2026-03-18 Nr. AB-5719-3-61-3-01408-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novo projektai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė), dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2026-03-18 Nr. AB-5719-3-61-3-01408-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija, MGK) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/46 (7-2024/11) „Dėl UAB „Novo projektai“ skundo“ (toliau – MGK sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-329-575/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01408-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 13.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novo projektai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė), dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija, MGK) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/46 (7-2024/11) „Dėl UAB „Novo projektai“ skundo“ (toliau – MGK sprendimas).
2. Atsakovas savo reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novo Projektai“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) iš Jungtinės Karalystės importavo prekes – dėvėtus drabužius, kuriuos deklaravo elektroninėse importo deklaracijose (toliau – EID), taikydama lengvatinį (nulinį) muito tarifą. Tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. lapkričio 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nustatė, kad minėtoms prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, todėl taikė 5,3 proc. trečiųjų šalių muito tarifą ir perskaičiavo importo mokesčius. Klaipėdos teritorinė muitinė Bendrovei įregistravo mokestinę prievolę: 5 871 Eur muito, 1 232 Eur PVM, skyrė 710 Eur baudą ir apskaičiavo 282 Eur muitų delspinigių. Muitinės departamentas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1AE-13 (toliau – Muitinės departamento sprendimas) patvirtino minėtą Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą. MGK skundžiamu sprendimu panaikino Muitinės departamento sprendimą.
2.2. MGK neteisingai aiškino 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) nuostatas.
2.3. Dėl dėvėjimo sąvokos prilyginimo gamybos sąvokai:
2.3.1. MGK nepagrįstai nurodė, kad, Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše nesant termino „dėvėjimas“, šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas nepakankama gamyba, todėl vien tuo pagrindu produktui turėtų būti pripažįstamas Jungtinės Karalystės kilmės statusas. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinos Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygos, kurioms esant produktas laikomas šalies kilmės statusą turinčiu produktu. Bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama kitoje pozicijoje negu galutinis produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija). Gamyba Susitarimo taikymo kontekste apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą. Todėl prekių kilmės nustatymo tikslais svarbu tai, kad šalyje vyktų gamyba, o ne vien produkto naudojimas pagal paskirtį, ir kad ši gamyba neapsiribotų Susitarimo 43 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis.
2.3.2. Dėvėjimas negali būti tapatinamas su gamyba. Gamybai būdingi bent minimalūs specialūs įrankiai, atitinkami įgūdžiai ir gamybai skirtos patalpos, o už gamybos darbus mokamas atlygis ir sumokami mokesčiai. Drabužio dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, kuris nepakeičia esminių produkto savybių, tačiau mažina jo vertę. Atsakovas taip pat nurodo, kad tokios pozicijos laikosi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, o muitų teisėje prekės naudojimas pagal paskirtį taip pat nelaikomas prekių gamyba. Vis dėlto MGK, atsakovo vertinimu, apsiribojo vien Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimo po prekės dėvėjimo konstatavimu.
2.3.3. Susitarimo tikslas – sąžininga prekyba susitariančiųjų šalių kilmės prekėmis. Ginčo atveju, nepaisant galiojančio teisinio reguliavimo, nėra galimybės nustatyti ginčo prekių kilmės, nes šios prekės galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje.
2.4. Dėl nepateiktos informacijos iš Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos:
2.4.1. Mokestinių ginčų komisija ir Muitinės departamentas skirtingai aiškina Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias vėlesnį prekių kilmės patikrinimą.
2.4.2. MGK nepagrįstai rėmėsi Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. raštu, adresuotu Muitinės departamentui, bei 2023 m. gegužės 15 d. raštu, adresuotu eksportuotojui, nes šiuose raštuose pateikta informacija yra susijusi su kitomis, o ne ginčo atveju reikšmingomis, prekių kilmės deklaracijomis. Ginčo atveju negalima remtis ir Bendrovės pateiktu Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštu, nes jis adresuotas su ginču nesusijusiam asmeniui.
2.4.3. MGK neatsižvelgė į Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias administracinį bendradarbiavimą tarp importuojančiosios ir eksportuojančiosios šalies muitinių, taip pat neįvertino, kokia informacija turi būti pateikta importuojančiosios šalies muitinei, kad importuojamoms prekėms būtų pripažinta lengvatinė kilmė.
2.4.4. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba nepateikė atsakymo į Muitinės departamento 2022 m. rugsėjo 6 d. kreipimąsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl pareiškimo apie prekių kilmę patikrinimo. Atsakovo vertinimu, atsakymo nepateikimas pagal Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c) punkto i papunktį yra teisinis pagrindas nepripažinti ginčo prekių lengvatinės kilmės.
2.5. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad MGK neteisingai aiškino Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baigtinį gamybos operacijų sąrašą ir nepagrįstai laikė jį vienintele lengvatinio muito tarifo taikymo sąlyga, neatsižvelgdama į Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatytą kilmės taisyklę CTH. Taip pat MGK neteisingai aiškino Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, kad eksportuojančiosios šalies muitinė turi pateikti importuojančiosios šalies muitinei šioje dalyje, t. y. a–f punktuose, nurodytą informaciją, kad importuojamoms prekėms būtų galima taikyti lengvatinį muito tarifą.
3. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime prašė atmesti atsakovo prašymą.
4. Pareiškėjas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Mokestinių ginčų komisija tinkamai įvertino Susitarimo nuostatas ir Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos poziciją bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
4.2. Susitarime vartojama sąvoka „gamyba“ turi specifinę reikšmę, kuri atskleidžiama remiantis ne lingvistiniu jos aiškinimu, o Susitarimo nuostatomis. Todėl „dėvėjimas“ pagrįstai gali būti laikomas „gamyba“ Susitarimo kontekste.
4.3. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba laikėsi pozicijos, kad pagal Susitarimo nuostatas dėl prekių kilmės dėvėtiems drabužiams taikytinas lengvatinis muitų režimas. Tokia išvada grindžiama tuo, kad visi „nauji“ drabužiai klasifikuojami Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsniuose, o dėvėti drabužiai ir avalynė – 6309 pozicijoje, todėl pasikeičia tarifinė pozicija, ir tai atitinka CTH kilmės taisyklę.
4.4. Dėvėjimas iš esmės yra vienintelė operacija, dėl kurios tarifinė pozicija pasikeičia iš Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnių į 6309 poziciją. Priešingu atveju kilmės taisyklė CTH dėvėtiems drabužiams negalėtų būti pritaikyta net teoriškai, todėl netektų praktinės reikšmės. CTH kilmės taisyklė turi būti taikoma ir 6309 pozicijai. Jeigu drabužiai buvo dėvimi ir surinkti šalyje ir teisingai klasifikuojami kaip dėvėti, šioms prekėms turėtų būti suteikiamas tos šalies kilmės statusas. Tokia Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos pozicija nurodyta 2022 m. gegužės 25 d. rašte. Dėvėjimas nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau jis yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio gaminys iš naujo drabužio tampa dėvėtu drabužiu.
4.5. Produkto „dėvėjimas“ nėra įtrauktas į Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, todėl jis gali būti laikomas gamyba. Pareiškėjo vertinimu, tai atitinka gamybos apibrėžtį, todėl dėvėjimas nelaikytinas „nepakankama gamyba“.
4.6. Bendrovė atsakovui pateikė Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą, kuriame pateikti išsamūs argumentai dėl dėvėtų drabužių kilmės statuso pagrįstumo, tačiau Muitinės departamentas nepagrįstai atsisakė vertinti šį dokumentą. Taip, pareiškėjo vertinimu, Muitinės departamentas pažeidė Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje įtvirtintą nuostatą.
4.7. Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimais (toliau – Specialusis komitetas) 2022 m. spalio 17 d. pasitarimo protokole Nr. 2 konstatavo, kad abi šalys (Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė) sutinka, jog tebėra neišspręstų klausimų dėl esminių dėvėtų ar naudotų drabužių kilmės nustatymo taisyklių. Šalys įsipareigojo tęsti šias diskusijas ir toliau aiškintis šį klausimą. Jungtinė Karalystė paprašė pratęsti valstybės narės muitinės pranešto atsisakymo taikyti lengvatas terminą tokiais atvejais, kol bus išspręstas šis klausimas. Bendrovės vertinimu, kol nėra priimtas sprendimas dėl kilmės taisyklių taikymo, negali būti atsisakyta taikyti tarifinių preferencijų. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Muitinės departamento sprendimas netaikyti tarifinių preferencijų dėvėtiems drabužiams iš Jungtinės Karalystės prieštarauja Specialiojo komiteto protokole išdėstytai pozicijai.
4.8. Muitinės departamento nurodytas 2009 m. Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes jame buvo analizuotos Europos Bendrijos ir Lenkijos Respublikos asociacijos sutarties, pakeistos 1997 m., nuostatos, kurių turinys ir santykis su nagrinėjama byla nebuvo atskleisti. Susitarimo pirmos dalies bendrųjų ir institucinių nuostatų 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurios šalies teismų atliekamas Susitarimo aiškinimas nėra privalomas kitos šalies teismams.
5. Teismo posėdyje atsakovo Muitinės departamento atstovas, be kita ko, pateikė ir prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės administracinėje byloje Nr. eI3-4533-743/2024 priimtas teismo sprendimas, nes šioje byloje Muitinės departamentas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
6. Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje prašė netenkinti Muitinės departamento prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.
II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu netenkino atsakovo Muitinės departamento prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, atmetė atsakovo skundą ir priteisė pareiškėjui Bendrovei iš atsakovo 975,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:
8.1. Bendrovė iš Jungtinės Karalystės importavo rūšiuotus dėvėtus drabužius (toliau – ginčo prekės), kuriuos deklaravo pagal TARIC kodą 6309 00 00 00. EID muitinio įforminimo metu buvo apskaičiuotas muitas, pritaikius tarifinę preferenciją 0 proc., o PVM – pritaikius standartinį 21 proc. tarifą. EID 34 langelyje nurodyta kilmės šalis – Jungtinė Karalystė.
8.2. Klaipėdos teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu nurodė Bendrovei pateikti informaciją apie dėvėtų drabužių Jungtinės Karalystės lengvatinės kilmės statuso įgijimo aplinkybes (sąlygas), prekių panaudojimo būdą patvirtinančius dokumentus, taip pat nurodyti, ar dėvėti drabužiai skirti perdirbti ar dėvėti, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
8.3. Bendrovė 2022 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė informaciją ir nurodė, kad dėvėtus drabužius perka Jungtinėje Karalystėje iš nuolatinių tiekėjų – įmonių, rūšiuojančių dėvėtus drabužius. Bendrovė nurodė, kad importuoti drabužiai yra surinkti išimtinai Jungtinėje Karalystėje (žmonių paaukoti) drabužiai, kurie buvo perrūšiuojami ir toliau parduodami didmeninėje prekyboje. Drabužiai skirti pardavimui ir dėvėjimui. Bendrovė taip pat nurodė, kad skirtingų tiekėjų importuojamus drabužius maišo, kad gautų galutinę prekę. Bendrovė pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei dėvėtų drabužių pardavimo dokumento pavyzdį, tačiau nurodė negalinti pateikti informacijos, kada ginčo prekės buvo parduotos.
8.4. Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškimus apie prekių kilmę išsiuntė patikrinimui į Muitinės departamentą. Muitinės departamentas 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu kreipėsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl eksportuotojų SWD Premier Clothing Exports Ltd ir Revivify Clothing Ltd išrašytų pareiškimų apie prekių kilmę patikrinimo.
8.5. Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. spalio 5 d. raštu informavo Bendrovę apie galimybę priimti jai nepalankų sprendimą.
8.6. Bendrovė 2023 m. spalio 31 d. raštu Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė savo poziciją ir paaiškinimus, susijusius su tarifinės preferencijos taikymu.
8.7. Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. lapkričio 15 d. surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM190241S (toliau – Ataskaita), kurioje konstatavo, kad prekėms nepagrįstai buvo pritaikytas lengvatinis muito tarifas, ir įregistravo Bendrovei mokestinę prievolę: 5 871 Eur importo muito, 1 232 Eur importo PVM, paskyrė 710 Eur baudą ir apskaičiavo 282 Eur muito delspinigių. Klaipėdos teritorinė muitinė konstatavo, kad Jungtinėje Karalystėje atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, o drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, o ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas.
8.8. Bendrovė pateikė skundą dėl Ataskaitos Muitinės departamentui, kuris 2024 m. sausio 11 d. sprendimu skundo netenkino ir patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės Ataskaitą. Muitinės departamentas konstatavo, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgytų kilmės statusą, nes drabužių dėvėjimas apsiribojo operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j punktas), todėl nėra įvykdyta ir Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.
8.9. Bendrovė, nesutikdama su Muitinės departamento sprendimu, 2024 m. sausio 30 d. pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai.
8.10. Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. kovo 25 d. sprendimu panaikino Muitinės departamento sprendimą:
8.10.1. MGK, įvertinusi tai, kad „gamyba“ Susitarimo taikymo kontekste apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 straipsnio h punktas), o Susitarimo 43 straipsnyje dėvėjimas nėra išskirtas kaip nepakankama gamybos operacija, sprendė, kad nors drabužių dėvėjimas ir nėra akivaizdus gamybos procesas, jis yra pagrindinė ir vienintelė operacija, keičianti gaminio savybes taip, kad naujas drabužis tampa dėvėtu drabužiu. Tai lemia, kad po šios gamybos operacijos naujas drabužis klasifikuojamas kitoje Suderintos sistemos pozicijoje.
8.10.2. MGK, vadovaudamasi Susitarimo 3 priedo ir 2 priedo 2 pastabos 6 dalimi, nurodė, kad viena pagrindinių kilmės taisyklės (CTH) taikymo sąlygų yra tai, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga (nagrinėjamu atveju – naujas drabužis) turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai, t. y. turi pasikeisti pozicija. Priešingu atveju kilmės taisyklė CTH dėvėtiems drabužiams negalėtų būti pritaikoma.
8.10.3. MGK padarė išvadą, kad drabužių dėvėjimas Susitarimo taikymo tikslais vertintinas kaip pakankama gamyba, kuri keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą drabužį. Tai lemia klasifikuojamo produkto pozicijos pasikeitimą, o tai atitinka 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų kilmės taisyklės aprašymą ir pritaikomumą. Be to, Susitarimo 43 straipsnyje dėvėjimas nėra išskirtas kaip operacija, kuri galėtų būti laikoma nepakankama gamyba.
8.10.4. MGK nurodė, kad 2023 m. liepos 25 d. Jungtinės Karalystės Tarifinių lengvatų komandos pranešime, adresuotame Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, nurodyta, jog buvo atlikta įmonės SWD Premier Clothing Exports Ltd. eksportuotų produktų – dėvėtų prekių, priskirtų 6309 pozicijai, patikra. Pranešime nurodyta, kad, kai dėvėti drabužiai surenkami ir surūšiuojami Jungtinėje Karalystėje, jie pagrįstai klasifikuojami 6309 pozicijoje, nes nauji drabužiai klasifikuojami 61 ar 62 skirsnyje, todėl, pasikeitus pozicijai, dėvėti drabužiai klasifikuojami 6309 pozicijoje. Pranešime pažymėta, kad dokumentai, kuriais remiantis padaryta ši išvada, yra konfidencialūs ir nepridedami, vadovaujantis Susitarimo 62 straipsnio 5 dalimi ir 64 straipsniu (informacija pateikta dėl kitų, o ne ginčo, prekių). Analogiška informacija buvo pateikta ir 2022 m. gegužės 25 d. rašte.
8.11. Mokestinių ginčų komisija 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ištaisė rašymo apsirikimus, padarytus Mokestinių ginčų komisijos 2024 m. kovo 25 d. sprendime.
9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Susitarimo 2 skyriaus 2 skirsnio 54 straipsnio, 2 skyriaus 1 skirsnio 39 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio e punkto, 38 straipsnio h punkto, 43 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 3 priedo nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ nuostatų aiškinimo ir taikymo, t. y. dėl to, ar tam tikros kategorijos importuotos prekės gali būti laikomos preferencinės kilmės prekėmis ir ar joms turi būti taikomas lengvatinis muito tarifas.
10. Teismas atmetė atsakovo prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą, nenustatęs tam pagrindo. Teismas nurodė, kad vien tai, jog konkrečios bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis operacijų, kurios laikomos nepakankamomis ir nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, sąrašas. Drabužių dėvėjimas nėra įtrauktas į šį sąrašą. Taip pat pagal Susitarimo 43 straipsnio 2 dalį, Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies tikslais operacijos laikomos paprastomis, kai joms atlikti nebūtina turėti jokių įgūdžių, mechanizmų, aparatų ar įrankių, pagamintų ar įrengtų specialiai toms operacijoms atlikti. Teismas nurodė, kad dėvėtų drabužių atveju atliekamos tokios operacijos kaip surinkimas ir apdorojimas. Tokios operacijos pagal Susitarimo 38 straipsnio h punktą priskiriamos gamybai, o dėvėtų drabužių apdorojimui, teismo vertinimu, reikalingi įgūdžiai ir mechanizmai šiai operacijai atlikti.
12. Teismas sprendė, kad pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai nepatenka į nepakankamos gamybos sampratą ir negali būti priskirti Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytoms operacijoms, nes ginčo prekės nepasižymi minėtame punkte nurodytų operacijų požymiais.
13. Teismas nurodė, kad Europos Komisijos mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (DG TAXUD) parengė Gaires dėl ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 2 skirsnio „Prekių kilmės procedūros“ (toliau – Gairės). Gairių įvade nurodyta, kad kilmės taisyklės nustato prekių kilmės vietą muitinės tikslais, t. y. ne vietą, iš kurios jos buvo išsiųstos, o vietą, kurioje jos buvo iš esmės pagamintos arba perdirbtos. Todėl „kilmė“ yra prekių, kuriomis prekiaujama, „ekonominė pilietybė“. Gairių įvade taip pat nurodyta, kad ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (TCA) atveju lengvatinis režimas ir nuliniai tarifai gali būti taikomi tik prekėms, kurios laikomos kilusiomis iš Europos Sąjungos arba Jungtinės Karalystės. Visoms kitoms kilmės statuso neturinčioms prekėms Europos Sąjungos pasienyje gali būti taikomi tarifai ir muitai, ir atvirkščiai.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog eksportuotojas – Jungtinės Karalystės bendrovė – pateikė informaciją apie prekių kilmę ir patvirtino, jog ginčo prekės atitinka visas Susitarime numatytas kilmės taisykles. Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų, kurie paneigtų šią aplinkybę. Muitinės departamentas dėl analogiškų dėvėtų drabužių importo iš to paties eksportuotojo pagal kitas pardavimo sąskaitas jau buvo kreipęsis į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą, kuri nustatė, kad eksportuotojas teisingai ir pagrįstai deklaruoja Jungtinės Karalystės prekių kilmę, todėl eksportuotos prekės atitinka Susitarimo nuostatas, reikalingas lengvatiniam muitų režimui taikyti. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo importuotiems dėvėtiems drabužiams gali būti taikomas lengvatinis muitų režimas, nes ginčo prekės atitinka Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą apibrėžtį, t. y. yra toje šalyje pagaminti produktai, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka 3 priede nustatytus reikalavimus, be to, ginčo prekės nepatenka į Susitarimo 43 straipsnyje nustatytą nepakankamos gamybos sampratą.
15. Teismas sutiko su MGK argumentais, kad Muitinės departamento išvada, jog ginčo prekės neatitinka Susitarime išdėstytų gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgytų kilmės statusą, yra nepagrįsta. Teismas taip pat pritarė MGK pozicijai, kad nepagrįsta ir išvada, jog gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia, bei kad nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.
16. Teismas nesutiko su atsakovo Susitarime vartojamo žodžio „gamyba“ aiškinimu. Teismo teigimu, Susitarime vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos taip, kaip nurodyta pačiame Susitarime. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo remtis Aukščiausiojo federalinio finansų teismo [BFH] 7-ojo senato 2009 m. birželio 23 d. byloje Nr. VII R 33/08 suformuota pozicija. Teismas nagrinėjamojoje byloje rėmėsi Susitarimo nuostatomis, kurios reglamentuoja ginčo teisinius santykius, todėl neturėjo pagrindo jų aiškinti plečiamai.
17. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad MGK neteisingai aiškino Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, pagal kurį eksportuojančiosios šalies muitinė turi pateikti importuojančiosios šalies muitinei šio straipsnio a–f punktuose nurodytą informaciją. Teismas, pacitavęs Susitarimo 62 straipsnio 4 ir 5 dalių bei 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos nuostatas, nurodė, kad Muitinės departamentas 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu kreipėsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl pareiškimo apie ginčo prekių kilmę patikrinimo. MGK šios faktinės aplinkybės nekvestionavo ir pripažino, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos atsakymas į Muitinės departamento 2022 m. rugsėjo 6 d. paklausimą nebuvo gautas. Tačiau MGK vertino, kad ši aplinkybė savaime nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti ginčo prekėms lengvatinį muito tarifą. MGK šiuo aspektu rėmėsi Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. gegužės 23 d. ir 2023 m. liepos 25 d. raštais, kuriais, jos vertinimu, patvirtinta, jog ginčo prekės atitinka visas Susitarime numatytas kilmės taisykles. MGK sprendime akcentavo, kad ginčo situacijoje Muitinės departamento vertinimas yra pernelyg formalus, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, dėvėtų drabužių importas iš tų pačių tiekėjų nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis. Priešingai, pareiškėjas iš tų pačių tiekėjų dėvėtus drabužius įsigijo ne vieną kartą, o Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba, gavusi Lietuvos muitinės užklausą, taip pat ne kartą tyrė eksportuotojo tiekiamas prekes tais pačiais tikslais, t. y. siekdama nustatyti, ar Jungtinės Karalystės prekių (dėvėtų drabužių) kilmė deklaruojama teisingai ir pagrįstai, ir šią kilmę patvirtino. Muitinės departamentas nesutiko, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. raštas įrodo ginčo prekių kilmę.
18. Todėl teismas sprendė, kad šiuo aspektu nėra pagrindo išvadai, jog Muitinės departamentas ir MGK skirtingai aiškino Susitarimo nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių teismas nagrinėjamos bylos kontekste plačiau dėl Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo nepasisakė ir MGK sprendimo motyvų šiuo aspektu nevertino, nes MGK sprendime nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodymų vertinimu, o ne su Susitarimo nuostatų aiškinimu.
III
19. Atsakovas, Muitinės departamentas, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti MGK 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/46 (7-2024/11) ir palikti galioti Muitinės departamento 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 1AE-13, kuriuo patvirtinta Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3LM190241S.
20. Atsakovas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
21. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčo faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše nesant nurodyto termino „dėvėjimas“, šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas nepakankama gamyba, todėl produktui turėtų būti pripažįstamas Jungtinės Karalystės prekių kilmės statusas. Atsakovas pažymi, kad Susitarimo 43 straipsnyje „Nepakankama gamyba“ aprašytos gamybos operacijos, o „dėvėjimas“ nėra gamybos operacija, todėl šiame baigtiniame operacijų sąraše būti negali. Dėvėjimas negali būti tapatinamas su gamyba. Prekės naudojimą prilyginant gamybai, atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas, turi būti įrodyta, kad toks naujos prekės, neturinčios Jungtinės Karalystės kilmės, naudojimas vyko Jungtinėje Karalystėje, tačiau teismas apsiribojo tik Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimu po prekės dėvėjimo. Vokietijos Federacinės Respublikos teismas taip pat yra konstatavęs, kad muitų teisėje prekės naudojimas pagal paskirtį nėra laikomas prekių gamyba.
21.2. Analogiškoje faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. eI3-8872-438/2024 Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendime konstatavo, kad prekės naudojimas pagal paskirtį (šiuo atveju – drabužių dėvėjimas) neatitinka gamybos sąvokos kriterijų.
21.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aiškinant prekių gamybos ir perdirbimo sąvokas turi būti vadovaujamasi ne Lietuvių kalbos žodynu ar Lietuvos Respublikos terminų banku, o būtent Susitarimo nuostatomis. Teismas sprendė, kad dėvėtų drabužių surinkimas Jungtinėje Karalystėje atitinka Susitarimo 38 straipsnio h punkte nustatytą gamybos apibrėžimą, tačiau nepaaiškino „surinkimo“ sąvokos. Preziumuotina, kad teismas šią sąvoką suprato kaip įprastą fizinį prekių surinkimą į tam tikrą sandėliavimo vietą, iš kurios prekės pakraunamos į atitinkamą transporto priemonę ir eksportuojamos. Tačiau toks prekių surinkimas yra būdingas visoms prekėms, todėl jis nekeičia ir negali pakeisti prekių kilmės. Dėl tokio prekių surinkimo nei dėvėtų drabužių, nei kitų prekių būsena, pavidalas, paskirtis, sudėtis ir pan. nesikeičia ir negali pasikeisti, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant gamybinį procesą. Lietuvių kalboje sąvoka „surinkimas“ turi ne vieną reikšmę, todėl Susitarimo kontekste gali būti suprantama skirtingai. Atsakovo vertinimu, lietuviškoje Susitarimo versijoje minėta sąvoka yra netiksli, todėl, siekiant išsiaiškinti tikrąją jos esmę ir prasmę, būtina atsižvelgti ir į kitas Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis paskelbtas Susitarimo versijas.
21.4. Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad dėvėtiems drabužiams taip pat būdingas apdorojimas, nes byloje nėra įrodymų, kad ginčo prekės buvo apdorotos. Be to, šiuo atveju, nepaisant nustatyto teisinio reguliavimo, neįmanoma nustatyti ginčo prekių kilmės, nes jos galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje.
21.5. Ginčo prekės neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgytų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j punkto nuostatos), be to, nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.
21.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad MGK sprendimo dalis, susijusi su Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, yra pagrįsta ir teisinga. Atsakovas pažymi, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos dokumentai nepagrįstai pripažinti įrodymais nagrinėjamame mokestiniame ginče, be kita ko, dėl to, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštu buvo atsakyta ne dėl ginčo, o dėl pagal kitą eksporto deklaraciją deklaruotų prekių. Be to, nei MGK, nei teismas nepasisakė dėl aplinkybės ir jos neįvertino, kad į Muitinės departamento 2022 m. rugsėjo 6 d. raštą, kuriuo ir buvo prašyta pateikti informaciją dėl ginčo prekių kilmės, Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba neatsakė. Vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, prekių kilmės patvirtinimai taikomi atskiroms eksporto siuntoms, o ne visoms to paties pardavėjo parduodamoms, nors ir analogiškoms, prekėms. Tas pats pardavėjas gali pardavinėti skirtingos kilmės prekes, todėl minėta MGK išvada, kuriai teismas pritarė, atsakovo vertinimu, yra neteisinga.
21.7. Teismas ir MGK nepagrįstai Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą laikė patvirtinimu pagal Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipą. Minėta teisės norma reglamentuoja importuojančiosios šalies muitinės veiksmus pasibaigus konsultacijų laikotarpiui ir taikoma tik tada, kai pasibaigia konsultacijos tarp eksportuojančiosios ir importuojančiosios šalių muitinių. Nagrinėjamu atveju teismas pacitavo Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 pastraipas, tačiau, atsakovo vertinimu, jas neteisingai taikė ginčo atveju. Teismas nevertino aplinkybės, kad Muitinės departamentas 2022 m. liepos 1 d. raštu informavo eksportuojančiosios šalies muitinę apie ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų režimą, nurodė atsisakymo priežastis ir galimybę inicijuoti Susitarime numatytas konsultacijas. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba, gavusi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalyje numatytą pranešimą, per nustatytą terminą nepateikė prašymo surengti konsultacijas. Todėl, atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštas atitinka eksportuojančiosios šalies muitinės teikiamo produktų kilmės patvirtinimo statusą, numatytą Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje.
21.8. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštas negali būti laikomas eksportuojančiosios šalies patvirtinimu apie produkto kilmės statusą, nes jis nepagrįstas Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje numatyta informacija, t. y. gamybos proceso aprašymu ir paaiškinimu, kurių pakanka produkto kilmės statusui pagrįsti (c punktas). Be to, nėra duomenų apie tai, kur šie drabužiai buvo pagaminti ir iš kur jie atsirado Jungtinės Karalystės teritorijoje. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti, o Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba, gavusi Muitinės departamento 2022 m. liepos 1 d. raštą dėl ketinimo atsisakyti taikyti lengvatinį muitų režimą, nepateikė prašymo surengti konsultacijas.
21.9. Nagrinėjamame mokestiniame ginče iškilo klausimas dėl teisingo Susitarimo nuostatų aiškinimo ir taikymo, todėl Muitinės departamentas prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
22. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas atsiliepime pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus ir atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas.
23.2. Muitinės departamento išvada, kad pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta objektyviais duomenimis ir prieštarauja Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Dėvėjimas gali būti laikomas gamyba; tai visiškai atitinka gamybos apibrėžties nuostatas, todėl dėvėjimas nelaikytinas „nepakankama gamyba“, o tokia operacija produktui suteikia kilmės statusą. Būtent dėvėjimas lemia, kad naujas drabužis tampa dėvėtu, t. y. viena prekė tokiu būdu tampa kita preke Susitarimo prasme; jokio kito būdo, kuriuo naujas drabužis galėtų tapti dėvėtu, nėra, o tokio būdo nenurodė ir Muitinės departamentas.
23.3. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba Susitarimo nuostatas dėl prekių kilmės aiškina taip, kad dėvėtiems drabužiams turi būti taikomas lengvatinis muitų režimas. Dėvėjimas yra vienintelė operacija, dėl kurios pakeičiama tarifinė pozicija iš Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnių į 6309 poziciją. Jeigu drabužiai buvo dėvimi ir surinkti šalyje ir teisingai klasifikuojami kaip dėvėti (6309 pozicija), šioms prekėms turėtų būti suteikiamas tos šalies kilmės statusas. Tokia pozicija atsispindi Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. rašte.
23.4. Muitinės departamentas pažeidė ir Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią tuo atveju, kai eksportuojančiosios šalies muitinė patvirtina produktų lengvatinės kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančiosios šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinio muitų režimo.
23.5. Muitinės departamento sprendimas prieštarauja Specialiojo komiteto sprendimams.
23.6. Muitinės departamentas laikosi kitokios nuomonės dėl aktualių Susitarimo nuostatų aiškinimo nei Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba, MGK ir teismas, tačiau tai nėra pakankamas teisinis pagrindas netaikyti importuotiems dėvėtiems drabužiams lengvatinio muito tarifo.
23.7. Būtų neracionalu Susitarimą, sudarytą tarp Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos, iš vienos pusės, ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, iš kitos pusės, aiškinti pagal lietuvių kalboje buitiniame lygmenyje vartojamą „gamybos“ sampratą.
23.8. Prašymas kreiptis į ESTT yra nepagrįstas, nes ESTT, išskyrus vieną šiai bylai nereikšmingą išimtį, neturi jurisdikcijos aiškinti Susitarimo. Susitarimo šalių nesutarimams spręsti Susitarime yra numatytos šalių konsultacijos ir arbitražas – jų ESTT nesprendžia.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime prašo patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria Muitinės departamento argumentams ir nurodo, kad MGK ir teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, todėl šių institucijų priimti sprendimai negali būti laikomi pagrįstais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 28. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar iš Jungtinės Karalystės importuoti dėvėti drabužiai gali būti pripažinti Jungtinės Karalystės lengvatinės kilmės produktais ir ar jiems gali būti taikomas lengvatinis muito tarifas pagal 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, be kita ko, vertinant dėvėjimo reikšmę nustatant šių prekių kilmę ir eksportuojančiosios šalies muitinės pateiktos ar nepateiktos informacijos teisinę reikšmę.
29. Pirmosios instancijos teismas atmetė Muitinės departamento skundą, padaręs išvadą, kad Mokestinių ginčų komisija pagrįstai panaikino Muitinės departamento sprendimą. Teismas sprendė, kad pagal Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punktą, 38 straipsnio h punktą, 43 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 3 priede įtvirtintą CTH taisyklę pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai galėjo būti laikomi Jungtinės Karalystės kilmės produktais, nes jų tarifinė pozicija pasikeitė iš Kombinuotosios nomenklatūros 61 arba 62 skirsnių į 6309 poziciją, o pats dėvėjimas nėra įtrauktas į Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą baigtinį nepakankamos gamybos operacijų sąrašą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Susitarime vartojama gamybos sąvoka turi būti aiškinama pagal paties Susitarimo nuostatas, o ne pagal nacionalinius lingvistinius ar terminologinius šaltinius. Todėl Muitinės departamento pozicija, kad vien drabužių dėvėjimas negali lemti kilmės statuso įgijimo, pripažinta nepagrįsta. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad argumentai dėl Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies taikymo šiuo atveju iš esmės susiję ne su skirtingu teisės normų aiškinimu, o su įrodymų vertinimu, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakė.
30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo prekėms galėjo būti taikomas lengvatinis muito tarifas, ir teigia, kad teismas netinkamai aiškino 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatas: nepagrįstai prilygino drabužių dėvėjimą gamybai, neteisingai aiškino sąvoką „surinkimas“, neįvertino, kad byloje nėra duomenų apie prekių apdorojimą Jungtinėje Karalystėje, taip pat nepagrįstai laikė Jungtinės Karalystės muitinės 2022 m. gegužės 25 d. raštą ginčo prekių kilmės statuso patvirtinimu, nors, apelianto vertinimu, šis dokumentas tebuvo bendro pobūdžio nuomonė ir nebuvo pateiktas dėl konkrečių ginčo siuntų.
31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šias ribas peržengti ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas.
32. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdama Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto, 43 straipsnio 1 dalies, taip pat 62 ir 63 straipsnių taikymo klausimą, ji vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-986-442/2025 ir 2025 m. gruodžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-949-442/2025 suformuota praktika. Šiose bylose buvo nagrinėti iš esmės analogiški ginčai dėl iš Jungtinės Karalystės importuotų dėvėtų drabužių, deklaruotų TARIC kodu 6309 00 00 00, lengvatinės kilmės statuso ir lengvatinio muito tarifo taikymo, todėl minėtuose procesiniuose sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės yra aktualios ir nagrinėjamam ginčui.
33. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Mokestinių ginčų komisijos išvadai, kad vien ta aplinkybė, jog dėvėjimas nėra aiškiai įtrauktas į Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą nepakankamos gamybos operacijų sąrašą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėvėti drabužiai gali būti laikomi Jungtinės Karalystės kilmės produktais ir jiems gali būti taikomas lengvatinis muito tarifas.
34. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Susitarimo 37 straipsnį 2 skyriaus tikslas yra nustatyti taisykles, pagal kurias, taikant lengvatinių muitų tarifų režimą, nustatoma prekių kilmė ir reglamentuojamos su tuo susijusios procedūros. Pagal Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punktą lengvatinis kilmės statusas gali būti pripažįstamas tik tiems produktams, kurie yra pagaminti atitinkamoje šalyje ir kartu atitinka kitus taikytinus šio skyriaus bei 3 priedo reikalavimus. Susitarimo 38 straipsnio h punkte gamyba apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą, o 3 priede 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams nustatyta CTH taisyklė reiškia, kad tarifinio klasifikavimo pasikeitimas turi būti nulemtas būtent pakankamos gamybos. Taigi vien tarifinės pozicijos pasikeitimas savaime nelemia kilmės statuso pripažinimo, jeigu neįrodyta, kad jis atsirado dėl Susitarimo prasme reikšmingos gamybos atitinkamoje šalyje. Būtent tokia teisės aiškinimo taisyklė aiškiai išplaukia iš nurodytos LVAT praktikos.
35. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad drabužių dėvėjimas, t. y. prekės naudojimas pagal jos įprastinę paskirtį, savaime neatitinka Susitarime vartojamos gamybos sąvokos. Kaip išaiškinta LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-986-442/2025, nors Susitarimo 38 straipsnio h punkte vartojama plati gamybos samprata, iš Susitarimo konteksto matyti, kad ji siejama su tikslingomis operacijomis, kuriomis, atliekant gamybos veiksmus, iš atitinkamų medžiagų sukuriamas konkretus produktas, o ne su paprastu produkto vartojimu. Vien ta aplinkybė, kad po dėvėjimo drabužis klasifikuojamas kitoje tarifinėje pozicijoje, nesudaro pagrindo gamybos sąvoką aiškinti taip plačiai, kad ji apimtų ir prekės naudojimą pagal paskirtį.
36. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad ginčo prekės buvo pagamintos Jungtinėje Karalystėje arba kad būtent šioje valstybėje buvo atliktos tokios operacijos, kurios pagal Susitarimą galėtų būti laikomos gamyba. Byloje esanti informacija apie tai, kad prekės buvo surinktos Jungtinėje Karalystėje ir iš ten eksportuotos, pati savaime nepatvirtina, kad jos buvo dėvėtos tik šioje valstybėje ir kad vien ši aplinkybė gali pagrįsti jų kilmės statusą. Taigi pirmosios instancijos teismo ir Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad vien dėl dėvėjimo ir tarifinės pozicijos pasikeitimo yra tenkinamos Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygos, neatitinka Susitarimo nuostatų turinio ir LVAT praktikos.
37. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos raštus ir neteisingai aiškino Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą, manydamas, kad vien eksportuojančiosios Šalies muitinės pozicija savaime saisto importuojančiosios Šalies muitinę.
38. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Susitarimo 62 straipsnio 2 dalį importuojančiosios Šalies muitinė gali prašyti papildomos informacijos iš eksportuojančiosios Šalies muitinės, o pagal šio straipsnio 4 dalies b punktą eksportuojančiosios Šalies muitinė tokiu atveju pateikia, be kita ko, nuomonę dėl produkto kilmės statuso. Tuo tarpu pagal Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punktą importuojančiosios Šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu per 10 mėnesių eksportuojančiosios Šalies muitinė nepateikia atsakymo arba jos pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti. LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. ir 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimuose išaiškinta, kad eksportuojančiosios Šalies muitinės nuomonė nėra savaime privaloma importuojančiosios Šalies muitinei; pastaroji, laikydamasi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalyje nustatytų procedūrų, gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu tam turi pakankamą ir savarankišką pagrindą. Be to, Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys negali būti aiškinamas plečiamai: jis reiškia tik tai, kad negalima atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą vien dėl to, kad buvo taikyta Susitarimo 62 straipsnio 5 dalis, tačiau nereiškia, kad importuojančiosios Šalies muitinė netenka teisės atsisakyti taikyti šį režimą kitais pakankamais pagrindais.
39. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Muitinės departamentas 2022 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl konkrečių pareiškimų apie prekių kilmę Nr. SI00836 ir Nr. INV00001 patikrinimo, tačiau atsakymo į šį prašymą negavo. Ši aplinkybė savaime sudarė pagrindą taikyti Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktį. Pirmosios instancijos teismo akcentuoti 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. gegužės 23 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos dokumentai nebuvo pateikti atsakant į minėtą prašymą dėl konkrečių ginčo siuntų, todėl negalėjo būti laikomi pakankamu procesiniu pagrindu, paneigiančiu importuojančiosios Šalies muitinės teisę atlikti savarankišką kilmės statuso vertinimą pagal Susitarimo 62–63 straipsnius. Todėl šiuo aspektu apelianto argumentai pripažintini pagrįstais.
40. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad net ir vertinami Jungtinės Karalystės muitinės ankstesni raštai dėl analogiškų prekių negali pakeisti konkrečių ginčo deklaracijų kilmės patikrinimo procedūros rezultatų. Kaip matyti iš LVAT praktikos, vien aplinkybė, kad eksportuojančiosios Šalies muitinė kitais atvejais buvo pateikusi palankią poziciją dėl analogiškų prekių, savaime nesukuria importuojančiosios Šalies muitinei pareigos taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą kitoms siuntoms, ypač kai konkrečių ginčo prekių atžvilgiu atsakymas nebuvo pateiktas, o eksportuojančiosios Šalies muitinė, gavusi pranešimą apie ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, nepasinaudojo galimybe inicijuoti konsultacijas. Todėl pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo argumentai, grindžiami bendro pobūdžio Jungtinės Karalystės muitinės pozicija, nepaneigia savarankiškų apelianto nurodytų pagrindų atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.
41. Pareiškėjo atsiliepime taip pat nurodytos aplinkybės ir nuorodos į Specialiojo prekybos komiteto 2022 m. spalio 17 d. pasitarimo protokolą nekeičia pirmiau padarytų išvadų. Aptariamos aplinkybės gali rodyti, kad dėl dėvėtų drabužių kilmės taisyklių taikymo tarp Susitarimo šalių buvo kilę praktinių aiškinimo klausimų, tačiau jos pačios savaime nei sustabdo Susitarimo 62–63 straipsniuose nustatytos procedūros veikimo, nei panaikina importuojančiosios Šalies muitinės teisę atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, kai tam yra Susitarime numatyti pagrindai.
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias Susitarimo nuostatas. Mokestinių ginčų komisija taip pat nepagrįstai sprendė, kad vien dėvėjimo faktas ir tarifinės pozicijos pasikeitimas yra pakankami ginčo prekių Jungtinės Karalystės lengvatinės kilmės statusui pripažinti, taip pat nepagrįstai sureikšmino su konkrečių ginčo deklaracijų patikrinimu nesusijusius Jungtinės Karalystės muitinės dokumentus. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas, Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – tenkinti Muitinės departamento skundą ir panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/46 (7-2024/11).
43. Apelianto prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualių Susitarimo nuostatų taikymo klausimas gali būti išspręstas remiantis pačiu Susitarimo tekstu, jo sisteminiu aiškinimu ir susiformavusia LVAT praktika, todėl teisėjų kolegija nenustatė teisės aiškinimo neaiškumo, kuris lemtų būtinybę kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
44. Pareiškėjo 2025 m. vasario 4 d. prašymas sujungti šią bylą su kitomis LVAT nagrinėjamomis analogiško pobūdžio bylomis taip pat netenkinamas. Nors nurodytos bylos susijusios panašiu teisiniu klausimu, jos kilo iš atskirų administracinių aktų ir skirtingų konkrečių importo deklaracijų patikrinimų, todėl kiekvienoje jų vertintinas individualus faktinių aplinkybių ir įrodymų visetas. Be to, atsižvelgiant į jau suformuotą LVAT praktiką administracinėse bylose Nr. eA-986-442/2025 ir Nr. eA-949-442/2025, bylų sujungimas nėra būtinas nei vienodai teismų praktikai užtikrinti, nei proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti.
45. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/46 (7-2024/11) „Dėl UAB „Novo projektai“ skundo“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius