2018-02-28 Nr. AB-4065-3-61-3-03136-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-104-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03136-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. C. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 14), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 62-142 (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 25–2103 (toliau – ir Sprendimas), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. balandžio 10 d. Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimu jam buvo skirta nuobauda – papeikimas, grindžiant tuo, jog pareiškėjas su kitais dviem dušu besinaudojančiais nuteistaisiais 2015 m. balandžio 2 d. kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, be to, pareiškėjas elgėsi įžūliai. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, dėl to jį apskundė Departamentui bei prašė nuobaudą panaikinti. Departamentas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

1.2. Pareiškėjas skunde išdėstė faktines aplinkybes, dėl kurių jam buvo skirta nuobauda. Pažymėjo, jog 2015 m. balandžio 2 d. apie 16.50 val. pareiškėjas ir dar du kameros draugai buvo išvesti į dušą. Teigė, kad į dušą juos vedęs pareigūnas nepaisė higienos normos reikalavimų, pagal kuriuos vienam asmeniui turi būti užtikrintas vienas prausimosi čiaupas. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir kiti du asmenys buvo priversti praustis pakaitomis. Teigė, kad nesielgė įžūliai, tarp pareiškėjo ir kitų dviejų kalinių bei pareigūno nekilo konfliktas.

2. Atsakovai Lukiškių TI-K ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26–28) prašė jį atmesti.

2.1. Pažymėjo, jog nuobauda – papeikimas – pareiškėjui buvo paskirta už 2015 m. balandžio 2 d. padarytą bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Nurodė, kad pareiškėjas apie 16.50 val. iš kameros Nr. 92 buvo išvestas į dušą. Po 20 min. posto prižiūrėtojas J. B. pareikalavo, kad pareiškėjas atlaisvintų dušo patalpas ir grįžtų į savo kamerą, tačiau pareiškėjas tai padaryti kategoriškai atsisakė, tuo pažeisdamas Lukiškių TI-K nustatytos tvarkos reikalavimus, pagal kuriuos suimtieji, nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis dušu iki 15 min. Pažymėjo, kad, priėjus prie dušo patalpos korpuso vyresniajam J. S., pareiškėjas ir toliau nevykdė Lukiškių TI-K pareigūnų teisėtų reikalavimų, elgėsi įžūliai, teigdamas, kad jam nerūpi įstaigoje nustatyta tvarka. Nurodė, kad pareiškėjas į gyvenamąją kamerą iš dušo patalpos grįžo po 40 min., tuo pažeisdamas naudojimosi dušu tvarką.

2.2. Atsakovų manymu, pareiškėjo padarytas pažeidimas sudaro pagrindą patraukti jį drausminėn atsakomybėn. Paaiškino, kad 2015 m. balandžio 2 d. pareiškėjui buvo pasiūlyta raštu pasiaiškinti dėl režimo reikalavimų pažeidimo, tačiau jis tai padaryti atsisakė, žodžiu pareiškė, kad ir toliau nepaisys įstaigos režimo reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas pasiaiškinimą pateikė tik 2015 m. balandžio 9 d.

2.3. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Šiuo atveju nėra ir būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 str., 6.271 str.).

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 57–60) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui K. C. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė.

4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.) (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šias nuostatas (2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013; 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-662/2016), BVK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-442/2015), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės) 73, 258 punktų bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 1-23 nuostatomis, bylos duomenimis (b. l. 31, 32), iš kurių matyti, kad 2015 m. balandžio 2 d. apie 16.50 val. pareiškėjas pagal įstaigos vadovo patvirtintą grafiką buvo išvestas iš gyvenamosios kameros Nr. 92 praustis į dušą, apie 17.10 val. prižiūrėtojas pareikalavo, kad nuteistasis atlaisvintų dušo patalpas ir grįžtų į savo kamerą, tačiau nuteistasis kategoriškai atsisakė tai padaryti, pareigūnui priėjus prie dušo patalpos apie 17.25 val., nuteistasis ir toliau nevykdė teisėtų reikalavimų, elgėsi įžūliai, teigdamas, kad jam nerūpi įstaigoje nustatyta tvarka, bei pareiškėjo 2015 m. balandžio 9 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateiktu paaiškinimu, nustatė, kad pareiškėjas neneigia aplinkybių, jog dušu naudojosi ilgiau nei 15 min., tačiau teigia, kad dušu naudojosi ilgiau, nes nespėjo nusiprausti, kadangi vienu metu dušu naudojosi trys asmenys. Šiuo atžvilgiu teismas, atsižvelgęs į BVK 5 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012; 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-662/2016), vertino, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimą.

5. Įvertinęs tai, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog dušu vienu metu turėjo naudotis trys asmenys, o pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo (toliau – ir Asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašas) 2 punktą Lukiškių TI-K yra įrengti du dušai bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisė pasinaudoti dušu aiškintina kaip galimybė vienam asmeniui naudotis vienu dušu, šiuo atžvilgiu teismas konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra aptartas suimto asmens elgesys esant situacijai, kai laisvės atėmimo įstaiga neužtikrina pareiškėjui teisės aktuose nustatytų sąlygų. Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnyje yra išvardytos teisinės priemonės, kurias suimtasis gali panaudoti, gindamas savo tariamai pažeistas teises. Atsižvelgiant į suėmimo vykdymo režimo ypatumus, šių priemonių sąrašas yra baigtinis. Todėl visi kiti pareiškėjo reagavimo būdai į, jo manymu, Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus yra neleistini, o tuo pačiu laikytini neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-225/2013; 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-662/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o po to, jei abejoja dėl reikalavimų teisėtumo, gali juos apskųsti nustatyta tvarka (2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepakluso Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimams išeiti iš dušo patalpų, todėl taip pažeidė nustatytą pareigą vykdyti pareigūnų nurodymus.

6. Vertindamas, ar Nutarimas ir Sprendimas yra teisėti bei pagrįsti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog Nutarime ir Sprendime nurodyta, kada pareiškėjas atliko pažeidimą, nurodytos konkrečios teisės normos, kurias pažeidžia nuteistasis, nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl vertino, kad Nutarimas ir Sprendimas yra pagrįsti, jų nėra pagrindo panaikinti.

7. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 1 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą teismas, nustatęs, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog vienu metu dušu, kuris skirtas dviem asmenims, naudojosi trys asmenys, vertino, kad tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas dėl netinkamai įgyvendintos naudojimosi dušu tvarkos patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, buvo pažeistos jo teisės, todėl yra pagrindas pareiškėjui priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą – 1Eur.

III. 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde (b. l. 64–66) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

8.2. Pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodo kuo ta žala pasireiškė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

8.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas, vykdydamas nusikalstamas veikas, turėjo suprasti, kad atsakomybė yra neišvengiama ir kad buvimas įkalinimo įstaigoje savaime yra susijęs su laisvės, judėjimo, privatumo ribojimu ir su tuo susijusiais neigiamais išgyvenimais.

8.4. Sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 3205-10 ir Departamento direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 25–2103 paskirti pareiškėjui nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuobauda – papeikimas – paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto bei Asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo 4 punkto pažeidimus, kadangi pareiškėjas 2015 m. balandžio 2 d. apie 17 val. 10 min. išvestas į dušą atsisakė vykdyti Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimus, elgėsi įžūliai, t. y. nesilaikė asmenų išvedimo į dušą tvarkos (b. l. 7). Pareiškėjas Nutarimą apskundė Departamentui, kuris Sprendimu nustatė, kad ginčijama nuobauda paskirta pagrįstai ir pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 5–6). Pareiškėjas skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir sprendimą bei priteisti jam 1 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą iš dalies, konstatavo, kad atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Lukiškių TI-K, nepaneigė aplinkybės, jog vienu metu dušu, kuris skirtas dviem asmenims, naudojosi trys asmenys, todėl tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas dėl netinkamai įgyvendintos naudojimosi dušu tvarkos patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, buvo pažeistos jo teisės, taigi yra pagrindas pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį dėl Nutarimo bei Sprendimo panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog šiuo atveju nebuvo nustatytos būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

14. Vertindama apelianto teiginį, kad pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodo, kuo ta žala pasireiškė, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nurodo, kad jam turi būti atlyginta neturtinė žala už patirtus pažeminimus, kuriuos teko patirti per nurodytą laikotarpį. Iš pareiškėjo visumos argumentų galima daryti prielaidą, jog jam žala kilo dėl to, kad dušu, kuris tuo metu buvo skirtas naudoti dviem asmenims (veikė tik du čiaupai), turėjo naudotis trys nuteistieji. Kitaip tariant, pareiškėjas, norėdamas realizuoti jam suteiktą teisę nusiprausti po dušu, negalėjo užtikrinti jam nustatytos pareigos tai padaryti iki 15 minučių, kurios skiriamos kiekvienam nuteistajam naudotis dušu pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1-40 (su padarytu pakeitimu 2012 m. vasario 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-23) patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo 4 punktą.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog vienu metu dušu, kuris skirtas dviem asmenims, naudojosi trys asmenys, sprendė, kad pareiškėjas dėl netinkamai įgyvendintos naudojimosi dušu tvarkos patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, buvo pažeistos jo teisės, todėl pareiškėjui priteisė jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 60). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas apie 16 val. 50 min. buvo išvestas į dušą (b. l. 31–32), o į kamerą grįžo tik 17 val. 40 min. Vadinasi, duše pareiškėjas išbuvo apie 50 minučių. Įvertinant tai, kad vienu metu, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, dušu turėjo naudotis trys asmenys, nors juo buvo įmanoma naudotis tik dviem asmenims, bendras buvimo trijų asmenų duše laikas turėjo būti prailgintas iki 30 minučių, jei pareiškėjas būtų naudojęsis dušu tik po to, kai prieš tai juo pasinaudojo kiti du asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad dušu, kaip nurodė pats pareiškėjas, „pasikeisdami vienas su kitu prausėmės“ (b. l . 2), šis laikas turi būti trumpesnis nei 30 minučių.

16. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas duše išbuvo apie 50 minučių, konstatuotina, kad tokiu būdu jis gerokai viršijo Lukiškių TI-K direktoriaus nustatytą 15 minučių maudymosi duše laiką ir savo teisę nusiprausti duše visiškai įgyvendino. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui dėl netinkamai įgyvendintos naudojimosi dušu tvarkos buvo pažeistos jo teisės, jis patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nes faktiškai pareiškėjas dušu naudojosi gerokai ilgiau nei nustatyta Asmenų išvedimo į dušą tvarkos apraše.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo negalėjimas iš karto nepertraukiamai 15 minučių pasinaudoti dušu galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį nepatogumą, kurį jis pats galėjo pašalinti informuodamas Lukiškių TI-K pareigūnus, kad nėra galimybės trims asmenims naudotis dušu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tai pareiškėjas bandė daryti. Priešingai, pareiškėjas du kartus paragintas atlaisvinti dušo patalpas (17 val. 10 min. ir 17 val. 25 min. (b. l. 31)), atsisakė tai padaryti.

18. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Lukiškių TI-K teiginiu, kad pareiškėjas nenurodo ir kaip neturtinė žala pasireiškė.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų buvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentas, kad turi būti atlyginta neturtinė žala už patirtus pažeminimus, yra abstraktus teiginys, kurio pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo.

20. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), konstatuotina, kad nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo K. C. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė