2026-02-11 Nr. AB-3124-3-61-3-10076-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-74-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10076-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, ir Projekto vykdytojas, ir Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA, ir Agentūra) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT05 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, pakeisti skundžiamą Sprendimą ir finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad CPVA turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti CPVA iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.

2. Prašyme pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Įgyvendindamas projektą „Socialinio būsto plėtra“ (projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011) (toliau – ir Projektas), Projekto vykdytojas skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – ir Pirkimas). Įvykdęs Pirkimą, Projekto vykdytojas su laimėtoju 2020 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-3611 (toliau – ir Pirkimo sutartis) dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pirkimo sutarties vertė – 62 325 Eur. Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

2.2. CPVA priėmė Sprendimą, kuriame priėjo prie išvados, kad Perkančioji organizacija, pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punktą bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 484 ir 488.7 punktų nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas pirkimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. 2023 m. lapkričio 22 d. gražintinų lėšų dokumentu Nr. 2023-SF/2-498 nurodyta, kad Administracija per 90 dienų privalo grąžinti 9 781,72 Eur dydžio sumą.

2.3. Sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

2.4. Nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybė pirko socialinius būstus ir šiuo tikslu pirkimo objektas buvo suskaidytas į dvi grupes – I grupėje perkami 1 kambario butai, II grupėje perkami 2 kambarių butai. Nagrinėjamu atveju Butas pirktas Pirkimo II grupėje. Administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisija (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. spalio 16 d. posėdyje atplėšė socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu vokus. Iš posėdžio protokolo matyti, kad šio svarstyto klausimo dalyje surašyti visų gautų pasiūlytų butų kandidatai, siūlomų pirkti butų adresai, plotai, pasiūlytos kandidatų kainos ir vieno kvadratinio metro kaina kiekvienam pasiūlytam butui. Šio Komisijos posėdžio metu buvo atplėštas ir ginčo Buto pasiūlymas, kuris Komisijos narių buvo įvertintas kaip preliminariai atitinkantis visas sąlygas numatytas Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų apraše, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 1-1707 (toliau – ir Pirkimo sąlygos), o duomenys iš pateiktos paraiškos apie Butą surašyti į pasiūlymų vertinimo lentelę, taigi nėra pagrindo abejoti, kad Buto pardavėjo paraiška buvo gauta ir Komisijos narių įvertinta kaip tinkama, apie pasiūlymo, atitinkančio Pirkimo sąlygų reikalavimus, gavimą patvirtino šeši šiame posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Papildomai paraiškoje nurodyti Buto duomenys (kambarių skaičius, plotas, pradinė pasiūlyta kaina) buvo fiksuoti ir Komisijos 2019 m. spalio 30 d. bei 2020 m. balandžio 30 d. posėdžių protokoluose.

2.5. Komisija veiklą vykdo pagal nustatytą veiklos reglamentą. Komisija (jos nariai), atlikdama savo funkcijas, yra saistoma atitinkamų įpareigojimų, reikalavimų ir standartų, sudarančių prielaidas pasitikėti Komisijos darbu ir priimamais sprendimais. Šiuo atveju Buto pardavėjo paraiška buvo gauta iki nustatyto termino ir atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, kuo įsitikino vokų plėšimo posėdyje dalyvavę Komisijos nariai, nes Komisija Buto pardavėjo paraišką įvertino kaip atitinkančią Pirkimo sąlygų reikalavimus. Pagrindo abejoti Komisijos atliktu vertinimu nagrinėjamu atveju nėra, jokie duomenys neleidžia įtarti Komisiją veikus netinkamai ar neatlikus savo funkcijų. Be kita ko, nagrinėjamu atveju skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo 4 d., skelbime buvo nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2019 m. spalio 11 d., tuo tarpu pateikiamas išrašas iš Administracijos dokumentų valdymo sistemos patvirtina, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2019 m. spalio 11 d., dokumentų valdymo sistemoje pažymėta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Laisvės 77“ (toliau – ir laimėtojas) laišku Vilniaus miesto savivaldybei pateikė dokumentų voką.

2.6. Tuo tarpu, kaip matyti iš 2019 m. spalio 16 d. posėdžio protokolo punkto Nr. 2, Komisija nusprendė voke gautų dokumentų be paraiškos nenagrinėti, taigi akivaizdu, kad Komisija suvokė Pirkimo sąlygų reikalavimus dėl paraiškos pateikimo ir jos turiniui keliamų sąlygų bei priėmė tik tuos butų pasiūlymus, kurie buvo pateikti su reikalavimus atitinkančiomis paraiškomis.

2.7. Pirkimo sąlygų 40.6 papunktis numato, kad neužpildytos paraiškos yra atmetamos. Pirkimo sąlygų 19 punktas numato, kad Komisija, išnagrinėjusi gautą paraišką, esant būtinybei pakartotinai kreipiasi į kandidatus dėl parduodamo buto dokumentų tikslinimo bei paaiškinimo teikimo, t. y. paraiškos teikėjui yra sudaroma galimybė pašalinti trūkumus, jeigu Komisija tokius nustato. Šiuo atveju Komisija į Buto pardavėją nesikreipė, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad Paraiška buvo pateikta tinkamai užpildyta. Nagrinėjamu atveju CPVA neturėjo pagrindo laikyti, kad ginčo Buto pardavėjo Paraiška nebuvo pateikta ir (ar) užpildyta.

2.8. Nagrinėjamu atveju Administracija, vadovaudamasi Aprašo 75 punktu, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir PAFT 488.7 papunkčio nuostatomis, su Butu susijusius Pirkimo dokumentus saugojo elektronine forma, tačiau šiuo atveju Buto pasiūlymas per klaidą nebuvo išsaugotas. Kaip buvo nurodyta CPVA pateiktuose paaiškinimuose, Buto pasiūlymas galimai nebuvo išsaugotas dėl techninių trikdžių (pavyzdžiui, netinkamo skenavimo aparato ir kompiuterio tarpusavio veikimo) arba dėl žmogiškosios klaidos, kadangi gautus pasiūlymus skenavo darbuotojas, kuris dėl pasiūlymų ir visų pridėtų dokumentų kiekio, ginčo Buto pasiūlymo dokumentų galėjo per klaidą nenuskenuoti ar neišsaugoti. Dėl butų pasiūlos trūkumo butų pirkimai vyko ištisus metus. Perkančioji organizacija siekė įsigyti iš viso 95 butus, todėl skelbimus apie kvietimus teikti paraiškas skelbdavo nuolat, kadangi po kiekvieno skelbimo pavykdavo nupirkti tik po kelis butus. Taigi dėl ilgalaikio proceso ir didelio dokumentų kiekio, techninių sutrikimų ir žmogiškųjų klaidų Administracijai nepavyko visiškai išvengti, visgi kaip pažymėta paaiškinimuose, šiuo atveju Paraiškos gavimą ir atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams pilnai patvirtina kiti Pirkimo dokumentai.

2.9. Tačiau CPVA Administracijos pateiktų paaiškinimų nelaikė reikšmingais ir jų detaliau nevertino, Sprendime tik nurodė, kad „vien paraiškos gavimo faktas neleidžia įsitikinti tuo, ar Perkančioji organizacija tinkamai įvertino laimėtojo paraišką ir teisėtai sudarė Pirkimo sutartį, t. y. Pirkimo sutarties sudarymo procesas stokoja skaidrumo, nes neįmanoma objektyviai patikrinti Perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo”. CPVA iš esmės atsiribojo nuo pateiktų paaiškinimų analizės ir vertinimo.

2.10. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1707, kuriuo patvirtintas Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašas, kartu buvo patvirtinta ir Paraiškos forma, kuri yra standartinė – joje pildomi: siūlomo pirkti buto rekvizitai (adresas, plotas, kambarių skaičius, aukštas, statybos metai, namo tipas), kurie yra matomi ir iš viešame registre esančių duomenų, atsispindinčių Nekilnojamojo turto registro išraše; siūlytojo rekvizitai (vardas, pavardė, asmens kodas arba įmonės pavadinimas, kodas, adresas, telefonas, faksas, elektroninis paštas, banko pavadinimas, banko kodas ir sąskaitos numeris), bei nurodoma parduodamų gyvenamųjų patalpų kaina – pastarieji duomenys šiuo atveju yra perkelti į Komisijos posėdžių protokolus, taigi taip pat nėra pagrindo abejoti, jog buvo užpildyti paraiškoje; papildomi duomenys, tokie kaip parduodamo buto apžiūrėjimo laikas, gyvenamųjų patalpų perdavimo terminas, kurie gi yra reikšmingi tik derybų etapui ir yra nurodomi pardavėjo nuožiūra, jų Pirkimo sąlygos nereguliuoja.

2.11. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti, kad Buto pardavėjas (Laimėtojas) buvo pateikęs Administracijai užpildytą paraišką, kurią įvertinusi kompetentinga Komisija priėmė Buto pasiūlymą.

2.12. Šiuo atveju neegzistuoja duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog paraiška būtų buvusi neužpildyta ar užpildyta netinkamai. Kaip matyti iš Komisijos posėdžių protokolų, į juos būtent iš paraiškos buvo perkeliami siūlomo Buto duomenys – pardavėjo pavadinimas, pasiūlyto buto adresas, plotas, pasiūlyta buto kaina, o pagal priskyrimą I arba II grupei matyti, jog Butas pasiūlytas 2 kambarių ir pateko į II grupę. 2023 m. spalio 16 d. posėdyje Komisija pavedė savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ papildomai išnagrinėti pateiktus 11 butų dokumentus ir butams, kurie preliminariai atitinka visas pirkimo sąlygas, užsakyti atlikti turto vertinimus. O kaip matyti iš Komisijos 2019 m. spalio 30 d. posėdžio protokolo, šiame posėdyje Komisija atskirai svarstė tik Buto pardavėjo pateiktus butų pasiūlymus, bei protokole specifiškai nurodoma, kad „Komisijoje vyko aptarimas, kad butai yra tinkami, tačiau atlikta tik dalinė apdaila <...>”, taigi Komisija jau buvo išnagrinėjusi pardavėjo pateiktus dokumentus ir pripažinusi Buto tinkamumą, kas rodo, jog ir paraiška buvo pateikta bei užpildyta tinkamai.

2.13. CPVA neginčijo, jog pats Butas atitiko visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, taigi jis buvo nupirktas pagrįstai, atitiko Administracijos lūkesčius bei pasiekė Projekto tikslą dėl savivaldybės socialinio būsto fondo plėtros.

2.14. Vadovaujantis teismų praktika, formalus nukrypimas nuo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Šiuo atveju CPVA tik deklaratyviai nurodė buvus pažeistą skaidrumo principą. Tačiau formalus pažeidimas, neišsaugojus Buto pardavėjo paraiškos, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis Aprašo 3 punkte nurodytus principus ir sukeliantis Administracijai finansines pasekmes, kai iš kitų Administracijos turimų dokumentų galima įsitikinti visų Pirkimo sąlygų ir reikalavimų atitiktimi. Kokių konkrečiai Pirkimo sąlygų atitiktimi CPVA nori įsitikinti būtent iš paraiškos, kurių nebūtų galima nustatyti remiantis kitais Pirkimo procedūros dokumentais, Sprendime taip ir nenurodoma. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad CPVA pažeidimą nagrinėjamu atveju konstatavo tik formaliai, neįsigilinusi į situacijos faktines aplinkybes, neįvertinusi šio „pažeidimo“ pobūdžio, neanalizavusi, ar toks formalus pažeidimas apskritai turi kokias nors pasekmes Projekto įgyvendinimui.

2.15. Vadovaujantis teismų praktika, skaidrumo principo pažeidimas negali būti konstatuojamas savaime, remiantis prielaidomis ar CPVA nuomone, o turėtų būti siejamas su teismų praktikoje išskiriamais kriterijais (pažeidimų pobūdis, svarba, fondų finansiniai nuostoliai). Šiuo atveju, kaip matyti iš Sprendimo turinio, į minimus kriterijus nebuvo atsižvelgiama, taigi Aprašo 3 punkto bei jame įtvirtintų principų tariamas pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju Buto pardavėjo paraiškos neišsaugojimas (įvykęs dėl techninių sutrikimų arba žmogiškosios klaidos) apskritai nebuvo CPVA siejamas su tiekėjų konkurencijos ribojimais ar tiekėjų teisių ir pareigų apimties pasikeitimais, kurie būtų galėję turėti esminę reikšmę Pirkimo rezultatams, taigi dokumentų saugojimo reikalavimų pažeidimas, neįeinantis į viešojo pirkimo procedūrą, o esantis tik išvestiniu reikalavimu Perkančiajai organizacijai po Pirkimo užbaigimo, negali būti vertinamas kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas.

2.16. CPVA padarytos išvados dėl dokumentų saugojimo reikalavimų pažeidimo pačios savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti Administracijai sankciją, atvirkščiai, CPVA tikslas turėtų būti įvertinti galimos sankcijos poreikį, nustatyti proporcingą jos dydį, bei šias savo išvadas tinkamai faktiškai bei teisiškai motyvuoti. CPVA Sprendime didelį dėmesį skyrė nustatytam pažeidimui aptarti, tačiau sankcijos taikymo nemotyvavo. Vien formalus sankcijos taikymas nėra tinkamas pažeidimo tyrimo atlikimas, atitinkantis visapusišką ir objektyvų viešąjį administravimą.

2.17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, CPVA nustačiusi dokumentų saugojimo pažeidimą, turėjo spręsti, ar nagrinėjamu atveju lėšų korekcija apskritai taikytina, bei jeigu taikytina, turėjo būti sprendžiama ir motyvuojama, kokio dydžio korekcija yra proporcinga pagal nustatytas faktines aplinkybes ir adekvati nustatytam pažeidimui.

2.18. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad Projekto vykdytojas nepateikė kandidato su kuriuos sudaryta Pirkimo sutartis paraiškos, pati savaime negali būti vertinama nei kaip sudaranti pagrindą susigrąžinti Projektui skirtų finansavimo lėšų dalį, nei kaip pagrindžianti būtent 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymą, kai CPVA Sprendime nemotyvuoja nei sankcijos Administracijai taikymo poreikio, nei jos dydžio jokiais argumentais dėl galimo poveikio Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui. CPVA nepagrindė, kodėl šiuo atveju pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija atitinka pažeidimo pobūdį, sunkumą, jo sukeltas teisines pasekmes (jų nebuvimą), Sprendime nėra pateikta informacijos, ar CPVA, taikydama finansinę korekciją, atsižvelgė į PAFT ir (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta, pavyzdžiui, mažesnė finansinė korekcija.

2.19. CPVA ne tik priėmė Sprendimą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui taikytinus reikalavimus, tačiau ir pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad CPVA konstatuotas pažeidimas (paraiškos neišsaugojimas) buvo formalus ir netgi ne viešojo pirkimo procedūroje, dėl ko neturėjo pasekmių Pirkimo rezultatams ir Projekto tikslų pasiekimui, o Europos Sąjungos bendrajam biudžetui žalos CPVA taip pat nenustatė, finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju turėjo būti nedaroma arba iš esmės sumažinta.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad nors negali pateikti laimėtojo paraiškos, tačiau kiti dokumentai (Komisijos protokolai ir kt.) įrodo, jog paraiška buvo gauta, ji buvo tinkama, todėl Pirkimo sutartis buvo sudaryta teisėtai ir CPVA negalėjo nustatyti pažeidimo, nes nesant laimėtojo paraiškos, nėra galimybės objektyviai įsitikinti, kad laimėtojo paraiška atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus ir Pirkimo sutartis buvo sudaryta pagrįstai.

4.2. CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaudamasi PAFT nuostatomis, kurios nustato bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus, turi pareigą patikrinti ar Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, įskaitant, ar jos atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokias savo funkcijas CPVA gali įvykdyti tik tada, kai yra pateikti visi pagrindiniai dokumentai, leidžiantys įsitikinti išlaidų atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, projekto dokumentų saugojimas nėra savaiminis tikslas, o yra skirtas įsitikinti, jog Projekto išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti finansuojamos Projekto lėšomis. Atitinkamai PAFT ir Projekto sutartyje yra įtvirtinta projektų vykdytojų pareiga saugoti projektų įgyvendinimo dokumentus (PAFT 484, 488.7 p., Projekto sutarties 6.1 p.).

4.3. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas neturi laimėtojo paraiškos, todėl neturint šios paraiškos CPVA, kaip ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, nebuvo galimybės savarankiškai įsitikinti, ar paraiška buvo užpildyta tinkamai ir ar atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su laimėtoju. Atitinkamai nebuvo galimybės įsitikinti, kad pareiškėjo patirtos išlaidos visa apimtimi atitiko teisės aktų reikalavimus.

4.4. Pareiškėjo argumentai, kad netiesiogiai laimėtojo paraiškos tinkamumu leidžia įsitikinti kiti dokumentai, tokie, kaip Pirkimo komisijos protokolai ir kt., CPVA išvadų nepaneigia. Tai yra išvestiniai dokumentai, kurie atspindi pareiškėjo vertinimą ir poziciją, ir niekaip neleidžia CPVA savarankiškai įsitikinti laimėtojo paraiškos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams, tokiu būdu patvirtinant, kad Pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir išlaidos yra tinkamos finansuoti. Tokios pat pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

4.5. Pažeidimų tyrimo procedūra yra reglamentuota PAFT 25 skirsnyje ir PAFT 7 priede, kurio 6.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės korekcijos dydis yra parenkamas vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) nuostatomis. Europos Komisija, Gairių leidėja, tokio pobūdžio pažeidimus, kai nėra užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka, t. y. nepateikiami dokumentai, kurie pagrįstų perkančiosios organizacijos priimamus sprendimus, traktuoja, kaip ypač sunkius, nurodydama, kad turi būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija, nes perkančiosios organizacijos sprendimai stokoja skaidrumo. Šiuo atveju būtent ir buvo nustatytas toks pažeidimas.

4.6. Norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES teisiniame reguliavime, vadovaujantis teismų formuojama praktika, projekto vykdytojo kaltė arba aplaidumas (neatsargumas) nedaro įtakos pažeidimo nustatymui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl aplinkybių, kurios neleido išsaugoti laimėtojo paraiškos, nedaro įtakos pažeidimo nustatymui bei finansinės korekcijos taikymui.

4.7. Pareiškėjas neužtikrino tinkamos Pirkimo sutarties sudarymo audito sekos, nes negali pateikti laimėtojo paraiškos, kuri leistų įsitikinti, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta pagrįstai ir šių aplinkybių pareiškėjas prašymu nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti CPVA Sprendimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

4.8. Sprendimas atitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, nes pareiškėjui jis aiškus, iš jo pareiškėjas galėjo nustatyti teisinį reguliavimą, kuris buvo taikomas priimant Sprendimą, esmines faktines aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant Sprendimą, Sprendimu nustatytas pareigas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu Sprendimu, nereiškia, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimų, nes skundo turinys įrodo priešingai, t. y. kad Sprendimas pareiškėjui buvo aiškus.

4.9. Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis).

4.10. Gairių nuostatų analizė leidžia prieiti prie išvados, jog, tam, kad siekiant taikyti atitinkamas finansinių korekcijų normas (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.), reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius fondų nuostolius, tokiu būdu užtikrinant, kad parinktos finansinių korekcijų normos atitiks proporcingumo principą. Šio ginčo atveju, Valstybės kontrolė už pareiškėjo padarytą pažeidimą, taip pat siūlo taikyti 25 proc. finansinę korekciją, t. y. audito institucija, atlikusi patikrinimą, nenurodė, kad gali būti taikoma kita korekcija, nei numatyta Gairėse. Galiausiai Europos Komisija taip pat nurodė, kad už tokio pobūdžio pažeidimus, kuriuos padarė pareiškėjas, neužtikrinant audito sekos, turi būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija (Gairių 2.2 lentelės 16 p.).

4.11. CPVA taikyta finansinė korekcija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į prašymą sutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

6. Atsiliepime į prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. Buto pasiūlymas galimai nebuvo išsaugotas dėl sisteminių sutrikimų, kurie ne dažnai, bet pasitaiko. Tokios priežastys nutinka dėl netinkamos skanavimo įrangos, kompiuterinės įrangos tarpusavio veikimo, ar kitų įvykusių techninių klaidų. Be to, pasiūlymo neišsaugojimo priežastimi galėjo būti žmogiškasis faktorius, kadangi pasiūlymus reikėjo skanuoti, o darbuotojas, kuris skanavo dėl dokumentų gausos galimai galėjo praleisti ir nenuskanuoti paties pasiūlymo lapo arba jo neišsaugoti. Perkančioji organizacija siekė įsigyti 95 butus, o skelbimai apie kvietimus teikti paraiškas buvo skelbiami nuolat, kadangi po kiekvieno skelbimo pavykdavo nupirkti tik po kelis butus. Be to, skanuojant dokumentus jie patenka į kompiuterį kaip atskiri el. laiškai, todėl dėl jų gausos, vienas iš jų galėjo būti pažymėtas kaip perskaitytas, o jo turinys neišsaugotas. Be to, vadovaujantis Aprašo 75 punktu, su Pirkimu susiję dokumentai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

6.2. Visi Pirkimui pateikti pasiūlymai buvo išnagrinėti laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimai vyko visus metus. Perkančioji organizacija skelbimus apie kvietimus teikti paraiškas skelbdavo nuolat. Skelbimai buvo skelbiami vienas po kito, išlaikant ne ilgesnį nei dviejų savaičių terminą tarp jų skelbimams koreguoti ir išviešinti, išskyrus atvejus, kai buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu keičiamos Pirkimo sąlygos. Perkančioji organizacija vadovavosi Aprašo nuostatomis, Pirkimo sąlygomis su tikslu gauti kuo didesnį kiekį pasiūlymų, todėl nei vieno potencialaus kandidato pasiūlymas nebuvo atmestas, o buvo surinktas pagal Pirkimo sąlygas reikiamas pasiūlymų kiekis. Priešingai, Perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti 95 butus, todėl buvo laikomasi skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Be to, Buto, kaip ir kitų pirkimo pasiūlymų pradinė pasiūlyta kaina buvo užfiksuota vokų plėšimo posėdžio metu. Kaina nekito nei pirkimo eigoje, nei vėliau, kadangi ji buvo fiksuota vokų plėšimo posėdžio metu, o tai patvirtina 2019 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu, komisijos posėdžio protokolas bei Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisijos protokolas Nr. A16-403/20. Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

6.3. CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, negalėjo nustatyti, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo principai, kadangi visus elementus buvo galima nustatyti iš 2019 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu, komisijos posėdžio protokolo Nr. A16-919/19(2.1.42-AD23) bei 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu, komisijos posėdžio protokolo Nr. A16-959/19(2.1.42-AD23). Perkančioji organizacija užtikrino, kad atliekant Pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis yra formalaus ir vienkartinio pobūdžio, o Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta jokia žala, o ir ji negalėjo būti padaryta, kadangi iš esmės nebuvo pažeistas nei lygiateisiškumo principas, nei Aprašo nuostatos, o finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti išvis nedaroma, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad pažeidimas buvo padarytas, tokiu atveju finansinė korekcija iš esmės turėtų būti sumažinta. Jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis yra formalus, Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta žala ir ji negalėjo būti padaryta, iš esmės nebuvo pažeistos nei Aprašo 3 ir 75 punktų, nei PAFT 484 punkto ir 488.7 papunkčio nuostatos. Tad atsižvelgus į tai, kas buvo išdėstyta, finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti nedaroma arba sumažinta.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos prašymą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Socialinio būsto plėtra“ Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011, skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2019 m. rugsėjo 4 d.. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019 m. rugsėjo 11 d..

8.2. Projekto vykdytojas su UAB „Laisvės 77“ (laimėtojas) 2020 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-3611 (Pirkimo sutartis) dėl Buto įsigijimo, kurio vertė 62 325 Eur. Pirkimo sutarties išlaidų dalis – 62 325 Eur, kuri neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos rinkos vertės, deklaruotos ir apmokėtos Projekto lėšomis pagal mokėjimo prašymą Nr. MP013.

8.3. Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos Aprašo nuostatos.

8.4. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi Projekto mokėjimo prašyme Nr. MP013 deklaruotų išlaidų atitikties teisės aktams bei Projekto vykdytojo įvykdytų socialinių būstų pirkimų vertinimą, audito metu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, neužtikrino tinkamos audito sekos, t. y. nebuvo pateikta laimėtojo paraiška, kuri pagrįstų Perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl laimėtojo nustatymo ir Pirkimo sutarties sudarymo. Kartu Valstybės kontrolė pasiūlė už pažeidimą taikyti 25 proc. finansinę korekcija (Gairių 2.2 lentelės 16 p.).

8.5. CPVA 2021 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 2021/2-2692 dėl Projekto sutarties keitimo nurodė, kad dokumentų saugojimo terminas yra pratęsiamas: pakeičiant Sutarties 1 priedo 7.2 papunktyje nurodytą su Projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimo terminą, vietoj datos „2027 m. gruodžio 31 d.“ nurodant datą „2029 m. gruodžio 31 d.“.

8.6. Perkančioji organizacija negalėjo pateikti laimėtojo, su kuriuo buvo sudaryta Pirkimo sutartis, paraiškos. Neturint laimėtojo paraiškos nėra galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo užpildyta tinkamai ir ar atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su laimėtoju, t. y. Perkančioji organizacija neužtikrino Aprašo 3 punkte nurodyto skaidrumo principo.

8.7. CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, teisės aktų nuostatas, teismų ir Viešųjų pirkimų tarnybos formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjas, pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punktą bei PAFT 484 punkto ir 488.7 papunkčio nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. CPVA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą bei vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), PAFT ir Gairių 2.2 punkto lentelės 16 punkto nuostatomis, pareiškėjui pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 62 325 Eur.

9. Sistemiškai vertindamas PAFT 407–408 punktų nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti. Teismas pažymėjo, kad pažeidimas nustatytas, nes Perkančioji organizacija negalėjo pateikti laimėtojo paraiškos, parengtos pagal Pirkimo sąlygų 1 priedą, taip neužtikrino audito sekos.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Projekto sutartį, Projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalėjo saugoti ne trumpiau, kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neprieštaravo, jog neišsaugojo laimėtojo paraiškos, tačiau teigė, kad kiti su sutarties pasirašymu susiję dokumentai (Komisijos protokolai ir kt.) įrodo, kad paraiška buvo gauta, ji buvo tinkama, todėl Pirkimo sutartis buvo sudaryta teisėtai.

11. Teismas nustatė, kad Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 1-1707 (Pirkimo sąlygos), 40.6 papunktyje nustatyta, kad paraiškos atmetamos, jeigu pateikta neužpildyta paraiška (1 priede). Byloje pateikti įrodymai, o ir pareiškėjas to neneigė, kad pareiškėjas neturi laimėtojo paraiškos, todėl konstatuotina, kad neturint laimėtojo paraiškos, CPVA, kaip ir Valstybės kontrolė, neturėjo galimybės savarankiškai įsitikinti, ar paraiška buvo už pildyta tinkamai ir ar atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su laimėtoju. Atitinkamai nebuvo galimybės įsitikinti, kad pareiškėjo patirtos išlaidos visa apimtimi atitiko teisės aktų reikalavimus.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad netiesiogiai laimėtojo paraiškos tinkamumu leidžia įsitikinti kiti dokumentai, pavyzdžiui, Komisijos protokolai ir kt. Teismo įsitikinimu, minėti dokumentai yra išvestiniai, kurie atspindi pareiškėjo vertinimą ir poziciją, ir niekaip neleido CPVA savarankiškai įsitikinti laimėtojo paraiškos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams, tokiu būdu patvirtinant, kad Pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir išlaidos yra tinkamos finansuoti.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 pateiktais išaiškinimais ir konstatavo, kad norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES teisiniame reguliavime, vadovaujantis teismų formuojama praktika, projekto vykdytojo kaltė arba aplaidumas (neatsargumas) nedaro įtakos pažeidimo nustatymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su paraiškos neišlikimu dėl žmogiškosios klaidos skaitmeninant laimėtojo pateiktus dokumentus, kadangi šios aplinkybės nedaro įtakos pažeidimo nustatymui bei finansinės korekcijos taikymui.

14. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į aptartą teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punkto bei PAFT 484 punkto ir 488.7 papunkčio nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.

15. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų objektyvumą pareiškėjo atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentavo, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus.

16. Teismas akcentavo, kad Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis), todėl pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas neturėjo įtakos ES lėšų panaudojimui, laikytinas nepagrįstu.

17. Teismas, vertindamas Sprendime nustatytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, pritarė Sprendime ir atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, ir darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju remiantis galiojančiu aktualiu teisiniu reguliavimu, CPVA Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neišsaugojęs laimėtojo paraiškos, pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punktą bei PAFT 484 punkto ir 488.7 papunkčio nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. CPVA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą bei vadovaudamasi Taisyklėmis, PAFT ir Gairių 2.2 punkto lentelės 16 punkto nuostatomis, pareiškėjui pagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 62 325 Eur.

19. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, gerosios viešojo administravimo praktikos, pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad jis grindžiamas nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš skundžiamo Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, sprendimas, kaip administracinis aktas, išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

20. Teismas taip pat nurodė, kad, konstatavus, jog CPVA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų, kad tuo atveju, jei teismas atmestų pirmąjį reikalavimą, pakeisti skundžiamą Sprendimą ir Administracijai finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad CPVA turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti CPVA iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.

III. 21. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniai skundai.

22. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir ginčijamą Sprendimą panaikinti.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. CPVA padarytos išvados dėl dokumentų saugojimo reikalavimų pažeidimo pačios savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti Administracijai sankciją, atvirkščiai, CPVA tikslas turėtų būti įvertinti galimos sankcijos poreikį, nustatyti proporcingą jos dydį, bei šias savo išvadas tinkamai faktiškai bei teisiškai motyvuoti. CPVA Sprendime nemotyvavo dalies dėl sankcijos taikymo, o vien formalus sankcijos taikymas nėra tinkamas pažeidimo tyrimo atlikimas, atitinkantis visapusišką ir objektyvų viešąjį administravimą.

23.2. CPVA nustačius dokumentų saugojimo pažeidimą, turėjo būti sprendžiama ir motyvuojama, ar Projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija apskritai taikytina, bei jeigu taikytina, turėjo būti sprendžiama ir motyvuojama, kokio dydžio korekcija yra proporcinga pagal nustatytas faktines aplinkybes ir adekvati nustatytam pažeidimui.

23.3. CPVA vadovavosi tik aplinkybe, kad Projekto vykdytojas nepateikė kandidato, su kuriuo sudaryta Pirkimo sutartis, paraiškos, tačiau pati savaime ši aplinkybė negali būti vertinama nei kaip sudaranti pagrindą susigrąžinti Projektui skirtų finansavimo lėšų dalį, nei kaip pagrindžianti būtent 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymą, kai CPVA Sprendime nemotyvuoja nei sankcijos pareiškėjui taikymo poreikio, nei jos dydžio jokiais argumentais dėl galimo poveikio ES biudžetui.

23.4. Gairėse nurodytos fiksuotos finansinių korekcijų normos tėra rekomendacinio pobūdžio, todėl kiekvieno pažeidimo atveju įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA) privalo įvertinti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes ketinamos taikyti finansinės korekcijos proporcingumo požiūriu. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta ir teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, CPVA priimtą sprendimą pripažino pagrįstu, neįvertinęs sankcijos taikymo ir jos dydžio motyvų stokos.

23.5. Nagrinėjamu atveju už neva neužtikrintą tinkamą audito seką pareiškėjui buvo pritaikyta net 25 proc. finansinė korekcija, o tokio dydžio korekcijos pritaikymo CPVA savo sprendime apskritai neargumentavo ir nepagrindė įrodymais, kas jau savaime suponuoja, kad CPVA priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui taikomų reikalavimų.

23.6. CPVA priimtame Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams – užtikrinti ES biudžeto finansinius interesus. CPVA nepagrindė kokią įtaką Administracijos veiksmai (neveikimas) turėjo tinkamam Projekto ir ES finansavimo tikslų įgyvendinimui. CPVA skundžiamame Sprendime apskritai nenurodė, kad dėl tariamai padaryto pažeidimo buvo padarytas koks nors poveikis Europos Sąjungos biudžetui.

23.7. CPVA pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus (atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir pan.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kuriam teisės aktai nustato pareigą vykdyti (užtikrinti) teisingumą, šiuo atveju tik formaliai pritarė CPVA, neanalizuodamas ginčo situacijos iš esmės.

23.8. Nei pirmosios instancijos teismas, nei CPVA nevertino aplinkybės, jog Administracija nesiekė ir neturėjo jokio motyvo bei tikslo padaryti CPVA nurodomą pažeidimą ir jokių neigiamų pasekmių dėl šios atsitiktinės galimos žmogiškosios klaidos neatsirado.

23.9. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad teismų yra konstatuota, kad formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Teismas neįvertino, kodėl ir (ar) pagrįstai CPVA priėmė Sprendimą, ar jį pagrindė galiojančiais teisės aktais, pritaikė sankciją ir kodėl buvo pritaikyta 25 proc., o ne kita finansinė korekcija.

23.10. Nei CPVA Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra aiškiai konstatuota, kokia žala ir (ar) poveikis Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos biudžetui buvo padaryta (ar išvis buvo padaryta), dėl kurios pareiškėjo atžvilgiu būtų taikytina Sprendime nurodyta sankcija.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir ginčijamą Sprendimą panaikinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo prie bylos prašo prijungti naujus įrodymus – atsakovo CPVA pirminį vertinimą.

25. Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

25.1. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo pozicija, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, yra nepagrįsta. Vien laimėtojo paraiškos neišsaugojimas dėl techninių kliūčių nesudaro pagrindo teigti apie skaidrumo principo nebuvimą, nes paraiškos duomenis patvirtina išvestiniai dokumentai. Kita vertus, nesant laimėtojo paraiškos, negalėtų būti suformuoti ir išvestiniai dokumentai, kadangi jų sudarymas seka po pirminio dokumento, t. y. laimėtojo paraiškos. Eilė dokumentų (pradinė kaina buvo fiksuojama pirkimų komisijos protokole Nr. A16-959/19(2.1.42-AD23) ir derybų protokole Nr. A16-403/20, pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. Nr. 8-3611), kuriuose buvo nurodyta pradinė kaina, kuri nekito viso pirkimo metu. Atsakovas, vertindamas gautų pasiūlymų atitikimą, nenustatė jokių pažeidimų, todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl atliekant pirminį vertinimą nebuvo nustatyta jokių trūkumų, net nenurodyta, kad nėra pateikta laimėtojo paraiška. Vėliau, kai Valstybės kontrolė inicijavo patikrinimą, CPVA nustatė pažeidimą bei priėmė ginčijamą Sprendimą. Toks nenuoseklumas kelia abejones. Būtent atsakovas, prižiūrėdamas viešuosius pirkimus, turėjo pareigą pastebėti, kad yra neatitikimai, t. y. nėra paraiškos ir informuoti pareiškėją arba sustabdyti pirkimą, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti.

25.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad finansinės korekcijos dydis yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas padarytam pažeidimui, o pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas yra formalus, ES bendrajam biudžetui nebuvo padaryta žala ir nebuvo pažeistos Aprašo ir PAFT nuostatos, todėl finansinė korekcija turėtų būti iš viso neskiriama arba sumažinta, pripažintini pagrįstais. PAFT 315 punktas įtvirtina, jog tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas.

25.3. Atsižvelgiant į Gairėse suformuluotus tikslus, sprendžiant dėl finansinės korekcijos turi būti atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui.

25.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 pasisakė, kad net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pažeidimo savybes, jo pobūdį, laikėsi Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio ir nevertino individualaus pažeidimo. Pirkimai vyko visus metus, o pareiškėjas skelbimus apie kvietimus teikti paraiškas skelbdavo nuolat. Skelbimai buvo skelbiami išlaikant ne ilgesnį nei dviejų savaičių intervalą. Pareiškėjo tikslas buvo, remiantis Aprašu ir Pirkimo sąlygomis, gauti kuo didesnį kiekį pasiūlymų. Nė vieno potencialaus kandidato pasiūlymas nebuvo atmestas, o pagal pirkimo sąlygas buvo surinktas reikiamas pasiūlymų kiekis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos, todėl pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nepagrįsta. Pareiškėjas siekė išsklaidyti abejones, todėl pirmosios instancijos teismui pateikė tipinę paraiškos formą, iš kurios matyti, kad ji standartinė, kurioje įrašomi elementarūs siūlomo pirkti buto ir pirkėjo rekvizitai. Be to, visi šie duomenys atsispindi pareiškėjo turimuose pirkimo dokumentuose, todėl atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą, iš viso negalėjo nustatyti, kad buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kadangi visi elementai, kurie nurodomi tipinėje paraiškoje atsispindi 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 30 d. protokoluose, kurie negalėjo be pirminės laimėtojo paraiškos būti parengti.

25.5. Be kita ko, ginčui aktualūs išaiškinimai pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendime Wrocław Miasto na prawach powiatu, C-406/14 (49 p.).

25.6. Pareiškėjas siekė įgyti 95 butus, kurie skirti socialiai pažeidžiamiems asmenims, t. y. gaunantiems mažas pajamas, suteikti gyvenamąjį būstą, už mažesnę nei rinkos kainą, iš siekiamų įsigyti 95 butų buvo sulaukta 11 paraiškų, o tai vertinama kaip sąlyginai nedidelis pareiškėjų skaičius.

25.7. Pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė formos prieš turinį taikymui, tačiau neatsižvelgė į visą pirkimo procedūrą, nevertino visos pirkimo sekos, pateiktų dokumentų turinio, neatsižvelgė į atlikto Pirkimo socialinę naudą, priimtų sprendimų vientisumą, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

26. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

27.1. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, su juo nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų, kurie įrodytų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas arba paneigtų atsakovo pažeidimo tyrimo metu nustatytas teisines ir faktines aplinkybes bei nustatytą pažeidimą.

27.2. Šiuo atveju Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės bei aiškus teisinis reguliavimas, kuris pagrindžia tai, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį turi būti taikoma finansinė korekcija. Šiame procese ES finansavimo administravimą reguliuojančiuose teisės aktuose projekto vykdytojams yra nustatyta aiški pareiga saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus, kad būtų galima įsitikinti išlaidų pagrįstumu ir teisėtumu.

27.3. Dokumentų saugojimas nėra savitikslis, juo siekiama sudaryti galimybes kontroliuojančioms institucijoms, įskaitant CPVA, galimybę patikrinti išlaidų atitikimą teisės aktų reikalavimams ir nustatyti, ar jos gali būti finansuojamos ES lėšomis. Todėl projekto vykdytojams nesaugant dokumentų ir neužtikrinant pirkimo audito sekos, Europos Komisija Gairėse už tokio pobūdžio pažeidimus yra numačiusi atitinkamo dydžio finansinę korekciją (Gairių 2.2 lentelės 16 p.).

27.4. Tokios pat pozicijos, kaip ir atsakovas, iš esmės laikosi ir Valstybės kontrolė pastebėjimo EX.6 išnašoje Nr. 7.

27.5. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės įsitikinti, kad pagal Pirkimo sutartį patirtos išlaidos atitinka visus teisės aktų reikalavimus, t. y. nėra užtikrinta audito seka, kuri leistų tai nešališkai ir objektyviai padaryti.

27.6. Pareiškėjui iš Sprendimo turinio yra aiškios faktinės aplinkybės (neišsaugota laimėtojo paraiška), teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis buvo kvalifikuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas (pateiktos atitinkamų teisės aktų nuostatos; Projekto sutarties nuostatos) bei remiantis kokiais teisės aktais taikoma finansinė korekcija (PAFT, Gairės) bei jos dydis (25 proc.). Atsakovo priimtas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus keliamus administraciniam sprendimui, nes šiuo atveju yra aišku remiantis kokiais motyvais buvo nustatytas pažeidimas ir taikoma finansinė korekcija.

27.7. Apelianto padarytas pažeidimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, savo pobūdžiu lengvai nustatomas ir įrodomas, jo sukeliami neigiami padariniai (Pirkimo procedūros skaidrumo stoka, kai negalima įsitikinti, kad Pirkimo sutartis pagrįstai sudaryta su laimėtoju) nereikalauja ypatingo įrodinėjimo. Atitinkamai tokios aplinkybės, kurios nurodytos Sprendime, suponuoja būtinybę taikyti teisės aktuose numatyta finansinę korekciją, t. y. tarp nustatyto pažeidimo ir pritaikytos finansinės korekcijos egzistuoja ryšys, kai faktinės ir teisinės aplinkybės lemia būtent tokios finansinės korekcijos taikymą, kurią pritaikė atsakovas.

27.8. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendime taikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga. Finansinė korekcija taikyta atsižvelgiant į PAFT, Gairių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

27.9. PAFT reguliavimas suteikia galimybę taikyti kitokią, nei Gairėse nurodyta finansinė korekcija, tačiau šio ginčo atveju Valstybės kontrolė už pareiškėjo padarytą pažeidimą, taip pat siūlo taikyti 25 proc. finansinę korekciją, t. y. audito institucija, atlikusi patikrinimą nenurodė, kad gali būti taikoma kita korekcija, nei numatyta Gairėse.

27.10. Galiausiai, EK, t. y. Gairių leidėja, taip pat nurodo, kad už tokio pobūdžio pažeidimus, kurį padarė pareiškėjas, t. y. neišsaugojo laimėtojo paraiškos, todėl buvo neužtikrinta audito seka, turi būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija.

27.11. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Taigi Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija.

27.12. Norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES teisiniame reguliavime, vadovaujantis teismų formuojama praktika, projekto vykdytojo kaltė arba aplaidumas (neatsargumas) nedaro jokios įtakos pažeidimo nustatymui. Apelianto argumentai dėl aplinkybių, kurios neleido išsaugoti laimėtojo paraiškos, nedaro įtakos pažeidimo nustatymui bei finansinės korekcijos taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė.

28. Atsakovas CPVA atsiliepime į trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą atmesti, netenkinti jo prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo.

29. Atsiliepime į trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

29.1. Trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, su juo nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų, kurie įrodytų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas arba paneigtų atsakovo pažeidimo tyrimo metu nustatytas teisines ir faktines aplinkybes bei nustatytą pažeidimą.

29.2. Projekto vykdytojas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Valstybių narių įgaliotos įgyvendinančiosios institucijos atitinkamos programos įgyvendinimo kontrolės funkciją vykdo tiek mokant atitinkamo projekto įgyvendinimui skirtas paramos lėšas, tiek jas išmokėjus. Taigi CPVA pagrįstai ir teisėtai atliko pažeidimo tyrimą bei priėmė Sprendimą, kuriuo nustatyta, kad Perkančioji organizacija pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punkto bei PAFT 484 punkto ir 488.7 papunkčio nuostatas, nes neturint laimėtojo paraiškos nėra galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo užpildyta tinkamai ir ar atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su laimėtoju.

29.3. Trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, kad CPVA formaliai nustatė pažeidimą, neįvertino šio pažeidimo galimo poveikio ES biudžetui, vertintini kaip deklaratyvūs ir neparemti jokiais teisiniais argumentais. Nagrinėjamu atveju, kaip ir patvirtinta pirmosios instancijos teismo sprendimu, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus nebūtina įrodyti konkretaus finansinio poveikio ES biudžetui.

29.4. Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija (Gairių 1.1 p.). Todėl projekto vykdytojams nesaugant dokumentų ir neužtikrinant pirkimo audito sekos, Gairėse už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatyta atitinkamo dydžio finansinė korekcija (Gairių 2.2 lentelės 16 p.). Šioje byloje nėra ginčo, kad Perkančioji organizacija nėra išsaugojusi laimėtojo paraiškos, todėl buvo padarytas toks pažeidimas, koks nurodytas Gairių 2.2 lentelės 16 punkte, t. y. buvo nustatytos visos esminės aplinkybės, kurios leido konstatuoti pažeidimą ir taikyti finansinę korekciją. Nesant laimėtojo paraiškos, Perkančiosios organizacijos sprendimai stokoja skaidrumo, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo principą, nurodytą Aprašo 3 punkte, t. y. neturint laimėtojo paraiškos nėra galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo užpildyta tinkamai ir ar atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė sutartį su laimėtoju.

29.5. Pareiškėjo pateikti dokumentai (pvz. pirkimų komisijos protokolai ir kt.), neleidžia įsitikinti laimėtojo paraiškos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams, tokiu būdu patvirtinant, kad Pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir išlaidos yra tinkamos finansuoti. Be kita ko, Pirkimo sąlygų 40.6 papunktyje nurodyta, kad paraiškos atmetamos, jeigu yra pateikta neužpildyta paraiška. Nagrinėjamu atveju nesant laimėtojo paraiškos nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti, kad neegzistavo šis laimėtojo paraiškos atmetimo pagrindas.

29.6. Valstybės kontrolė už pareiškėjo padarytą pažeidimą siūlė taikyti 25 proc. finansinę korekciją, taigi vadovaujantis PAFT 7 priedo 13 punktu buvo papildomas pagrindas taikyti minėto dydžio finansinę korekciją. Tokios pozicijos dėl finansinės korekcijos laikėsi ir Europos Komisija.

29.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą prie bylos prijungti naujus įrodymus – CPVA pirminio vertinimo dokumentus, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių objektyvių aplinkybių ir / ar priežasčių, kodėl būtinybė prijungti prašomus naujus įrodymus iškilo tik teikiant apeliacinį skundą. Be kita ko, trečiasis suinteresuotas asmuo niekaip nepaaiškina, kaip prašomi prijungti įrodymai (dokumentai) paneigia CPVA Sprendimu nustatytą ir pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintą pažeidimą.

30. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo tenkinti jį ir panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir CPVA Sprendimą panaikinti. Administracija atsiliepime pritaria trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams ir pabrėžia, kad jie sutampa su argumentais, nurodytais Administracijos apeliaciniame skunde. Administracija, be kita ko, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos pritardamas CPVA motyvacijai, jog finansinės korekcijos dydis atitinka Gaires, kai individualios šio pažeidimo aplinkybės nebuvo CPVA įvertintos.

31. Pareiškėjas Administracija rašytiniuose paaiškinimuose atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą analogiškas šiai bylai aplinkybes turinčioje administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024, kurioje identiškomis aplinkybėmis grindžiamą kitą CPVA sprendimą dėl finansavimo lėšų grąžinimo teismas panaikino kaip neteisėtą. Pareiškėjas pažymi, kad šios nutarties 61, 63 ir 66 punktuose pateikti išaiškinimai yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, todėl prašo į juos atsižvelgti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. IT05, kuriuo taikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo, o teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti skundžiamą Sprendimą ir finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad CPVA turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti CPVA iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės finansinės korekcijos taikymo.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui, todėl teisinio pagrindo Agentūros sprendimą panaikinti nėra bei pažymėjo, jog konstatavus, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo netaikyti sankcijos arba įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.

34. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti ir atsakovo CPVA 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT05 panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai išnagrinėjęs bylą, neatskleidė bylos esmės, pakankamai neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, o tai lėmė netinkamo ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą šioje byloje, teismas tik formaliai vertino ginčo situaciją, tačiau neatsižvelgė ir neįsigilino ne tik į pačios situacijos unikalumą, tačiau ir į naujausią teismų praktiką bei egzistuojantį specifinį teisinį reguliavimą, todėl nagrinėjamu atveju buvo paneigtas adekvatus bei tinkamas teisės aktų nuostatų taikymas, dėl ko skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ taip pat su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti. Apelianto manymu, tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė formos prieš turinį taikymui, tačiau neatsižvelgė į visą Pirkimo procedūrą, nevertino visos Pirkimo sekos, pateiktų dokumentų turinio, neatsižvelgė į atlikto Pirkimo socialinę naudą, priimtų sprendimų vientisumą, kas sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

37. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo prijunti prie bylos naujus įrodymus – CPVA pirminio vertinimo dokumentus. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nagrinėjamu atveju neįrodė aplinkybės, jog teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, sudariusių kliūtis pateikti minėtus duomenis būtent pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie administracinės bylos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teikiamus dokumentus ir juos vertinti.

38. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos.

39. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Socialinio būsto plėtra“ (projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“. Projekto vykdytojas su UAB „Laisvės 77“ 2020 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-3611 dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurio vertė 62 325,00 Eur ir šios išlaidos apmokėtos Projekto lėšomis pagal mokėjimo prašymą Nr. MP013.

40. Valstybės kontrolė, atlikusi Projekto mokėjimo prašyme Nr. MP013 deklaruotų išlaidų atitikties teisės aktams bei Projekto vykdytojo įvykdytų socialinių būstų pirkimų vertinimą, audito metu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas anksčiau minėtą Pirkimą, neužtikrino tinkamos audito sekos, t. y. nebuvo pateikta Laimėtojo paraiška, kuri pagrįstų Perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl laimėtojo nustatymo ir Pirkimo sutarties sudarymo. Kartu Valstybės kontrolė pasiūlė už pažeidimą taikyti 25 proc. finansinę korekcija (Gairių 2.2 lentelės 16 p.) nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

41. Atsakovas, atlikęs pažeidimo tyrimą, padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija, pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punktą bei PAFT 484 punkto ir 488.7 papunkčio nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas pirkimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. 2023 m. lapkričio 22 d. gražintinų lėšų dokumentu Nr. 2023-SF/2-498 nurodyta, kad Administracija per 90 dienų privalo grąžinti 9 781,72 Eur dydžio sumą.

42. Nagrinėjamu atveju 25 proc. finansinė korekcija pareiškėjui iš esmės taikyta už tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi laimėtojo UAB „Laisvės 77“ paraiškos, o neturint Laimėtojo paraiškos, CPVA, kaip ir Valstybės kontrolė, neturėjo galimybės savarankiškai įsitikinti, ar paraiška buvo užpildyta tinkamai ir ar atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai su Laimėtoju sudarė 2020 m. liepos 16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-3611 dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Taigi pareiškėjas neišsaugojo Laimėtojo pateiktos paraiškos, kas suponavo atitinkamų Viešųjų pirkimo nuostatų pažeidimą ir finansinės korekcijos taikymą.

43. Be kita ko, pastebėtina, jog tapačią (analogiškos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės normos, pažeidimo esmė, pareiškėjo skundo argumentai, tas pats Projektas, tas pats Laimėtojas ir toks pat butas (dviejų kambarių), tik skirtinga buto vertė ir pan.) administracinę bylą (Nr. eA-1538-624/2024) yra išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šioje byloje priimtoje nutartyje (2024 m. gruodžio 18 d.) konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje taikomo Reglamento Nr. 1303/2013 43 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, siekiant užtikrinti proporcingą kontrolės tvarką ir apsaugoti finansinių priemonių pridėtinę vertę, numatytų galutinių paramos gavėjų nereikėtų atgrasyti esančia pernelyg didele administracine našta. Nagrinėjamo ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPVA nustatyta aplinkybė (Pirkimo dokumentų (Laimėtojo paraiškos) neišsaugojimas) savaime nesuponuoja išvados dėl nepakankamo sutarties sudarymo audito sekos užtikrinimo, taip pat nei buvo nustatinėjama, nei nustatyta kita būtina pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme sąlyga – padaryta žala Sąjungos biudžetui ar bent galimybės, kad šios aplinkybės turėjo įtakos Sąjungos fondo biudžetui, buvimas.

44. Anksčiau minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad ekonominės veiklos vykdytojo veikoms, kuriomis padaromas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte numatytas pažeidimas, nėra priskiriamas dokumento(ų) neišsaugojimas: tiesiogiai tokia veika (dokumentų neišsaugojimu) reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui nėra ir negali būti padaroma. Žala Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu, dėl to vertinimą, ar tam tikro(ų) viešųjų pirkimų procedūros dokumento(ų) neišsaugojimu nėra / negali būti užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka, kas suponuoja pagrįstas abejones dėl tokios procedūros skaidrumo, apsprendžia aplinkybių, apibūdinančių konkrečią viešojo pirkimo ar jai prilyginamą procedūrą, visuma.

Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali suponuoti išvadas, neatitinkančias protingumo ir teisingumo kriterijų: pavyzdžiui, jeigu netiesioginiai įrodymai patvirtina (gali patvirtinti) duomenis, kurie įprastai patvirtinami neišsaugotais įrodymais (dokumentais), nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atliekant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimo rezultatas niekaip nesuponuoja išvados apie realią ar galimą žalą Sąjungos biudžetui, tokia aplinkybė (dokumento(ų) neišsaugojimas) vis tiek apsprendžia vertinimą, kad nėra užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka ir kyla abejonės dėl tokios procedūros skaidrumo stokos, esančiu pagrindu taikyti finansinę pataisą.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėtoje byloje šalių nurodytų ir pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina CPVA išvados dėl pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto prasme padarymo, kuriai skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas: nors UAB „Laisvės 77“ pasiūlymas dėl 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo 1 priedo nustatytos formos ir turinio Paraiška (II pirkimo daliai)) nėra išsaugotas, kaip ir nurodo atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Laisvės 77“ Paraiškos (II pirkimo daliai) duomenys gali būti nustatyti netiesioginiais įrodymais, t. y.

Komisijos protokolais, Siūlomo pirkti buto apžiūros aktu ((Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo 1 priedo nustatytos formos ir turinio Paraiška (II pirkimo daliai)) ir kt.

45. Taip pat minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad CPVA nenustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisija, vykdžiusi Pirkimą, neatitinka Aprašo reikalavimų, taip pat, kad vykdydama pavestą užduotį, ši komisija pažeidė Aprašo, Pirkimo sąlygų nuostatas, padarė aiškias (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidas, piktnaudžiavo įgaliojimais ar pan., dėl to jos išvada, kad Pirkimo komisijos sprendimas(ai) objektyviai negali patvirtinti aplinkybės apie Paraiškos atitikimą Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo 1 priedo nustatytos formos ir turinio reikalavimams, nėra pagrįsta ir, vertinant nagrinėjamo ginčo aplinkybes, iš esmės grindžiama spėjimu (galėjo būti ir kažkaip kitaip).

46. Galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos medžiaga nesuponuoja išvados, kad CVPA nustatytos aplinkybės turėjo / galėjo turėti įtakos Sąjungos fondo biudžetui: kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 6–7 punktų, Pirkimu buvo siekiama įsigyti 95 vieno (47) ir dviejų (48) kambarių butus; nustatytu pasiūlymų pateikimo terminu buvo pateikta 11 Aprašo ir Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančių paraiškų dėl vieno ir dviejų kambarių butų pardavimo (1 vokas, kuriame buvo pateikti tik paskirti dviejų butų dokumentai, Pirkimų komisijos pripažintas neatitinkančiu reikalavimų). Taigi, duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbtas pirkimas, dėl, tikėtina, riboto sąlygų, kurios negali būti keičiamos (maksimali buto, atitinkančio nustatytus reikalavimus, kvadratinio metro kaina), patrauklumo būtų susilaukęs reikšmingesnio dėmesio Pirkimo sąlygose apibrėžtoje rinkoje ir, kad kandidatams būtų buvę prasminga konkuruoti visuose Pirkimo etapuose, nėra. Pažymėtina ir tai, kad šalių taip akcentuojama privalomo Paraiškos duomens – buto kainos – svarba akivaizdžiai pernelyg sureikšminama, kadangi pasiūlymų eilė sudaroma ne pagal Paraiškoje nurodytą kainą, o pagal buto kainą po derybų (Pirkimo sąlygų 39 p.), be to, yra ir aiškūs galutinės buto kainos, kurią gali sumokėti pirkėjas, nustatymo kriterijai (Pirkimo sąlygų 9, 28-30 p.).

47. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teismų praktikos nuoseklumą ir analogiškų bylų sprendimą pagal jau suformuotą jurisprudenciją, nuo kurios nukrypti galima tik esant objektyviai pagrįstai būtinybei. Šiuo požiūriu administracinius teismus saisto jų pačių suformuota precedentų doktrina (žr., pvz. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.).

49. Taigi, anksčiau minėtoje byloje suformuluotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais būtina remtis ir šioje analogiškoje administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų iš esmės tapačioje byloje.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

51. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPVA 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. IT05 „Sprendimas dėl pažeidimo“, nesant pagrindo manyti pareiškėją padarius pažeidimą Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto prasme, negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 101 str. 2 d. 1 p.), dėl to minėtas CPVA sprendimas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinami ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT08 „Sprendimas dėl pažeidimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė