58590ea2-1f8d-4c26-b312-dad7f4e99a3c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2360-869/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23269-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, Nijolei Gamperienei, Audronei Glambienei, Karinai Stokaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. B., ieÅ¡kovo atstovei, advokatei Kristinai Udrienei, atsakovei K. P.-B., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei K. P.-B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. B. (toliau – ir IeÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei K.

P.-B. (toliau – ir Atsakovė), kurį patikslinęs teismo prašė pakeisti 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021 patvirtintos Å¡alių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių I.1. punktÄ - nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu A. B.; nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti jog A.

B. vaiko iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise (tomas 1, el. b. 1. 138-145). Patikslintame ieÅ¡kinyje A. B. nurodė, jog Å¡alys gyvendamos santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus M. B. 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021 buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurios I.1. punkte Å¡alys susitarė, kad nutraukus santuokÄ , jų nepilnamečio sÅ«naus M.

B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su vaiko motina K. P.-B. Pasak IeÅ¡kovo, Dėl pasikartojančių Atsakovės psichinės sveikatos pablogėjimų (ligos paÅ«mėjimų), jos neadekvataus elgesio, vaikas ne tik patiria stresÄ ir įtampÄ , o taip pat kyla grėsmė jo psichologinei ar net fizinei sveikatai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) IeÅ¡kovÄ telefonu informavo apie susidariusias nesaugias vaiko gyvenimo sÄ lygas pas motinÄ , apie laikinai, nuo 2021 m. spalio 7 d. vaiko priežiÅ«rÄ perduotÄ Atsakovės motinai J.

P. (vaiko močiutei). Nuo 2021 m. lapkričio 18 d. Vaiko teisių apsaugos skyrius Vaiko laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ nutraukė, vaikÄ perdavė ieÅ¡kovui A. B. Pasak IeÅ¡kovo, vaikui, gyvenant su mama, nėra užtikrinamos saugios gyvenimo sÄ lygos, todėl nepilnametis sÅ«nus toliau gyventi su Atsakove negali. Dėl pasikartojančių Atsakovės psichinės sveikatos pablogėjimų (ligos paÅ«mėjimų), jos neadekvataus elgesio, vaikas ne tik patiria stresÄ ir įtampÄ , bet kyla grėsmė jo psichologinei ar net fizinei sveikatai.

Vaiko močiutė (vaiko motinos mama) Tarnybos specialistei nurodė, jog dukrai (vaiko motinai) reikalinga rimta specialistų (psichologų/psichiatrų) pagalba, minėjo, jog ji tiki ir domisi juodÄ ja magija. Specialistė apsilankymo metu atkreipė dėmesį į tai, kad namuose nukabinti visi veidrodžiai, uždengti audeklais, vaiko mama keistai elgėsi, įtarė, jog jÄ kažkas seka, atjungia ryšį ir pan. 2021 m. lapkričio 19 d. Å¡alių nepilnametis sÅ«nus IeÅ¡kovui pasakojo, kad Atsakovė prieÅ¡ jį yra naudojusi ir fizinį smurtÄ â€“ ne kartÄ tampiusi už plaukų.

Apie tai vaikas papasakojo ir Tarnybos specialistams. 2021 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-1207 7 punkte nurodyta, kad „paklausus M., ar mama yra jį skriaudusi, berniukas teigė, jog yra tampiusi už plaukų, kai gyveno Vilniuje. Pasak berniuko, už plaukų tampydavo maždaug du kartus per mėnesį dėl įvairių dalykų, kokių tiksliai neatsimena. Paskutinį kartÄ panaÅ¡us įvykis buvo, kai gyveno pas močiutę Marijampolėje“.

Å i informacija buvo perduota Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariatui, tačiau 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , įvykio aplinkybių patikslinimo metu nenustačius, kad M. B. sveikatai buvo padaryta fizinė žala. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pagal 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos Sutarties I.1.4. punktÄ Å¡alys buvo susitarę, kad tuo atveju, kai vaiko motina dėl savo sveikatos bÅ«klės negali rÅ«pintis vaiku, Å¡alių iÅ¡ anksto sutartomis sÄ lygomis, laikinai, iki mamos sveikata pagerės, vaikas gyvens pas tėvÄ , tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie Atsakovės sveikatos pablogėjimÄ IeÅ¡kovas sužino jau įvykus vaiko teisių pažeidimui, dėl ko vaiko interesai liko neapsaugoti.

Tarnybos specialistai ne kartÄ yra fiksavę nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, 2021 m. spalio 7 d. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Å ios aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus turi sveikatos problemų, jam reikalinga lankyti specialistų konsultacijas, svarbu užtikrinti saugiÄ , stabiliÄ aplinkÄ , tenkinti kitus jo poreikius. Vaikui gyvenant su Atsakove nėra galimybės užtikrinti Å¡ių sÄ lygų, todėl IeÅ¡kovo vertinimu, yra poreikis keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir nustatyti jÄ su IeÅ¡kovu.

A. B., atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo prašė pakeisti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nurodė, jog Å¡iuo metu tai geriausia atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Pasak IeÅ¡kovo, Atsakovė dėl savo sveikatos bÅ«klės negali tinkamai įgyvendinti rÅ«pinimosi vaiku ir jo auklėjimo pareigų, sudaryti saugių gyvenimo sÄ lygų vaikui, tai pat neužtikrina, kad vaikas gautų reikalingÄ specialistų pagalbÄ , vartotų jam paskirtus vaistus ir pan.

Tuo tarpu IeÅ¡kovas turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , stabilias pajamas, gali užtikrinti tinkamas sÄ lygas vaikui augti ir vystytis. Pasak IeÅ¡kovo, aplinkybę, kad vaiko interesai bus geriau užtikrinti gyvenant su tėvu, patvirtino ir Tarnybos specialistai, nurodydami, jog „tėvas rÅ«pinasi vaiku tinkamai, bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, domisi sÅ«naus ugdymu, kreipėsi į psichologę dėl konsultacijų sau ir sÅ«nui, sudaro sÄ lygas bendrauti su motina (2021 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-1207 11 punktas).

Pats vaikas bendraudamas su specialistais, patvirtino, kad „gyventi pas tėtį jam patinka, gerai sutaria su tėčiu ir kartu gyvenančia močiute, jaučiasi saugus, aprÅ«pintas, santykiai namuose yra geri. Tėtis bendrauti su mama netrukdo, kartais paskatina (2021 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-1207 7 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys gyvena skirtinguose miestuose - Atsakovė gyvena Vilniuje, o IeÅ¡kovas - Kaune, A. B. teismo praÅ¡o nustatyti jo siÅ«lomÄ Atsakovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , numatančiÄ , jog motina bendrauja su vaiku kas antrÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. sekmadienio 19 val., iÅ¡ anksto suderintų kiekvienų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklinių atostogų metu, praleisdama su vaiku ½ dalį visų atostogų, o taip pat Å¡alys rotacijos principu paeiliui praleidžia su sÅ«numi didžiÄ sias metų Å¡ventes (Kūčias, Å v.

Kalėdas, Naujuosius metus, bei Å v. Velykas). Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. gyvena su IeÅ¡kovu, patikslintame ieÅ¡kinyje teismo praÅ¡oma vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su IeÅ¡kovu, atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ abiejų tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, priteisti iÅ¡ Atsakovės vaiko iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, jog sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis A.

B. disponuoja uzufrukto teise. Pasisakydamas dėl Å¡io reikalavimo, IeÅ¡kovas pažymėjo, jog Å¡alys nutraukdamos santuokÄ 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021, patvirtintoje Sutartyje susitarė, jog IeÅ¡kovas vaiko iÅ¡laikymui mokės po 200 Eur per mėnesį. Tokio dydžio abiejų tėvų teikiamas iÅ¡laikymas, kartu su valstybės iÅ¡moka vaikui (vaiko pinigais) 70 Eur (viso 470 Eur per mėnesį), Å¡alių skaičiavimu, užtikrino vaiko poreikių patenkinimÄ .

Nuo 2021 metų gegužės mėnesio vaiko poreikiai nėra ženkliai pasikeitę, todėl pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ IeÅ¡kovas praÅ¡o analogiÅ¡ko dydžio iÅ¡laikymÄ priteisti iÅ¡ Atsakovės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. B. palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildymų neturėjo. Dėl taikos sutarties sudarymo ieÅ¡kovo nuomone nėra galimybės tartis, visos galimybės iÅ¡naudotos, be to galime bet kada vėliau tartis. Bylos nagrinėjimo teisme metu IeÅ¡kovas patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais.

Patikslintas ieÅ¡kinys su priedais atsakovei K. P.-B. 2022 m. vasario 14 d. buvo įteiktas asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytinai (popierinis bylos priedas, b. l. 83), tačiau Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovė nurodė, jog su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir paaiÅ¡kino, kad yra manipuliuojama vaiku, jo sveikata. Pasak Atsakovės, IeÅ¡kovas nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ motinÄ , tinkamai nesirÅ«pina vaiku – sÅ«nus nelanko ugdymo įstaigos, nevyksta jo socializacijos procesas, vaikas visÄ laikÄ Å¾aidžia namuose kompiuteriu, o iÅ¡ kompiuterio ventiliacinės angos iÅ¡einantis karÅ¡tas oras nudegino sÅ«naus kojytes.

Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas ne kartÄ tenkino Atsakovės praÅ¡ymus civilinės bylos nagrinėjimÄ atidėti, siekiant suteikti Å¡alims laiko sudaryti taikos sutartį. Teismas taip pat tenkino Atsakovės praÅ¡ymÄ atidėti 2022 m. gegužės 10 d. posėdį, suteikiant Atsakovei galimybę pasirÅ«pinti atstovavimu, byloje gavus advokato Audriaus Bandzaičio praÅ¡ymÄ dėl posėdžio atidėjimo (tomas 2, el. b. l. 193), teismas 2022 m. spalio 19 d. posėdžio metu paskelbė byloje pertraukÄ , sudarydamas advokatui galimybę prisijungti į posėdį ir paaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su Atsakovės atstovavimu. 2022 m. spalio 21 d. byloje buvo gauta Atsakovės su advokatu Audriumi Bandzaičiu sudaryta atstovavimo sutartis (tomas 3, el. b. l. 21), tačiau vėliau Atsakovė teismÄ informavo, jog sudaryta atstovavimo sutartis yra nutraukta (tomas 3, el. b. l. 33). 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje Atsakovė bylÄ vedė be atstovo, o vėlesniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateikusi teismui praÅ¡ymus, bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (tomas 3, el. b. l. 39). 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant Vilniaus miesto apylinkės teismo psichologei R.

C., buvo iÅ¡klausyta Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. B. nuomonė. Berniukas nurodė, jog jam yra 11 metų, Å¡iuo metu gyvena Kaune su tėčiu ir močiute, su kuriais sutaria normaliai. Jam sekasi gerai. Su tėčiu kartu eina į laukÄ pasivaikščioti, žaidžia Å¡aÅ¡kėmis. Tėtis daug bÅ«na darbe. Vaikas su tėvu ir močiute S. sutaria normaliai. Jo rÅ«pinasi tiek tėtis, tiek močiutė S., drabužius perka tėtis. Mokykloje sekasi gerai, turi draugų, bet nedaug. Jeigu kažkas pasiseka ar nepasiseka, berniukas apie tai pasipasakoja tėvui ir močiutei.

Berniukas nurodė, jog mėnesį gyveno pas kitÄ močiutę. Ten buvo atvažiavę vaiko teisės, policija, greitoji pagalba, nes mamai... papraÅ¡ius patikslinti, nurodė, jog neatsimena, kas buvo. Tai buvo praėjusiais metais, Vaikas teigė, kad su mama gyveno mažai, kokius 4 mėnesius, vėliau mamÄ paguldė į ligoninę. Neatsimena, kas atsitiko. Kartu gyventi su mama sekėsi normaliai, bÅ«davo, kad pasipykdavo. Berniukas prisimena, kad mama jį tampydavo už plaukų ir rankų, muÅ¡davo. Tada jautėsi blogai.

Apie tai pasakojo tėvui ir močiutei. Su mama veikdavo beveik tÄ patį, kaip ir su tėčiu, eidavo į laukÄ pasivaikščioti, neatsimena, apie kÄ pasikalbėdavo. Vaikas teigė, kad mamÄ matė prieÅ¡ metus, vėliau patikslino, jog prieÅ¡ Å¡eÅ¡is mėnesius. Rugsėjo mėnesį matėsi su mama kaime, pas močiutę. Vaikas sirgo, kosėjo, kaime buvo kokiÄ savaitę, mama iÅ¡važiavo po 3-4 dienų. Berniukas nurodė, jog su mama bendrauja telefonu. Jeigu ir toliau gyventų su tėvu, norėtų bendrauti su mama telefonu, norėtų dar, kad mama į kaimÄ atvažiuotų, pas močiutę, norėtų atostogas leisti kaime.

Atsakydamas į klausimÄ , kaip norėtų bendrauti su tėčiu, jei gyventų su mama, vaikas nurodė, jog gyventi su mama bijotų, jam baisu su mama, nes mama jį muÅ¡davo, tie priepuoliai. Mama bÅ«davo pikta, kai pykdavo, peÅ¡davo plaukus, tampydavo už rankos. Atsakydamas į klausimus dėl atostogų, nurodė, jog Kalėdų, pavasario atostogas norėtų praleisti kaime su močiute arba su mama, arba su tėčiu. Atsakydamas į klausimÄ , ar norėtų pas mamÄ nakvoti, vaikas nurodė, jog bendraudamas su mama norėtų nakvoti kaime pas močiutę, o namuose pas mamÄ nakvoti bijotų.

Pasakodamas apie gyvenimÄ su mama, vaikas nurodė, jog ji pirkdavo maistÄ ir gamindavo valgyti, nieko netrÅ«kdavo. Drabužius, turbÅ«t, taip pat mama pirkdavo. Pas mamÄ Ä¯ svečius ateidavo draugai M., A., kurie nieko neveikdavo, važiuodavo į IgnalinÄ , į kaimÄ . Atsakydamas į klausimus apie močiutę (IeÅ¡kovo motinÄ ), vaikas nurodė, jog su ja sutaria gerai. Jei kÄ nors blogai padarydavo, močiutė pykdavo, pakeldavo balsÄ . Su kita močiute (Atsakovės mama) sutaria gerai. Yra mokęsis (duomenys neskelbtini) mokykloje Vilniuje, taip pat trumpai mokęsis Marijampolėje ir dabar mokosi Kaune, visur mokytis patinka.

KÄ tėtis sako apie mamÄ , neatsimena, nes nedažnai pakalba su tėčiu apie mamÄ . KÄ mama sako apie tėtį, taip pat neatsimena, nes gal vienerius metus nekalbėjo su mama apie tėtį. Kai mama paskambina, tėtis nieko nesako, su mama gali kalbėti, kiek nori, jokio limito nėra. Tėtis nepaima iÅ¡ jo telefono, gali bet kada paskambinti mamai. Vaikui esant kaime, telefonas bÅ«na ant stalo ir vaikas juo naudojasi. Mama yra paėmusi berniuko telefonÄ ir jį paslėpusi. Taip buvo 15-20 kartų. 2022 m. sausio 27 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotojams apsilankius ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bÅ«stas Å¡varus ir tvarkingas, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Tarnyba iÅ¡ esmės neturi pagrindo prieÅ¡tarauti dėl nepilnamečio M.

B. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. B. Tarnybos nuomone, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka galimai pakankama ne tik iÅ¡laikyti vaiko ir jo motinos tarpusavio emocinį ryšį, bet ir motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymo dydį yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., 2013 m. kovo 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., 2013 m. spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tarnybos nuomone, ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais M. B. poreikiais (tomas 2, el. b. l. 45-46).

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateiktÄ iÅ¡vadÄ palaikė ir papildomai paaiÅ¡kino, kad nepilnametis M. B. gyvena pas tėvÄ (duomenys neskelbtini). Vaikas ten adaptavosi. Tėvas užtikrina vaiko bÅ«tinuosius poreikius, veda pas gydytojus, užtikrina kitas vaiko teises. Tarnyba neturi pagrindo prieÅ¡tarauti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nagrinėjamu atveju vaiko motina negali užtikrinti jam tinkamų gyvenimo sÄ lygų dėl ligos. Vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau tėvas juo rÅ«pinasi, užtikrina mokymÄ si.

Tarnybos atstovė nurodė, jog neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytai IeÅ¡kovo siÅ«loma Atsakovės bendravimo su vaiku tvarkai. Pasak atstovės, vaikas gali bendrauti su motina ir vienas, tačiau tam reikalinga adaptacijÄ , kuriÄ tėvas pasiruošęs užtikrinti. Atstovė pažymėjo, jog IeÅ¡kovas Å¡iuo klausimu yra itin lankstus, pasiruošęs padėti vaikui adaptuotis, nuvežti vaikÄ susitikimui su mama pas močiutę. Vaikas taip pat lankosi pas psichologÄ , kuris taip pat galėtų paruoÅ¡ti berniukÄ bendravimui su motina.

Tarnybos atstovės nuomone, IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis (200 Eur per mėnesį) gali bÅ«ti per mažas tenkinti net minimalius vaiko poreikius, todėl kitÄ dalį turės prisiimti IeÅ¡kovas. IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad IeÅ¡kovas ir Atsakovė turi nepilnametį sÅ«nų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) (tomas 1, el. b. l. 10). 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021 Å¡alių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiÅ¡kėjai susitarė Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina, aptarė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

PareiÅ¡kėjai taip pat susitarė, jog A. B. nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui iki vaiko pilnametystės kiekvienÄ mėnesį skirs iÅ¡laikymÄ mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur per mėnesį (tomas 1, el. b. l. 38-42). Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį dėl nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos pakeitimo, kurį patikslinęs praÅ¡o teismo pakeisti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant su ieÅ¡kovu A.

B. Atsakovė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nesutiko, kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų pakeista ir nustatyta su tėvu. Tarnyba pateikė byloje iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog neturi pagrindo prieÅ¡tarauti ieÅ¡kinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tarnybos nuomone, A. B. sÅ«nui yra sudaręs tinkamas sÄ lygas gyventi, mokytis, ugdytis, tėvas tinkamai rÅ«pinasi vaiku, M. patinka gyventi su tėvu, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Tam, kad bÅ«tų pakeista vaikų gyvenamoji vieta, IeÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatanti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su Atsakove, iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y., sudarančios pakankamÄ pagrindÄ spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryÅ¡ių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bei susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis.

Vaikui turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų, turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma, įskaitant ir kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ bei kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygos.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba IeÅ¡kovÄ telefonu informavo apie vaikui susidariusias nesaugias gyvenimo sÄ lygas pas motinÄ . Nuo 2021 m. spalio 7 d. laikinai vaiko priežiÅ«ra buvo perduota Atsakovės motinai J. P. (vaiko močiutei), kuri specialistei nurodė, jog dukrai (vaiko motinai) reikalinga rimta specialistų (psichologų/psichiatrų) pagalba. Vadovaujantis teismo iÅ¡reikalautais duomenimis iÅ¡ (duomenys neskelbtini)(tomas 1, e. b. l. 79-84, 184-190), nustatyta, kad K.

P.-B. yra gydyta (duomenys neskelbtini). Atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad K. B. (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). Atvykus stebėtas (duomenys neskelbtini). Gydymosi stacionare metu stebėtas elgesys – adekvatus. Pacientei rekomenduota tęsti medikamentinį gydymÄ ambulatoriÅ¡kai. K. B. (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių dokumentų žinoma, kad K. B. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančios Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktos nepilnamečio M.

B. charakteristikos žinoma, kad vaikas Å¡ioje gimnazijoje mokosi nuo (duomenys neskelbtini). Moksleivio pasiekimai žemesni nei patenkinamo lygio, vaikas pamokos sugeba sukoncentruoti dėmesį 10-15 min. ir atlikti 1-2 užduotis. Vėliau skundžiasi, kad jam sunku, jaučiasi pavargęs. Pamokose vaikas pasyvus, neturi motyvacijos dirbti. Moksleivis turi visas mokymuisi reikalingas priemones, į mokyklÄ ateina tvarkingas, Å¡varus. Vaikui teikiama socialinė pedagoginė psichologinė taip pat logopedo pagalba, sudarytas individualus Å¡vietimo pagalbos planas.

Vaikas gyvena su tėvu ir močiute. Tėvas bendradarbiauja su mokytoja ir pagalbos specialistais. Visada atveda sÅ«nų į pamokas, kviečiamas atvyksta pokalbiui (tomas 2, el. b. 2, 106). IÅ¡ byloje esančios Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos žinoma, kad nepilnamečiui M. B. nustatyti (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l, 107-116). Byloje nustatyta, jog nutraukiant santuokÄ pareiÅ¡kėjai buvo susitarę dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, tačiau nutraukus santuokÄ , paaiÅ¡kėjo, kad dėl motinos ligos vaikui nėra sudaromos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. 2021 m. spalio 7 d. paÅ«mėjus Atsakovės (duomenys neskelbtini) ligai Tarnyboje buvo gautas policijos praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ .

Atsakovė buvo hospitalizuota, o nepilnametis M. B. laikinai apgyvendintas pas močiutę J. P. 2021 m. spalio 14 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, darbui su Å¡eima inicijuota mobili komanda. Vadovaujantis 2021 m. lapkričio 17 d. pagalbos plano duomenimis, kai Anksčiau vaikas atvažiuodavo pas tėtį, jis nebuvo tikras Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau – ir PPT), buvo apleistas pedagogiÅ¡kai. Tėtis nuvedė vaikÄ Ä¯ PPT, mokykloje jam buvo pritaikyta speciali programa.

Tėtis daug padarė dėl vaiko gerovės. Vaiko motina piktindavosi, kad sÅ«nus buvo iÅ¡tirtas PPT, nepritardavo, kad sÅ«nui bÅ«tų teikiama specialistų pagalba. IeÅ¡kovas bendradarbiavo su mobiliosios komandos specialistais, įvyko visi suplanuoti susitikimai. 2021 m. lapkričio 18 d. Å¡alių nepilnametis sÅ«nus perduotas tėvui. Spręsdamas dėl pareikÅ¡to reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrįstumo, teismas sutinka su IeÅ¡kovo atstovės pozicija, jog dėl atsakovei diagnozuotos ligos, jos mÄ stymo nenuoseklumo, nuotaikų ir emocijų kaitos, Å«maus bÅ«do, neadekvataus aplinkos vertinimo, Atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui nėra sukuriama saugi aplinka, neužtikrinamas pastovumas.

Teismo iÅ¡reikalauti medicininiai duomenys neabejotinai patvirtina, kad Atsakovė serga (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) paÅ«mėjimų ji neadekvačiai suvokia aplinkÄ , jaučiÄ Ä¯tampÄ , nerimÄ , greitai keičiasi emocijos, mÄ stymas stokoja nuoseklumo, atsakovės veiksmai neprognozuojamai, neadekvatÅ«s, todėl vaikui nėra užtikrinamas saugios gyvenimo sÄ lygos (pvz., Atsakovė įtaria, kad jÄ persekioja, uždengia audeklais veidrodžius, be priežasties kviečia policijÄ , impulsyviai elgiasi, su vaiko mokyklos mokytoja bendrauja negarbiai, pakeltu tonu, įžeidinėja, kaltina ir pan.).

Nors iÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų atsiliepimų į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat jos paaiÅ¡kinimų teismo nagrinėjant bylÄ teisme matyti, kad ji nesutinka su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, tačiau Å¡iuo atveju, pirmiausiai atsižvelgtina į prioritetinius vaiko interesus. Vaikui privalo bÅ«ti užtikrintos saugios gyvenimo sÄ lygas, turi bÅ«ti patenkinti jo esminiai fiziologiniai ir materialiniai poreikiai, o gyvenant su Atsakove, tai nėra užtikrinama ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentų matyti, jog dėl Atsakovės elgesio ne kartÄ buvo fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Be to, vaikui pradėjus gyventi pas IeÅ¡kovÄ , jis atskleidė, kad gyvenant su mama nuolat trÅ«ko pinigų, net maistui. Vaikas taip pat yra iÅ¡sakęs IeÅ¡kovui bei su vaiku bendravusiai vaiko teisių atstovei, kad Atsakovė jį tampydavo už plaukų, už rankos, kai Å¡is jos neklausydavo. Å ias aplinkybes vaikas patvirtino iÅ¡ 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teismo vertinimu, netenkinus IeÅ¡kovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaikas atsidurtų jam nesaugiose sÄ lygose, o jo patiriami smurtiniai ir psichologiniai iÅ¡gyvenimai neabejotinai turėtų neigiamų pasekmių jo sveikatai, tolimesniam asmenybės formavimuisi. Sprendžiant dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į aplinkybę, jog ir pats Å¡alių nepilnametis sÅ«nus turi sveikatos sutrikimų –jam nustatyti (duomenys neskelbtini). Vaikui turi bÅ«ti sudaryta aiÅ¡ki, nuosekli, struktÅ«ruota dienotvarkė, iÅ¡ anksto praneÅ¡ant apie pasikeitimus, vaikui turi bÅ«ti teikiama psichologinė ir kitų specialistų (logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo) pagalba (tomas 2, el. b. l, 107-116).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų vaiko sveikatos dokumentų matyti, jog vaikui reikalinga pagalba dėl raidos, elgesio sutrikimų, agresijos, panikos priepuolių. Vertinant tai, kad Atsakovei pačiai kyla elgesio problemų, problemų kontroliuoti ligÄ , laiku kreiptis į medikus pagalbos, t. y., Atsakovei pačiai reikalinga pagalba, todėl atliepti vaiko poreikius ir laiku užtikrinti jam reikiamÄ specialistų pagalbÄ Atsakovei bÅ«tų pernelyg sudėtinga. Sprendžiant dėl pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, taip pat atsižvelgtina į Å¡alių turtinę padėtį bei galimybes užtikrinti vaikui tinkamas materialines gyvenimo sÄ lygas.

Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, susaro apie 2400 Eur, tuo tarpu Atsakovė nuo 2022 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) nebedirba, gauta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas, sudarančias nuo 56,96 Eur iki 159,79 Eur per mėnesį. Vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme metu duotais Atsakovės paaiškinimais, jos įkurta įmonė yra likviduojama, šiuo metu Atsakovė niekur nedirba, ieško darbo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu IeÅ¡kovas teismui paaiÅ¡kino, kad vaikas yra užsiminęs, jog gyvenant pas mamÄ nuolat trukdavo pinigų. Atsakovė ne kartÄ yra praÅ¡iusi pasiskolinti pinigų ir iÅ¡ IeÅ¡kovo. Å iÄ aplinkybę patvirtina IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti banko iÅ¡raÅ¡ai ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimas. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgtina ir į paties nepilnamečio nuomonę. Bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovė laikėsi pozicijos, jog IeÅ¡kovas stengiasi nepilnametį nuteikti prieÅ¡ motinÄ , tuo tarpu IeÅ¡kovas teismui paaiÅ¡kino, kad vaiko nenuteikinėja, visiÅ¡kai neriboja bendravimo su motina, tačiau pats sÅ«nus motinos bijo ir vengia su ja bendrauti. 2022 m. lapkričio 16 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme, dalyvaujant teismo psichologei, buvo iÅ¡klausyta Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus nuomonė. Berniukas nurodė, jog jam bÅ«tų baisu su mama gyventi ar nakvoti jos namuose. M. B. papasakojo, jog su mama gyveno trumpai, apie 4 mėnesius, kurių metu bÅ«davo, kad pasipykdavo. Mama jį tampydavo už plaukų, už rankos, muÅ¡davo, tuomet vaikas jautėsi blogai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, ne kartÄ yra pažymėjęs jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaiko interesai – yra esminis kriterijus, kuriuo turėtų bÅ«ti vadovaujamasi.

Vertinant nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog vaikui gyvenant su mama ne kartÄ buvo iÅ¡kilęs pavojus jo saugumui, vaikui nebuvo užtikrinamos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Tuo tarpu perdavus berniukÄ tėvui ir Å¡iam jau daugiau nei metus laiko gyvenant kartu su IeÅ¡kovu, tėvas užtikrina vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo sÄ lygas, rÅ«pinasi vaiko sveikata (kad vaikas gautų psichologo ir kitų specialistų paslaugas), sudaro galimybę bendrauti tiek su Atsakove, tiek ir su jos motina (močiute), pats nuveža ir pasiima vaikÄ , bendradarbiauja su vaikų teisių apsaugos specialistais, priima Å¡eimai teikiamas socialines paslaugas, laikosi jų nurodytų rekomendacijų, rÅ«pinasi vaiko ugdymu, bendradarbiauja ir nuolat palaiko kontaktÄ su mokytoja, mokykla.

Aplinkybę, jog vaiko interesai geriau užtikrinti gyvenant su tėvu, patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, nurodydami, jog „tėvas rÅ«pinasi vaiku tinkamai, bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, domisi sÅ«naus ugdymu, kreipėsi į psichologę dėl konsultacijų sau ir sÅ«nui, sudaro sÄ lygas bendrauti su motina“. Pats vaikas bendraudamas su specialistais, patvirtino, kad „gyventi pas tėtį jam patinka, gerai sutaria su tėčiu ir kartu gyvenančia močiute, jaučiasi saugus, aprÅ«pintas, santykiai namuose yra geri.

Tėtis bendrauti su mama netrukdo, kartais paskatina“ (2021 m. gruodžio 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-1207 duomenys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos spręstina, jog Atsakovė nesugeba tinkamai užtikrinti savo sÅ«naus teisių ir interesų, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui Å¡iuo metu nėra saugu gyventi su motina, K. P.-B. aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka nepilnamečiui M. B. bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustačius jÄ su IeÅ¡kovu. Pažymėtina, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus jau daugiau nei vienerius metus gyvena su tėvu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad IeÅ¡kovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, užtikrina nepilnamečio sÅ«naus interesus, yra sukÅ«ręs su sÅ«numi artimÄ ir nuoÅ¡irdų ryšį. Duomenų apie netinkamÄ tėvo valdžios panaudojimÄ vaiko atžvilgiu byloje nėra. Vadovaujantis Tarnybos pateikta iÅ¡vada, IeÅ¡kovas yra sudaręs tinkamas vaiko gyvenimo sÄ lygas ir nepilnamečio M. B. gyvenamosios vietos pakeitimas, t. y., jos nustatymas su tėvu A. B. atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkina pilnai ir nustato M.

B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su IeÅ¡kovu (tėvu) A. B. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena.

Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Nustačius Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, nustatytina atsakovės K. P.-B. bendravimo su sÅ«numi M. B. tvarka. 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė laikinÄ atsakovės K.

P.-B., bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ motina su sÅ«numi bendrauja kas antrÄ savaitgalį, paimdama vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val.; jeigu motina negalėtų vaiko paimti bendrauti pagal nustatytÄ tvarkÄ , ji ne vėliau kaip dienÄ prieÅ¡ apie tai SMS praneÅ¡imu ar elektroniniu paÅ¡tu turi informuoti vaiko tėvÄ , o vaiko tėvas kuo skubiau informuoja motinÄ SMS praneÅ¡imu ar elektroniniu paÅ¡tu, jeigu vaikas suserga ar atsiranda kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikas tÄ dienÄ negalės bendrauti su motina; motina turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryÅ¡io priemonėmis kiekvienÄ dienÄ nuo 17 iki 20 val., kiek neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Bylos duomenimis, teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nėra pilnai vykdoma. Vadovaujantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nustatyta, jog Atsakovė su nepilnamečiu sÅ«numi bendrauja telefonu, taip pat buvo susitikę 2022 m. vasario mėnesį (IeÅ¡kovui sÅ«nų pristačius į Atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ir sekančiÄ dienÄ pasiėmus iÅ¡ Atsakovės namų) ir 2022 m. rugsėjo mėnesį (bendravimas vyko Atsakovės motinos namuose). IÅ¡klausant nepilnamečio vaiko nuomonę, berniukas iÅ¡sakė pageidavimÄ bendrauti su mama, susitinkant pas močiutę kaime, t. y., Atsakovės motinos namuose.

Nakvoti motinos namuose apklausos metu vaikas atsisakė, nurodydamas, kad jam bÅ«tų baisu. Bylos nagrinėjimo teisme metu IeÅ¡kovas teismui nurodė, jog siekiant atkurti Atsakovės ir sÅ«naus tarpusavio santykius, galimai bÅ«tų reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu Atsakovės bendravimas su vaiku galėtų bÅ«ti organizuojamas, dalyvaujant psichologui, tačiau vėliau IeÅ¡kovas savo pozicijÄ patikslino, nurodydamas, jog visgi praÅ¡o nustatyti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ Atsakovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ .

IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, jog stengiasi padėti vaiku atkurti ryšį su motina, organizuoja vaiko bendravimÄ su Atsakove vaikui saugioje aplinkoje (t. y., pas senelę – Atsakovės motinÄ ), pats atveža vaikÄ bendravimui bei dar kurį laikÄ jame dalyvauja, kol pajunta, kad sÅ«nus jaučiasi saugiai ir yra pasirengęs likti bendrauti su mama be IeÅ¡kovo. A. B. nurodė, jog ir ateityje maksimaliai stengsis vaiko bendravimÄ su motina atkurti bei jį užtikrinti. Tarnybos atstovė, pateikdama galutinę iÅ¡vadÄ byloje, pažymėjo, jog patikslintame ieÅ¡kinyje nustatytai bendravimo tvarkai neprieÅ¡tarauja.

Pasak atstovės, atsižvelgiant į Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus amžių bei IeÅ¡kovui užtikrinus vaiko adaptacijÄ , ilgainiui M. B. galėtų ir vienas bendrauti su mama. Teismas, iÅ¡klausęs byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiÅ¡kinimų bei Å¡alių nepilnamečio vaiko nuomonę, iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus amžių bei iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ bendrauti su motina be nakvynių arba bendrauti močiutės (Atsakovės motinos) gyvenamojoje vietoje, nustato IeÅ¡kovo siÅ«lomÄ Atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ , jÄ papildydamas nuostata, jog Atsakovės bendravime su sÅ«numi turi teisę dalyvauti IeÅ¡kovas A.

B. arba kiti Å¡alių suderinti tretieji asmenys (artimieji giminaičiai ar kt.). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iÅ¡ tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ nepasibaigia. Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriÅ¡kai to padaryti nepavykus iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ Atsakovės priteisti Å¡alių nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡alims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti pozicijÄ gintis ar sutikti su pareikÅ¡tais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis).

Dėl to teismas nagrinėja pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius.

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams tenkinti turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymÄ . Bylos duomenimis, nepilnametis M. B. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y., vaikui Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 8 d.

IeÅ¡kovas pateikė teismui nepilnamečio sÅ«naus poreikių lentelę (tomas 2, e. b. l. 103), kurioje nurodė, jog vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga vidutiniÅ¡kai apie 504 Eur suma. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog Å¡alys nutraukdamos santuokÄ Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021, susitarė, jog A. B. vaiko iÅ¡laikymui mokės po 200 Eur per mėnesį.

IeÅ¡kovas nurodė, jog tenkinus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jie teismo praÅ¡o analogiÅ¡ko dydžio iÅ¡laikymÄ priteisti iÅ¡ Atsakovės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytÄ praktikÄ , kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2022 m. sausio 1 d. Å¡alyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 730 Eur, kas vadovaujantis vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis, atskaičius mokesčius sudaro apie 549,65 Eur. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus bÅ«tinieji poreikiai nesudaro MMA dydžio. Kaip jau buvo minėta, pagal nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , IeÅ¡kovas nėra įpareigotas teikti detalius įrodymus (mokėjimo dokumentus, pirkinių čekius ir pan.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (t. y., 549,65 Eur).

Teismas vertina, jog IeÅ¡kovo nurodomi vaiko bÅ«tinieji poreikiai nagrinėjamu atveju MMA dydžio nevirÅ¡ija, todėl teismas sprendžia, kad IeÅ¡kovo nurodomi dydžiai apie sÅ«naus bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti reikalingas sumas yra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad IeÅ¡kovas į Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukė net ir papildomus bei specialiuosius vaiko poreikius, tokius kaip kaupiamasis draudimas, atostogos, kelionės, o taip pat psichologo konsultacijos, todėl teismas Å¡iÄ 504 Eur sumÄ vertina kaip visiÅ¡kai pagrįstÄ , kurios nereikia įrodinėti.

Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, o taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo teisme metu abi Å¡alys neginčijo, kad jų nepilnametis sÅ«nus turi specialiųjų poreikių (nepilnamečiui M. B. nustatyti (duomenys neskelbtini), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. B. poreikiams tiek bÅ«tiniesiems, tiek ir papildomiems bei specialiesiems patenkinti reikalingas apie 504 Eur iÅ¡laikymas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programÄ , bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį, sudaranti 80,50 Eur. Spręsdamas dėl Å¡ios sumos įskaitymo į nepilnamečio vaiko poreikius, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ mokamos socialinės iÅ¡mokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas.

Skiriant Å¡iÄ iÅ¡mokÄ vaiko poreikius iÅ¡ dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko iÅ¡laikymui skiriamos sumos turi bÅ«ti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų Å¡alių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos iÅ¡mokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M.

B. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 427 Eur suma (504 Eur – 80 Eur = 427 Eur). Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti iÅ¡laikymÄ turi kiekviena Å¡alis ir proporcingai paskirsto teiktino iÅ¡laikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas Å¡alių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , turimų iÅ¡laikytinių skaičių, sveikatos bÅ«klę ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali bÅ«ti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Bylos duomenimis, Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, jog A.

B. dirba (duomenys neskelbtini), kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis 2022 m. liepos mėnesį sudarė 2422,45 Eur, 202 m. rugpjūčio mėn. – 2248,90 Eur, 2022 m. rugsėjo mėnesį – 2389,73 Eur, vidutiniškai apie 2354 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 1443 Eur per mėnesį. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Ieškovui yra mokamos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokos, svyruojančios nuo 172,58 Eur iki 239,82 Eur.

Be to, nuo 2021 m. kovo 29 d. IeÅ¡kovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimÄ . IeÅ¡kovas turi finansinių įsipareigojimų UAB SB Lizingui (paimtas 934 Eur vartojimo kreditas, tomas 2, e. b. l. 117-124). Bylos duomenimis, Atsakovė kitų iÅ¡laikytinių neturi. Vadovaujantis Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Atsakovės nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu Atsakovė nedirba), kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis 2022 m. liepos mėnesį sudarė 14,11 Eur, 202 m. rugpjūčio mėn. – 264,36 Eur, 2022 m. rugsėjo mėnesį – 217,39 Eur.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Atsakovei taip pat yra mokamos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokos, svyruojančios nuo 56,96 Eur iki 159,79 Eur. Be to, Atsakovė yra įkūrusi įmonę 9duomenys neskelbtini), jai priklauso 750 vnt. įmonės akcijų, kuri veiklos nevykdo (tomas 2, e. b. l. 87-88). Šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgiję. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis VOLVO V70 (2008 m., tomas 2, e. b. l. 91-92).

Spręsdamas dėl iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vertindamas Å¡alių turtinę padėtį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡iuo metu IeÅ¡kovo gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau jis turi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriui UAB SB Lizingui. Bylos duomenimis, Atsakovė Å¡iuo metu nedirba, jos įsteigta įmonė veiklos nevykdo, be, to R. P.-B. turi sveikatos problemų. Teismas pažymi, kad tinkamÄ iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai.

Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovas teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ Atsakovės mažiau nei pusę vaiko iÅ¡laikymui reikalingos sumos, t. y., 200 Eur per mėnesį ir tokiu bÅ«du sutinka pats didesne dalimi prisidėti prie sÅ«naus poreikių tenkinimo. IeÅ¡kovas iÅ¡sakė pozicijÄ , jog kreipdamasis dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jis atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės gaunamos pajamos nėra stabilios ir pakankamos, kad užtikrintų vaikui tinkamas materialines gyvenimo sÄ lygas. Tarnyba iÅ¡vadoje atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma iÅ¡laikymo suma užtikrins tik minimalius vaiko poreikius.

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. B. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 427 Eur suma, kuriÄ turėtų skirti abu tėvai, taip pat įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais, tėvų turtine padėtimi, sveikatos bÅ«kle, o taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia su tėvu, su motina susitinka itin retai ir į susitikimus pas Atsakovę į Vilnių ar pas Atsakovės motinÄ vaikÄ atveža tėvas, tokiu bÅ«du patirdamas papildomų iÅ¡laidų, Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi bei jo poreikių patenkinimu rÅ«pinasi iÅ¡imtinai IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , numatančiÄ , jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo naÅ¡ta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo materialiai, teismas sprendžia, jog IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo tenkintinas pilnai, iÅ¡ Atsakovės priteisiant iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M.

B., sudarantį po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos (t. y., nuo 2021 m. lapkričio 8 d.) iki sÅ«naus pilnametystės. Teismo vertinimu, toks iÅ¡laikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus amžių, jo poreikius (įskaitant ir specialiuosius poreikius), vaiko poreikių patenkinimui reikalingÄ iÅ¡laidų dydį, Å¡alių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , finansinius įsipareigojimus, Å¡alių sveikatos bÅ«klę, kitų iÅ¡laikytinių nebuvimÄ bei iÅ¡naudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieÅ¡kovas A. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Å i teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiÅ¡ki, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali bÅ«ti keičiamas ir iÅ¡laikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nustatė Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. B. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu A. B., o taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės K. P.-B. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. B. po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo bei nustatė laikinÄ Atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su laikino išlaikymo priteisimu panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, likusios byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susiję su laikinos vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymu, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis bei iÅ¡laidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Už patikslintÄ ieÅ¡kinį IeÅ¡kovas sumokėjo 170 Eur dydžio žyminį mokestį (tomas 1, e. b. l. 69-70, tomas 2, e. b. l. 28), o taip pat patyrė 620 Eur advokatės pagalbai apmokėti (tomas 3, e. b. l. 1-7).

IÅ¡ viso IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė 790 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo IeÅ¡kovas žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi ieÅ¡kovai Å¡ios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo IeÅ¡kovas atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ Atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Kadangi IeÅ¡kovo reikalavimai Å¡ioje dalyje patenkinti pilnai, iÅ¡ Atsakovės valstybės naudai priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo (200 Eur per mėnesį x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , trukmę bei apimtų, IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovo reikalavimai buvo patenkinti pilnai, todėl iÅ¡ Atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 790 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 9,35 Eur. IeÅ¡kinį patenkinus pilnai, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ Atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu, nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3177-1094/2021 nustatytÄ nepilnamečio M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyti atsakovės K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi M.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , numatančiÄ , jog atsakovė K. P.-B. bendrauja su sÅ«numi M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

1) motina turi teisę bendrauti su vaiku kas antrÄ savaitgalį, paimant vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį, (pradedant nuo pirmojo Å¡eÅ¡tadienio po teismo sprendimo įsiteisėjimo) 10 val. ir gražinant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val.;

2) kiekvienų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklinių atostogų metu, iÅ¡ anksto ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę iki joms prasidedant, suderinus konkretų laikÄ su vaiko tėvu A. B., motina K. P.-B. turi teisę pasiimti sÅ«nų iÅ¡ gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės rudens, žiemos, pavasario mokyklinių atostogų laikui, vasaros atostogų metu – ne trumpesniam kaip 14 dienų laikui;

3) jeigu šalys nesutaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai motinai priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;

4) šventes vaikas leis su mama ir tėvu rotacijos principu: 4.1) Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: 2021 m. - su tėvu, 2022 m. su mama ir t.t.; 4.2) Naujieji metai: 2021-2022 m. su mama, 2022-2023 m. su tėvu ir t.t.; 4.3) S?v. Velykos: 2022 m.- su tėvu, 2023 m. – su mama ir t.t.:

5) Å venčių dienomis, kuriomis pagal nustatytÄ tvarkÄ priklauso motinai bendrauti su vaiku, motina turi teisę pasiimti vaikÄ iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos, dienos prieÅ¡ Å¡ventę 17 val. ir grÄ Å¾inti į tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki nurodytų Å¡venčių paskutinės dienos 19 val.;

6) Jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų ar kitų švenčių dienos sutampa su motinos bendravimo su vaiku bendru grafiku, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, išskyrus atvejus, kai teisė švenčių dienomis ir mokyklinių atostogų laiku bendrauti su vaiku tenka tėvui (t. y. tėvas išsaugo teisę bendrauti su vaiku kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir kiekvienų porinių metų Naujųjų metų, Šv. Velykų, mokyklinių atostogų laiku);

7) Jeigu motina negalėtų vaiko paimti bendrauti pagal nustatytÄ tvarkÄ , ji ne vėliau kaip dienÄ prieÅ¡, apie tai SMS praneÅ¡imu ar elektroniniu paÅ¡tu informuoja vaiko tėvÄ , o vaiko tėvas kuo skubiau informuoja motinÄ SMS praneÅ¡imu ar elektroniniu paÅ¡tu, jeigu vaikas suserga ar atsiranda kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikas tÄ dienÄ negalės vykti su motina;

8) abiejų tėvų atostogos negali bÅ«ti planuojamos Å¡venčių dienomis, kurias vaikas pagal rotacijos principu nustatytÄ grafikÄ turi praleisti su kitu iÅ¡ tėvų;

9) motina turi teisę bendrauti su vaiku telefonu kiekvienÄ dienÄ nuo 15 iki 20 val., tai pat el. paÅ¡tu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryÅ¡io priemonėmis tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams;

10) bendru Å¡alių sutarimu, bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali bÅ«ti trumpesnis ar ilgesnis, pagal susitarimÄ raÅ¡tu (SMS praneÅ¡imu arba el. paÅ¡tu);

11) motinos bendravime su vaiku turi teisę dalyvauti tėvas A. B. arba kiti Å¡alių suderinti tretieji asmenys (artimieji giminaičiai ar kt.). Priteisti iÅ¡ atsakovės K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini0, nepilnamečiui vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2021 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovÄ A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ atsakovės K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo A. B. naudai, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 790,00 Eur (septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 54,00 Eur žyminio mokesčio ir 9,35 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iÅ¡ viso 63,35 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 35 euro centus).

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Å¡ioje byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, susijusias su laikino iÅ¡laikymo priteisimu panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o likusioje dalyje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, susijusias su laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Renata Jocienė