2021-05-12 Nr. AB-10277-3-63-3-02789-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1423-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02789-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro skundą pareiškėjui R. K. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (toliau – ir atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 21R2-142(AG2-119/17-2019) dalį, kuria buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro 2019 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. S-66871(16.1E) (toliau – ir Sprendimas) ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 21849723 dėl duomenų pateikimo apie V. R. visą turimą nekilnojamąjį turtą, ir palikti galioti šį Sprendimą.

2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymus Nr. 21851013 ir 21849723, prašydamas pateikti duomenis apie visą sutuoktinių I. R. ir V. R. nekilnojamąjį turtą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras). Pareiškėjas Registro tvarkytojui taip pat pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-2019/C.H, sudarytos tarp privataus detektyvo R. K. ir R. C., kopiją. Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus, 2019 m. spalio 8 d. raštais Nr. S-66868(16.1E) ir Nr. S-66871(16.1E) atsisakė pateikti prašomus duomenis pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais raštais, pateikė skundus Ginčų komisijai, kuri 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 21R2-142(AG2-119/17-2019) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 21849723 dėl duomenų pateikimo apie V. R. visą turimą nekilnojamąjį turtą, ir atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo tenkinti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 21849723, pateikiant visus prašomus duomenis apie nurodyto asmens turimą nekilnojamąjį turtą. Ginčų komisija konstatavo, kad Sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnio 1 punktas, kaip Sprendimo teisinis pagrindas, nurodytas nepagrįstai. Kitu Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas NTRĮ 42 straipsnio 3 punktas, Komisijos nuomone, paties Registrų centro turėjo būti ištaisytas į NTRĮ 42 straipsnio 3 dalį. Komisija nurodė, kad iš Sprendimo visiškai neaišku, kokiu konkrečiu NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta teikti informaciją.

3. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, Sprendimo teisinio pagrindo netikslumai nekeičia Sprendimo esmės, kad pareiškėjo prašymas netenkinamas. Pažymėjo, jog teisės normos, įtvirtintos NTRĮ 29 straipsnio 1 punkte, nurodymas Sprendime gali būti vertinamas kaip perteklinis, o klaida dėl NTRĮ 42 straipsnio punkto nenurodymo gali būti ištaisyta teisme. Teigė, jog iš pareiškėjo argumentų aiškiai matyti, kad jam yra žinomi Sprendimo priėmimo pagrindai, motyvai.

4. Atsakovas teigė, jog Komisija nenagrinėjo Sprendimo iš esmės ir Registrų centro argumentų net nevertino. Privatus detektyvas informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įmonių turi teisę gauti tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę gauti duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą. Įstatymai privačios detektyvinės veiklos nepriskiria prie valstybės pavestų funkcijų atlikimo, taip pat šios veiklos neįvardija ir kaip teisinės paslaugos teikimo. Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir PDVĮ) 21 straipsnyje nustatytas baigtinis privačių detektyvinių paslaugų sąrašas ir jame nėra numatytas teisinių paslaugų teikimas. Taigi, pareiškėjas, veikiantis kaip privatus detektyvas, nėra nei vienas iš NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų, todėl Registro duomenys apie visą trečiųjų asmenų turtą jam negali būti teikiami.

5. Atsakovas nesutiko su Ginčų komisijos išvada, kad jis pažeidė NTRĮ 153 punktą, kuris numato, kad Registro tvarkytojas gali motyvuotai atsisakyti teikti Registro duomenis ir privalo nurodyti kitus galimus teisėtus duomenų gavimo būdus. Sprendime yra nurodytas sąrašas subjektų, turinčių teisę gauti duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre.

6. Pareiškėjas R. K. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. NTRĮ 42 straipsnio 3 punkte nėra nurodyti konkretūs subjektai, kurie atlieka teisines paslaugas (NTRĮ 42 str. 3 p. 6 d.), t. y., nenurodyti asmenys, kuriems įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti būtų galima teikti tokius duomenis. Todėl atsakovas turėjo pagrįsti, kokiais kriterijais vadovaudamasis ir kokiems asmenims jis vadovaudamasis šiuo 6 punktu teikia duomenis, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo veikla yra pripažintina teisinių paslaugų teikimu. Įstatymas tiesiogiai nenustato, kad teisinės paslaugos turi būti įvardintos subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Neaišku, kokiais kriterijais ir argumentais vadovaudamasis atsakovas nusprendė, kad privatūs detektyvai neatitinka NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimų.

8. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nevykdė pareigos tinkamai informuoti pareiškėją, kokiu būdu jo prašoma pateikti informacija galėtų būti suteikta. Atkreipė dėmesį į atsakovo nenuoseklumą, įvertinant tai, jog ankstesniais atsakovo sprendimais analogiški pareiškėjo pašymai buvo tenkinami.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą.

10. Teismas nurodė, kad Sprendime nėra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis netenkintas pareiškėjo prašymas, iš Sprendimo turinio neaišku, koks yra juridinis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas, Sprendime nenurodyti kiti galimi teisėti prašomų pateikti duomenų gavimo būdai. Teismas pritarė Ginčų komisijos pozicijai, kad sprendimo priėmimo pagrindas ir motyvai turi būti nurodyti pačiame individualiame administraciniame akte, o ne atsiliepimuose ar kitokia forma teikiamuose papildymuose. Kadangi Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nėra pagrindo panaikinti atsakovo skundžiamą Ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 21R2-142(AG2-119/17-2019) dalį.

III. 11. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo skundo reikalavimus.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmes remiasi jo skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodydamas, kad:

12.1. Teismo išvada, kad atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų, priimta į jį neįsigilinus. Teismas neteisingai taikė NTRĮ 42 straipsnio 3 dalį, kuri nustato subjektus, kuriems teikiami duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Registre.

12.2. Akivaizdu, kad atsakovas, Sprendime nurodydamas pareiškėjui visus galimus subjektus, kurie turi įstatyme numatytą teisę gauti Registro duomenis apie visą asmens turimą turtą, ir atvejus (subjektų vykdomas funkcijas), kada duomenys gali būti teikiami, numatytus įstatyme (NTRĮ 42 str. 3 d.), tinkamai ir pakankamai išsamiai informavo pareiškėją. Privatus detektyvas nepatenka į NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, galinčių gauti duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, baigtinį sąrašą, todėl jo prašymuose nurodyti Registro duomenys jam negalėjo būti teikiami. NTRĮ 42 straipsnio 3 dalis ir yra juridinis atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindas. Iš nurodytos informacijos yra aišku, kad pareiškėjo atstovaujamas asmuo savo teisėtus interesus gauti Registro duomenis apie visą kito asmens turimą turtą gali ginti kreipdamasi į NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus, kurie turi teisę gauti minėtus duomenis.

12.3. Teismas nenagrinėjo Sprendimo atsisakyti teikti duomenis iš esmės ir atsakovo argumentų net nevertino. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog pareiškėjas, kaip privatus detektyvas, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturi teisės gauti Registro duomenų apie asmens visą turimą nekilnojamąjį turtą, nors iš byloje esančių įrodymų yra aiškiai matyti, kad būtent dėl to ir yra kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo.

12.4. Atsakovo poziciją, jog įstatymų leidėjas privataus detektyvo paslaugų neįvardijo kaip teisinių, įstatymas taip pat nenumato, kad privatus detektyvas gali vykdyti valstybės pavestas funkcijas, patvirtina įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-758-609/2020.

13. Pareiškėjas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas buvo neišsamus, formalus, lakoniškas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Administracinėje byloje Nr. I3-758-609/2020 teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepatenka į NTRĮ 42 straipsnio 2 dalies 5-7 punkte apibrėžtų subjektų ratą, suteikiantį teisę gauti Registro archyvinius duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame Registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis. Minėtoje byloje nagrinėtu atveju privatūs detektyvai kreipėsi kitu pagrindu ir jų prašymo turinys buvo kitokio pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik:

1) jo savininkams;

2) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti;

3) juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti;

4) juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti;

5) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti;

6) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti.

16. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai) 124 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami subjektams, nurodytiems NTRĮ 42 straipsnyje. Pagal Nuostatų 153 punktą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali motyvuotai atsisakyti teikti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir privalo nurodyti galimus teisėtus duomenų gavimo būdus.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo skundą pripažinęs, kad vertinant byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo turinį matyti, jog jame nėra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis prašymas netenkintas, iš Sprendimo turinio neaišku, koks yra teisinis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas, Sprendime nenurodyti kiti galimi teisėti prašomų pateikti duomenų gavimo būdai, ir konstatavo, jog ginčijamas individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įtvirtinančių, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

19. Šių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste vertinant atsakovo Sprendimą matyti, kad jame nurodyti faktiniai duomenys: „Išnagrinėjus Jūsų 2019-09-16 prašymą Nr. 21849723 pateikti duomenis apie V. R. turimą nekilnojamąjį turtą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus (2019-08-02 privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutartį Nr.19/2019/C.H.)“, o taip pat Sprendimo prašymą atmesti teisiniai pagrindai: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktas („kadangi asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti“) ir to paties Įstatymo 42 straipsnio 3 punktas. Akivaizdu, kad atsakovo Sprendime netinkamai nurodomi teisiniai pagrindai, kuriais remiantis kvalifikuojami ginčo teisiniai santykiai: Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktas ginčo teisiniams santykiams apskritai netaikomas; teisiniai santykiai turėjo būti kvalifikuojami taikant NTRĮ 42 straipsnio 3 dalį.

20. Teisėjų kolegija nurodytas teisinio kvalifikavimo klaidas pripažįsta kaip atsakovo netinkamą veikimą, kuriuo pažeidžiamas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, inter alia (lot. be kita ko) suponuojantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Tačiau šie pažeidimai, įvertinant pareiškėjo teisinę padėtį, kuri apibrėžtina kaip kvalifikuoto subjekto atliekami veiksmai, o taip pat ginčo išsprendimo iš esmės per įmanomai trumpiausią terminą reikšmę vykdant privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutartį, teisėjų kolegijos nepripažįstami esminiais, dėl kurių būtų teisinis pagrindas panaikinti atsakovo priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

21. Ginčo faktiniai ir teisiniai pagrindai šiuo atveju yra visiškai aiškūs, teisinė situacija pakankamai apibrėžta, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčą išspręsti priimdamas sprendimą iš esmės.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs ginčo iš esmės, neturi procesinių galimybių šioje byloje priimti sprendimą dėl ginčo esmės, užtikrindamas administracinės bylos proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 132 str. 1 d., 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius