2016-04-26 Nr. AB-9174-3-61-3-03077-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2248-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03077-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 5-TE-235 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“; 2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-236 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“; 3) pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami įsakymai yra nepagrįsti, neteisėti ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. 2015 m. gegužės 7 d. įsakyme formaliai nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 20 punktais, atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. balandžio 29 d. posėdžio protokolą (toliau – ir Protokolas). Tačiau Protokole nesiūloma generaliniam komisarui neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjas antrą kartą atleidžiamas iš pareigų dėl tos pačios priežasties, Protokolas pagrįstas tik baudžiamosios bylos kaltinamuoju aktu, anksčiau padarytais administraciniais pažeidimais, anksčiau skirta tarnybine nuobauda, charakteristika ir poligrafo tyrimu. Skundą pareiškėjas grindžia taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktika.

Atsakovas Policijos departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 23–25) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad vadovaujantis Dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN (toliau – ir Tvarka), atliekant patikrinimą surinkta informacija davė pagrindą Komisijos nariams konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei. Šiuo metu vyksta baudžiamosios bylos, kurioje pareiškėjas yra kaltinamasis, nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme. Nusikaltimai, kuriais kaltinamas pareiškėjas yra korupcinio pobūdžio, jie padaryti jam anksčiau užimant tas pačias pareigas ir tiesiogiai susiję su tarnybos pareigų atlikimu. Atsakovas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu, teigia, jog vien aplinkybė, kad nėra teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nepaneigia nekaltumo prezumpcijos principo, nes paslapčių subjektas šias aplinkybes vertina tik tokia apimtimi, kiek jos susiję su tikrinamojo asmens patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei. Šią išvadą atsakovas taip pat grindžia administracinių teismų praktika. Komisija, taip pat vertino ir neigiamą poligrafo išvadą, neigiamą pareiškėjo charakteristiką, duomenis apie padarytus administracinius teisės pažeidimus, t. y. vertino aplinkybių visumą Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 20 punktų taikymo aspektu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 82–85) pareiškėjo S. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir tuo pagrindu jis buvo atleistas iš tarnybos.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ėjo Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (b. l. 27). Byloje nėra ginčo, kad vienas iš minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (pareigybės aprašymo 6.3 p., b. l. 28–30).

Pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo neišduotas atsižvelgus į Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 20 punktus bei Protokolą (b. l. 10).

Pagal Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Viena iš minėtoje dalyje įtvirtintų sąlygų yra aplinkybė, jeigu tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (Paslapčių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p.). Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, t. y. tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 p.).

Protokole nurodyta, jog vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1091-815/2015, pareiškėjas 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 5-TE-59 „Dėl S. L. grąžinimo į pareigas“ grąžintas į Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau jam buvo apribota teisė atlikti tas funkcijas, kurioms vykdyti yra būtina teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Riboto naudojimo“, taip pat buvo pavesta Policijos departamento personalo valdybai organizuoti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą ir teikti svarstyti bei priimti sprendimą Komisijai dėl minėtos teisės suteikimo.

Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, buvo surinkta informacija, jog dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas), 184 straipsnio 2 dalį (turto iššvaistymas), 300 straipsnio 3 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Nustatyta, kad vyksta teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nusikaltimai, kuriais kaltinamas pareiškėjas yra korupcinio pobūdžio, jie yra padaryti jam anksčiau užimant tas pačias pareigas ir tiesiogiai susiję su tarnybos pareigų, numatytų pareigybės aprašyme, atlikimu.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 18 d. buvo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį (viešosios rimties trikdymas), o 2010 m. sausio 20 d. vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį. Be to, 2009 metais jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba dėl netinkamo įslaptintų dokumentų administravimo, bylų formavimo, įslaptintų dokumentų teikimo rangovams ir grąžinimo nenuoseklumo bei įslaptintų dokumentų rengimo ir derinimo pas rangovus kontrolės trūkumo (tarnybinė nuobauda buvo panaikinta).

Taip pat, buvo nustatyta, jog pareiškėjo charakteristika yra iš esmės neigiama, nes pareiškėjas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas atlieka paskubom, trūksta kruopštumo, ne visada geranoriškai reaguoja į dalykišką kritiką, ne visada taktiškas, trūksta darbštumo, nepakankamai gilinasi bei domisi teisės aktų, susijusių su profesine veikla, naujovėmis. Be to, pažymėta, jog minėtoje baudžiamojoje byloje buvo atliktas pareiškėjo patikrinimas poligrafu, kurio išvada yra neigiama. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija nesuteiktas ne tik įvertinus tai, jog jam yra iškelta baudžiamoji byla, bet ir atsižvelgiant į kitas aplinkybes, t. y. jis yra linkęs daryti pažeidimus, darbe charakterizuojamas neigiamai, būtent už netinkamą įslaptintų dokumentų administravimą, bylų formavimą, įslaptintų dokumentų teikimo rangovams ir jų grąžinimo nenuoseklumą bei įslaptintų dokumentų rengimo ir derinimo pas rangovus kontrolės trūkumą jam 2009 metais yra skirta tarnybinė nuobauda.

Taigi, priimant sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, buvo įvertinta aplinkybių, susijusių su pareiškėjo asmeniu, visuma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad jam leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo neišduotas dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių jis pirmą kartą buvo atleistas iš einamų pareigų.

Konstatavus, kad pareiškėjui pagrįstai buvo neišduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija su žyma „Riboto naudojimo“, teisėtu laikytinas ir 2015 m. gegužės 8 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad administracinių aktų, kuriais pareiškėjui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priėmimas lėmė tai, kad paslapčių subjekto vadovas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) neturėjo kito pasirinkimo kaip atleisti pareiškėją iš tarnybos.

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Taigi aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes, įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo argumentas, jog atsakovas negalėjo panaikinti jo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kol jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. O reikalavimai grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atmetami kaip išvestiniai.

III. Pareiškėjas S. L. apeliaciniu skundu (b. l. 90–100) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, papildomai pareiškėjas nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tendencingas, formalus, pagrįstas tik atsakovo pateiktomis prielaidomis.

2. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo dalykas susijęs su tuo, ar pagrįstai pareiškėjui neišduotas leidimas dirbi ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir pareiškėjo atleidimu iš tarnybos šiuo pagrindu. Iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, kad ginčo dalykas susijęs su tokio leidimo neišdavimu, atsakovo priimtų įsakymų panaikinimu.

3. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimų. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas į Protokolą iš esmės tik perrašė kaltinamojo akto tekstą. Duomenys šiame tekste analogiški duomenims, dėl kurių pasisakyta LVAT administarcinėje byloje Nr. A146-1606/2014. Taigi kaltinamojo akto perrašymas į Protokolą nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo, nepatikimumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei.

4. Pažymėtina, kad pagal ATPK 36 straipsnį, asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, ir kuris per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikomas asmeniu, kuriam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Todėl neturėjo būti vertinama tai, kad pareiškėjui 2010 m. kovo 18 d. bei 2014 m. sausio 20 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos.

5. Komisijos posėdis įvyko 2015 m. balandžio 24 d., todėl turėjo būti vertinami tik prieš tai ėję treji metai (Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d.), o ne visi pareiškėjo tarnybos metu padaryti nusižengimai. Be to, Komisija nevertino teigiamų pareiškėjo savybių, nurodytų jo charakteristikoje. Taigi teismas neištyrė ir neįvertino visų ginčui svarbių aplinkybių.

6. Pareiškėjas pažymi, kad tą pačią, kurią priimtas apeliaciniu skundu skundžiamas administracinio teismo sprendimas, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d., Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismas netyrė ir nesidomėjo tuo, kad 2015 m. lapkričio 5 d. bus skelbiamas nuosprendis pareiškėjui iškeltoje baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas yra kaltinamas nusikaltimų, aktualių šiai bylai, padarymu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šių bylų yra prejudicinis ryšys. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui teisėtai atimta teisė susipažinti su riboto naudojimo informacija, kad atsakovo įsakymai pagrįsti ir teisėti.

7. Teismo atkartoti (Protokole išvardinti) teiginiai dėl pareiškėjo netinkamumo dirbti ar susipažinti su „Riboto naudojimo“ informacija pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime (b. l. 108–109) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo palikti nepakeistą.

Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų tyrimu, atmestini, kadangi teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo argumento. Šiuo atveju sprendimas priimtas vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Apelianto nurodomos „klaidos“ turėtų būti vertinamos kaip techninio pobūdžio netikslumai. Be to, apelianto nuomonė tam tikrais klausimais teismui nėra privaloma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas S. L. ginčijo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 5-TE-235 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo S. L.“ ir to pasekmėje priimtą 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-236 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“, kuriuo jis atleistas iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Pareiškėjas taip pat prašė grąžinti jį į ankstesnes pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleisimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą (adm. byloje Nr. I-1091-815/2015) ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą (adm. byloje Nr. A-1606-146/2014), Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 5-TE-59 grąžino S. L. į Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-873) 6.3 punkte, kaip vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, yra – atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 28). Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Šios Komisijos, be kita ko, teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo (Įstatymo 13 str. 1 d. 2 p.). Specialiosios ekspertų komisijos išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

Nagrinėjamoje byloje Specialiosios ekspertų komisijos išvada, kuria, priimdamas 2015m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 5-TE-235 rėmėsi paslapčių subjektas (atsakovas), suformuluota Komisijos 2015 m. balandžio 29 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-187. Šiame protokole iš esmės yra cituojama ištrauka iš kaltinamojo akto, surašyto 2013 m. sausio 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-09, kur S. L. buvo pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas), 184 straipsnio 2 dalį (turto iššvaistymas) ir 300 straipsnio 3 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), dėl nusikaltimų, padarytų 2004-2005 metais, ir konstatuojama, jog gauta informacija dėl jam oficialiai pareikštų kaltinimų sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad leidimas šiam asmeniui dirbti su įslaptinta informacija keltų nepriimtiną riziką tokios informacijos saugumui.

Protokole taip pat nurodyta, kad abejoti S. L. patikimumu verčia ir šios aplinkybės: tikrinamas asmuo yra linkęs daryti teisės pažeidimus (2010-03-18 buvo įspėtas pagal ATPK 183 str. 1 d. dėl viešosios rimties trikdymo; 2014-01-20 vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį); darbe buvo charakterizuojamas neigiamai (2012-11-28 Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininko parengta S. L. charakteristika Nr. 5-7-IL-44); būtent už netinkamą įslaptintų dokumentų administravimą, bylų formavimą, įslaptintų dokumentų teikimo rangovams ir jų grąžinimo nenuoseklumą (aplaidumą) bei įslaptintų dokumentų rengimo ir derinimo pas rangovus kontrolės trūkumą jam 2009 metais buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Atkreiptas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo minėtoje baudžiamojoje byloje metu 2012 m. spalio 29 d. buvo atliktas S. L. psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą, jo išvada – neigiama. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad vertinant surinktus faktus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 20 punktų taikymo aspektu (asmuo šiuo metu turi kaltinamojo statusą atliekant teisminį nagrinėjimą baudžiamojoje byloje) galima daryti išvadą, kad S. L. elgesys leidžia konstatuoti asmenines dalykines savybes: nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei.

Jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui, todėl leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam yra neišduotinas. Komisija tokiai išvadai pritarė (b. l. 13-19).

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei: neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos (1 p.), tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos informacijos saugumui (20 p.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Teismo nuomone, pareiškėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija nesuteiktas ne tik įvertinus tai, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla, bet ir atsižvelgus į kitas aplinkybes, t. y. jo polinkį daryti pažeidimus, neigiamą charakteristiką, į tai, kad būtent už netinkamą įslaptintų dokumentų administravimą, bylų formavimą, įslaptintų dokumentų teikimo rangovams ir jų grąžinimo nenuoseklumą bei įslaptintų dokumentų rengimo ir derinimo pas rangovus kontrolės trūkumą pareiškėjui 2009 metais skirta tarnybinė nuobauda. Tokiu būdu buvo įvertinta aplinkybių, susijusių su pareiškėjo asmeniu, visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo aspektu, iš esmės sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog atsakovas į protokolą perrašė kaltinamojo akto tekstą, vadovaujantis Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis turėjo būti vertinami ne visi pareiškėjo tarnybos metu padaryti pažeidimai, be to teismas neištyrė ir neįvertino visų ginčui svarbių aplinkybių.

Minėta, kad Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, t. y. tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Specialiosios ekspertų komisijos posėdis įvyko 2015 m. balandžio 24 d. (b. l. 13), tad Komisija galėjo ir turėjo vertinti tas S. L. asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie buvo nustatyti S. L. tikrinimo metu (pagal Generalinio komisaro 2015 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 5-TE-59 3 punktą (b. l. 27)) arba per paskutinius 3 metus iki paminėto Komisijos posėdžio. Komisijos posėdžio protokole iš esmės yra aprašytos aplinkybės ir faktai, nustatyti ne vėliau kaip 2009-2010 metais (kaltinimai baudžiamojoje byloje; tarnybinė nuobauda, kuri, be kita ko, 2009-07-02 Lietuvos policijos logistikos centro viršininko įsakymu buvo panaikinta; administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 str. 1 d.), kurie pagal byloje taikytiną teisinį reglamentavimą esminės reikšmės neturi. Vien konstatavimas, kad Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininko S. L. 2012 m. lapkričio 28 d. parengta charakteristika yra iš esmės neigiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje 2012 m. spalio 29 d. atlikto psichofiziologinio tyrimo, panaudojant poligrafą, išvada neigiama, ir faktinė aplinkybė, kad 2014 m. sausio 20 d. vairuodamas automobilį S. L. viršijo leistiną greitį (už ką jam paskirta 50 Lt piniginė bauda) nėra pakankamas išvadai, jog pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti dalykines savybes: nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei ir jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui.

Iš Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio 2015 m. balandžio 29 d. protokolo Nr. 5-P-187 matyti (į bylą pateiktas tik išrašas iš protokolo), kad 2015 m. kovo 26 d. posėdyje (2015-03-30 protokolas Nr. 5-P1-137) buvo svarstytas klausimas dėl Policijos departamento IPTPV Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui S. L. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ išdavimo galimybės. Posėdžio metu buvo nutarta pavesti Policijos departamento Imuniteto valdybai išnagrinėti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pateikti Policijos departamento Specialiajai ekspertų komisijai informaciją dėl S. L. veikų bei asmeninių, dalykinių savybių, kurios yra svarbios, priimant sprendimą dėl S. L. patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, dėl jo tinkamumo darbui su įslaptinta informacija. Posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad Komisijos narys A. J. informavo komisiją, jog detaliai išnagrinėjus visą, susijusią su S. L. veiksmais medžiagą, darytinos išvados, kad jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui, todėl leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam neišduotinas. Komisijos narė J. O. pateikė komisijai išvadas susipažinti (b. l. 13).

Pirmosios instancijos teismas sprendime tik formaliai nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo aprašytos Komisijos protokolo išraše, tačiau nepareikalavo, kad atsakovas pateiktų į bylą visą Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio 2015 m. balandžio 29 d. protokolą Nr. 5-P-187 bei išvadas, su kuriomis susipažinti Komisijos nariams pateikė J. O., nepatikrino, ar šiuose dokumentuose nėra duomenų, kurie suteiktų tikslesnės ir išsamesnės informacijos apie atitinkamų apelianto asmeninių savybių nustatymo šaltinius. Teismas nekvietė į posėdį ir neapklausė Komisijos sekretorės bei narių, taip pat ir kviestinio asmens – Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus (kuriam buvo pavesta surinkti ir pateikti atitinkamą informaciją apie pareiškėją) viršininko funkcijas atliekančio Ž. B., nors siekiant nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti (ABTĮ 81 str.) bei pašalinti byloje esančius neaiškumus šiuo konkrečiu atveju buvo tikslinga tai padaryti. Asmens tikrinimo procedūros metu, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, gali būti vertinamos konkrečios aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo faktais, kitais asmens padarytais teisės pažeidimais (laikantis Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatų), taip pat to asmens konkrečiomis savybėmis, ryšiais, veikla, kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad tikrinamam asmeniui dėl tam tikrų minėtų konkrečių aplinkybių (jų visumos) negali būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko, nenustatė ir objektyviai neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė kai kurias materialinės teisės (Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p.) normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 5-TE-235 panaikinimo (jį atmetant), negali būti vertinama teisėta ir pagrįsta. Ji naikintina ir grąžintina teismui nagrinėti iš naujo, kadangi byloms aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.). Kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai, todėl pripažinus nepagrįsta ir neteisėta sprendimo dalį, kuria išspręstas pagrindinis reikalavimas, panaikinama ir kita sprendimo dalis, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui dėl visų pareiškėjo S. L. skundo reikalavimų. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė