taip pat nurodyta, kad gerinant asmenų laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 42â45).
PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl teisÄs į privatumÄ pažeidimo 2018 m. rugpjÅ«Äio 27 d. skundu Nr. 29-2531 kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 14). Skunde pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä užtikrinti jam privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu nuo pareigÅ«nų, galinÄių jį pamatyti per stebÄjimo akutÄ. LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. rugsÄjo 14 d. raÅ¡te Nr. 96-3412 (b. l.
15) nurodÄ, kad nÄra techninių galimybių kamerose įrengti atskiros sanitarinio mazgo kabinos. Kamerose įrengtos užuolaidos, uždengianÄios matomumÄ nuo kameros ploto ir nuo stebÄjimo akutÄs. PareiÅ¡kÄjas šį raÅ¡tÄ apskundÄ KalÄjimų departamentui, kuris 2018 m. spalio 9 d. atsakymu Nr. 2S-3259 (b. l.
16) nurodÄ, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis KalÄjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 âDÄl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų taisyklių 16.5 punkto reikalavimais, jog sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara. StebÄjimo langeliai duryse įrengiami tam, kad apsaugos ir priežiÅ«ros pareigÅ«nai galÄtų vykdyti nuolatinÄ nuteistųjų elgesio stebÄsenÄ .
Atkreiptinas dÄmesys, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas, kuomet sanitarinis mazgas atitveriamas užuolaida ar sienele, nÄra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojanÄio taip nuo bendros kameros erdvÄs atskirtu tualetu, privatumÄ (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-626-442/2016). Pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017).
AtsižvelgÄs į pareiÅ¡kÄjo skunde iÅ¡dÄstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvÄrimas užuolaidomis arba sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todÄl LukiÅ¡kių TI-K veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisÄtais. Ä®vertinus byloje esanÄius duomenis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas 1 097 paras (nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. nepertraukiamai) buvo laikomas kamerose neužtikrinant jo privatumo, t. y. tokiose, kuriose sanitarinis mazgas nuo bendro gyvenamojo ploto atskirtas nepakankamo aukÅ¡Äio sienele arba užuolaida.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, kad sanitarinio mazgo patalpa neturÄjo atskiros oro vÄdinimo sistemos. Pagal Higienos normos HN 134:2015 3 punktÄ , Å¡i higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvÄs atÄmimo vietų ir policijos areÅ¡tinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojanÄioms institucijoms. VeikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms, policijos areÅ¡tinÄms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Atskira vÄdinimo sistema veikianÄiam LukiÅ¡kių TI-K neturÄjo bÅ«ti įrengta, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl vÄdinimo sistemos neįrengimo yra nepagrįsti. LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas, o atskiros sanitarinio mazgo vÄdinimo sistemos įrengimas yra susijÄs su LukiÅ¡kių TI-K kapitaliniu remontu, kurio Å¡iuo metu atlikti nÄra galimybių. Be to, Higienos normos HN 134:2015 16.10 papunktyje nurodyta, kad kameros vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus praneÅ¡imas patvirtina, kad yra sudaryta galimybÄ kameras vÄdinti per langus, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas tokia galimybe galÄjo pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad nesant įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos sanitariniame mazge pareiÅ¡kÄjui kilo teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ , atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildinama taip pat iÅ¡ to, kad privatumas nebuvo užtikrinamas naudojantis duÅ¡ais.
LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis â 1,2 metro. DÄl privatumo naudojantis duÅ¡u LVAT yra pažymÄjÄs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina privatumo. NustaÄius ypaÄ prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybÄ naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudaranÄių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.
LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1456-602/2016). LVAT yra pripažinÄs, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukÅ¡Äio pertvaros neužtikrina pareiÅ¡kÄjui privatumo naudojantis duÅ¡u (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-888-858/2018). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjui trejus metus naudojantis duÅ¡u, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybÄs bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidÄle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ .
DÄl Å¡ios priežasties teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis duÅ¡u. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis. Ä®vertinÄs aukÅ¡Äiau nustatytÄ pažeidimÄ , o bÅ«tent, kad pareiÅ¡kÄjui 1 097 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei naudojantis duÅ¡u, atsižvelgÄs į Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, įvertinÄs tai, kad pareiÅ¡kÄjas nors kamerose ir buvo laikomas vienas, taÄiau netinkamai atskyrus sanitarinį mazgÄ nuo prižiÅ«rÄjimo akutÄs, taip pat ilgÄ laikÄ (3 metus) naudojosi duÅ¡u pažeidžiant privatumÄ ir tokie pažeidimai buvo tÄstiniai bei ilgalaikiai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui priteistina 1 000 Eur suma ir tokia suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat tokia priteistina suma atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ .
Teismas nenustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo patirtos neigiamos pasekmÄs turÄtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų piktybiÅ¡kai nesilaikÄs teisÄs aktų reikalavimų, todÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma 8 000 Eur suma nelaikytina adekvaÄia dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmÄms kompensuoti. Ä®vertinÄs tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ iÅ¡ dalies ir priteisti pareiÅ¡kÄjui 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo R. R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui R. R. 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Liudmila Zaborovska