2024-05-08 Nr. AB-7586-3-66-3-00035-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-27-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00035-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.2; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo E. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl neveikimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) neveikimą, įpareigojant priimti sprendimą pagal 2024 m. balandžio 29 d. E. V. prašymą; 2) taikyti skundo reikalavimų užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo uždrausti Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse įvedinėti komendanto valandas, reklamuoti ir vykdyti karines pratybas; 3) pripažinti būtinu trečiųjų asmenų I. Š. ir G. N. dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad su taikos sutartimi nesutinka ir skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į atsakovą ir trečiuosius asmenis su 2024 m. balandžio 29 d. prašymu dėl politinės reklamos ir rinkimų kampanijos įtakojimo užkardinimo (toliau – ir Prašymas), tačiau nei VRK, nei tretieji asmenys nepriėmė jokio sprendimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2024 m. balandžio 16 d. žiniasklaidos priemonėse pradėta masiškai skelbti apie rinkimų politinių kampanijų metu pradėtas ir vykdomas didelio masto karines pratybas Lietuvoje (pvz. www.komentaras.lt/nuomones/dainius-gaizauskas-per-visus-rinkimus-karines-pratvbos/196920/). Anot Lietuvos kariuomenės vado generolo V. R., pratybos orientuotos į nacionalinį ir regioninį pasirengimą realiai kovoti, jei prasidėtų kariniai veiksmai, o kaip papildoma kryptis numatomos dvišalės pratybos su JAV (www.tv3.lt/nauiiena/lietuva/pasiruoskite-matvsite- daug-kariu-ir-karines-technikos-lietuvoie-prasideda-intensvvus-pratvbu-ciklas-n1331535). Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, kaip ir kitos VRK vykdomos politinės kampanijos, turi vykti laisvai ir lygiateisiškai, niekas neturi teisės įtakoti Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės laisvos valios pareiškimo ir pasirinkimo balsuojant rinkimuose bei referendume. Didelio masto užsienio kariuomenės ir Lietuvos kariuomenės manevrai daro ne tik spaudimą jų laisvai valiai pasireikšti, gąsdina ir verčia juos balsuoti taip, kaip savo rinkimų programose pasisako dalis kandidatų į Respublikos Prezidentus, o dalis jų (Respublikos Prezidentas G. N. ir Ministrė Pirmininkė) pagal savo dabartines vykdomas atsakingas pareigas dalyvavo, priimant sprendimus dėl užsienio ir Lietuvos kariuomenių didelio masto karinių pratybų Lietuvoje šiuo atsakingu Lietuvos piliečiams apsisprendimo metu – vykdant net keturias politines kampanijas, tiek renkant valstybės vadovą ir parlamentą bei Europos Parlamento narius, taip pat ir balsuojant referendume dėl atsakingo Tautos sprendimo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnį.

Pareiškėjas pažymi, kad 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų rinkimų programose tik dviejų iš aštuonių kandidatų programose pasisakoma už taikų plačiai įsiliepsnojusių karinių konfliktų sprendimą, bet ne už karinių veiksmų eskalavimą. Tai – E. V. ir R. Ž. rinkimų programos. Todėl intensyvūs kariniai manevrai Lietuvoje, vykdant šias atsakingas politines kampanijas, nesuderinami su Lietuvos Respublikos piliečių teise laisvai pareikšti savo pilietinę valią šiose keturiose politinėse kampanijose. Šių karinių veiksmų įtaką visuomenei, taip pat ir rinkėjams patvirtino ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas V. R., viešai paskelbęs, kad šios didelio masto karinės pratybos „turės efektą mūsų visuomenei“.

Pareiškėjo tvirtinimu, dėl nurodytų priežasčių šios karinės pratybos Lietuvoje yra ir likusių šešių Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos kandidatų paslėpta politinė reklama bei agitacija balsuoti už juos, daryti didelį psichologinį spaudimą rinkėjams, kurie nepritaria karinių veiksmų eskalavimui. Ši didelio masto paslėpta politinė reklama bei agitacija įtakoja rinkėjų pasirinkimą, naudojant ir administracinius sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Sprendimams dėl nurodytų karinių pratybų Lietuvoje priimti tiesioginę įtaką darė kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus – Prezidentas G. N. ir Ministrė Pirmininkė I. Š..

Pareiškėjas nurodo, kad susidariusi padėtis akivaizdžiai ir dideliu mastu pažeidžia ir 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų lygiateisiškumą ir tik dėl to, kad sau naudingus sprendimus dėl šių didelio masto karinių pratybų Lietuvoje Respublikos Prezidento rinkimų metu priėmę kandidatai šiuose rinkimuose G. N. ir I. Š. jų įtakojamais sprendimais Lietuvos Respublikos vardu sudarė jų rinkiminėms kampanijoms išskirtines naudingas sąlygas, lyginant su kitas kandidatais šiuose rinkimuose. Šeši iš aštuonių Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos dalyvių savo rinkimų programose skelbia karinius sprendimus šioje sudėtingoje tarptautinėje politinėje padėtyje, kiti du kandidatai E. V. ir R. Ž. skelbia alternatyvias rinkimų programas, siūlo ne karinėmis priemonėmis, bet diplomatinėmis pastangomis vykdyti užsienio politiką bei ieškoti santykių tarp valstybių sureguliavimo taikiomis priemonėmis ir diplomatine veikla. Dėl nurodytų priežasčių ne tik šiurkščiai pažeidžiamas šios rinkimų kampanijos dalyvių lygiateisiškumas, bet ir didelio masto karinėmis pratybomis vykdoma dalies kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus paslėpta didelio masto politinė reklama, apmokėta ne politinės kampanijos dalyvių lėšomis, bet Lietuvos valstybės lėšomis.

Pareiškėjas akcentuoja, kad VRK iki šiol nepriėmė jokio sprendimo dėl Prašymo. Pareiškėjo prašomų sprendimų nepriėmė ir tretieji asmenys pagal jų užimamų pareigų kompetenciją. Todėl dėl nurodyto jų nesąžiningo naudojimosi užimamomis pareigomis pažeidžiamas kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumas. Balsavimas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose vyks jau 2024 m. gegužės 12 d., todėl atsakovo neveikimas akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžia šiuose rinkimuose dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir yra vertintinas kaip šališkas veikimas nurodytų šešių kitų kandidatų naudai, visų pirma, savo kompetencijos srityse sprendimus priėmusių kandidatų G. N. ir I. Š. naudai.

Pareiškėjas nurodytą atsakovo neveikimą vertina ir kaip Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 22 straipsnio (nepriklausomumo principo), 24 straipsnio (viešumo principo) ir 25 straipsnio (nešališkumo principo) pažeidimus. Todėl akivaizdus atsakovo šališkumas trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, pareiškėjo nuomone, yra sąmoningas ir sudaro sąlygas paslėptai jų politinei reklamai ir kandidatų nelygiateisiškumui, akivaizdžiai riboja pareiškėjo ir kitų kandidatų teises į lygiateisišką dalyvavimą šioje rinkimų kampanijoje, teisę kreiptis į teismą dėl nepagrįstų ir neteisėtų VRK veiksmų, atsakovas nenurodydamas priežasčių ir pagrindų, sąmoningai vengia priimti pareiškėjo prašomą sprendimą, tuo padedant tretiesiems asmenims.

Pareiškėjo vertimu, nurodytas VRK neveikimas tiesiogiai įtakoja pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę (Rinkimų kodekso 10 str.), t. y. skunde nurodytas atsakovo neveikimas daro įtaką rinkimų lygiateisiškumui. Pareiškėjo nurodyti kandidatų lygiateisiškumo pažeidimai, dėl kurių VRK nepriima pareiškėjo prašomo sprendimo, visuomenėje sudarė iškreiptą, manipuliatyvų ir klaidingą įspūdį, kad I. Š. ir G. N. gali naudotis savo užimamomis dabartinėmis pareigomis, pažeisdami kitų rinkimų dalyvių – kandidatų – lygiateisiškumą. Tai sumenkina pareiškėjo, kaip Prezidento rinkimų kampanijos dalyvio, įvaizdį jo potencialiems rinkėjams, suponuojant, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems šios politinės kampanijos dalyviams reikia įdėti žymiai didesnes pastangas reklamuojant savo rinkimų programas, lyginant su I. Š. ir G. N..

Pareiškėjas nurodo, kad VRK neveikimas dėl trečiųjų asmenų pažeidimų, jiems panaudojus administracinį resursą dėl jų rinkimų programos reklamos pažeidžia teisėtumo, viešumo ir nešališkumo principus (Rinkimų kodekso 20 str. 2 d.), o taip pat pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos principą (Rinkimų kodekso 3 str.). Pareiškėjas ir kiti kandidatai akivaizdžiai diskriminuojami.

Pareiškėjas teigia, kad kreipiasi į teismą dėl akivaizdžiai šališko atsakovo neveikimo, atsižvelgiant į tai, kad iki Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų liko vos 6 dienos. Skundas teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes Rinkimų kodekso nustatytais terminais atsakovas nepriima sprendimo, kuriuo galimas ir trečiųjų asmenų šalinimas iš rinkimų dėl šiurkštaus naudojimosi savo užimamomis dabartinėmis pareigomis. Pareiškėjas nurodo, kas skundas teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23–25 straipsnių, 124 straipsnio pagrindais.

Vertindama pareiškėjo ketinamo inicijuoti ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia bylas: dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.); dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (9 p.). ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VRK gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog pagal Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalį VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. VRK sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra pabrėžęs, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks VRK neveikimas, o tik toks VRK neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo (žr., pvz., 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-10-629/2024; 2024 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-15-815/2024).

Pareiškėjas šioje byloje skundžia VRK neveikimą – prašo teismo įpareigoti VRK nedelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 29 d. prašymo. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovo neveikimas akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžia rinkimuose dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir yra vertintinas kaip šališkas veikimas šešių kitų kandidatų naudai, bei savo kompetencijos srityse sprendimus priėmusių kandidatų G. N. ir I. Š. naudai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į atsakovą ir trečiuosius suinteresuotus asmenis dėl politinės reklamos ir įtakos rinkimų kampanijai darymo užkardinimo, kuriuo atsakovo prašė pradėti vykdomų politinių kampanijų metu karinių pratybų stebėseną, fiksuoti ir šalinti pažeidimus, taip pat ištirti 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų G. N. ir I. Š. sprendimus dėl karinių pratybų vykdymo Lietuvos Respublikoje, vykstant net keturioms politinėms kampanijoms, įvertinti tai, o nustačius pagrindą, t. y. jų įtaką šiems sprendimams priimti, fiksuoti 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pažeidimus ir pareikalauti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė priimtų sprendimus dėl karinių pratybų stabdymo Lietuvoje VRK vykdomų politinių kampanijų metu. Prašyme trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip Respublikos Prezidento G. N. ir Ministrės Pirmininkės I. Š., prašė nedelsiant priimti sprendimus jų kompetencijos srityje dėl karinių pratybų Lietuvoje stabdymo 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimų, 2024 m. gegužės 12 d. referendumo, Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinių kampanijų metu. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad Prezidentui G. N. ir Ministrei Pirmininkei I. Š. atsisakius priimti sprendimus jų kompetencijos srityje dėl karinių pratybų Lietuvoje stabdymo, taip pat vykdyti atitinkamus VRK sprendimus ir / ar nurodymus šiems dviem 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kandidatams, pareiškėjas atsakovo prašo priimti sprendimus dėl kandidatų G. N. ir I. Š. šalinimo iš 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų dėl šių rinkimų lygiateisiškumo pažeidimo, naudojantis jų dabartinėmis valstybės valdymo pareigomis, taip pat karinių pratybų stabdymo politinių kampanijų metu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VRK nedelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo, šio prašymo turinį, konstatuoja, kad minėto Prašymo neišnagrinėjimas negali būti laikomas VRK neveikimu, skundžiamu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Rinkimų įstatymo 185 straipsnio 1 dalimi, VRK pareiškėjo Prašymą turi išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis jis skundą VRK pateikė 2024 m. balandžio 29 d., todėl jo išnagrinėjimo terminas baigiasi 2024 m. gegužės 29 d. Taigi, pareiškėjas skundą teismui teikia nesuėjus Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatytam 30 dienų terminui, per kurį VRK turi išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra susijęs nei su viena iš Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sričių, todėl pareiškėjo skundžiamas VRK neveikimas negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui. Pareiškėjas su tokiu reikalavimu įstatymų nustatyta tvarka turės teisę kreiptis į Regionų apygardos teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pareiškėjo skundas yra teismingas Regionų administraciniam teismui, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Atsisakius priimti skundą, nespręstinas jame suformuluotas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.) ir kiti procesinio pobūdžio prašymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. V. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė