Legislator Case Law & Legislation
5851df63-eb6d-4c63-aa70-e59bca26b84e AI generated

5851df63-eb6d-4c63-aa70-e59bca26b84e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5851df63-eb6d-4c63-aa70-e59bca26b84e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-197/2017                                                                      Proceso Nr. 1-50-1-00843-2003-7Procesinio sprendimo kategorijos:     1.1.4.5.2; 1.2.6.2.1; 2.3.6.4.1, 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir                  Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,išteisintajam A.

Legislator headnote

AI generated

5851df63-eb6d-4c63-aa70-e59bca26b84e · Lietuvos apeliacinis teismas: M., asmenų, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, parodymų, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.Apeliantė sutinka su teismo argumentais, kad nukentėjusiosios parodymuose yra tam tikrų prieÅ¡taravimų, tačiau jie nėra esminiai, nes ji negalėjo tik tiksliai nurodyti keli asmenys vežė iki (duomenys neskelbtini) ir kur buvo vežama iÅ¡ (duomenys neskelbtini), patekimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybių, tačiau negali bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi ir jais nesivadovauti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-197/2017                                                                      Proceso Nr. 1-50-1-00843-2003-7Procesinio sprendimo kategorijos:     1.1.4.5.2; 1.2.6.2.1; 2.3.6.4.1, 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir                  Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,išteisintajam A.

M., jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui,nukentėjusiosios I. B. atstovui advokatui Daliui Poviliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su Lietuvos Respublikos piliečiais G. S., R. D., Ž. S. bei I. K. piliečiu M. S. P., dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdamas (duomenys neskelbtini) ir I.

K., susitarė tarpusavyje daryti sunkų nusikaltimÄ â€“ verstis prekyba žmonėmis ir Å¡ioje grupėje, kiekvienam jos nariui darant šį nusikaltimÄ â€“ prekybÄ Å¾monėmis, atliekant tam tikrÄ užduotį ir turint skirtingÄ vaidmenį, padarė sunkų nusikaltimÄ , vertėsi prekyba žmonėmis, tai yra 2001 m. gruodžio mėnesį A. M., veikdamas organizuotoje grupėje su minėtais asmenimis, turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos bei siekdamas, kad nukentėjusioji bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai, pardavė verstis prostitucija I.

B., o bÅ«tent:pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ ir pareigų pasiskirstymÄ , A. M., turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, siekdamas įtraukti į prostitucijÄ , panaudodamas apgaulę, 2001 m. gruodžio mėnesį, nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę, melagingai siÅ«lydamas darbÄ užsienyje namų Å¡eimininke, užverbavo I. B., nugabeno jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), kur už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ pinigų sumÄ perleido G. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. 2001 m. gruodžio mėnesio viduryje nenustatytÄ dienÄ G.

S., turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, siekdamas įtraukti į prostitucijÄ , automobiliu, kurio modelis ir valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo nenustatyti, I. B. atgabeno į (duomenys neskelbtini) miestÄ ir 2001 m. gruodžio mėnesio viduryje nenustatytÄ dienÄ už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ pinigų sumÄ perleido Ž. S.. Pastarasis, turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, siekdamas įtraukti į prostitucijÄ 2001 m. gruodžio 19 d. automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡gabeno I.

B. iÅ¡ (duomenys neskelbtini)į I. K. ir 2001 m. gruodžio 22 d. atgabeno į I. K. (duomenys neskelbtini) miestÄ , kur už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ pinigų sumÄ perleido R. D.. R. D., turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, siekdamas įtraukti į prostitucijÄ , 2001 m. gruodžio 22 d. už nenustatytÄ ikiteisminio tyrimo metu pinigų sumÄ I. B. pardavė naktinio klubo „C. N. C. 2000“, esančio kelio S. J.- (duomenys neskelbtini) 36,6 kilometre, Å¡io klubo savininkui I. K. piliečiui M.

S. P., kuris nupirko nukentėjusiÄ jÄ bei nuo 2001 metų gruodžio mėnesio iki 2002 metų gegužės mėnesio pelnėsi iÅ¡ I. B. vertimosi prostitucija.Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu A. M. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiosios I. B. parodymai apie jos iÅ¡vykimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aplinkybes, nebuvo nuoseklÅ«s ir teismas jais rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino kiti iÅ¡tirti įrodymai.

Nustatyta, kad A. M. kaltinime nurodomu laiku kartu su nukentėjusiÄ ja iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miestelio nuvyko iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, kur I. B. persėdo į kitÄ automobilį ir iÅ¡vyko su kitais asmenimis. IÅ¡teisintojo teiginius apie su juo susijusius nukentėjusiosios I. B. veiksmus vykstant iki (duomenys neskelbtini), o taip pat jo paties veiksmus patvirtino liudytojai S. M., P. A., D. M.. Kuo grindžiami kaltinimo teiginiai apie A. M. susitarimÄ su kaltinime nurodomais asmenimis bei pinigų gavimÄ už perleidžiamÄ I.

B. nenurodoma, t. y. teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas nurodė, kad A. M. kaltė tiesiogiai grindžiama iÅ¡ esmės tik nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriems, net ir nesant pagrindo juos pripažinti melagingais ar Å¡aliÅ¡kais, suteikti prioritetÄ prieÅ¡ juos paneigiančius A. M., G. S., Ž. S., R. D. parodymus taip pat nėra pagrindo. Nukentėjusiosios I. B. teiginiai apie A. M. galimÄ susitarimÄ ir bendrus veiksmus su G. S. bei kitais kaltinime įvardintais asmenimis, taip pat sumokėtÄ neįvardinamÄ sumÄ pinigų už jos perdavimÄ , yra paremti jos manymu, samprotavimu, tai yra tik prielaidomis.

Nustatytų prieÅ¡taravimų tarp jo bei nukentėjusiosios parodymų nėra galimybės paÅ¡alinti, jų nepaneigia ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai.Teismas konstatavo, kad iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, nepatvirtina jo dalyvavimo darant jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 147 straipsnyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, todėl A. M. iÅ¡teisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė praÅ¡o A.

M. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubausti laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pagal BK 66 straipsnį į Å¡ios bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. liepos 13 d.Apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai pirmenybę suteikė A. M. palankiems duomenims, neatsižvelgė į kaltinančius, kritiÅ¡kai neįvertino A.

M., asmenų, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, parodymų, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.Apeliantė sutinka su teismo argumentais, kad nukentėjusiosios parodymuose yra tam tikrų prieÅ¡taravimų, tačiau jie nėra esminiai, nes ji negalėjo tik tiksliai nurodyti keli asmenys vežė iki (duomenys neskelbtini) ir kur buvo vežama iÅ¡ (duomenys neskelbtini), patekimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybių, tačiau negali bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi ir jais nesivadovauti.

Nukentėjusioji teisme paaiÅ¡kino, kodėl nesutampa jos parodymai, ir Å¡ių parodymų prieÅ¡taringumo priežastimi pagrįstai galima pripažinti stresÄ , jos sveikatos bÅ«klę ir nuo nagrinėjamo įvykio praėjus labai dideliam laiko tarpui (15 metų). Pažymi, kad I. B. parodymus apie jos vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lius A. M., patvirtino R. V. ir R. K.. Minėtos liudytojos taip pat patvirtino, jog bÅ«tent A. M. jas buvo iÅ¡vežęs verstis prostitucija į (duomenys neskelbtini). Jos manančios, kad už tai A.

M. buvo sumokėta, nes jis jas atvežė ir paliko tam vyrui, t. y. A. M. įvardijo kaip pagrindinį organizatorių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios I. B. parodymai apie jos iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) yra nuoseklÅ«s ir juos patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, kurių metu ji atpažino asmenis, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta, ir A. M., kaip asmenį, kuris jÄ Ä¯kalbėjo važiuoti dirbti į užsienį, sienos kirtimo iÅ¡raÅ¡as.Prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A.

M. parodymai apie bylos aplinkybes yra nuoseklūs viso proceso metu, t. y. A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pažadėjo padėti I. B. išvykti į užsienį dirbti, todėl teiravosi pas pažįstamus, o teisme jau teigė, kad I. B. kažkam skambino ir tada paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Minėti prieštaravimai A. M. manymu atsirado, nes tyrėjas O. P. neteisingai užrašė jo parodymus, tačiau tai paneigė liudytojas O. P.. Prokurorė nurodo ir kitus A. M. parodymuose esančius prieštaravimus susijusius su I.

B. atėjimu ir vykimu iki (duomenys neskelbtini), kuriuos paneigė arba nepatvirtino liudytojų D. M., P. A. parodymai. Liudytojų R. V. ir R. K. aukščiau paminėti parodymai apie A. M. tik patvirtina I. B. parodymus, jog A. M. merginų gabenimas į užsienį nebuvo atsitiktinis ir nevienetinis.Anot apeliantės, G. S., R. D. bei Ž. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie buvo kaltinamieji šioje byloje, tačiau dėl jų baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Be to, neįvertinta kokių tikslų vedinas A. M. įdėjo tiek pastangų I. B. išvežimui į (duomenys neskelbtini). Cituoja kaltinime nurodytas aplinkybes dėl I. B. verbavimo ir išvežimo į (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį į tai, kad I. B. parodė, kad 2005 m. kovo ar balandį sutiktas A. M. jai vėl siūlė važiuoti dirbti prostitute į užsienį, tačiau ji atsisakė ir tai įrodo, kad A. M. vertėsi merginų verbavimu darbui prostitutėmis. Be to, paneigti jo parodymai apie I.

B. laisvÄ elgesį, jo persekiojimÄ ir įsimylėjimÄ , ar jos pačios vertimÄ si prostitucija ar tokio darbo ieÅ¡kojimo užsienyje.A. M. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. M. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, nusikaltimas baigtas, teistas 8 kartus, paskutinį kartÄ 2011 m. liepos 13 d., niekur nedirba, buvo pasislėpęs nuo teismo ir paskelbta jo paieÅ¡ka, sulaikytas Airijoje ir perduotas pagal Europos areÅ¡to orderį.

Å ios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos skiriant bausmę.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas – atmesti.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apygardos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, bylos įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai A. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) iÅ¡teisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku, tai yra 2001 m. gruodžio 19 d., per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės postÄ kartu su Ž. S. bei D. S. iÅ¡vyko I. B. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į I. K., netoli Mursijos miesto esantį klubÄ â€žC. N. C. 2000“, kur buvo įtraukta į prostitucijÄ . BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nurodyta, kad atsako tas, kas turėdamas tikslÄ gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį. Prekyba žmonėmis įmanoma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmeniui suvokiant pavojingÄ prekybos žmonėmis pobÅ«dį ir norint taip veikti. Å ios redakcijos prekybos žmonėmis privalomas subjektyvusis požymis yra nusikaltimo padarymo tikslas, kuris apibrėžiamas kaip asmens įsivaizduojamas objektyvios tikrovės pasikeitimas, kuris turi atsirasti dėl nusikaltimo padarymo.

Prekybos žmonėmis atveju tikslas gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos parodo, kad žmogus įgyjamas siekiant jį perparduoti, panaudoti darbams ar veiklai, kuria kaltininkas suinteresuotas nebÅ«tinai materialiai.Taigi norint asmenį nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnį turi bÅ«ti įrodytos ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji požymiai. Prokurorė apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų duomenų, kuriais bÅ«tų grindusi A. M. kaltinimÄ , tačiau ginčijo įrodymų vertinimÄ , iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ ir juose esančius prieÅ¡taravimus.IÅ¡ byloje esančių A.

M. parodymų matyti, kad jis buvo apklaustas tris kartus, t. y. vienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu ir du kartus pirmosios instancijos teisme. A. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme 2016 m. liepos 12 d. parodė, kad 2001 m. gruodžio 7-8 d. antrÄ dienÄ Å¡venčiant P. A. gimtadienį atėjo D. M. ir pasakė, jog į kiemÄ kviečia I. B.. Išėjęs pamatė I. B., kuri pasakė, jog jÄ iÅ¡ namų iÅ¡vijo mama ir klausė kÄ jai daryti. Po to paprašė duoti kažkam paskambinti. Po pokalbio paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini).

Kadangi jo ir S. M. maÅ¡inos buvo užpustytos, P. A. paprašė savo brolio maÅ¡inos. Brolis pasakė, kad kai grįš iÅ¡ darbo galės pasiimti maÅ¡inÄ . Tuo metu pasiÅ«lė I. B. nueiti pas S. M. brolį D.. Ji su D. M. ten ir nuėjo. Tiksliai nežino kelinta buvo valanda, bet gal apie 19 val., kai grįžo P. A. brolis jie paėmė maÅ¡inÄ ir nuvažiavo pas I. B.. Važiavo jis, P. A., S. M. ir I. B.. Ar važiuojant kam nors I. B. skambino jis neatsimena, bet prie (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės stovėjo maÅ¡ina, kuriÄ apvažiavo ir netoli jos sustojo. Ji nuėjo pasikalbėti, ar grįžo tiksliai neatsimena.

Tvirtina G. S., R. D., Ž. S. ir M. S. P. nepažįstantis, tačiau pripažįsta vežęs I. B. į (duomenys neskelbtini), nes iki to laiko jÄ vežė ir į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini). Kur ji ketino važiuoti nežino, nes apie tai su I. B. nekalbėjo ir jis jai darbo nesiÅ«lė (t. 39, b. l. 81-82). AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir Panevėžio apygardos teisme 2013 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 37, b. l. 112-113). Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2001 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, tačiau tiksliai neatsimena kada, buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje pas pažįstamÄ .

Atėjo D. M. ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti I. B.. Išėjo į laukÄ , kur buvo I. B.. Ji pasakė, kad susipyko su mama ir norėtų vykti į užsienį dirbti, klausė ar jis negali padėti. Teigė, kad jis pats į užsienį nevažiuoja dirbti, bet gali pasiteirauti pas pažįstamus. Lyg su kažkuo kalbėjo dėl I. B. iÅ¡vykimo, bet tiksliai negali pasakyti. TÄ pačiÄ dienÄ susitiko su I. B. ir ji paprašė jÄ nuvežti į (duomenys neskelbtini). Vakare, kartu su S. M., P. A. ir I.

B. automobiliu „Audi 80“ vyko į (duomenys neskelbtini). Sustojo autobusų stotelėje, kur I. B. iÅ¡lipo ir nuėjo prie „BMW“ automobilio. Kada minėtas automobilis privažiavo negalėjo pasakyti, nes neprisimena. Su automobilyje buvusiais vienu ar dviem vyrais kalbėjosi I. B., tačiau apie kÄ negirdėjo. Ji sugrįžo ir visi važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) miestelį. PaaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ važiavo S. M. ir P. A., nes su jais tÄ dienÄ â€žbaliavojo“. Tik po kurio laiko sužinojo, kad I.

B. buvo iÅ¡vykusi į užsienį. Tuo metu kai atlikinėjo bausmę, jam pati I. B. raÅ¡iusi laiÅ¡kus į įkalinimo įstaigÄ ir teigė dirbusi (duomenys neskelbtini) bare padavėja, jog sekėsi gerai, bet buvo deportuota migracijos tarnybos. Teigė, kad verstis prostitucija I. B. nevertė, neverbavo ir nepardavė. G. S., R. D., Ž. S., M. S. P. nepažįsta, nėra buvęs (duomenys neskelbtini). Taip pat davė parodymus ir apie kelionę į (duomenys neskelbtini) su S. M., I. B., (duomenys neskelbtini) ir mergina iÅ¡ Å eduvos, kurios vardo neatsimena (t. 32, b. l. 6-23).Nukentėjusioji I.

B. buvo apklausta keturis kartus. Pirmosios instancijos teisme metu, t. y. 2017 m. sausio 6 d., nukentėjusioji I. B. parodė, kad jai buvo pasakyta, jog vyks į (duomenys neskelbtini), tačiau nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. M. pasitiko maÅ¡ina su keliais jaunuoliais, jai buvo liepta sėstis į jų automobilį, o tarpusavyje jie kalbėjosi apie 15-20 min. Paskui A. M. apsisuko ir iÅ¡važiavo, o jÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini), o po to vežė į (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad iki (duomenys neskelbtini) ji važiavo tik su A. M.. Kodėl anksčiau nurodė, jog vyko trise, paaiÅ¡kinti negalėjo, nes praėjo daug laiko ir neatsimena visų detalių. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta praėjus mažesniam laiko tarpui, detales atsiminė geriau, todėl labiau reikia tikėti tais parodymais. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad tÄ dienÄ iÅ¡ tikrųjų susipyko su mama, todėl buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje pas močiutę, kur susitiko su D. M. ir A. M..

Teigianti, kad pati pas A. M. nėjo, bet su juo kalbėjusi ir apie tai, jog važiuos į (duomenys neskelbtini). A. M. neįvardijo kur, koks tai darbas, bet sakė, jog merginos važiuoja ir lieka patenkintos. Po to teigia, kad A. M. konkrečiai nepasakė, į kuriÄ užsienio Å¡alį jie važiuos, neįvardijo nei datos, nei laiko. Pakalbėjusi grįžo pas močiutę, ten pabuvo gal valandÄ ir grįžo namo. KitÄ dienÄ A. M. pranešė, kad ji iÅ¡važiuoja, todėl pasiėmė pasÄ , kitus bÅ«tinus daiktus.

KategoriÅ¡kai neigia iki iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) buvusi pas D. Å . namuose. Teigianti, kad jÄ A. M. paėmė iÅ¡ namų. Atsisėdo į automobilio galÄ , ten sėdėjo viena, ar kas vyko be A. M. neatsimena, tačiau kur važiuoti nurodęs A. M., nes ten turi jÄ pasitikti ir viskas bus gerai. Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini), kažkas paskambino A. M. ir liepė laukti, po to privažiavo maÅ¡ina. A. M. išėjo su juo kalbėti, tÄ vyrÄ Ä¯sidėmėjo, nes ant jo veido buvo randas. Jis priėjo prie maÅ¡inos ir liepė persėsti į jo automobilį, o A.

M. pasakęs, jog jÄ perduoda ir viskas bus gerai. Po to A. M. įsėdo į savo maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo, o jÄ iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini). Tada buvo atimti jos pasas, telefonas, dokumentai ir pasakyta, kad dabar ji niekuo negalės pasinaudoti. Atsakydama į nuteistojo gynėjo klausimus nukentėjusioji nurodė, kad tiksliai negalinti pasakyti, gal bÅ«t jie buvo sustoję ne degalinėje, bet autobusų stotelėje, nes neįsidėmėjo. Negalėjo nurodyti ir kokiu keliu vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) buvo užsakytas vieÅ¡bučio kambarys, kuriame miegojo su ja vežusiu vyriÅ¡kiu, nes jis nenorintis jos palikti, jog Å¡i nepabėgtų. Po to ji buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), kur gyveno bute netoli autobusų stoties. IÅ¡ buto negalėjusi iÅ¡eiti, o maistÄ atneÅ¡davo vyras (t. 39, b. l. 131-135). Apklausta 2013 m. vasario 22 d. teisme nukentėjusioji parodė, kad pažįsta A. M., nes su juo gyveno viename kaime, t. y. (duomenys neskelbtini). VienÄ dienÄ vasarÄ A.

M. jai pasiÅ«lė darbÄ , tačiau tuomet ji dar gydėsi ir nevažiavo. Vėliau, žiemos metu, namuose kilo konfliktas ir ji išėjo iÅ¡ namų. Tuomet A. M. jai ir vėl pasiÅ«lė darbÄ kavinėje padavėja. Pradžioje sutarė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), tačiau ten kažkas neišėjo ir tuomet jis pasiÅ«lė vykti į (duomenys neskelbtini). Jie konkrečiai susitarė iÅ¡vykimo datÄ ir laikÄ . Teigia, kad buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) vakare ir perduota kitiems asmenims, t. y. privažiavo kitas automobilis, kuriame buvo 4-5 asmenys. (duomenys neskelbtini) gyveno bute savaitę ar pusantros, iÅ¡ kurio matėsi (duomenys neskelbtini) autobusų stotis.

MaistÄ atneÅ¡davo jaunas vaikinas, po to atvažiavo du vaikinai, vienas aukÅ¡tas, o kitas žemas ir pasakė, kad jau važiuojame. Ji buvo perduota į (duomenys neskelbtini) stambiam 35-36 m. vaikinui. Ten jÄ apgyvendino vieÅ¡butyje ir po paros iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad tÄ Ä¯vykio dienÄ , jie (I. B. ir A. M.) susitiko (duomenys neskelbtini), pas D. (D. M.) bute, o po to vyko į (duomenys neskelbtini) rajone. Kartu važiavo A. M. ir S. M., tačiau konkrečių Å¡ios iÅ¡vykos detalių neprisimena.

Ar A. M. žinojo, kad jai teks dirbti prostitute, nežino, apie tai jie nekalbėjo, tačiau mano, kad jis žinojo ir galbÅ«t už tai gavo pinigų. L., iki iÅ¡vykimo į I., jai nebuvo grasinama ar smurtaujama, o tik I.. Vėliau pakeitė parodymus ir sakė, jog jai buvo grasinama pistoletu prie (duomenys neskelbtini) vieÅ¡bučio (t. 37, b. l. 63-66). Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2001 m. vasarÄ ir jos pažįstamÄ merginÄ vardu R. A. M. įkalbinėjo vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). KÄ konkrečiai jos dirbs A.

M. nepaaiÅ¡kino, tačiau pasiÅ«lė nuvažiuoti ir apžiÅ«rėti darbo vietÄ , žadėjo, jog gerai uždirbs. Konkrečios dienos neatsimena, bet tai buvo vasara jis pas jÄ atvyko su draugu ir jie visi vyko prie (duomenys neskelbtini) sienos. Pasieniečiai jos nepraleido, todėl ji grįžo atgal, o A. M. su draugu ir R. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Po maždaug savaitės iÅ¡ pažįstamų sužinojo, kad R. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pabėgo, tačiau smulkmenų nežinojo. A. M. susitiko po mėnesio ir Å¡is jÄ Ä¯kalbinėjo vykti uždarbiauti į užsienį ir dirbti kambarine arba aukle, minėjo gerÄ uždarbį.

Sakė, kad dar vyktų keletas merginų, tačiau konkrečios Å¡alies neminėjo. Gruodžio mėnesį vėl susitiko A. M., kuris pasakė, jog jau reikia važiuoti. Tos pačios dienos vakare prie jos namų (duomenys neskelbtini) kaime atvažiavo A. M. su savo draugu, kuris važiavo į (duomenys neskelbtini). Su savimi pasiėmė bÅ«tiniausius daiktus. Važiuojant A. M. pasakė, jog dabar važiuos į (duomenys neskelbtini), kur susitiks su moterimi, kuri jai surado darbÄ ir kad ji su ja ir vyks dirbti į užsienį.

Tačiau privažiavus prie degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, sustojo. Po to privažiavo kitas automobilis, kurį vairavo stambus vyriškis virš 30 metų. Vėliau privažiavo dar vienas automobilis, kuriame buvo dar trys nepažįstami vyriškiai. Iš automobilio išlipo A. M. ir su tais vyrais kalbėjosi apie 15-20 min., tačiau ji negirdėjusi pokalbio. Vėliau persėdo į vyresnio vyriškio automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 1-5). Papildomos apklausos metu tik patikslino savo parodymus dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) ne per (duomenys neskelbtini), o per (duomenys neskelbtini), ir tai, jog gali atpažinti A.

M. draugÄ (S. M.), kurs vyko kartu, pagal veido bruožus (t. 5, b. l. 65).IÅ¡analizavus A. M. ir I. B. parodymus matyti, kad tiek vieno tiek ir kito parodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje dėl tam tikrų aplinkybių, tačiau akivaizdžiai matyti, jog jie negali duoti tikslių parodymų apie tam tikras detales ir aplinkybes, kadangi nuo įvykio praėjo labai ilgas laiko tarpas, t. y. viskas vyko 2001 m. gruodžio mėnesį, o pirmoji nukentėjusiosios apklausa įvyko 2007 m. gruodžio 12 d., A. M. – 2011 m. sausio 26 d., o paskutinė jų abiejų apklausa vyko 2017 m. sausio 6 d.

Esant tokiems parodymams, kuriuose yra prieÅ¡taravimų, bÅ«tina analizuoti kitus byloje esančius įrodymus. Prokurorės skunde nurodyta, kad I. B. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, kurių metu ji atpažino asmenis, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta, ir A. M., kaip asmenį, kuris jÄ Ä¯kalbėjo važiuoti dirbti į užsienį, sienos kirtimo iÅ¡raÅ¡as, patvirtina jos duotus parodymus apie jos gabenimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Å iuose protokoluose užfiksuota, kad I.

B. atpažino: M. S. P., kaip M., I. klubo „2000“ savininkÄ ; Ž. S. kaip Ž., kuris 2001 m. iÅ¡gabeno į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute; G. S., kaip vyriÅ¡kį, kuris 2001 m. gruodžio mėn. jÄ atvežė į (duomenys neskelbtini), grasino pistoletu, o po to iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini); R. D. kaip G., kuris jÄ (duomenys neskelbtini) nugabeno į klubÄ â€ž2000“; A. M. kaip A. M., kuris 2001 m. įkalbėjo važiuoti dirbti į užsienį (t. 5, b. l. 11-26, 35-38). IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, jog I.

B. pažinojo A. M., nes jie gyveno (duomenys neskelbtini). IÅ¡teisintasis A. M. ir liudytojai P. A. ir D. M. iÅ¡ esmės patvirtino jos tokius parodymus, papildomai nurodydami, jog jie ne tik vienas kitÄ pažinojo, bet ir artimai bendravo. IÅ¡ to seka, kad A. M. atpažinimo protokole užfiksuoti duomenys iÅ¡ esmės neturi įrodomosios reikÅ¡mės. Be to, ji Å¡io atpažinimo metu nurodė, jog jis jÄ Ä¯kalbėjo vykti į užsienį 2001 m., tačiau nieko neminėjo apie jos gabenimÄ , perdavimÄ ar pardavimÄ kitiems asmenims.

Kitų asmenų atpažinimas nepatvirtina A. M. veiksmų ir kaltės dėl prekybos žmonėmis, ar tai, jog jis tuos asmenis pažinojo ir jie visi nusikalstamai veikė organizuota grupe.Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant ar nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo ir pan. OrganizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015, Nr. 2K-426-507/2016,).

Byloje nėra jokių dokumentų, duomenų ar kitų įrodymų patvirtinančių, kad A. M. bÅ«tų pažinojęs G. S., R. D., Ž. S. bei I. K. pilietį M. S. P., su jais kontaktavęs ir organizavęs I. B. perdavimÄ , už kurį bÅ«tų gavęs atlygį. Patys liudytojai M. S. P., R. D., Ž. S., G. S. neigė pažinoję A. M., o tuo labiau kÄ nors su juo organizavę (t. 16, b. l. 179-181, 189-193; t. 37, b. l. 85, 103; t. 39, b. l. 135). Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi nutarta nutraukti Å¡iems asmenims baudžiamÄ jÄ bylÄ suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (t. 35, b. l. 157-184).

Å ioje nutartyje teismas netyrė ir neanalizavo G. S., R. D., Ž. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), jų veiksmų dėl galimo I. B. iÅ¡vežimo į užsienį prostitucijai vaidmenų pasiskirstymo, grupės organizuotumo lygio, todėl Å¡iuo metu galima spręsti tik apie A. M. galimai padarytas nusikalstamas veikas. Nors nukentėjusioji I. B. atpažino G. S. kaip vyriÅ¡kį, kuris jÄ vežė į (duomenys neskelbtini), grasino pistoletu, o po to vežė į (duomenys neskelbtini), tačiau tokie jos parodymai taip ir liko nepatvirtinti.

Prokurorai nepateikė duomenų, kad G. S. bÅ«tų kontaktavęs su A. M., atvykęs į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, po to vykęs į (duomenys neskelbtini), užsakęs ten vieÅ¡butį, turėjęs ginklÄ ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų tokius nukentėjusios parodymus. Dėl Å¡ių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais ar jais netikėti, nes jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojai P. A. ir D. M. patvirtino A. M. versijÄ , kad I. B. pati ieÅ¡kojo A.

M. ir buvo palydėta pas P. A.. Be to, link (duomenys neskelbtini) vyko A. M., P. A., S. M. bei I. B.. Jiems ji pasakojusi, jog susipyko su motina ir ketina iÅ¡vykti uždarbiauti į užsienį, todėl bÅ«tent dėl darbo reikalų ji ir važiuoja į susitikimÄ . IÅ¡ jų automobilio buvo iÅ¡lipusi ir nuėjusi į kitÄ automobilį tik I. B. (t. 39, b. l. 82-83; t. 37, b. l. 100-101). Nukentėjusioji taip pat pripažino, kad tÄ dienÄ susipyko su mama, tik neigė, jog buvo iÅ¡varyta iÅ¡ namų ir pati norėjo vykti dirbti į užsienį (t. 39, b. l. 131-135).

Tačiau prieÅ¡ tai apklausta teisme I. B. parodė prieÅ¡ingai, jog žiemos metu, namuose kilo konfliktas ir ji išėjo iÅ¡ namų. Tuomet A. M. pasiÅ«lė darbÄ ir jie konkrečiai susitarė iÅ¡vykimo datÄ ir laikÄ (t. 37, b. l. 63-66). Tokie jos parodymai iÅ¡ dalies patvirtino minėtų liudytojų ir iÅ¡teisintojo duotus parodymus.Apeliaciniame skunde nepagrįstai praÅ¡oma remtis liudytojų R. V. ir R. K. parodymais, nes jos parodė tik tai, jog jos vykos su A. M., S. M. ir I. B. į (duomenys neskelbtini), tačiau I.

B. prie (duomenys neskelbtini) sienos nepraleido ir ji grįžo namo. Jie keturiese vyko toliau. Liudytoja R. V. teigia, kad į (duomenys neskelbtini) pas lietuvį vyrÄ , kuris pasakė, jog jos dirbs prostitutėmis, jas pristatė A. M. ir S. M.. Kiek atsimena apie atlygį už jas prie jos niekas nekalbėjo. Liudytoja R. D. (buvusi – K.) parodė, kad jai apie vykimo tikslÄ buvo žinoma iÅ¡ karto, t. y. A. M. pasakė, jog jas parduos, pasiims pinigus ir jie visi grįš atgal į (duomenys neskelbtini). Jos buvo perduotos (duomenys neskelbtini) degalinėje ir nuvežtos į (duomenys neskelbtini), tačiau prieÅ¡ jas nebuvo naudotas smurtas ir po kelių dienų buvo paleistos iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) (t. 37, b. l. 86-87, 97-99).

Å ių liudytojų parodymai visai nesusiję su ta nusikalstama veika, kuria A. M. buvo kaltinamas, t. y. organizuota grupe iÅ¡vežus ir pardavus nukentėjusiÄ jÄ I. B. bÅ«tent 2001 m. gruodžio mėn. Teismas taip pat negali remtis vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios I. B. parodymais, nors to ir praÅ¡o prokurorė, apie tai, jog 2005 m. kovo ar balandžio mėnesį nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) kaime susitiko su A. M., kuris vėl siÅ«lė vykti dirbti prostitute į užsienį (t. 5, b. l. 1-5).

Kaip matyti A. M. teisme niekada neneigė, kad buvo susitikęs su I. B. ir 2005 m., bet neigė siÅ«lęs jai vykti dirbti į užsienį prostitute (t. 37, b. l. 112-113). Atkreipiamas dėmesys, kad aukščiau paminėti nukentėjusiosios parodymai prieÅ¡tarauja jos pačios duotiems parodymams teisme. Kaip matyti 2013 m. vasario 22 d. teisme teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad pas jÄ buvo atvažiavęs A. M. su draugais ir siÅ«lęs vėl vykti, bet ji atsisakė. Tuo metu ji nenurodė tikslaus laiko, kada tai įvyko (t. 32, b. l. 63-66).

Pakartotinai apklausta 2017 m. sausio 6 d. Panevėžio apygardos teisme nukentėjusioji teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) grįžo 2002 m. gegužės 10 d., ir praėjus 4-6 mėnesiams buvo atvykęs A. M. su 3-4 draugais ir vėl siūlė vykti dirbti į užsienį, 2003 m. pradėjo bendrauti su dukros tėvu, o 2005-2007 m. ji A. M. net nemačiusi. Teigianti, kad prieš 6-7 metus išsikraustė iš kaimo ir jame nebūna. Gimus dukrai 2004 m. sausio 27 d. A. M. daugiau savo akyse nematė ir nebendravo (t. 39, b. l. 131-135).

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie 2005 m. kovo ar balandžio mėnesį A. M. pateiktÄ pasiÅ«lymÄ I. B. nėra. Teisme duoti nukentėjusiosios parodymai, jog jai buvo siÅ«lyta vykti į užsienį dirbti prostitute praėjus 4-6 mėn. po grįžimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), paneigti. IÅ¡teisintasis teisme parodė, kad jis nukentėjusiosios nurodytu laiku atlikinėjo bausmę, t. y. 2002 m. vasario 9 d. iki 2005 m. kovo 19 d. Vilniaus 2-uose pataisos namuose (t. 39, b. l. 81-82).

Tokius jo parodymus patvirtino ir byloje esantis įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys apie fizinį asmenį, t. y. A. M. buvo sulaikytas 2002 m. vasario 9 d. ir paleistas iÅ¡ Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2005 m. kovo 22 d. (t. 32, b. l. 26-32). Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ konstatuotina, jog nukentėjusiosios parodymuose yra daug prieÅ¡taravimų ir abejonių, kurių negalima paÅ¡alinti įstatymo numatytais bÅ«dais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos principo kylantį reikalavimÄ abejones aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

   Tokiu bÅ«du, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nesant patikimų ir objektyvių įrodymų, kad A. M. veikdamas organizuotoje grupėje, turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos bei siekdamas, kad nukentėjusioji bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai, pardavė verstis prostitucija I. B., iÅ¡teisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Taigi, naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės N. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                   Laima Garnelienė                                                                                                                             Kęstutis Jucys                  Violeta Ražinskaitė                                                                                                         Â