5859182e-e91b-4c9b-a1ac-acc0ee6cca7d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-175-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00631-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priėmimo klausimas, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė: 1.1. priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 669 371,03 Eur turtinės ir 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas; 1.2. pripažinti neatitinkančiais tikrovės Kauno apygardos teismo teisėjų N. Meilučio, A.

Kukalio ir A. Rudzinsko 2019 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-69-436/2019, motyvuojamoje dalyje paskelbtus teiginius: 1.2.1. „pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas“; 1.2.2. „pagal bylos duomenis, t. y. baudžiamosios bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tikėtina, kad atsakovui buvo mokamos didelės palÅ«kanos“; 1.2.3. „atsakovas verčiasi skolinimo verslu (teikia paskolas skelbdamasis apie tai spaudoje)“; 1.2.4.

„visas turimas lėšas skiriant anÅ«ko sveikatai ir gyvybei palaikyti nebuvo galimybių grÄ Å¾inti skolÄ â€œ; 1.2.5. „atsakovas (apeliantas) nepagrindė savo realiai patirtų nuostolių dydžio“. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ bylÄ pasirinko inicijuoti popierine forma, pateikdamas ieÅ¡kinį popieriniu formatu, todėl ieÅ¡kovui buvo privaloma laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti tiek procesinių dokumentų bei jų priedų egzempliorių, kad po vienÄ tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui. IeÅ¡kovas minėto reikalavimo neįvykdė, kadangi pateikė tik vienÄ ieÅ¡kinio egzempliorių, o kitÄ to paties turinio dokumentÄ atsiuntė elektroniniu paÅ¡tu. IeÅ¡kovui ankstesnėse jo inicijuojamose bylose jau yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad elektroniniu bÅ«du teismams dokumentai turi bÅ«ti teikiami per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalÄ (toliau – EPP).

4. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurias gali patvirtinti ar paneigti jo kartu su ieÅ¡kiniu teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai, nors pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovas privalo pagrįsti jų ryšį su byla, t. y. nurodyti, kokias konkrečias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieÅ¡kovo pateikiami įrodymai. Nepateikti ir ieÅ¡kinyje nurodyti jo priedai Nr. 1 – 14. Nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo pasirinkimÄ Ä¯traukti į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis daug valstybės pareigÅ«nų ir institucijų, jokiais argumentais nepagrindžiant jų dalyvavimo byloje poreikio, taip pat ieÅ¡kinyje naudojamÄ Å¡iuos asmenis įžeidžiančiÄ , užgauliÄ ir nekorektiÅ¡kÄ retorikÄ teismas įvertino kaip sÄ moningÄ piktnaudžiavimÄ teise, teikiantį pagrindÄ iÅ¡ karto atsisakyti priimti ieÅ¡kinį netaikant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto.

5. Kita vertus, susipažinęs su ieÅ¡kinio turiniu teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nenurodė jokių teisėjų, kitų jo įvardytų pareigÅ«nų ir valstybės institucijų bei jų vadovų, įskaitant Lietuvos Respublikos prezidentÄ , neteisėtų veiksmų kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, nurodydamas tik savo nesutikimÄ su jų atliktais procesiniais veiksmais, t. y. nesuformulavo ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo faktinio pagrindo. Aplinkybė, kad ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties motyvuojamoje dalyje paskelbtų teiginių pripažinimu neatitinkančiais tikrovės, leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pakartotinio įvertinimo (peržiÅ«rėjimo).

Todėl toks ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovas V. J. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir kausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 6.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi ankstesnėmis bylomis, kuriose iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo nepagrįstai reikalaujama elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yti ieÅ¡kinius ir juos teikti per EPP.

IeÅ¡kovas net kelis kartus kreipėsi į Nacionalinę teismų administracijÄ , reikalaudamas panaikinti jo paskyrÄ , tačiau ieÅ¡kovo praÅ¡ymai be jokio pagrindo buvo atmesti. 6.2. Teisinis reguliavimas numato galimybę elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yti procesinius dokumentus ir juos teismams siųsti elektroniniu paÅ¡tu. Teismų nutartys, kuriomis tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo siunčiami dokumentai nėra priimami, yra antikonstitucinės. Elektroninis ieÅ¡kovo paraÅ¡as suteikia objektyviÄ galimybę įsitikinti jo valia, o Kauno apygardos teismas nesikreipė į RyÅ¡ių reguliavimo tarnybÄ , Policijos departamentÄ , VyriausiÄ jį archyvarÄ tam, kad Å¡ie padėtų teismui įsitikinti ieÅ¡kovo tapatybe ir valia.

Kiti teismai priima elektroniniu parašu pasirašytus ieškovo procesinius dokumentus arba kitų proceso dalyvių elektroniniu parašu nepasirašytus elektroninius laiškus ir juos nagrinėja. 6.3. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, ieškinio priedus Nr. 1 – 14 ieškovas pasirašė elektroniniu parašu ir išsiuntė elektroniniu paštu Kauno apygardos teismui. Be to, jų nepateikimas nėra pagrindas nepriimti ieškinio, o tik prielaida nustatyti ieškinio trūkumus. Ieškinio priėmimui nėra kliūtis ir trečiųjų asmenų (ne)įtraukimas. 6.4.

Teismas nepagrįstai pradėjo nagrinėti bylÄ dar nepriėmęs ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinio dalyko ir pagrindo formavimas yra iÅ¡imtinė ieÅ¡kovo, o ne teismo teisė. Å iuo atveju ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi ieÅ¡kovas nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurias gali patvirtinti arba paneigti jo pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai. Pats teismas turi nustatyti, kurias teisės normas neteisėti teisėjų veiksmai pažeidžia. 6.5. SkundžiamÄ nutartį priėmusi teisėja nepagrįstai diskriminuoja ieÅ¡kovÄ dėl jo politinių pažiÅ«rų ir įsitikinimų, lietuvių tautybės. IeÅ¡kovo atžvilgiu netaikius ieÅ¡kinio trÅ«kumų šalinimo instituto, buvo atskleistas ir atvirai pademonstruotas organizuoto antikonstitucinio susivienijimo Kauno apygardos teisme veikimas. 6.6.

IeÅ¡kinio reikalavimas pripažinti neatitinkančiais tikrovės Kauno apygardos teismo teisėjų, priėmusių 2019 m. kovo 4 d. nutartį, teiginius yra nagrinėtinas teisme, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ , o minėtų teisėjų žinomai melagingų teiginių įraÅ¡ymas į nutartį ieÅ¡kovui sukėlė bei dar sukels turtinę ir neturtinę žalÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Kai asmuo kreipiasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, teismas turi ne tik patikrinti, ar ieÅ¡kinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir įsitikinti, ar pareiÅ¡kimÄ paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos. Konstitucijos 30 straipsnio nuostata, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ , nereiÅ¡kia, jog tokiÄ teisę turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje tik suteikta galimybė kiekvienam asmeniui tokiÄ subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Kitaip tariant, procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobÅ«džio aplinkybių, kurios pagal procesinius teisinius padarinius skirstomos į dvi grupes – teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantas subjektyvios teisės kreiptis į teismÄ su tokiais reikalavimais, kuriuos pareiÅ¡kė savo ieÅ¡kinyje, neturi, kadangi ieÅ¡kiniu siekia jau įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«ros ir bÅ«tent su tuo sieja reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nenurodęs jokių kitų pagrindų tokios žalos atsiradimui ir (arba) jos atlyginimui. Tokia teismo padaryta iÅ¡vada, be kita ko, reiÅ¡kia, kad nėra teisės kreiptis į teismÄ prielaidų.

10. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio bei jame pareikÅ¡tų reikalavimų akivaizdu, kad apeliantas teikia savo subjektyvų vertinimÄ dėl kitoje byloje (bylose) atliktų procesinių veiksmų, kvestionuoja kitoje civilinėje byloje jau nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekdamas kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks jo nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo bÅ«ti atliktas tik instancinės teisminės peržiÅ«ros tvarka, o ne inicijuojant naujÄ civilinę bylÄ . Ä®statymų leidėjo valia įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, taip pat visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, juo labiau, toje byloje dalyvavusiems asmenims (CPK 18 straipsnis). Dar daugiau, CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia kitoje (naujoje) byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir (ar) teisinius santykius.

11. Todėl toks ieÅ¡kinys, kokį pareiÅ¡kė ieÅ¡kovas, teisme nenagrinėtinas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Kitokio ieÅ¡kinio priėmimo klausimo vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad praÅ¡ymas pripažinti neatitinkančiais tikrovės Kauno apygardos teismo teisėjų, priėmusių 2019 m. kovo 4 d. nutartį, teiginius yra nagrinėtinas teisme, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡ie skundo argumentai tik patvirtina apelianto tikslÄ bei jo turimÄ intencijÄ apeiti civilinio proceso normose tiesiogiai įtvirtina draudimÄ dar kartÄ pasibylinėti dėl tų pačių aplinkybių teisinio vertinimo.

12. Kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s atmestini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi netaikius ieÅ¡kinio trÅ«kumų šalinimo instituto apeliantas yra diskriminuojamas dėl jo politinių pažiÅ«rų, įsitikinimų ar tautybės, kurie yra grindžiami ir aiÅ¡kiai neprocesine, oficialių dokumentų turiniui nustatytų reikalavimų neatitinkančia retorika, ar kad teismas nepagrįstai pradėjo nagrinėti bylÄ dar nepriėmęs ieÅ¡kinio.

13. Kreipimosi į teismÄ tvarkÄ reglamentuoja ne materialiosios, o proceso teisės normos, kurias, spręsdamas apelianto paduoto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kino ir pritaikė teisingai. Nenustatęs kreipimosi į teismÄ prielaidų (t. y. nesant galimybės naujoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus ir vien dėl nustatytų faktų, su kuriais apeliantas nesutinka, reikalauti žalos atlyginimo), pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik aptarė kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu įgyvendinimo formaliÄ sias sÄ lygas, pažymėjęs, kad ir jų apelianto procesinis dokumentas taip pat neatitinka. Tačiau, kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas, ieÅ¡kinio trÅ«kumų instituto taikymas nebuvo bÅ«tinas dėl kelių priežasčių.

14. Viena vertus, termino teismo identifikuotiems trÅ«kumams paÅ¡alinti nustatymas nebÅ«tų lėmęs kitokio ieÅ¡kinio, kaip teisme nenagrinėtino (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinimo, nes teisės kreiptis į teismÄ prielaidų nebuvimas pats savaime reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kimÄ padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį teisme. Atitinkamai, bet kuriuo atveju (taikant ar netaikant trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ) toks ieÅ¡kinys nebÅ«tų buvęs priimtas.

15. Kita vertus, teismai jau kitose bylose jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinę apeliantui, kad sÄ Å¾iningas kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja procesiÅ¡kai tinkamÄ paties asmens, kuris siekia inicijuoti civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , elgesį. Asmuo realizuoti savo teisę į teisminę gynybÄ gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be iÅ¡imties besikreipiantiems į teismÄ asmenims, įskaitytinai ir apeliantui V. J. Kreipimosi į teismÄ teisė nėra absoliuti ar bet kaip įgyvendinama teisė.

16. Kiekvienoje byloje teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ , įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti Å¡alių naudojimÄ si procesinėmis teisėmis, Å¡alinti ir netoleruoti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, nes tik taip užtikrinamas visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas (CPK 17 straipsnis). Todėl jeigu pats asmuo sÄ moningai atlieka veiksmus, kurie įvertinti kaip piktnaudžiavimas subjektinėmis teisėmis, įskaitytinai ir procesine kreipimosi į teismÄ (į teismines instancijas) teise, tai jis objektyviai negali tikėtis savo teisių gynybos. Tiesioginis draudimas piktnaudžiauti teise yra nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalyje, nurodžius, kad draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu bÅ«du bei priemonėmis, kurios prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai, antraip teismas gali atsisakyti ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teises.

17. Apelianto procesinių dokumentų turinys, kÄ pagristai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, ar selektyviai jo pasirenkamas dokumentų teikimo į bylÄ bÅ«das tik patvirtina, kad iÅ¡ esmės pats apeliantas yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismÄ turi vienintelį tikslÄ â€“ užgaulioti teismus, kitas institucijas ir jų pareigÅ«nus. Toks jo elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir Å¡io proceso paskirtimi. Todėl pateikdamas atitinkamo turinio ieÅ¡kinį, kurio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė, apeliantas negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos netinkamÄ jo elgesį, liudijantį piktnaudžiavimÄ subjektine kreipimosi į teismÄ teise.

18. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neleidžia abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl Å¡i nutartis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė