2020-06-17 Nr. AB-12427-3-62-3-01488-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-988-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01488-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. pagal teismo nuosprendžiu paskirtą jis Alytaus PN bausmę atliko netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi jam nebuvo išduodamos higienos priemonės – muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, dezodorantas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas buvo priverstas nesilaikyti asmens higienos, patyrė diskriminaciją, buvo apsunkintos bausmės atlikimo sąlygos. Vertino, kad Alytaus PN, neišduodami higienos priemonių, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) ir taip sukėlė pareiškėjui didelius išgyvenimus, psichologines kančias, diskomfortą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galioję teisės aktai pataisos įstaigos neįpareigojo nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Paaiškino, kad pareiškėjui iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius buvo išduodami, neatsižvelgiant į jo pajamas ir į tai, ar jis rūko. Nurodė, kad po 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės pareiškėjui buvo išduotos 2017 m. vasario 13 d. ir kovo 6 d., 2018 m. vasario 5 d. ir balandžio 23 d. Kitais laikotarpiais higienos priemonės A. L. nebuvo išduodamos, nes pareiškėjas arba nepateikdavo prašymų, arba sąskaitoje turėdavo piniginių lėšų, viršijančių 0,5 bazinės išmokos dydžio sumą, ir todėl buvo laikomas mokiu. Alytaus PN pabrėžė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pagrindo atlyginti žalą nėra. Teigė, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog prašoma atlyginti žala kilo dėl pripažintų neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Alytaus pataisos namuose atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeista jo teisė į aprūpinimą higienos priemonėmis nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliko nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. (atvyko iš Marijampolės pataisos namų) iki 2018 m. gegužės 29 d. (išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją). Pareiškėjas skundu į teismą per pataisos įstaigos administraciją kreipėsi 2018 m. liepos 20 d.

7. Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimų pagrįstumo už ginčo laikotarpį, akcentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nustatančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, bei vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad jam nebuvo išduotos higienos priemonės, nurodė, kad ginčo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.).

Pagal šias normas, nuteistiems vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Taigi, Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos iki 2017 m. sausio 1 d. nenumatė, kad nuteistiesiems turi būti išduodami dantų šepetėliai, dantų pasta ir skutimosi peiliukai. Tačiau pagal Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) Pastabų 7 punktą, suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Taigi teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o tokių higienos priemonių skyrimas nuteistiesiems nebuvo numatytas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 ir 5 punktai numatė, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant jų rašytiniam prašymui.

8. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus, teismas vertino, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl tos aplinkybės, jog Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos nenumatė kai kurių higienos priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, sprendė, kad 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d. valstybė neveikė taip, kaip reikalavo teisės aktai. Teismas atsižvelgė į Alytaus PN paaiškinimus, kad iki 2017 m. sausio 1 d. tualetinis popierius ir muilas pareiškėjui buvo nustatyta tvarka išduodamos, nepriklausomai nuo asmens mokumo, kadangi nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą kritiškai vertinti tokius atsakovo atstovo paaiškinimus ir jais abejoti. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN dėl tualetinio popieriaus ar muilo neišdavimo ar šių priemonių trūkumo, pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada ir kokių higienos priemonių negavo. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl tualetinio popieriaus ir muilo neišdavimo 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, muilo, dezodoranto) neišdavimo 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 29 d. laikotarpiu, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.1R-132 pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ ir išdėstė jį nauja redakcija.

Šiuo įsakymu, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., buvo patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Alytaus PN 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo Alytaus pataisos namuose direktoriaus 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr.1-24 patvirtintas Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 5 punktą, higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems yra siejamas su asmens nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.

Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama elektroninėje apskaitos sistemoje, o suimtajam (nuteistajam) išvykus į kitą laisvės atėmimo vietą, užtikrinamas šių duomenų perdavimas; tuo atveju, jei laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra įdiegta elektroninė apskaitos sistema, suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama nustatytos formos suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje, kuri saugoma suimtojo (nuteistojo) asmens byloje.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punkte.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas higienos reikmenis gavo 2017 m. vasario 13 d., kovo 6 d., 2018 m. vasario 5 d. ir balandžio 23 d. Teismas padarė išvadą, kad kitais laikotarpiais pareiškėjas, įvertinus jo disponuojamas pinigines lėšas, buvo laikomas mokiu arba nepateikė prašymų, kaip to reikalauja Aprašo 5 punktas. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas pareiškėjo skundo teiginius, kad 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 29 d. Alytaus PN veiksmai, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis, buvo neteisėti, atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl higienos priemonių išdavimo, kad pataisos įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir dėl teisės į aprūpinimą higienos priemonėmis pažeidimo būtų kilę nepataisomų ar itin sunkių padarinių pareiškėjo sveikatai. Teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, sprendė, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

III. 12. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu, prašo jo apeliacinį skundą tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo atstovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už pripažintą pažeidimo laikotarpį (2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d.).

13. Pareiškėjas teigia, kad nors teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą už neišduotas higienos priemones, tačiau taip pat buvo pagrindas pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, nes buvo laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi nebuvo išduotos higienos priemonės (muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai ir t. t.), todėl pareiškėjas buvo priverstas nesilaikyti higienos, dėl ko patyrė psichologines kančias, diskomfortą, kurie sukėlė didelius išgyvenimus. Tačiau teismas nepagrįstai apsiribojo vien teisių pažeidimo pripažinimu, atmetęs jo prašymą priteisti žalos atlyginimą pinigais.

14. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai neturi pakankamai patirties sprendžiant nuteistųjų skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad teisėja D. Z. nesilaiko vienodos teismų praktikos, nes kitose bylose esant analogiškiems pažeidimams kiti teismai priteisia žalos atlyginimą pinigais. Taigi pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas.

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2016–2017 metais buvo teisės aktuose numatyta išduoti higienos priemones, tačiau atsakovo atstovas neteisingai tai neigia, be to, 2017 metais pareiškėjas teikdavo prašymus išduoti higienos priemones, tačiau Alytaus PN neimdavo šių prašymų arba jų neregistruodavo. Valstybė turėjo užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, turėjo būti adekvačiai užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais ir siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

18. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo dėl pripažintų neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų (neišdavus higienos priemonių), atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais), pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija nepriteisti žalos atlyginimo pinigais, teigdamas, kad buvo pagrindas pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl neišduotų higienos priemonių (muilo, dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų ir t. t.), nes pareiškėjas buvo priverstas nesilaikyti higienos, dėl ko patyrė psichologines kančias, diskomfortą; nurodo, kad teisėja, išnagrinėjusi bylą, nesilaikė vienodos teismų praktikos, nes kitose bylose esant analogiškiems pažeidimams kiti teismai priteisia žalos atlyginimą pinigais; teigia, kad 2017 metais pareiškėjas teikdavo prašymus išduoti higienos priemones, tačiau Alytaus PN neimdavo šių prašymų arba jų neregistruodavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinio skundo dalyje nurodo ginčijamą laikotarpį 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d., tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka ir su teismo išvadomis ir dėl nekonstatuotų jo teisių pažeidimų nuo 2017 metų. Taigi apeliacine tvarka nagrinėtinas ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė pareiškėjo skunde nurodytą pažeidimą, t. y. atsakovo neveikimą neišduodant jam higienos priemonių – dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau sprendė, kad pažeidimas nekonstatuotinas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 29 d., nes nustatė, jog pareiškėjas higienos reikmenis gavo 2017 m. vasario 13 d. ir kovo 6 d. bei 2018 m. vasario 5 d. bei balandžio 23 d., kitais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas mokiu arba nepateikė prašymų, o pareiškėjo argumentus dėl tualetinio popieriaus ir muilo neišdavimo 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu atmetė kaip nepagrįstus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtą Alytaus PN neveikimą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpinant pareiškėjo dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktą higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems nuo 2017 metų tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra siejamas su asmens nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas atsakovo atstovo administracijai teiktų kitus prašymus dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 29 d.

27. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jis ne kartą raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo registruojami arba imami, yra neįrodytas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo argumentai, jog dėl neišduotų higienos priemonių jis buvo priverstas nesilaikyti higienos, kelia pagrįstas abejones, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje negalėjo įsigyti už savo lėšas higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde. Priešingai, kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas higienos reikmenis gavo 2017 m. vasario 13 d. ir kovo 6 d. bei 2018 m. vasario 5 d. bei balandžio 23 d., o kitais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas mokiu arba nepateikė prašymų. Pažymėtina, kad byloje nepaneigtos aplinkybės, jog iki 2017 m. sausio 1 d. tualetinis popierius ir muilas pareiškėjui buvo nustatyta tvarka išduodami, nepriklausomai nuo asmens mokumo, o vertinamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas buvo mokus arba nepateikė prašymų išduoti higienos priemones.

28. Dėl pareiškėjo argumentų, kad už Alytaus PN nustatytus pažeidimus jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

30. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

31. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

32. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones, o nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti apie pareiškėjo patiriamą diskomfortą bei tam tikrų higienos priemonių trūkumą; ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo reguliariai skiriamos išmokos iš biudžeto lėšų, be to, pareiškėjas pirko prekes parduotuvėje. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pagrįstai suabejota, jog visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas buvo priverstas nesilaikyti asmens higienos, patyrė diskriminaciją, buvo apsunkintos bausmės atlikimo sąlygos ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodė savo skunde.

33. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

35. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius