2021-09-22 Nr. AB-19375-3-61-3-02131-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-532-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02131-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. O. (S. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. O. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją S. O.“; 2) panaikinti VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą skirti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas VSDFV sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2021 m. balandžio 14 d., todėl pareiškėjas galėjo jį skųsti iki 2021 m. gegužės 14 d. Kadangi pareiškėjas skundą pateikė 2021 m. birželio 25 d., pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo nurodytos skundo praleidimo priežastys, teismo teigimu, negali būti pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su prašymu teikti antrinę pagalbą byloje kreipėsi 2021 m. balandžio 28 d., Tarnyba sprendimą dėl antrinės pagalbos teikimo pareiškėjo atžvilgiu priėmė 2021 m. balandžio 29 d., t. y. nepasibaigus terminui kreiptis į teismą. Pareiškėjas į advokatą dėl teisinės pagalbos kreipėsi 2021 m. gegužės 17 d., skundas teismui pateiktas 2021 m. gegužės 26 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad teismas administracinėje byloje Nr. eI2-3647-281/2021 2021 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. birželio 14 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ginčijamas VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktas pareiškėjui (vokas, siuntos numeris ir kt.); pateikti duomenis, kada jam buvo įteiktas Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo. Šioje nutartyje pareiškėjui taip pat pasiūlyta tikslinti skundo reikalavimą, prašant panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimą, VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą, o taip pat įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui elektroninių ryšių priemonėmis įteikta 2021 m. birželio 3 d. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu. Pareiškėjas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties nepateikė, o 2021 m. birželio 25 d. kreipėsi su nauju skundu į teismą, pakartotinai pateikdamas ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjui 2021 m. birželio 3 d. nutartimi teismas buvo išaiškinęs teisę pateikti įrodymus dėl Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo įteikimo jam datos. Pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė. Jų nepateikė ir kreipdamasis su nauju skundu į teismą.

Pats pareiškėjas pripažino, kad advokatas Tarnybos sprendimą gavo, tačiau su juo negalėjo susisiekti, nes nebuvo nurodytas telefonas. Pareiškėjui VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas vykdė susirašinėjimą su Tarnyba iki prašymo padavimo. Pareiškėjui buvo žinoma VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Tai, kad pareiškėjas į advokatą dėl teisinės pagalbos kreipėsi 2021 m. gegužės 17 d., teismo teigimu, nepatvirtina, kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 6.1 papunktyje buvo nurodyta, kad pareiškėjui, gavus šį sprendimą, siūlytina susisiekti su jam paskirtu advokatu per kuo trumpesnį laiką ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių jam domėtis Tarnybos sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo priėmimu.

Teismas konstatavo, kad termino kreiptis į teismą praleidimą lėmė paties pareiškėjo pasirinktas subjektyvus elgesys, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės. Pareiškėjo pasyvus elgesys teismui nesudarė pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Neatnaujinus termino skundui paduoti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį.

Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčijamų sprendimų ir Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. įteikimu, pareiškėjas pažymi, kad jam paskirtas advokatas dėl savo užimtumo paskyrė susitikimą 2021 m. gegužės 24 d. Susitikimo metu advokatas nurodė, kad Tarnyba sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo, tačiau paskambinti pareiškėjui negalėjo, nes sprendime nebuvo nurodytas telefonas, nepridėti skundžiami sprendimai. Išaiškino, kad praleistas 1 mėnesio terminas skundui paduoti. Paruoštas skundas su prašymu atnaujinti terminą skundo pateikimui pateiktas teismui 2021 m. gegužės 26 d. Tačiau apie tai, kad buvo priimta nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo advokatas nežinojo, nes 2021 m. birželio 3 d. teismo nutarties Lietuvos elektroninių paslaugų portale nematė – ją pamatė tik gavęs 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir iš jos supratęs, kad prieš tai buvo nutartis. Advokatas patikino, kad Lietuvos elektroninių paslaugų portale ne visada rodomi teismo įkelti dokumentai dėl portalo veikimo ypatybių ar gedimų.

Teismui pareiškėjas išaiškino, kad 2021 m. balandžio 14 d. VSDFV sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo voko pateikti negali, nes jis nebuvo jam įteiktas. Tai įrodo 2021 m. balandžio 14 d. gautas pranešimas, kad asmeninėje paskyroje pareiškėjas gavo žinutę. Pareiškėjas pateikė susirašinėjimą su Tarnyba, iš kurio matyti, kad susirašinėjimas su Tarnyba prasidėjo 2021 m. balandžio 23 d., o 2021 m. gegužės 17 d. gavęs Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą, pareiškėjas jį iškart persiuntė advokatui.

Aplinkybės, kad gavęs VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą iškart kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kad Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje gavo tik 2021 m. gegužės 17 d., t. y. pasibaigus terminui skundui paduoti, pareiškėjo įsitikinimu, laikytinos svarbiomis priežastimis termino skundui paduoti atnaujinimui. Pabrėžia, kad laiškas iš Tarnybos atėjo ne registruota siunta, todėl neteikdamas reikšmės vokui pareiškėjas jo neišsaugojo, tačiau tai negali būti pagrindu užkirsti kelią į teisminę gynybą.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju svarbu ir tai, kad Tarnybos specialistai dirbo nuotoliniu būdu, todėl nuvykti buvo negalima, o prisiskambinti sunku.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją S. O.“ neskyrė pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nuo 2021 m. kovo 1 d., nes pareiškėjas neatitinka Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė VSDFV, kuris 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“, be kita ko, papildė VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendime nurodytą teisinį pagrindą, tačiau šis sprendimo papildymas, VSDFV teigimu, neturi įtakos jo esmei – atsisakyti skirti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Šiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka – jis galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Kaip nurodo pats pareiškėjas, 2021 m. balandžio 14 d. jis gavo žinutę iš VSDFV, ją perskaitė ir atspausdino ir po keleto dienų sužinojo apie aptariamą 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą. Atitinkamai skundas dėl šio sprendimo galėjo būti paduotas iki 2021 m. gegužės 14 d.

Tarnyba 2021 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nusprendė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų apskundimo.

Į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimus, pareiškėjas kreipėsi 2021 m. birželio 25 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, dėl šios aplinkybės, iš esmės, ginčo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju buvo praleistas terminas skundui paduoti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą skundui paduoti pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad apie priimtą VSDFV sprendimą jis buvo informuotas 2021 m. balandžio 14 d. VSDFV žinute. Su sprendimo turiniu susipažino po keleto dienų ir kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl šio sprendimo apskundimo. Pareiškėjo teigimu, jis paprastu paštu 2021 m. gegužės 17 d. gavo Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta teikti jam teisinę pagalbą. Dėl advokato užimtumo jis su juo susitiko tik 2021 m. gegužės 24 d. Susitikimo metu advokatas nurodė, kad Tarnybos sprendimą gavo, tačiau paskambinti pareiškėjui negalėjo, nes sprendime nenurodytas jo telefonas, nepridėti skundžiami sprendimai. Advokatas aiškino, kad praleistas vieno mėnesio terminas skundui paduoti. Kadangi pareiškėjas reikalavo paruošti skundą, advokatas sutiko tai padaryti. Skundas su prašymu atnaujinti terminą teismui pateiktas 2021 m. gegužės 26 d., tačiau 2021 m. birželio 16 d. advokatas informavo, kad teismas skundą laikė nepaduotu, nes nepašalinti 2021 m. birželio 3 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai. Pareiškėjo teigimu, advokatas jam nurodė, kad apie 2021 m. birželio 3 d. nutartį trukumams pašalinti sužinojo tik gavęs teismo nutartį skundą laikyti nepaduotu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su reikalavimu panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą ir atnaujinti terminą skundui dėl šių sprendimų paduoti. 2021 m. gegužės 27 d. buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, administracinėje byloje Nr. eI2-3647-281/2021. Teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – be kita ko, pateikti įrodymus, kada jam buvo įteiktas ginčijamas VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas; pateikti duomenis, kada pareiškėjui buvo įteiktas Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Kadangi pareiškėjas nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų (prašomų duomenų nepateikė), teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Šios nutarties apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas neskundė.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Nepaisant to, siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti susiklosčiusią situaciją, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į administracinėje byloje Nr. eI2-3647-281/2021 nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas tikina, kad jo atstovas advokatas negavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai, dėl informacinės sistemos trūkumų. Tačiau pabrėžtina, kad šiuo atveju nei byloje Nr. eI2-3647-281/2021, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta įrodymų apie aktualiu laikotarpiu fiksuotus minėto portalo sutrikimus. Net ir laikant, kad sistemoje buvo sutrikimų, kaip tikina pareiškėjas, pastebėtina, kad advokatas, žinodamas, jog sistemoje gali atsirasti sutrikimų, jokių priemonių nesiėmė, siekdamas įsitikinti, kad teismas priėmė nagrinėti pateiktą skundą, o apie nutartimi nustatytus skundo trūkumus sužinojo, jo teigimu, tik gavęs 2021 m. birželio 16 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, kurios nei pareiškėjas, nei jo atstovas neskundė. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą skirti antrinę teisinę pagalbą jis gavo tik 2021 m. gegužės 17 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinėje instancijoje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad minėtą sprendimą jis gavo būtent 2021 m. gegužės 17 d. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis kreipėsi į advokatą 2021 m. gegužės 17 d., nepatvirtina, jog minėtą Tarnybos sprendimą jis gavo būtent tą dieną, t. y. 2021 m. gegužės 17 d. Pareiškėjo pateiktas jo ir advokato susirašinėjimas tik patvirtina, kad jis pradėjo domėtis savo byla (sprendimų apskundimu) 2021 m. gegužės 17 d. Objektyvus įrodymas, galėjęs paneigti šią išvadą, būtų voko, kuriame buvo pateiktas Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas, patiekimas teismui, tačiau pareiškėjas nurodo, kad jo neišsaugojo, kadangi laiškas (Tarnybos sprendimas) buvo išsiųstas neregistruota siunta, todėl jam nesuteikė reikšmės. Tačiau ir šis argumentas vertintinas itin kritiškai, kadangi, net vertinant, kad Tarnybos sprendimas buvo pateiktas neregistruota siunta, pareiškėjas, jį atvėręs, turėjo ir galėjo suprasti, kad voke yra Tarnybos sprendimas, kuris yra svarbus jo galbūt pažeistų teisių gynybai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu šalyje buvo įvestas karantinas, Tarnyba dirbo nuotoliniu būdu, todėl su ja buvo sunku susisiekti. Tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas su Tarnyba bendravo elektroniniu paštu, sėkmingai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, be to, Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendime nurodytas būtent pareiškėjo elektroninio pašto adresas. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjas minėtą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė 2021 m. balandžio 28 d. (kaip matyti iš Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo), tačiau, žinodamas, kad VSDFV 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo apskundimo terminas baigiasi 2021 m. gegužės 14 d. (skundžiamame sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka), nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti efektyvią savo teisių gynybą (pvz., nesikreipė su raštais į Tarnybą, prašydamas papildomai informuoti apie galbūt priimtą sprendimą, neprašė paskirto advokato (ar to advokato, kuris bus paskirtas), kontaktų).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde jokių pagrįstų argumentų (ar naujų argumentų, kurių nebūtų nurodęs pirmosios instancijos teismui), kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti dėl subjektyvių priežasčių, yra klaidinga, ar kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skundų priėmimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės nenurodė. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pavėluotai pateikto skundo nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo 2021 m. liepos 8 d. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. O. (S. O.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis