2018-10-08 Nr. AB-17759-3-62-3-00377-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2325-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00377-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis už gerą elgesį, socialinės reabilitacijos programų lankymą ir dalyvavimą jose, gerą ir stropų darbą, 2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. vasario mėn. pateikė Marijampolės PN administracijai prašymą suteikti paskatinimo priemonę – trumpalaikę išvyką trims paroms į namus. Marijampolės PN direktorius 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. 20/07-182 atsisakė suteikti trumpalaikę išvyką į namus, nurodydamas, jog pareiškėjas vieną kartą pažeidė vidaus tvarką, todėl jo elgesio negalima laikyti nepriekaištingu, nors galiojančių nuobaudų ir neturi, taip pat nurodė, jog yra didelė tikimybė, kad pareiškėjas, išėjęs į laisvę, gebės laikytis skirtų įsipareigojimų, be to, socialinė aplinka neaiški, kadangi pareiškėjas vyks pas draugę, su kuria tik susirašinėja laiškais, bendrauja telefonu ir prieš patekdamas į kalinimo įstaigą su ja kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio.

3. Nurodė, jog nesutikdamas su raštu, pareikėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau 2017 m. vasario 28 d. raštu jo skundas buvo netenkintas.

4. Pareiškėjas vertino, jog buvo nepagrįstai atsisakyta suteikti jam paskatinimo priemonę ir jo atžvilgiu netinkamai taikyti teisės aktai, kadangi jis kelis kartus buvo skatintas ir skatinimo priemonių rūšys atitiko jo poreikius. Nurodė, jog atlikęs bausmę vyks gyventi pas savo draugę, su kuria palaiko ryšį telefonu bei laiškais, tačiau draugė dėl ligos į pasimatymus atvykti negali. Pareigūnų neteisėti veiksmai, nepagrįstai atsisakius suteikti jam trumpalaikes išvykas į namus, sukėlė jam dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, diskomfortą, pyktį ir dėl to jis prašo priteisti 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Atsakovas, atstovaujamas Marijampolės PN, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–25).

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus trims paroms, nes nori susitikti su sugyventine. Pareiškėjo prašymas buvo svarstytas komisijos, svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems suteikti trumpalaikę išvyką į namus, posėdyje. Marijampolės PN direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. spalio 14 d. ir 2017 m. vasario 15 d. protokolus bei susipažinęs su visa medžiaga, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą bei aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nors nuobauda ir negalioja, atsisakė suteikti trumpalaikę išvyką į namus.

7. Atsakovas teigė, jog neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų nebuvo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaiga ar jos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Teigė, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl įstaigos ar jos pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu / neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Atsakovas vertino, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl prašė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo J. M. teisė gauti trumpalaikę išvyką į namus. Pareiškėjo reikalavimą dėl 1 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus suteikimo tvarką, reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalis reglamentuota neturinčiųjų teisės į trumpalaikę išvyką.

10. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas nepatenka tarp asmenų, kuriems įstatymas draudžia suteikti trumpalaikę išvyką į namus (BVK 154 str. 4 d.), todėl atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, turėdamas diskrecijos teisę duoti (neduoti) leidimą nuteistajam parvykti į namus, turėjo pareigą nustatyti, ar pareiškėjas atitinka BVK 104 straipsnyje nustatytus kriterijus.

11. Bylos duomeninis teismas nustatė, kad 2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. vasario mėn. Marijampolės PN direktoriui pareiškėjas pateikė prašymus, kuriais prašė suteikti jam trumpalaikę išvyką trims paroms į namus pas gyvenimo draugę R. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7).

12. Marijampolės PN 1–2 būrio drausminės komisijos posėdžio 2016 m. spalio 14 d. protokolu Nr. 14/07-4887 nutarta siūlyti nuteistojo prašymo netenkinti (b. l. 35). Marijampolės PN direktorius, atsižvelgdamas į drausmės komisijos išvadą, 2016 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 20/07-1403 netenkinti pareiškėjo prašymo. Komisijos posėdžio 2017 m. vasario 15 d. protokolo Nr. 14/07-881 pagrindu Marijampolės PN direktorius priėmė 2016 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 20/07-182, laikydamasis analogiškos pozicijos kaip ir priimdamas minėtą 2016 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 20/07-1403 (b. l. 10).

13. Marijampolės PN būrio viršininkės 2016 m. spalio 17 d. išvadoje Nr. 14/07-4923 „Dėl trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“ pažymėta, kad pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas du kartus: 2016 m. sausio 21 d. už gerą elgesį ir remonto darbus, 2016 m. birželio 21 d. už gerą elgesį ir gerą darbą. Nurodyta, kad pareiškėjas aprūpintas darbu, kurį atlieka laiku, su daugeliu nuteistųjų sugyvena gerai, palaiko gerus santykius, bendraudamas su administracijos darbuotojais elgiasi pakankamai mandagiai, turi tvirtą nuomonę, todėl sunkiai priima aplinkinių nuomonę, ne visada padaro reikiamas išvadas, yra ūmaus būdo, atlaidus sau, stokoja savikritikos, kaltės jausmo, aukštai save vertina. Pareiškėjas socialinius ryšius palaiko su sesers vaikais, gyvenimo drauge R. A., nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vidutinis, t. y. 44 balai pagal OASys (b. l. 36).

14. Vertindamas Marijampolės PN 2016 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 20/07-1403 ir 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 20/07-182 motyvus, teismas pažymėjo, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjas su savo pažįstama, pas kurią pageidauja vykti trims paroms, tik susirašinėja laiškais, skambina telefonu, tačiau minėta pilietė į pasimatymus nevažinėja, su ja pareiškėjas niekada kartu negyveno bei nevedė bendro ūkio, be to, yra neaiški socialinė aplinka. Pabrėžė, jog teisės aktai nenumato imperatyvo, kad asmuo, pas kurį ketina vykti nuteistasis, privalo važinėti į pasimatymus bei vesti bendrą ūkį, be to, pareiškėjas skunde ir atsiliepime į atsakovo atsiliepimą teigė, kad jo draugė į pasimatymus nevažinėja dėl ligos (b. l. 7, 43). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad atsakovas būtų ėmęsis vienokių ar kitokių veiksmų šių aplinkybių (dėl socialinės aplinkos ar dėl pareiškėjo draugės nevykimo į pasimatymus) patikimam nustatymui. Teismas vertino, jog atsakovo sprendimuose nurodyti motyvai negalėjo nulemti jo atsisakymo suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus. Byloje esanti nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelė patvirtino, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, intensyviai susirašinėjo su gyvenimo drauge R. A. (b. l. 17–18) bei, kaip nurodė ir pats atsakovas, bendravo su ja telefonu. Į bylą pateiktas Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. patvirtintas R. A. pareiškimas dėl sutikimo suteikti gyvenamąjį plotą pareiškėjui atlikus bausmę Marijampolės PN (b. l. 16) iš esmės pagrindžia glaudžius ir artimus šių asmenų socialinius ryšius, beje, ši aplinkybė nurodyta ir nuteistąjį charakterizuojančioje išvadoje.

15. Teismas akcentavo, jog iš į administracinę bylą pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas charakterizuojamas iš esmės teigiamai (b. l. 36), yra atlikęs privalomąją dalį bausmės, du kartus skatintas už gerą elgesį, gerą darbą, atliktus remonto darbus. Vertindamas Marijampolės PN sprendimus dėl trumpalaikės išvykos į namus pareiškėjui nesuteikimo, teismas nurodė, kad šiuo atveju akivaizdu, jog direktoriaus apsisprendimą netaikyti BVK 104 straipsnyje numatytos išvykos į namus nulėmė 2016 m. vasario 29 d. pareiškėjo padarytas vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimas, tačiau nuobauda už šį pažeidimą negaliojanti, be to, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad po minėto pažeidimo padarymo 2016 m. birželio 21 d. pareiškėjas buvo skatintas už gerą elgesį ir gerą darbą, taigi jis reagavo į skirtą nuobaudą.

16. Teismo vertinimu, vienintelis pažeidimas, priešingai, nei teigia atsakovas, nesudaro pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip nepriekaištingą, be to, jokiomis aplinkybėmis neparemta ir nepagrįsta atsakovo atsiliepime nurodoma tariamai didelė tikimybė, kad pareiškėjui išėjus į laisvę jis negebės laikytis skirtų įsipareigojimų.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai neįvertino visų su pareiškėjo asmenybe ir jo elgesiu bausmės atlikimo metu susijusių teisiškai reikšmingų aplinkybių, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjui teisės aktais suteiktą teisę gauti trumpalaikę išvyką į namus ir tai sudaro pagrindą pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų, kilusių netenkinus jo prašymų dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nesikreipė nei į Psichologinę tarnybą dėl minėtų problemų (b. l. 37), nei į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl emocinės depresijos ar fizinio skausmo (b. l. 38–39). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo atsirado neigiamos pasekmės jo sveikatai.

19. Įvertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, nesant byloje įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui prašomos neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo pažeistos teisės į trumpalaikę išvyką į namus pripažinimu, laikant tai pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 20. Atsakomas, atstovaujamas Marijampolės PN, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas nurodo, jog leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis J. M. 2016 m. vasario 29 d. buvo baustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimą.

22. Atsakovas nesutinka, jog teismas vertino nuteistojo elgesį tik tais periodais, kai nuteistasis elgėsi gerai ir buvo skatinamas, nors įstatymas įpareigoja vertinti nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu. Įstaigos administracijai priimant sprendimus nuo itin piktybinio pažeidimo padarymo nebuvo praėję nei vieneri metai, todėl toks teismo sprendimo argumentavimas yra tendencingas ir neobjektyvus bei neteisėtas vertinant elgesį visos bausmės atlikimo metu.

23. Pažymi, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliekant bausmę buvo atliktas du kartus. 2015 m. birželio 20 d. buvo nustatyta vidutinė rizika 44 balai, išvadoje nurodant, kad ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, kad 1998 metais įvykdė žmogžudystę, o 2016 m. lapkričio 4 d. nuteistajam nustatyta vidutinė rizika 69 balai. Teismas neargumentavo savo sprendimo dėl nuteistajam nustatytos vidutinės 44 balų nusikalstamo elgesio rizikos.

24. Pareiškėjas J. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

25. Nurodo, jog atsakovas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą, nenurodo jokių naujų aplinkybių. Teigia, jog atsakovo skirta 2016 m. vasario 29 d. nuobauda bei cituojamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas neturi jokio teisinio pagrindo nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos. Pažymi, jog turi keturis paskatinimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios, pasak pareiškėjo, netenkinus jo prašymų dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, atlyginimo.

27. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo J. M. teisė gauti trumpalaikę išvyką į namus, o pareiškėjo reikalavimą dėl 1 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 47–52).

28. Atsakovas, atstovaujamas Marijampolės PN, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29. Atsakovas nurodo, jog leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino aplinkybės, jog nuteistajam nustatyta vidutinė 44 balų nusikalstamo elgesio rizika.

30. Pažymėtina, kad pagal BVK 104 straipsnį (2015 m. birželio 23 d. redakcija) nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus <...> (1 dalis). Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu <...> (2 dalis).

31. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pataisos įstaigos direktorius tokį leidimą gali duoti arba neduoti, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Taigi pacituotose BVK nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija. Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru išleisti jį į namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai. Kartu pabrėžtina, kad priimant sprendimą dėl asmens išleidimo / neišleidimo į namus turi būti paisoma konstitucinių atsakingo valdymo, skaidrumo principų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės PN direktorius 2017 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 20/07-182 (b. l. 10) po to, kai gavo Marijampolės PN būrio viršininkės 2016 m. spalio 17 d. išvadą Nr. 14/07-4922 „Dėl trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“ (b. l. 36) bei Marijampolės PN 1–2 būrio drausminės komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. spalio 14 d., Protokolą Nr. 14/07-4887, kuriame nurodyta, kad keturi komisijos nariai vienbalsiai nusprendė siūlyti nuteistojo J. M. prašymo leisti 3 paroms išvykti iš Pataisos įstaigos netenkinti (b. l. 34–35). Protokole išdėstyti spendimo priėmimo motyvai: neaiški socialinė aplinka, buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, vyktų pas gyvenimo draugę. Būrio viršininkės išvadoje inter alia nurodyta, kad pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pareiškėjo rezultatai 2015 m. buvo 44 balai, tokia rizika priskiriama vidutinei rizikai.

33. Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. priimtame sprendime yra nurodyti motyvai, kuriais remiantis nuteistojo J. M. prašymą atsisakyta tenkinti. Nėra ginčo, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo tinkamai informuotas. Atsižvelgiant į tai ir į šios nutarties 32 punkte nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Marijampolės PN direktorius, priimdamas nurodytą sprendimą, nepažeidė konstitucinių atsakingo valdymo, skaidrumo principų.

34. Minėta, kad priimant aptariamą individualų aktą – 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 20/07-182 – turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų (Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija)). Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant motyvams, turi būti nagrinėjamas jų pagrįstumo klausimas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 21, p. 264–281).

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėto sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai buvo aiškūs, sprendime nurodyti motyvai yra paremti faktinėmis aplinkybėmis, kurios byloje nėra ginčijamos.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės PN direktorius turėjo teisę, vadovaudamasis jam BVK suteikta diskrecija, priimti sprendimą neleisti nuteistajam išvykti trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo J. M. teisė gauti trumpalaikę išvyką į namus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė