58593bf3-581e-4fcc-bb7a-200e42dee4a2 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-234-503/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01089-2020-5 Procesinio dokumento kategorijos : 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 22 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams D. P., R. P., jų atstovui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui, atsakovui R. K., jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D.

P. ir R. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, trečiasis asmuo B. K. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai D. P. ir R. P. ieÅ¡kiniu (CBP-5941) prašė iÅ¡ atsakovo R. K. priteisti : lygiomis dalimis po 480 Eur turtinės žalos atlyginimo; lygiomis dalimis po 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tiek ieÅ¡kinyje, tiek 2021-03-22 teismo posėdyje ieÅ¡kovai D. P. ir R. P. iÅ¡ esmės nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. D. P. sudarė Å uns perdavimo sutartį, kurios pagrindu iÅ¡ R. A. bendrojon jungtinėn su R. P. nuosavybėn įgijo vokiečių nykÅ¡tukinio Å¡pico veislės Å¡unį. Už šį Å¡unį D. P. R. A. sumokėjo 1200 Eur. 2020 m. birželio 23 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), neaptvertoje namų valdoje atsakovui R. K. vedžiojant su pavadžiu jam priklausantį Å¡unį, nurodytu adresu į kiemÄ atbėgus palaidam ieÅ¡kovų Å¡uniui, atsakovo Å¡uo, nutraukdamas pavadėlį, iÅ¡trÅ«ko, ir iÅ¡kart po to griebė atbėgusį ieÅ¡kovų Å¡unį, kuris dėl patirtų sukandžiojimų vežamas į Kauno miestÄ pas veterinarijos gydytojÄ nugaiÅ¡o.

Dėl anksčiau apraÅ¡yto įvykio buvo pradėta administracinė teisena, kurios metu 2020 m. rugpjūčio 8 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja E. P. priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė atsakovÄ pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė įspėjimÄ . Atsakovas buvo pripažintas, jog neužtikrino, kad Å¡uns laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, ir tokiu bÅ«du pažeidė VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-Ä®V-1122 2013 m. lapkričio 4 d. patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ taisyklių VI.42 punkto reikalavimus, bÅ«tent :

„jog Å¡unis rekomenduojama vedžioti Savivaldybės administracijos įrengtose gyvÅ«nų vedžiojimo aikÅ¡telėse, o jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. < ...> Kiti Å¡unys bendrojo naudojimo patalpose, vieÅ¡ose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Å unį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad Å¡uo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams. Jei Å¡alia yra žmonių ar gyvÅ«nų, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpinamas tiek, kad Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams“. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieÅ¡kovės vardu buvo iÅ¡siųsta pretenzija atsakovui, praÅ¡ant atlyginti patirtÄ 1200 Eur turtinę žalÄ , 300 Eur neturtinę žalÄ ir 100 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidas. 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas atsakė, kad siekia susidariusiÄ situacijÄ spręsti taikiai, tačiau pasiÅ«lytas piniginės kompensacijos dydis buvo neadekvatus, dėl ko ieÅ¡kovai yra priversti pažeistas teises ginti teisme.

Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas, nors ir vedžiojo jam priklausantį Å¡unį su pavadžiu, tačiau nesugebėjo užtikrinti, kad Å¡uo neiÅ¡trÅ«ks, dėl ko buvo sukandžiotas ieÅ¡kovams priklausęs Å¡uo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovams priklausęs Å¡uo svečiavosi su jų dukra ir ieÅ¡kovės motina (trečiuoju asmeniu B. K.) gretimoje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Besisvečiuojant ieÅ¡kovų Å¡uo nusivijo katinÄ Ä¯ neaptvertÄ atsakovo namų valdos teritorijÄ , kur buvo vedžiojamas su pavadžiu, tačiau be antsnukio vokiečių aviganių veislės Å¡uo.

Taigi, į atsakovo teritorijÄ atbėgo bÅ«tent ieÅ¡kovams priklausęs Å¡uo, į kÄ teismų praktikoje atsižvelgiama, vertinant nukentėjusiojo neatsargumÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai (nesugebėjimas užtikrinti, kad vedžiojamas Å¡uo nenutrÅ«ks nuo pavadžio, antsnukio neuždėjimas, be to, atsakovas nėra aptvėręs jam priklausančio žemės sklypo, dėl ko į jį yra lengva patekti) yra priežastis, dėl kurio įvyko įvykis, kurio metu buvo sukandžiotas ieÅ¡kovų Å¡uo ir dėl to Å¡is nugaiÅ¡o.

Visgi, pripažintina, jog įvykis įvyko ir dėl to, jog ieÅ¡kovų Å¡uo buvo nepririÅ¡tas ir atbėgo į atsakovui priklausančiÄ neaptvertÄ teritorijÄ , kurioje jis vedžiojo savo Å¡unį. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato gyvÅ«nų laikytojų teises ir pareigas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatas visi gyvÅ«nų laikytojai privalo nuolat rÅ«pintis gyvÅ«nų gerove ir apsauga; laikytis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovę ir apsaugÄ , reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisiu teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos taikomos ne tik tam, kad šunys nekeltų grėsmės aplinkiniams, bet ir pačių gyvūnų saugumui. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti ir ieškovų kaltę, neužtikrinant šuns saugumo, kad jam nebūtų keliama grėsmė, tačiau mano, jog ieškovų kaltė ir neatsargumas nėra toks didelis, kad Taisyklių laikymasis būtų padėjęs išvengti visiško žalos kilimo - atsakovo šuo ieškovų šunį užpuolė neaptvertoje teritorijoje, atsakovo šuo yra vokiečių aviganių veislės, gerokai didesnis už ieškovų šunį.

Atsižvelgiant į tokio Å¡uns veislę ir dydį, Å¡eimininkai ypatingai turi rÅ«pintis, kad Å¡uo nekeltų pavojaus aplinkiniams, tačiau atsakovo Å¡uo nebuvo laikomas voljere, laikomas neaptvertoje teritorijoje, vedžiojamas be antsnukio. Dėl netinkamos tokio Å¡uns priežiÅ«ros ieÅ¡kovai patyrė žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovui tenka 80 proc. kaltės, o ieÅ¡kovui - 20 proc. kaltės. Nagrinėjamu atveju, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovai patyrė turtinę žalÄ , t. y. neteko Å¡uns, kurį pirko už 1 200 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog dėl kilusios ieÅ¡kovams žalos iÅ¡ dalies yra kalti ir patys ieÅ¡kovai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina turtinė žala mažintina iki 960 Eur (1200 Eur x 80 proc.). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai yra sutuoktiniai, todėl jų santuokiniam turtui galioja lygių dalių prezumcija, dėl to kiekvienam iÅ¡ jų iÅ¡ atsakovo priteistina po 480 Eur. Be to ieÅ¡kovai patyrė 300 Eur dydžio neturtinę žalÄ , nes neteko Å¡eimos augintinio, prie kurio buvo prisirišę ne tik ieÅ¡kovai, bet ir jų nepilnametė dukra, įvykis, kurio metu buvo sukandžiotas Å¡uo įvyko ieÅ¡kovų dukters akivaizdoje, kas sukėlė jai traumÄ , po įvykio dukra sapnavo koÅ¡marÄ , nubudusi verkė, jÄ teko raminti ir aiÅ¡kinti, kas nutiko jų Å¡eimos augintiniui.

Akivaizdu, jog Å¡uns netekimas yra skaudus įvykis, dėl ko ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsižvelgiant į tai, jog dėl kilusios ieÅ¡kovams žalos iÅ¡ dalies yra kalti ir patys ieÅ¡kovai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina neturtinė žala mažintina iki 240 Eur (300 Eur x 80 proc.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovas savanoriÅ¡kai negrÄ Å¾ina skolos ieÅ¡kovams ir dėl jie yra priversti kreiptis į teismÄ bei teismine tvarka Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡ atsakovo prisiteisi. Pagal tai ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teis iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas R. K. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (DOK-37090). Tiek Å¡iuo, tiek 2021-03-22 teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Dėl ieÅ¡kovų reikalavimų iÅ¡ esmės nurodė, kad paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovams priklausęs Å¡uo svečiavosi su jų dukra ir ieÅ¡kovės motina (trečiuoju asmeniu B. K.) gretimoje, t. y. jo, namų valdoje. Besisvečiuojant ieÅ¡kovų Å¡uo nusivijo katinÄ Ä¯ neaptvertÄ jo namų valdÄ . Å ioje jis vedžiojo savo vokiečių aviganio veislės Å¡unį su parduotuvėje pirktu, tinkamu Å¡iam Å¡uniui vedžioti pavadėliu, tačiau be antsnukio. Jam nežinomas ieÅ¡kovų Å¡uo netikėtai pribėgo prie jo vedžiojamo Å¡uns.

Å ie susiriejo. Jis savo Å¡unį laikė pavadžiu, kad Å¡ie nesusiliestų, tačiau jo Å¡uo stipriai patraukė pavadį, Å¡is nutrÅ«ko ties jo Å¡uns kaklu. Po to jo Å¡uo dantimis sugriebė ieÅ¡kovų Å¡unį. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovai, žinodami, kad jo sklype yra didesnis Å¡uo, todėl, jų Å¡uniui nubėgus į jo sklypÄ , jis gali bÅ«ti sužalotas didesnio Å¡uns, juolab, kad sklype, kuriame buvo ieÅ¡kovų Å¡uo buvo neaptvertas, privalėjo užtikrinti, kad jų Å¡uo iÅ¡ minėto sklypo neiÅ¡trÅ«ktų.

Leisdami savo Å¡uniui lakstyti po kiemÄ nekontroliuojamam, ieÅ¡kovai ignoravo galimÄ rizikÄ , todėl kaltė dėl ieÅ¡kovams kilusios žalos atsiradimo tenka jiems patiems, nes bÅ«tent jie nesilaikė elementarių atidumo, rÅ«pestingumo taisyklių, ir tai visiÅ¡kai paÅ¡alina jo (atsakovo) civilinę atsakomybę. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jis nepažeidė GyvÅ«nų laikymo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietose taisyklių, nes jo Å¡uo nebuvo pavojingas kovinis Å¡uo, ar kovinių ir pavojingų Å¡unų miÅ¡rÅ«nas, o pagal minėtas taisykles jis galėjo savo Å¡unį, savo namų valdos teritorijoje vedžioti be antsnukio.

Å iuo atveju jo elgesyje nebuvo neteisėtų veiksmų, jis nepažeidė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl, nesant visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tent – jo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovams žalos atsiradimÄ lėmė iÅ¡skirtinai nerÅ«pestingi ir neteisėti jų (ieÅ¡kovų) veiksmai. IeÅ¡kovų Å¡uo į jo sklypÄ atbėgo iÅ¡ gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra visiÅ¡kai neaptvertas.

IeÅ¡kovai, žinodami, kad greta gyvenantis kaimynas augina didesnį Å¡unį, privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, jog jų Å¡uo neįbėgtų į kito asmens privačiÄ teritorijÄ , t. y. privalėjo savo Å¡unį laikyti voljere ar pririÅ¡tÄ pavadžiu, kad reikalui esant, galėtÄ jį kontroliuoti. Kaip minėta, Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad „uždaroje žemės valdoje Å¡uo gali bÅ«ti laikomas nepririÅ¡tas, jei užtikrinama, kad Å¡uo iÅ¡ jos neiÅ¡bėgs“.

Taigi žemės valdoje, kurioje teritorija nėra aptverta tvora, Å¡uo apskritai negali bÅ«ti laikomas nepririÅ¡tas“. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai Å¡iÄ teisės aktu nustatytÄ pareigÄ ignoravo, ko pasekmėje ieÅ¡kovų Å¡uo įbėgo į jo (atsakovo) privačiÄ teritorijÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡provokuodamas jo (atsakovo) Å¡uns agresijÄ (veikiausiai kaip instinktÄ ginti Å¡eimininko namus). Taigi, jei ieÅ¡kovai visų pirma bÅ«tų laikęsi nustatyto teisinio reguliavimo, jų Å¡uo nebÅ«tų įbėgęs į jo kiemÄ , kas nebÅ«tų sukėlę jo Å¡uns agresijos, jo Å¡uo nebÅ«tų nutraukęs pavadžio ir nebÅ«tų atsiradusi žala.

Nagrinėjamu atveju dėl žalos atsiradimo yra kalta iÅ¡skirtinai nukentėjusi Å¡alis. Be to nagrinėjamu atveju jo (atsakovo) kaltės dėl įvykusio incidento nėra visiÅ¡kai, kadangi jis užtikrino, kad jo Å¡uo neiÅ¡bėgtų už privačios teritorijos ribų, jo Å¡uo buvo kontroliuojamas pavadžiu, o faktas, jog pavadis nutrÅ«ko yra nelaimingas atsitikimas, kuris įvyko iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovų neatidaus ir nerÅ«pestingo elgesio. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jis administracine tvarka nubaustas už minėtų taisyklių 41 punkto reikalavimų pažeidimÄ , tačiau įvykis įvyko jo asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės valdoje, jis užtikrino, kad jo Å¡uo iÅ¡ sklypo neiÅ¡bėgtų, todėl jo atžvilgiu priimtas minėtas administracinis nutarimas, - jo teisėtumas, kvestionuojamas.

Papildomai 2021-09-02 teismo posėdžio metu nurodė, jog abejoja, kad ieÅ¡kovų Å¡uo dėl nagrinėjamo įvykio nugaiÅ¡o, nes pagal jo į bylÄ pateiktas nuotraukas akivaizdu, jog ieÅ¡kovai jų dukra turi vokiečių nykÅ¡tukinį Å¡picÄ . Tretysis asmuo B. K. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (DOK-16287). Å iame iÅ¡ esmės nurodė, kad ji ieÅ¡kovės R. P. motina. 2020 m. birželio 23 d. ji su ieÅ¡kovų nepilnamete dukra U. P. ir jų Å¡picų veislės Å¡unimi R. svečiavosi pas V.

J., adresu (duomenys neskelbtini). Besisvečiuojant ieÅ¡kovų Å¡uo nusivijo katinÄ Ä¯ neaptvertÄ atsakovo namų valdos teritorijÄ , kur ne voljere be antsnukio ir palaidas buvo Vokiečių aviganių veislės Å¡uo. GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, jog gyvÅ«no laikytojas - asmuo, kuris yra gyvÅ«no savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Taigi, nors 2020 m. birželio 23 d. įvykio metu ieÅ¡kovams priklausęs Å¡uo nebuvo prižiÅ«rimas jų savininkų (ieÅ¡kovų), tačiau jis teisėtai ir neatlygintinai buvo patikėtas jos laikymui ir priežiÅ«rai.

Å iuo atveju 2020 m. birželio 23 d. įvykio metu ji buvo Å¡uns laikytoja (valdytoja), atsakinga už jo priežiÅ«rÄ . Pagal ieÅ¡kinio turinį akivaizdu, jog Å¡uns savininkai (ieÅ¡kovai) pripažįsta, kad dėl Å¡uns žūties iÅ¡ dalies atsakinga yra ir ji (jos atsakomybei priskiria 20 proc. kaltės, nes Å¡unį neaptvertoje teritorijoje laikė nepririÅ¡tÄ , kas sudarė sÄ lygas jam pabėgti į gretimÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame jį užpuolė Vokiečių aviganis). NeprieÅ¡tarauja, kad vadovaujantis teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-967-258,/2019) ji iÅ¡ dalies atsakinga (dėl neatsargumo) dėl Å¡uniuko žūties, tačiau jos atsakomybė yra 5 kartus mažesnė nei atsakovo, kuris pats bÅ«damas Vokiečių aviganio savininku, nėra apsitvėręs savo namų valdos ir žinodamas, jog jo Å¡uo yra agresyvus, neužtikrina jo laikymo voljere arba vedžiojimo pririÅ¡us už pavadėlio ir su antsnukiu.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovai jai jokių pretenzijų dėl Å¡uniuko žūties nereiÅ¡kia, kadangi patys jai patikėjo jo priežiÅ«rÄ , taip pat minėta 20 proc. apimtimi mažina reikalaujamÄ priteisti sumÄ iÅ¡ atsakovo. 2021-03-22 teismo posėdžio metu liudytoja V. J. iÅ¡ esmės nurodė, jog 2020 m. birželio 23 d. pas jÄ , adresu (duomenys neskelbtini), draugė B. K. su ieÅ¡kovų nepilnametė dukra U. P. ir jų Å¡picų veislės Å¡unimi svečiavosi. Besisvečiuojant ieÅ¡kovų Å¡uo nusivijo katinÄ Ä¯ neaptvertÄ kaimyno K. namų valdos teritorijÄ .

Netrukus paaiškėjo, jog kaimyno R. K. šuo sukandžiojo ieškovų šunį. Ieškovų šuo jos namų valdos teritorijoje buvo be pavadžio ir be antsnukio. Teismas k o n s t a t u o j a : Pagal ieškovų ieškiniui pagrįsti pateiktus įrodymus ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, trečiojo asmens B. K. atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu liudytojos V. J. duotus paaiškinimus, nenuginčytai nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovas D.

P. iÅ¡ R. A. bendrojon jungtinėn su ieÅ¡kove R. P. nuosavybėn įgijo vokiečių nykÅ¡tukinio Å¡pico veislės Å¡unį. Už šį Å¡unį D. P. R. A. sumokėjo 1200 Eur. 2020 m. birželio 23 d. B. K. su ieÅ¡kovų nepilnamete dukra U. P. ir jų Å¡picų veislės Å¡unimi svečiavosi pas V. J., adresu (duomenys neskelbtini). V. J. neaptvertoje namų valdoje ieÅ¡kovų Å¡uo buvo be pavadėlio, t. y. palaidas, ir be antsnukio. IeÅ¡kovų Å¡uo minėtÄ dienÄ , apie 21.30 val. vakaro, pamatęs katę, Å¡iÄ nusivijo į greta V.

J. namų valdai esančiÄ atsakovo R. K. namų valdÄ . Tuo metu atsakovas savo neaptvertoje namų valdoje, (duomenys neskelbtini), vedžiojo su pavadžiu, be antsnukio, jam priklausantį vokiečių aviganių veislės Å¡unį. Ä® jo kiemÄ , jam nesitikint atbėgo palaidas ieÅ¡kovų Å¡uo ir Å¡is pribėgo prie jo Å¡uns. Å unys susiriejo. Atsakovo Å¡uo, nutraukdamas pavadėlį ties kaklu, iÅ¡trÅ«ko, ir iÅ¡kart po to griebė ieÅ¡kovų Å¡unį, kuris dėl patirtų sukandžiojimų, ieÅ¡kovo D.

P. vežamas į Kauno miestÄ pas veterinarijos gydytojÄ , nugaiÅ¡o. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja E. P. priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė atsakovÄ pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė įspėjimÄ . Atsakovas buvo pripažintas kaltu, jog 2020-06-23 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), - neaptvertoje savo namų valdoje, jam vedžiojant su pavadžiu jam priklausantį Å¡unį, į jo kiemÄ Ä¯bėgus ieÅ¡kovų palaidam Å¡uniui, jo (R.

K.) šuo, nutraukęs pavadėlį, ištrūko ir griebė atbėgusį šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo, t. y. tokiu būdu jis (R. K.) neužtikrino, kad šuns laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, ir tokiu būdu pažeidė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-1122, 2013 m. lapkričio 4 d. patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ taisyklių VI.42 punkto reikalavimus, būtent :

„jog šunis rekomenduojama vedžioti Savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, o jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. < ...> Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“. 2020 m. rugpjūčio 6 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja E. P. priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė Å¡ioje byloje trečiÄ jį asmenį – B. K., pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė įspėjimÄ . Ji buvo pripažinta kalta, jog 2020-06-23 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad Å¡uns laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, ir tokiu bÅ«du pažeidė VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-Ä®V-1122, 2013 m. lapkričio 4 d. patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ taisyklių VI.42 punkto reikalavimus.

IeÅ¡kinys netenkinamas sekančiais motyvais. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. :

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai;

2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK 12, straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai nurodydami, kad atsakovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir neužtikrino kitų žmonių nuosavybei, ieÅ¡kinį grindė CK 6.267 straipsnio 1 dalimi bei 6.270 straipsnio 1 dalimi;

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintomis nuostatomis; šunų laikymo taisyklėmis, patvirtintomis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. B-ĮV-1122 ,,Dėl gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietose taisyklių tvirtinimo“. Šiuo atveju teismas nustato ir vertina, kokie draudimai ir įpareigojimai yra numatyti ir kokius elgesio saugumo reikalavimus konkrečiai pažeidė šuns savininkas, - atsakovas.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog savininkų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. Anksčiau apraÅ¡ytais įrodymais nustatyta, kad bendrÄ jÄ pareigÄ atsakovas R. K. pagal įstatymo normas įvykdė – savo Å¡unį savo neaptvertoje namų valdos teritorijoje (kieme) vedžiojo su pavadžiu. GyvÅ«nų laikymo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 2 punkte įtvirtinta uždaros žemės valdos sÄ voka – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.

Pagal Å¡ių taisyklių VI.2 punktÄ Å¡unis rekomenduojama vedžioti Savivaldybės administracijos įrengtose gyvÅ«nų vedžiojimo aikÅ¡telėse, o jei jų nėra - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. GyvÅ«nų vedžiojimo aikÅ¡telės turi bÅ«ti pažymėtos aiÅ¡kiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užraÅ¡u, pvz., „GyvÅ«nų vedžiojimo aikÅ¡telė”. Jei Å¡uns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvÅ«nų vedžiojimo aikÅ¡telėje, gali užtikrinti, kad jo Å¡uo nekels grėsmės kitiems gyvÅ«nams ir žmonėms bei nepabėgs iÅ¡ aikÅ¡telės, Å¡uo gali bÅ«ti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.

Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Pagal tai asmeniui kyla bendro pobūdžio pareiga – gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal minėtas taisykles, neuždaroje žemės valdoje šuns vedžiojimas apskritai nereglamentuotas.

Pagal tai teismas sprendžia, kad Å¡uns savininkas, t. y. atsakovas, turėjo pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir Å¡unį prižiÅ«rėti taip, kad jis nekeltų grėsmės kitiems žmonėms, jų sveikatai, turtui, tačiau teismas konstatuoja tai, kad, kaip konkrečiu atveju byloje ir nustatyta, jo Å¡uo buvo jo namų valdos teritorijoje (kieme) jo vedžiojamas su pavadžiu. Pagal tai teismas sprendžia, kad atsakovas buvo pakankamai rÅ«pestingas ir ėmėsi pakankamų priemonių ir adekvačių Å¡uns bÅ«dui garantijų, kad Å¡uo, kuris nėra nei pavojingas, nei kovinis, nei Å¡ių miÅ¡rÅ«nas, nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų, o reikalavimai dėl atviroje, nuosavoje teritorijoje vedžiojamo Å¡uns nėra reglamentuoti, todėl teismas sprendžia, jog tokios sÄ lygos atsakovas nepažeidė.

Be to, byloje nenustatyta, jog atsakovas pažeidė reikalavimÄ vedžiojamo Å¡uns pavadėlį sutrumpinti tiek, kad jo Å¡uo nekeltų grėsmės ieÅ¡kovų Å¡uniui, nes ieÅ¡kovų Å¡uo atbėgo prie atsakovo Å¡uns atsakovui nesitikint. Pagal tai teismas sprendžia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas, – Å¡uns savininkas R. K., bÅ«tų pažeidęs draudimų, įpareigojimų ar elgesio saugumo reikalavimus. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali bÅ«ti įvertintas rizikingas, pakankamai aiÅ¡kus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovų Å¡uns valdytoja (laikytoja) B. K., atvykusi pas draugę V. J. į jos namų valdÄ , ieÅ¡kovų Å¡unį paleido, t. y. Å¡is buvo palaidas. Pagal atsakovo ir V. J. teisme duotus paaiÅ¡kinimus, V. J. namų (žemės) valda buvo neaptverta. Akivaizdu, kad V. J. neįspėjo B. K., jog gretimoje, atsakovui priklausančioje, neaptvertoje namų (žemės) valdoje, atsakovas laiko, gali vedžioti Å¡unį. B. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kokius veiksmus ji atliko V.

J. namų (žemės) valdoje, kad jos valdomas ieškovų šuo nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei interesų. Juo labiau, ji į teismo posėdį neatvyko ir nuosekliai, išsamiai nenurodė visiems proceso dalyviams, teismui aiškias, įtikinamas ieškovų šuns, nagrinėjamu laiku, vietoje, saugias šiam šuniui laikymo aplinkybes. Šių aplinkybių visuma sudaro priežastį teismui konstatuoti, kad B. K. taip elgdamasi V.

J. namų (žemės) valdoje visiÅ¡kai ignoravo galimÄ rizikÄ ieÅ¡kovų Å¡uns saugumui, todėl teismas pripažįsta, kad visa kaltė dėl nukentėjusiesiems (ieÅ¡kovams) padarytos žalos atsiradimo tenka B. K., nes ji nesilaikė elementarių atidumo, rÅ«pestingumo taisyklių, ir tai visiÅ¡kai paÅ¡alina atsakovo civilinę atsakomybę. Pagal anksčiau apraÅ¡ytas aplinkybes teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovai neįrodė teismui atsakovo R. K. veiksmų neteisėtumo, dėl kurių buvo padaryta žala, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog žala ieÅ¡kovams kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pagal tai teismas sprendžia, kad aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovo atlikti veiksmai sukėlė žalÄ nukentėjusiesiems (ieÅ¡kovams), byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai – visuma byloje esančių įrodymų teismui pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog žala kilo dėl didelio trečiojo asmens – B. K., neatsargumo, taigi Å¡iuo atveju nėra ir teisinių prielaidų atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumui konstatuoti.

Kadangi neteisėti veiksmai yra viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, tai, jų neįrodžius, atsakovo civilinė atsakomybė negalima (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, atsakovui iÅ¡ jų nepriteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atstovo advokato teisinę pagalbÄ , nes atsakovas teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. IÅ¡ ieÅ¡kovų lygomis dalimis valstybei priteistinos teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, t. y. 26,40 Eur, nes jos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iÅ¡ Å¡alies priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškovų D. P. ir R. P. ieškinį atsakovui R. K. dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo B. K. atmesti. Priteisti iš ieškovų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 13,20 Eur (trylika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Valdas Petraitis