586368f7-d9e2-42b8-97d4-e7c3d2a8d6c7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. (V. B.) praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. B. (A. B.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. B. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu.

Å is juridinis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. PareiÅ¡kime nurodo, kad 2008-06-04 mirė pareiÅ¡kėjo tėvas L. B. (L. B.). Pastarasis testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla pas notarÄ užvesta nebuvo. Po L. B. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro transporto priemonė VAZ2105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pareiÅ¡kėjo tėvo asmeniniai daiktai: laikrodis, drabužiai, nuotraukos, patalynė. PareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi tėvu bei jam priklausančiu turtu.

Mirus tėvui, V. B. ir toliau prižiÅ«rėjo turtÄ (transporto priemonę) - rÅ«pindavosi transporto priemonės draudimu, techninės apžiÅ«ros atlikimu. Dėl teisinio neiÅ¡prusimo, neturėdamas galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, nustatytu laiku nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, praleisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d. numatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti tėvo L.

B. paklikimÄ faktiniu valdymu. V. B. atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo brolis A. B. atsisako nuo jam priklausančios palimo dalies. Duomenų apie kitus asmenis, pretenduojančius į mirusio L. B. turtÄ , pareiÅ¡kėjas neturi.PareiÅ¡kimas, teismo praneÅ¡imas atsiliepimams pateikti suinteresuotiems asmenims - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos įteiktas 2016-04-22 (b. l. 20), o A. B. – 2016-04-23 (b. l. 21). Per teismo nustatytÄ terminÄ suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 d. byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 25-26, 28-30).PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ byloje esančio Gyventojų registro tarnybos pažymos (b. l.

61) bei asmens tapatybės kortelės kopijos (b. l.

5) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas V. B. yra palikėjo L. B. sÅ«nus. Be pareiÅ¡kėjo yra dar vienas palikėjo L. B. sÅ«nus – A. B.. L. B. sutuoktinė M. B. mirė 2007-02-24 (b. l. 61). IÅ¡ į bylÄ pateikto mirties liudijimo matyti, kad L. B. 2008-06-04 mirė (b. l. 6). Po L. B. mirties paveldėjimo byla Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure neužvesta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 15). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo L. B. (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 str. 3 d., b. l. 28).

IÅ¡ byloje esančio Lietuvos Respublikos Transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad transporto priemonė VAZ2105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė L. B. (b. l. 7). IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties visÄ laikÄ transporto priemonę VAZ2105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prižiÅ«rėjo - transporto priemonę drausdavo, rÅ«pinosi, kad transporto priemonė atitiktų privalomuosius techninius reikalavimus (b. l. 8-14).

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®vertinus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kad mirus L. B. pareiÅ¡kėjas ir toliau valdė transporto priemonę VAZ2105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi jos eksploatacija, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po tėvo (L. B.) mirties likusį palikimÄ , t. y. jam priklausančiÄ transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V. B. po palikėjo L. B. mirties turtÄ â€“ transporto priemonę – prižiÅ«rėjo kaip savo, ja rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paveldėti mirusiojo L. B. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi jis laikomas įpėdiniu pagal įstatymÄ (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad V. B. po L. B. mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ L. B. palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo brolis, kitas mirusiojo sÅ«nus A.

B., į palikėjo turtÄ nepretendavo ir prieÅ¡taravimų dėl V. B. pareiÅ¡kimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu, nereiÅ¡kė (CPK 178 str., 185 str.).Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi bÅ«ti iÅ¡siųsta Centrinei hipotekos įstaigai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas             n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V.

B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo L. B. (L. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (2008-06-04) atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jį Centrinei hipotekos įstaigai.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Rima LipeikienėÂ