5856c714-f85d-4c50-b04e-159ea00a2f06 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1000-253/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14608-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. J. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. J. teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. spalio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. 13SD-1760-(14.13.104.) bei įpareigoti atsakovę pratęsti 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 (nuomos sutartys pakeistos 2014 m. liepos 2 d.) terminÄ iki 2054 m. sausio 1 d.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Poilsio namelis), esantis valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Poilsio nameliui eksploatuoti 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 (toliau – Nuomos sutartys) buvo išnuomotos atitinkamos dalys Žemės sklypo.

Nuomos sutarčių terminas – iki 2017 m. rugsėjo 16 d. Poilsio namelis 2014 m. gegužės–gruodžio mėnesiais buvo suremontuotas, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, patikrinęs objektÄ po kapitalinio remonto darbų, jokių pažeidimų nenustatė. Baigus Poilsio namelio kapitalinio remonto darbus buvo atlikti ir nauji Poilsio namelio kadastriniai matavimai, jie įregistruoti vieÅ¡ame registre 2017 m. rugpjūčio 23 d.

IeÅ¡kovė 2017 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su praÅ¡ymu pratęsti 2004 m. rugsėjo 16 d. Nuomos sutarčių terminÄ iki 2054-01-01. PraÅ¡ymas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, pagal jį nustatoma ekonomiÅ¡kai pagrįsta statinio naudojimo trukmė.

Konkrečiu atveju ši trukmė yra 40 metų. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 42 punktu, ieškovė teigė, kad žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos, šiuo atveju – tai būtų 40 metų nuo 2014 m., t. y. iki 2054 m. sausio 1 d.

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. spalio 15 d. gautas skundžiamas 2017 m. spalio 3 d. raštas, kuriuo ieškovės prašymas netenkintas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinys atmestas.

4. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tiek 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑146687/2017, tiek vėliausioje 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3-402-219/2017 bei 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑18‑695/2018 padarytomis iÅ¡vadomis, kad panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintÄ ginčo teritorijos detalųjį planÄ , nustatytas prieÅ¡ tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«das – MiÅ¡kų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miÅ¡kų Å«kio žemė.

Taigi ginčo valstybinės žemės paskirtis pagal teisės aktus, pripažinus neteisėtu detalųjį planÄ , buvo nustatyta kaip miÅ¡kų Å«kio. Teismas nustatė, kad susiklostė faktinė situacija, jog nors ginčo žemė galėjo bÅ«ti naudojama tik miÅ¡ko Å«kiui, tačiau valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant vėliau neteisėtu pripažintam 2002 m. detaliajam planui, sudarė su ieÅ¡kove dvi valstybinės žemės nuomos sutartis, kuriose nurodyta kita pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai, nei nustatyta bendrajame plane.

5. Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovė Poilsio namelį įsigijo 2012 m. spalio 2 d., 2014 m. pabaigė Poilsio namelio kapitalinį remontÄ , teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei, kuri žinojo, jog Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis planas, administracinio teismo buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios Å¡ios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimÄ , draudžia statyti pastatus, tačiau 2012 metais įsigijus Poilsio namelį ir pradėjus statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai.

IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į žemės nuomos sutarčių terminÄ ir statinį esamoje vietoje naudoti tik aiÅ¡kiai apribotÄ laikÄ , remiantis protingo žmogaus standartu, pati turėtų savo nuožiÅ«ra pasirinkti nuomojame žemės sklype galimų investicijų ir remonto mastÄ bei pobÅ«dį. Nuomos sutartys – terminuotos (sudarytos iki 2017 m. rugsėjo 16 d.), todėl dėl tolesnio Žemės sklypo nuomos termino pratęsimo, žinant apie schemoje nustatytÄ buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatÅ«ralizavimÄ bei pastatų iÅ¡kėlimÄ , ieÅ¡kovei negalėjo kilti pagrįstų teisėtų lÅ«kesčių, juolab kai Å¡ie sprendiniai buvo perkelti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintÄ KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planÄ .

Teismas pažymėjo, kad kai ginčo sutarčių nuostatos prieštarauja teisės normoms, būtina laikytis teisės normų reikalavimų.

6. Pažymėta, kad atsakovė prie ieÅ¡kovės, kaip poilsio namelio savininkės, lÅ«kesčių susiformavimo naudoti valstybinę žemę Nuomos sutarčių pagrindu jose nustatytÄ terminÄ galėjo prisidėti savo pasyviu elgesiu (laiku nenutraukdama Nuomos sutarčių, nesiimdama veiksmų duomenims vieÅ¡ame registre apie žemės naudojimo paskirtį pakeisti). Kartu nurodyta, jog Nuomos sutartys – terminuotos, jų galiojimo terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 16 d., atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos ginčo valstybinės žemės paskirtis nustatyta kaip miÅ¡kų Å«kio, teisės normos imperatyviai neįpareigoja įgaliotų valstybės institucijų sudaryti su piliečiu valstybinės žemės miÅ¡kų Å«kio paskirties nuomos sutarties, o taip pat teisės aktai nenustato imperatyvo pratęsti tokiÄ besibaigiančiÄ nuomos sutartį ar jai pasibaigus su piliečiu sudaryti naujÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. J. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 7.1. Teismas nepasisakė dėl visų pateiktų įrodymų ir jais nesivadovavo. Teismas painioja kapitalinio remonto ir statybos sÄ vokas. Apeliantė nurodo, kad ji atliko kapitalinio remonto darbus, nepažeisdama galiojusių teisės aktų reikalavimų.

Teismo teiginys, kad atlikti statybos darbai, nepagrįstas. 7.2. Žemės sklypas suformuotas ne detaliuoju planu, o 2004 m. liepos 15 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 13.6-2327, o Å¡is nenuginčytas. Minėtu įsakymu buvo nustatyta Žemės sklypo paskirtis (kita) bei naudojimo bÅ«das (rekreacinės teritorijos). Detaliojo plano panaikinimas automatiÅ¡kai nedaro negaliojančiais vėliau priimtų administracinių aktų (pvz., įsakymo) ar sudarytų sandorių (pvz., Nuomos sutarčių). 7.3. Apeliantė dėl ginčo teritorijos žymėjimo kaip miÅ¡kų Å«kio žemės miÅ¡ko kadastro duomenų bazėje nurodo, kad pastatais užstatytos teritorijos pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ negali bÅ«ti priskirtos nei miÅ¡kui, nei miÅ¡ko žemei. 7.4.

Galiojantys teisės aktai nenustato imperatyvaus draudimo formuoti žemės sklypÄ esamam statiniui eksploatuoti vadovaujantis Å¡io statinio paskirtimi galiojant Å¡ios paskirties neatitinkantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teisės aktai nenumato prievolės performuoti jau suformuotÄ Å¾emės sklypÄ kai, priėmus naujus teisės aktus, nustatytas žemės sklypo naudojimo bÅ«das nebeatitinka naujai patvirtintų aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų. IeÅ¡kovės nuomone, teritorijų planavimo dokumentai (jų sprendiniai) turi tik perspektyvinę galiÄ , t. y. negali pakeisti iki jų įsigaliojimo atsiradusių nuosavybės teisių turinio. 7.5.

Atsakovė atsisakė pratęsti Nuomos sutartis, nors tai atlikti atsakovę įpareigoja galiojantys teisės aktai. Pažymi, kad atsakovės elgesys buvo ne pasyvus, bet aktyvus – 2014 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos skyriaus raÅ¡tu Nr. 13SD‑(14.13.104.)-1559 buvo įsakmiai nurodyta atstatyti įsigytÄ Poilsio namelį, o teismas Å¡io įrodymo neaptarė ir dėl jo nepasisakė. IeÅ¡kovė, atsakovės paraginta, iÅ¡leido papildomai 20 000 Eur Poilsio namelio kapitalinio remonto darbams.

8. Atsiliepimu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Byloje ginčas kilo dėl pagrindo pratęsti dvi valstybinės žemės nuomos sutartis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 buvo išnuomotos dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo Žemės sklypo dalių paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti.

IeÅ¡kovė I. J. 2012 m. vasario 2 d. nuosavybės teise įsigijo Žemės sklypuose esantį Poilsio namelį. Nuomos sutartys iÅ¡ dalies pakeistos 2014 m. liepos 2 d. susitarimais. Bylos duomenimis, valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai su ieÅ¡kove, kaip statinį įsigijusia naujÄ ja savininke, tęsėsi. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014 m. gegužės–gruodžio mėnesiais atliktas Poilsio namelio kapitalinis remontas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2015 m. sausio 16 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , akte Nr. SPA-61(16.2) dėl poilsio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pažeidimų nenustatyta.

IeÅ¡kovė I. J. 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl žemės nuomos sutarčių termino pratęsimo. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ pratęsti žemės nuomos sutarčių terminÄ motyvavo tuo, kad atliktas Poilsio namelio kapitalinis remontas, dėl to nuomos terminas turėtų bÅ«ti pratęstas iki ekonomiÅ¡kai pagrįstos statinio naudojimo trukmės pabaigos – 40 metų, t. y. iki 2054 m. sausio 1 d.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. 13SD-1760-(14.13.104.) ieškovės prašymo netenkino.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.550 straipsnio 1 dalies 4 punktu, žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas žemės nuomos terminas. Nustatyta, kad Nuomos sutartyse numatytas trylikos metų Žemės sklypo nuomos terminas nuo sutarčių sudarymo (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 16 d.). Taigi Nuomos sutartyse nustatytas nuomos terminas yra suėjęs. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais.

13. Apeliantė teigia, kad atsakovę pratęsti nuomos sutartis įpareigoja galiojantys teisės aktai ir remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 42 punkto nuostata, numatančia, kad žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos. Akcentuotina, kad minėtoje nuostatoje numatyta statiniams eksploatuoti išnuomoto žemės sklypo nuomos termino pratęsimo galimybė.

Kartu reikÅ¡minga ir tai, kad minėto teisės akto 42 punkte taip pat reglamentuojama, jog sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminÄ gali bÅ«ti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ Å¾emės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Taigi sprendimui pratęsti žemės nuomos terminÄ reikÅ¡minga ir teritorijų planavimo dokumentuose numatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų (Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, be kita ko, buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, konstatavus, kad jis neteisėtas, prieÅ¡taraujantis KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), be kita ko, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija priskirta zonai, pažymėtai kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o sutvarkyta teritorija numatyta kaip miÅ¡ko parkas su poilsio aikÅ¡telėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi minėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

15. Apeliantė pažymi, kad Žemės sklypas suformuotas ne detaliuoju planu, bet 2004 m. liepos 15 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2327, o šis administracinis aktas nenuginčytas. Apeliantės nuomone, detaliojo plano panaikinimas automatiškai nedaro negaliojančiais vėliau priimto minėto apskrities viršininko įsakymo ar Nuomos sutarčių.

16. Teisėjų kolegija apeliantės motyvus ir samprotavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų (jų sprendinių) perspektyvinės galios ir nebuvimo prievolės performuoti jau suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , kai nustatytas žemės sklypo naudojimo bÅ«das nebeatitinka naujai patvirtintų aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ginčo Žemės sklypo naudojimo bÅ«das, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nr. 151 ir juo patvirtintÄ detalųjį planÄ , neatitinka ir iki tol galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatų, o Å¡ios perkeltos ir į vėlesnį teisinį reglamentavimÄ . Nurodytos aplinkybės teisingai nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendime.

17. Pažymėtina, kad dėl ginčo Žemės sklypui aktualaus teisinio reglamentavimo ir nurodytų aplinkybių dėl Žemės sklypo naudojimo paskirties faktinio pasikeitimo išsamiai pasisakyta prie šios bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-428-323/2016, iškeltoje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei I.

J. dėl statinio nugriovimo, priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K‑3‑146‑687/2017), iÅ¡keltoje (kasacinio teismo nutarties 29–36 punktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog teismo sprendimu konstatavus, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, ir detalųjį planÄ panaikinus, nustatytas prieÅ¡ tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«das – MiÅ¡kų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miÅ¡kų Å«kio žemė; taip faktiÅ¡kai buvo panaikinta pagal detalųjį planÄ nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡ku, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje) (kasacinio teismo nutarties 35, 42 punktai).

18. Vertinant apeliantės argumentus, kad nėra galimybės pastatais užstatytÄ teritorijÄ priskirti miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo nurodytas buvusios moksleivių stovyklos teritorijos sutvarkymas, pastatų iÅ¡kėlimas ir teritorijos renatÅ«ralizavimas. Taip pat pažymėta, kad nurodyti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatÅ«ralizavimo buvo perkelti į 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planÄ , kurio sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“ (kasacinio teismo nutarties 33, 36, 51 punktai).

19. Apeliantė akcentuodama Žemės sklypo paskirtį (kita) ir naudojimo bÅ«dÄ (rekreacinės teritorijos) pabrėžia bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės pateiktus paaiÅ¡kinimus, jog Å¡iuo metu vykdoma žemės paskirties pakeitimo procedÅ«ra. Apeliantė remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, numatančia, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad Nuomos sutartys buvo terminuotos, jose numatytas trylikos metų žemės sklypo nuomos terminas nuo sutarčių sudarymo. IeÅ¡kovė Poilsio namelį įsigijo 2012 m. vasario 2 d., t. y. po to kai buvo priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis) panaikinti Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nr. 151, kaip prieÅ¡taraujantį KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo bÅ«das – miÅ¡ko parkas su poilsio aikÅ¡telėmis.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytų duomenų, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje, perkelti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatÅ«ralizavimo; 2012 m. rugsėjo 21 d. priimtas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-164 patvirtinti Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrÄ jį planÄ , kuriame ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė Poilsio namelio kapitalinį remontÄ atliko 2014 m. gegužės–gruodžio mėnesiais, t. y. po to, kai buvo priimti minėti teisės aktai. IÅ¡ anksčiau nurodytų faktinių duomenų visumos matyti, kad teisinė padėtis dėl ginčo žemės sklypų naudojimo paskirties yra faktiÅ¡kai pasikeitusi.

20. Vadovaujantis CK 6.550 straipsnio 1 dalies 5 punktu, žemės nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog valstybinė miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik MiÅ¡kų įstatyme nustatytai veiklai. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.550 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia jog žemės nuomos sutarties sÄ lygos, nustatančios, kaip naudoti iÅ¡sinuomotÄ Å¾emę, neturi prieÅ¡tarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams. Å alių susitarimas imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovės elgesys buvo pasyvus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė 2014 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raÅ¡to Nr. 13SD‑(14.13.104.)-1559, įsakmiai nurodančio atstatyti įsigytÄ Poilsio namelį. IÅ¡ byloje esančio nurodyto 2014 m. lapkričio 26 d. raÅ¡to turinio nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų (Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis administracinėje byloje Nr. I-509-162/2013 ir ieÅ¡kovei primenama, kad pagal taikos sutartį ji per 3 mėnesių laikotarpį nuo valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo turėjo atlikti bÅ«tinus veiksmus, patvirtinančius siekį tinkamai naudoti žemės sklypus, t. y. pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ji atstato įsigytus statinius, o Å¡ių duomenų nepateikus bus imtasi veiksmų dėl taikos sutarties sÄ lygų nevykdymo.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie duomenys nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų konkrečių materialinių reikalavimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos sutarčių pratęsimu, pagrįstumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, veikdama protingai ir apdairiai, investicijų ir remonto nuomojame žemės sklype mastÄ bei pobÅ«dį turėjo galimybę pasirinkti savo nuožiÅ«ra.

22. Apeliantė teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog atlikti statybos darbai, nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovė atliko poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Nurodytu argumentu iÅ¡ esmės apeliantė konkrečiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovei, žinojusiai apie Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimÄ administraciniame teisme ir ankstesnių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių Å¡ios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimÄ , draudimÄ statyti pastatus, tačiau 2012 metais įsigijusiai Poilsio namelį ir pradėjusiai statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai.

23. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį, statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naujÄ , rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamÄ statinį; Å¡i sÄ voka taip pat apima kultÅ«ros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybÄ kultÅ«ros paveldo objektų teritorijose. Statybos įstatymo 2 straipsnis 53 dalis numato, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Taigi statinio kapitalinio remonto darbai savo pobÅ«džiu patenka į statybos sÄ vokos apimtį.

24. Nuomos sutartys buvo terminuotos. Nuomos sutarčių 8 punkte pažymėti žemės naudojimo apribojimai: vadovautis KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatais, paminklotvarkiniu režimu, Neringos savivaldybės teritorijos tvarkymo ir Å¡varos taisyklėmis; sklypas yra PajÅ«rio juostoje. Nuomos sutartyse dėl pastatų rekonstrukcijos ir naujos statybos galimumo pažymėta, kad tai vykdoma pagal Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintÄ teritorijos detalų planÄ ir gavus nuomotojo sutikimÄ .

Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, visuotinai žinomas Kuršių nerijos nacionalinio parko ypatingas statusas ir konkrečių parko teritorijų paskirtis bei nuomos sutartyse nurodytų teisės aktų nuostatos dėl šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo įpareigoja ne tik valstybės vardu veikiančias institucijas, bet ir privačius asmenis, siekiančius naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis sudarant ir vykdant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo.

Atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 19 punkte nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad esamomis faktinėmis aplinkybėmis ieÅ¡kovė, imdamasi Poilsio namelio kapitalinio remonto darbų, pati prisiėmė ir tam tikrÄ Å¡ių veiksmų rizikÄ .

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir galiojančius teisės aktus, numatančius ginčo valstybinės žemės miÅ¡kų Å«kio paskirtį, pagrįstai pripažino, kad atsakovė nagrinėjamomis aplinkybėmis neturi imperatyvios pareigos pratęsti Nuomos sutartis, teisingai aiÅ¡kino ir bylos faktinėms aplinkybėms pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovės I. J. apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, dėl to atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas papliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, dėl to, ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Marius Dobrovolskis Albina Pupeikienė