2024-05-08 Nr. AB-7359-3-65-3-00370-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1469-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00370-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) viršininko 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 50-TE-171 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas – vyresnysis inspektorius, Panevėžio AVPK Kriminalinių tyrimų tarnybos Kriminalinio aptarnavimo skyriaus specialistas; 3) priteisti pareiškėjui negautą už priverstinės pravaikštos laiką atlyginimą ir atlyginimą nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta už ką pareiškėjas yra atleistas. Vien tik nuorodos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos 2023 m. balandžio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-63 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos Kriminalinio aptarnavimo skyriaus specialisto V. K. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) nepakanka, kad Įsakymą būtų galima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

2.2. 2023 m. balandžio 4 d. pareiškėjas iš tikro pirko įvairias prekes prekybos centre „Depo“, tarp jų ir maišytuvą voniai/dušui. Šią prekę pareiškėjas atsinešė iš prekybos skyriaus ir padėjo prie parduotuvės darbuotojų atrenkamų (pareiškėjo prašymu) prekių (durų, staktų, apvadų). Parduotuvės darbuotojai prekių sąraše užrašė visas buvusias prekes. Gavęs šį dokumentą, pareiškėjas nuėjo prie kasų ir už prekes sumokėjo. Pareiškėjas netikrino, kas buvo įrašyta prekių sąraše, manė, kad buvo įrašytos visos pareiškėjo pasirinktos ir buvusios ant prekybos vežimėlio prekės. Iš vaizdo įrašų matyti, kad dėžutė su maišytuvu voniai/dušui buvo ant kitų prekių viršaus ir aiškiai matėsi.

Dėl to pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad ir ši prekė yra įrašyta į prekių sąrašą ir už ją yra sumokėta. Pareiškėjas prekes pakrovė į automobilį ir išvažiavo pro vartus. Apsaugos darbuotojai pareiškėjo paklausė, ar jis vežasi tik apmokėtas prekes, pareiškėjas kelis kartus į tą patį klausimą patvirtino, kad visos prekės yra apmokėtos. Tik jau po to, kai pareiškėjas išvažiavo pro vartus, kai automobilis buvo apžiūrėtas, apsaugos darbuotojai pareiškėjui pasakė, kad trūksta konkrečios prekės – dėžutės, buvusios ant kitų prekių, ir pasakė, kad už ją yra nesumokėta.

Tik tada pareiškėjas suprato, kad gali būti neapmokėtas maišytuvas voniai/dušui. Pareiškėjas pasakė, kad tokia dėžutė tikrai yra automobilyje ir gali ją ištraukti. Ši dėžutė buvo tarp kitų prekių po durimis ir galėjo būti matoma skanuojant prekes, įrašant prekes į prekių sąrašą. Pareiškėjas padavė prekę apsaugos darbuotojai. Pareiškėjas neturėjo jokio tikslo pasisavinti prekę, ją pavogti. Pareiškėjas žino, kad prekybos patalpose yra vaizdo kameros, kad lengva nustatyti iš vaizdo įrašų prekių vagystę.

Iš pareiškėjo elgesio nematyti, kad jis prekę kaip nors būtų slėpęs, vengęs ją rodyti. Priešingai, ši prekė buvo padėta ant visų prekių viršaus prekių vežimėlyje, ji akivaizdžiai matėsi ir ją parduotuvės darbuotojai turėjo įrašyti į prekių sąrašą, su kuriuo pareiškėjas nuėjo prie kasos ir sumokėjo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad ši prekė yra apmokėta, todėl net nesuprato klausimo, ar neveža prekių, už kurias nesumokėta, pareiškėjas patikino, kad visos prekės yra apmokėtos. Pareiškėjas sutinka, kad buvo nerūpestingas ir nepatikrino, ar visos prekės yra įrašytos į apmokėjimo kvitą.

Pareiškėjas pasitikėjo parduotuvės darbuotojais. Pareiškėjo elgesys nebuvo tyčia nukreiptas į prekių pasavinimą. Taigi, nesant įrodytam vagystės faktui, pareiškėjas iš tarnybos atleistas neteisėtai ir nepagrįstai.

2.3. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnis nustato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju tariamai padarytas pažeidimas (kurio pareiškėjas nepripažįsta) padarytas ne tarnybos metu, neatliekant pareigų.

2.4. Statuto 39 straipsnis nustato tarnybinę atsakomybė ir jos taikymą. Minėta teisės norma nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau, pareiškėją atleidžiant, visiškai neatsižvelgta į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

2.5. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kuomet yra nustatoma minėtų aplinkybių visuma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmuose nėra nustatytas tyčinis, sąmoningas siekimas pavogti prekę. Pareiškėjo netyčiniai veiksmai negali būti vertinami kaip žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantys.

2.6. Pagal Statuto 39 straipsnio 7 dalį, tarnybinis patikrinimas pradedamas įgalioto asmens nurodymu. Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas ir vykdytas pažeidžiant Statute nustatytą tvarką. Pagal Statuto 39 straipsnio 9 dalį tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, nes Policijos departamentui nėra suteikta teisė spręsti, ar asmuo padarė administracinį nusižengimą ar ne. Administracinis teisės pažeidimas nustatomas tik administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju pareiškėjas atleistas iki buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla.

2.7. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, patikrinimo metu nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės, nustatytos Statuto 39 straipsnio 91 punkte.

3. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, remiantis Panevėžio APVK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyriausiojo tyrėjo M. S. 2023 m. balandžio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-2427 „Dėl V. K. administracinio nusižengimo“. Šiuo pranešimu M. S. informavo, jog 2023 m. balandžio 4 d. 13.17 val. Panevėžio AVPK gautas pranešimas ROIK 0123000184315, kad Panevėžyje, Klaipėdos g. 145, prekybos centre „Depo“ sulaikytas vagystę įvykdęs asmuo. Į įvykio vietą nuvykęs policijos pajėgų vienetas P1167, kuriame dirbo Komisariato vyresnysis tyrėjas M. K. ir vyriausioji patrulė L. K., nustatė, kad sulaikytas yra V. K.. Pareiškėjui už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalies „Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar išvaistymas“ pažeidimą surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu ROIK 23203107836.

4.2. Patikslinus ir įvertinus tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punkto nuostatomis, pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą, kadangi pareiškėjo veiksmuose galbūt yra pareigūno vardo pažeminimo požymių. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2023 m. balandžio 27 d. surašius Išvadą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje konstatuoti, kad V. K., Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas, elgdamasis priešingai nei iš jo tikimasi, savo tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir PĮ) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Statuto 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7 punkto nuostatas, nesilaikė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintų pagarbos valstybei, teisingumo, atsakomybės, pavyzdingumo principų, sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą ir duotą priesaiką sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui ir taip pažemino pareigūno vardą.

4.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 9 dalimi, atliekamas tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas dėl pradėtos administracinio nusižengimo teisenos. Nagrinėjamu atveju asmuo tarnybinėn atsakomybėn, be kitų jam priskiriamų pažeidimų, buvo traukiamas ir už tai, kad pažeidė PĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Nepaisant įstatyme įtvirtintos pareigos, pareiškėjas, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės, siūlė apsaugos darbuotojams sumokėti už pagrobtą vandens maišytuvą voniai/dušui dvigubą kainą, t. y. sąmoningai vengė užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir siekė jį paslėpti. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas siekė nuslėpti padarytą teisės pažeidimą ne tik bandydamas atlyginti padarytus nuostolius, bet ir bandydamas papirkti parduotuvės administraciją, siūlydamas nemokamai plauti parduotuvės grindis.

4.4. Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nesilaikant tarnybiniam patikrinimui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti. Taip pat yra nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad veika, kuria jis pažemino pareigūno vardą, galėtų būti vertinama kaip mažareikšmė. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, tyčiniais savo veiksmais pagrobdamas svetimą turtą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo tikslo pasisavinti jam nepriklausantį turtą, paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, liudytojų parodymai. Pareiškėjo veiksmai ir tikslai, kurių jis siekė paaiškėjus nusikalstamos veikos padarymui – prašymas nekviesti policijos pareigūnų, siūlymas atsilyginti už padarytą nusižengimą, siekis išvengti kilsiančios atsakomybės, atskleidžia pareiškėjo veiksmų sąmoningumą. Neteisėti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje dirba, autoritetą. Pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais bei griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

4.5. Pareiškėjo teisės, įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 91 dalyje, nebuvo pažeistos. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. pasirašytinai supažindintas su Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 5-PR1-94, kuriuo jis ne tik informuojamas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, bet ir supažindinamas su tikrinamo pareigūno teisėmis. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas papildomų prašymų tyrimą atliekančiam pareigūnui nebuvo pateikęs. Tvarkos aprašo 32 punkte, be kitą ko, numatyta, kad su išvada ir įsakymu dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pareigūnas supažindinamas per 3 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo, jei įsakymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priėmimo dieną pareigūno nėra tarnyboje dėl nušalinimo nuo pareigų. Su skundžiamu Įsakymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2023 m. gegužės 6 d. ir dokumentai jam išsiųsti el. paštu. Kartu su Įsakymu pareiškėjui buvo siunčiama ir Išvada, tačiau, kaip matyti iš 2023 m. gegužės 9 d. prašymo Nr. 50-AP-570, dėl nenumatytų techninių aplinkybių ji nebuvo išsiųsta. Pastebėti techniniai nesklandumai buvo nedelsiant pašalinti, t. y. pareiškėjas su Išvada pasirašytinai supažindintas 2023 m. gegužės 9 d.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:

6.1. 2023 m. balandžio 4 d. 13.17 val. Panevėžio AVPK gautas pranešimas ROIK 0123000184315, kad Panevėžyje, Klaipėdos g. 145, prekybos centre „Depo“ sulaikytas vagystę įvykdęs asmuo. Į įvykio vietą nuvykęs policijos pajėgų vienetas P1167, kuriame dirbo Panevėžio AVPK vyresnysis tyrėjas M. K. ir vyriausioji patrulė L. K., nustatė, kad sulaikytas yra V. K.. Pareiškėjui 2023 m. balandžio 4 d. surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK 23203107836, kuriame konstatuojama, jog pareiškėjas 2023 m. balandžio 4 d. apie 13:00 val. pravažiavo pro lauko prekybos kasas nesusimokėjęs už 109,09 Eur vertės vandens maišytuvą voniai/dušui, tuo pažeisdamas ANK 108 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui buvo pasiūlyta sumokėti 45 Eur baudą. Pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė ir baudos nesumokėjo. Panevėžio AVPK 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3276-2023 pripažino, kad pareiškėjas tyčia įvykdė smulkią vagystę iš „Depo“ prekybos centro ir už ANK 108 straipsnio 1 dalies pažeidimą pareiškėjui paskyrė 245 Eur baudą.

6.2. Pareiškėjas minėtą Panevėžio AVPK nutarimą apskundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, konstatavo, jog pareiškėjas iš parduotuvės išvažiavo tyčia nesusimokėjęs už prekę – 109,09 Eur vertės vandens maišytuvą voniai/dušui. Minėtą prekę pareiškėjas sąmoningai slėpė, ją buvo padėjęs parduotuvės darbuotojams vizualiai nematomoje vietoje – automobilio bagažinėje esančioje atsarginio rato dėtuvėje, be to, pats pareiškėjas šios prekės nei kasininkei iki apmokėjimo kasoje ir išvažiavimo iš parduotuvės, nei išvažiavus po kitų prekių apmokėjimo ir apsaugos darbuotojams pareikalavus nepateikė ir nurodė jos neturintis. Nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, pareiškėjas ją apskundė Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, patvirtindamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatytas aplinkybes.

6.3. Tarnybinis patikrinimas pradėtas, remiantis Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyriausiojo tyrėjo M. S. 2023 m. balandžio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-2427 „Dėl V. K. administracinio nusižengimo“. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2023 m. balandžio 27 d. surašius Išvadą, kuria pareiškėjas buvo pripažintas pažeminęs pareigūno vardą ir pasiūlyta jį atleisti iš pareigų. 2023 m. balandžio 28 d. priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2746/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Teismas konstatavo, kad Statuto 39 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra aktualus, nes pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo atsakovas nevertino kaip turinčio nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, taip pat nėra ir kitų šiame teisiniame reguliavime nurodytų sąlygų.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjo atlikti tyčiniai veiksmai, tai yra išvažiavimas iš parduotuvės „Depo“ nesusimokėjus už prekę, neatitinka vidaus tarnybos pareigūnui keliamų įstatymų reikalavimų, turi neigiamos įtakos Lietuvos policijos įvaizdžiui ir prieštarauja Etikos kodeksui. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja jo 2002 m. spalio 1 d. duotai priesaikai, kurią davė pradėdamas eiti pareigas Lietuvos policijoje. Todėl nėra pagrindo abejoti tyrimo metu surinktų faktinių duomenų teisingumu, atliktų veiksmų pavojingumu ir teigti, kad jie atitinka visuomenėje galiojančias moralės nuostatas bei visuomenės teisėtus lūkesčius, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

9. Teismas akcentavo, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjas savo veiksmais (iš parduotuvės išvažiavo tyčia nesusimokėjęs už prekę) pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją sukompromitavo. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo statuso reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Pareiškėjas dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau atliko paminėtus veiksmus, todėl yra pagrindas išvadai, jog veikė tyčia ir sąmoningai, ką taip pat vienareikšmiai patvirtino įsiteisėjusios Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartys.

11. Teismas pažymėjo, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas (nagrinėjamu atveju kaltės nepripažinimas) neturi įtakos.

12. Pareiškėjo teiginį, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas reikiama tvarka, nes nebuvo įgalioto asmens nurodymo, teismas atmetė kaip neatitinkantį nustatytų faktinių aplinkybių, nes tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiame 2023 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo yra Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko Ž. B. rezoliucija-užduotis „pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą“ ir Policijos departamento Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyriaus viršininko S. D. rezoliucija-užduotis „organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą“.

13. Pareiškėjo teiginius, jog pareiškėjas nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nebuvo užtikrintos patikrinimo metu jo teisės, nustatytos Statuto 39 straipsnio 91 punkte, teismas atmetė kaip deklaratyvius ir neatitinkančius nustatytų faktinių aplinkybių, nes jo teisės, nustatytos Statuto 39 straipsnio 91 punkte, patikrinimo metu buvo užtikrintos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tarnybinio patikrinimo nuorašas asmeniškai įteiktas 2023 m. gegužės 9 d., kartu jis pasirašytinai supažindintas su Išvada. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų papildomai kreipęsis į jo tarnybinį patikrinimą atliekančius pareigūnus dėl jo teisių, nustatytų Statuto 39 straipsnio 91 punkte, užtikrinimo ar kad pareigūnai būtų atsisakę jas užtikrinti. Pareiškėjo tarnybinį patikrinimą atliekantys pareigūnai neturėjo pareigos supažindinti pareiškėją su visa jo tarnybinio patikrinimo medžiaga, o pats pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises, nustatytas Statuto 39 straipsnio 91 punkte, to neprašė.

14. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkos apraše numatytų procedūrų ir terminų bei nekaltumo prezumpcijos. Pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl naikinti Įsakymą ar pakeisti švelnesne tarnybine nuobauda nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti išmokas, susijusias su tarnyba.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmetamas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytus argumentus, kad Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta, už ką pareiškėjas yra atleistas, o vien nuorodos į Išvadą nepakanka, kad Įsakymą galima būtų laikyti teisėtu ir pagrįstu; pareiškėjo padarytas pažeidimas (kurio pareiškėjas nepripažįsta) padarytas ne tarnybos metu, neatliekant pareigų; atleidžiant pareiškėją visiškai neatsižvelgta į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, nes Policijos departamentui nėra suteikta teisė spręsti, ar asmuo padarė administracinį nusižengimą ar ne; pareiškėjas nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, patikrinimo metu nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės, nustatytos Statuto 39 straipsnio 91 punkte; pareiškėjo veiksmuose nėra nustatytas tyčinis, sąmoningas siekimas pavogti prekę, o netyčiniai veiksmai negali būti vertinami kaip žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantys. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog administracinio nusižengimo padarymas visada reiškia pareigūno vardo pažeminimą ir todėl būtina taikyti kraštutinę priemonę – atleidimą iš tarnybos. Pasak pareiškėjo, kiekvienas administracinis nusižengimas, padarytas pareigūno, turi būti vertinamas individualiai ir ne kiekvienas pažeidimas gali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu, o nustačius, kad pažemintas pareigūno vardas, nebūtinai turi būti taikoma nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Teismo aiškinimas prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principams. Net ir esant konstatuotam administraciniam nusižengimui, teismui reiktų vertinti, ar veiksmai atitiko pareigūno vardo pažeminimo kriterijų, ar taikyta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra proporcinga pažeidimui. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra susijęs su pareiškėjo tarnyba. Už administracinį nusižengimą pareiškėjas buvo nubaustas pinigine bauda. Nesumokėjęs už prekę, pareiškėjas išvažiavo iš parduotuvės dėl didelio neatsargumo. Pareiškėjo veiksmai buvo neatsakingi, nederantys bet kuriam asmeniui, tačiau nėra tiesioginio ryšio tarp pareiškėjo tarnybos ir atlikto administracinio nusižengimo.

17.2. Statuto nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos sąvokos siejamos su baudžiamąją, o ne su administracine atsakomybe. Baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė atsakomybės rūšis. Todėl yra neadekvatu, kad teisinės pasekmės, kai asmuo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir administracinį nusižengimą, pagal pasekmes, kurios susijusios su pareigūno vardo pažeminimu, vertinamos vienodai. Negali būti tokios teisinės situacijos, kad administracinio nusižengimo pažeidimo padarymas lemia griežtesnę atsakomybę ir skaudesnes pasekmes nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pažeidimas.

18. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimą.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad, priešingai nei pareiškėjas nurodo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Pareiškėjo teiginiai, kad „nustačius, kad pažemintas pareigūno vardas, – nebūtinai turi būti taikoma nuobauda – atleidimas iš tarnybos“, yra visiškai nepagrįsti. Teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda, todėl alternatyvių pasekmių negali sukelti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 50-TE-171, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių reikalavimų, t. y. grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pripažino, kad pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl naikinti ginčijamą Įsakymą ar pakeisti švelnesne tarnybine nuobauda nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti išmokas, susijusias su tarnyba.

22. Pareiškėjo manymu, minėtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pareiškėjas prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės normas, nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad administracinio nusižengimo padarymas visada reiškia pareigūno vardo pažeminimą, neatsižvelgė į jo tarnybinę veiklą iki nusižengimo padarymo, be to, nusižengimas padarytas ne tarnybos metu, t. y. nevykdant jokių pareigų.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

24. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (galiojusio pažeidimo padarymo metu) nuostatos.

25. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) reglamentuota, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.).

27. Policijos departamento Imuniteto valdyba 2023 m. balandžio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-63 konstatavo, kad V. K. 2023 m. balandžio 4 d., apie 13.00 val., Panevėžyje, Klaipėdos g. 145, prekybos centro „Depo“ lauko prekybos salėje, į savo automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę įsidėjo 106,09 Eur vertės vandens maišytuvą voniai / dušui baltai / žalioje dėžutėje, kurį paslėpė bagažinėje atsarginio rato vietoje ir nesumokėjęs už jį išvežė iš prekybos centro „Depo“ lauko prekybos salės, bet prie išvažiavimo iš prekybos centro buvo sulaikytas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Secure Lithuania“ apsaugos darbuotojų, t. y. pavogė turtą, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apsaugos darbuotojams kelis kartus paklausus, ar V. K. automobilyje neturi dar prekių, už kurias nesusimokėjo, pareiškėjas apsaugos darbuotojams kategoriškai teigė, kad susimokėjo už visas prekes ir jokios baltai / žalios kartoninės dėžutės jo automobilyje nėra. Minėtą vandens maišytuvą voniai / dušui V. K. atidavė apsaugos darbuotojai tik po to, kai ji pasakė, kad bus kviečiama policija. Siekdamas išvengti teisinės atsakomybės, V. K. siūlė UAB „Secure Lithuania“ apsaugos darbuotojams sumokėti už pagrobtą vandens maišytuvą voniai / dušui dvigubą kainą.

28. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas V. K. savo kaltais tyčiniais veiksmais, kurie vertintini kaip tiesioginė tyčia, kadangi akivaizdu, jog pareiškėjas suvokė, kad veikia neteisėtai ir tų padarinių siekė, pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 punkto, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Etikos kodekso 5 ir 7 punktų reikalavimus, sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą ir duotą priesaiką sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui, t. y. tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

29. Šias aplinkybes patvirtina prekybos centro „Depo“ 2023 m. balandžio 4 d. vaizdo įrašai, pateikti UAB „Secure Lithuania“, minėto prekybos centro kasininkės ir apsaugos darbuotojų parodymai, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyriausiojo tyrėjo M. S. 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 50-PR2-2427 „Dėl V. K. administracinio nusižengimo“, administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog prekę pareiškėjas sąmoningai slėpė, ją buvo padėjęs parduotuvės darbuotojams vizualiai nematomoje vietoje – automobilio bagažinėje esančioje atsarginio rato dėtuvėje, be to, pats pareiškėjas šios prekės nei kasininkei iki apmokėjimo kasoje ir išvažiavimo iš parduotuvės, nei išvažiavus po kitų prekių apmokėjimo ir apsaugos darbuotojams pareikalavus, nepateikė ir nurodė jos neturintis.

30. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Išvadoje nurodytus faktus, kuriais remiantis, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas atliko kaltus (tyčinius) neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei V. K. argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis, pareiškėjas teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei jo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024). Taigi konstatuojant pareigūno vardo pažeminimą pareigūno tarnybinė veikla iki nusižengimo padarymo nėra aktuali.

33. Pažymėtina, kad ne kiekvienas administracinio nusižengimo padarymas reiškia ir pareigūno vardo pažeminimą, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo atlikti veiksmai turi savarankiškos pareigūno vardą žeminančios veikos požymių (sąmoninga vonios / dušo maišytuvo vagystė iš prekybos centro „Depo“).

34. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo teiginių, kad pažeidimas (kurio nepripažįsta) padarytas ne tarnybos metu, neatliekant pareigų, dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo, taip pat dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tvarkos pažeidimo ir pareiškėjo nesupažindinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtu aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

36. Pažymėtina, jog Statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. kaip pareigūno vardo pažeminimas.

37. Pripažinus, kad V. K. buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė