5844f308-90a5-4f85-992d-b0669c4cfd5f · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2561-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01553-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 21.3; 21.3.8; 55.1; (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo L. T. atstovui advokatui R. P., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. T. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grÄ Å¾inti į vidaus tarnybÄ , vidutinio darbo užmokesčio už visÄ pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. T. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotojo atliekančio virÅ¡ininko pareigas 2017 m. birželio 22 d. įsakymÄ dėl vyriausiojo patrulio L. T. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos Nr. 20-TE-543 (toliau- ir Ä®sakymas, Skundžiamas Ä®sakymas ); 2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ â€“ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-13) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Ä®sakymas nepagrįstas ir neteisėtas, tarnybinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, pažeidžiant jo procedÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.PaaiÅ¡kino, jog L. T. 2017 m. birželio 13 d. apie 19 val. ne tarnybos metu vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę AUDI A5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), per vėlai pamatė kliÅ«tį ir, nors visais įmanomais bÅ«dais siekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo - bandė staigiai stabdyti arba nusukti automobilį į kitÄ pusę, tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko, jis atsitrenkė į automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį ta pačia kryptimi, kurį vairavo I. S.. Pažymėjo, jog po autoįvykio pareiÅ¡kėjo elgesį sÄ lygojo patirtas Å¡okas, nes susidÅ«rimo metu iÅ¡Å¡ovė automobilio saugos pagalvės, taigi L.

T. po stipraus smÅ«gio automobiliu, taip pat nuo smÅ«gio, kurį sukėlė iÅ¡siskleidusi oro pagalvė, nesiorientuodamas aplinkoje iÅ¡lipo iÅ¡ savo vairuojamos transporto priemonės, blaÅ¡kėsi avarijos vietoje, matė, kad yra žmonių ir suprato, kad kažkas iÅ¡kvietė pagalbÄ , taip pat nematė ir iÅ¡orinių sužalojimų, kuriuos bÅ«tų patyrusi I. S., todėl nukentėjusiajai neteikė pirmosios pagalbos dėl objektyvių priežasčių. Tvirtino, jog pareiÅ¡kėjas įvykio vietoje įsitikino, ar viskas gerai su juo važiavusiai keleivei K.

B.. Kai Å¡i pasakė, kad silpnai jaučiasi, svaigsta galva ir nori eiti namo, L. T. vis dar sunkiai orientuodamasis situacijoje, pasakė jai, kad eitų namo, o jis pasiliks įvykio vietoje. Jai išėjus, pareiÅ¡kėjas, vis dar bÅ«damas gilaus Å¡oko bÅ«senoje, matydamas, kad atvyksta pagalba bei matydamas įvykio vietoje besirenkančių kaimo gyventojų pasipiktinimÄ ir jo atžvilgiu reiÅ¡kiamÄ nepasitenkinimÄ bei užgauliojimus, jautėsi prislėgtas bei palaužtas, todėl iki galo nesuvokdamas savo veiksmų pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Pažymėjo, jog L. T. nebÅ«tų palikęs avarijoje sužaloto asmens be pagalbos, tačiau, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tik žinodamas, kad sužeistÄ ja eismo įvykio dalyve bus pasirÅ«pinta. PareiÅ¡kėjo atstovo nuomone, aplinkybes, kad L. T. buvo stipriai paveiktas Å¡oko, patvirtina medicininiai dokumentai, be to, pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol lankosi pas psichiatrus. Tvirtino, jog tarnybinio patikrinimo metu kompleksiÅ¡kai nebuvo tirti visi su pareiÅ¡kėjo tariamai padarytu pažeidimu susiję veiksniai, tinkamai neįvertintas pareiÅ¡kėjo patirtų sužalojimų mastas ir jų galimas poveikis pareiÅ¡kėjo elgsenai, todėl liko nepaneigtos abejonės, kad veiksmus, kuriuos jis atliko iÅ¡ karto po eismo įvykio, tuo metu objektyviai galėjo atlikti dėl savo sveikatos bÅ«klės. Nurodė, jog Å¡iuo metu dėl autoįvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nėra baigtas. Nors tik teismas gali konstatuoti, kad asmuo yra kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs bylÄ , iÅ¡klausęs paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡tyręs visus įrodymus, tačiau pareiÅ¡kėjo kaltė dėl autoįvykio, dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl tokia Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir joje dėstomi argumentai bei vyresniojo tyrėjo daromos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja pamatiniam ir fundamentaliam nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje.

Tvirtino, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai tarnybinio tyrimo metu buvo apkaltintas nusikalstama veika. PareiÅ¡kėjo atstovo nuomone, konkrečiu atveju nebuvo patikimų duomenų, vadovaujantis kuriais bÅ«tų buvę galima konstatuoti, jog L. T. įvykio dienÄ veikė tyčia bei sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybes, dėl kurių buvo pripažinta, kad L. T. savo elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ yra pagrįstos neobjektyviu bei pavirÅ¡utiniÅ¡ku tyrimo duomenų vertinimu.

Tvirtino, jog, tiek atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , tiek skiriant nuobaudÄ buvo iÅ¡ esmės pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, kurios yra reglamentuotos Vidaus tarnybos statute ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (Tvarkos 16punktas), kadangi L. T. tarnybinio patikrinimo metu nebuvo informuotas, kad turi teisę dėl atliekamo jo atžvilgiu patikrinimo teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus, įrodymus. PareigÅ«nai žodžiu informavo, kad vyksta tyrimas, tačiau pareiÅ¡kėjui jokie dokumentai nebuvo įteikti, be to, jis nebuvo informuotas apie turimÄ teisę teikti pastabas ir paaiÅ¡kinimus.

Pažymėjo, kad pats L. T. buvo suinteresuotas pateikti paaiÅ¡kinimus ir gauti dokumentus, susijusius su jo atžvilgiu vykdomu tyrimu, tačiau atsižvelgianti į tai, kad buvo nedarbingas, jis tikėjosi, kad bus apklaustas, kai pasveiks. Nepaisant to, kad L. T. sirgo, tarnybinį patikrinimÄ vykdę pareigÅ«nai turėjo realias galimybes L. T. apklausti, o 30 dienų nuobaudos skyrimo terminas nebÅ«tų buvęs praleistas, kadangi Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta, kad nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo dienos, į šį terminÄ neįskaitant laiko, kurį pareigÅ«nas sirgo.

Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje vyresnysis tyrėjas nepagrįstai remiasi ikiteisminio tyrimo metu L. T. duotais paaiÅ¡kinimais, kurie tik patvirtina aplinkybę, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ galimybė apklausti L. T. buvo, jis nevengė bendrauti su pareigÅ«nais.PareiÅ¡kėjo nuomone, Ä®sakymas turi bÅ«ti panaikintas, nes tarnybinio patikrinimo metu pareigÅ«no kaltė dėl tarnybinio nusižengimo ir pareigÅ«no vardo pažeminimo buvo konstatuota neteisėtai, atlikus neobjektyvų, formalų tyrimÄ , neiÅ¡klausius pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, pažeidžiant tarnybinio tyrimo procedÅ«rÄ .Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko.

Atsiliepime (b. l. 33-36) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Skundžiamas įsakymas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo. Tvirtino, jog Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko 2017-06-14 pavedimu Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje (toliau – ir VTS) pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau - Kėdainių r. PK) virÅ¡ininko 2017-06-14 tarnybinį paneÅ¡imÄ Nr. 20-PR2-23629 „Dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo policijos pareigÅ«no automobilis“.

IÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos buvo nustatyta, kad 2017-06-13 apie 18.55 val. L. T., ne tarnybos metu, neuniformuotas, (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre vairuodamas jam priklausančiÄ transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas kartu su policijos pareigÅ«ne K. B., virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalota jo vairuotoja I.

S.. Pažymėjo, jog L. T., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, eismo įvykio dalyviu (vairuotoju) ir matydamas, kad I. S. galbÅ«t yra sužalota ir prispausta automobilyje, turėdamas pareigÄ suteikti jai medicinos pagalbÄ , apie tai praneÅ¡ti specialiosioms tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos medikams, policijai, gelbėjimo tarnybai), užtikrinti eismo įvykio vietos apsaugÄ ir tai, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alintų eismo įvykio dalyviai, Å¡ių veiksmų neatliko ir tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, palikdamas I.

S. pavojingoje gyvybei bÅ«klėje, nurodė, jog iki 2017-06-14, kol nebuvo iÅ¡kviestas į apklausÄ policijoje, pareiÅ¡kėjas slėpė įvykio aplinkybes, teigė, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K., nepranešė apie jį Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigÅ«nams.Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad T. T. nesilaikė Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 14.1 p., 14.3p., 14.5 p. reikalavimų, buvo pakankamas pagrindas atleisti L. T. iÅ¡ vidaus tarnybos. Tvirtino, jog jo veiksmai po autoįvykio įrodo, jog L. T. elgėsi sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, todėl jo argumentai dėl to, kad nesuvokė savo veiksmų dėl sveikatos bÅ«klės yra nepagrįsti, prieÅ¡tarauja tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , apie tai, kad pradėta tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra, praÅ¡oma jo teikti paaiÅ¡kinimÄ , tačiau jis tai daryti atsisakė, tarnybinio tyrimo procedÅ«ra nebuvo pažeista.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas netenkinamas.PareiÅ¡kėjas ginčija atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. įsakymÄ â€ž Dėl vyriausiojo patrulio L. T. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ Nr. 20-TE-543 ( b.l.15), ir reiÅ¡kia iÅ¡vestinio pobÅ«džio reikalavimus-dėl jo grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ , vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Ä®sakymas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ â€œ), remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko patvirtinta 2017m. birželio 22 d.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-IS- 96 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. T. veiksmų“ ( toliau –ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada) ( b. l. 16-20).Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui skyrimo tvarkÄ ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Nr. IX-1538, toliau - ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-06-29) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o (toliau –ir Tvarkos apraÅ¡as, ApraÅ¡as) nuostatos (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 33 str.1d., Tvarkos apraÅ¡as 3p.).

Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Konstatavus, kad tikrinamas pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobÅ«dis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (Tvarkos apraÅ¡as 26 p.). Taigi, prieÅ¡ skiriant policijos pareigÅ«nui nuobaudÄ , turi bÅ«ti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis : kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2017-06-13 apie 18.55 val.

L. T., ne tarnybos metu, neuniformuotas, (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre vairuodamas jam priklausančiÄ transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sužalota jo vairuotoja I. S.. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, jog T. T. nesilaikė Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 14.1 p., 14.3 p., 14.5 p. reikalavimų, nes bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, eismo įvykio dalyviu (vairuotoju) ir matydamas, kad I. S. galbÅ«t yra sužalota ir prispausta automobilyje, turėdamas pareigÄ suteikti jai medicinos pagalbÄ , apie tai praneÅ¡ti specialiosioms tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos medikams, policijai, gelbėjimo tarnybai), užtikrinti eismo įvykio vietos apsaugÄ ir tai, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alintų eismo įvykio dalyviai, Å¡ių veiksmų, kurie reglamentuoti KET 219.4p., 219.5p, neatliko ir tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, palikdamas I.

S. pavojingoje gyvybei bÅ«klėje, iki 2017-06-14, kol nebuvo iÅ¡kviestas į apklausÄ policijoje, jis slėpė įvykio aplinkybes, teigė, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K., nepranešė apie jį Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigÅ«nams, teikdamas klaidingÄ informacijÄ tyrėjams, apsunkino tyrimo eigÄ . IÅ¡ tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pažemino pareigÅ«no vardÄ ir sulaužė pareigÅ«no priesaikÄ .

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija aplinkybių, jog 2017-06-13 apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre, vairuodamas jam priklausančiÄ transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužalota automobilio OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. S., pasiÅ¡alino iÅ¡ autoįvykio vietos, nesiėmė jokių priemonių dėl medicininės pagalbos nukentėjusiajai suteikimo, tačiau tvirtino, jog jo elgesys po eismo įvykio buvo sÄ lygotas stresinės bÅ«senos, potrauminio Å¡oko dėl įvykio metu iÅ¡siskleidusios oro pagalvės, patirto smÅ«gio, dėl įvykio vietoje susirinkusių žmonių pasipiktinimo, todėl nesuvokdamas savo veiksmų, negalėjo adekvačiai vertinti po įvykio susiklosčiusios situacijos, galimai po įvykio buvo praradęs sÄ monę.

Tačiau tarnybinio patikrinimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus paneigia. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo vairuojamame automobilyje autoįvykio metu iÅ¡siskleidė oro pagalvė, tačiau jis pats nesusižalojo. Å ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas nurodė 2017-06-14 paaiÅ¡kinime po įvykio Kauno apsk. VPK virÅ¡ininkui (b. l. 63). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis po eismo įvykio buvo praradęs sÄ monę, ar elgėsi nesÄ moningai.

PrieÅ¡ingai, pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog iÅ¡ karto po įvykio siekė pasirÅ«pinti kartu su juo važiavusia keleive K. B.. Pastaroji, apklausta liudytoja Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, nurodė, jog po įvykio L. T. pasakė :“Kristina, atsipraÅ¡au“, jos pasiteiravo, ar viskas gerai, po to jÄ nuramino, sakydamas, kad „ viskas bus gerai, susitvarkysim“ ( b. l. 71-72). Å ias aplinkybes K. B. patvirtino, apklausta liudytoja teismo posėdžio metu, be to, nurodė, jog ji nepamena, kad L.

T. įvykio vietoje bÅ«tų pradaręs sÄ monę. Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriuje liudytoja apklausta R. J. nurodė, jog su savo vaikinu T. G. ir dviem draugais važiavo iÅ¡ Babtų iÅ¡ Å iaulius, paties automobilių susidÅ«rimo nematė, tačiau įvykio vietoje buvo po kelių minučių, pamatę apvirtusį automobilį, nukentėjusiajai iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ , „Audi“ automobilio durys buvo atdaros ir joje žmonių nebuvo, bet, belaukiant greitosios, iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡lindo minėtÄ automobilį vairavęs vaikinas (jį užfiksavo prieÅ¡ tai, kai kelis kartus „Audi“ pavojingai lenkė jų vairuojamÄ automobilį), įlindo į „Audi“ automobilį, pasiėmė dokumentus ir dingo krÅ«muose tarp namų.Administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog iki 2017-06-14, kol nebuvo iÅ¡kviestas į apklausÄ policijoje, L.

T. slėpė įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K.. Tai patvirtina 2017-06-14 Kauno apskrities VPK Kėdainių PK komisariato viršininko A. J. tarnybinis pranešimas ( b. l. 51), šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas. 2017-06-14 V. K. paaiškinime Kauno apskrities VPK viršininkui (b. l.

64) nurodyta, jog automobilio „Audi“ jis nevairavo, 2017-06-14 autoįvykyje nedalyvavo, apie jį sužinojo iÅ¡ L. T., padėdamas iÅ¡vengti pastarajam problemų darbe, prisiėmė jo kaltę, apie tai praneÅ¡damas policijai. 2017-06-14 L. T. paaiÅ¡kinime apsk. VPK virÅ¡ininkui nurodyta, jog po įvykio klaidingai nurodė įvykio aplinkybes, bijodamas prarasti darbÄ . K. B. apklausta liudytoja teismo posėdžio metu ir duodama parodymus VPK patvirtino, jog su L. T. apie įvykio aplinkybes kalbėjosi 2017-06-14 vakare ir jis jai papasakojo, kad buvo sukurta istorija, jog vairavo kitas asmuo, tačiau jis pats žadėjo prisipažinti dėl autoįvykio (b. l. 72).Taigi tarnybinio tyrimo metu surinkti duomenys ir teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas eismo įvykio dienÄ ir kitÄ dienÄ po eismo įvykio elgėsi sÄ moningai, jo veiksmai (pasiÅ¡alinimas iÅ¡ autoįvykio, klaidinančios versijos, kad jo automobilį vairavo kitas asmuo, pateikimas) buvo nukreipti siekiant iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės dėl autoįvykio pasekmių.

Å ių veiksmų pobÅ«dis, jų nuoseklumas, siekiamas tikslas ir pasirinkti bÅ«dai pastarajam tikslui pasiekti paneigia pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas dėl streso ir potrauminio Å¡oko negalėjo suprasti savo veiksmų ir adekvačiai vertinti įvykio aplinkybių. Ä® bylÄ pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas praėjus po eismo įvykio kelioms dienoms (2017-06-16) kreipėsi į medikus ir vėliau lankėsi dėl psichologinio, psichinio pobÅ«džio sveikatos sutrikimų, kurie medicininiuose dokumentuose įvardijami kaip potrauminio streso sutrikimai (b. l. 21-27), tačiau, teismo vertinimu, jie neįrodo, kad po eismo įvykio jis elgėsi nesÄ moningai, nesuprato savo veiksmų.

Byloje nepaneigta, jog pareiÅ¡kėjas eismo įvykio metu ir po jo galėjo patirti stresÄ , tačiau Å¡is stresas, kaip jau buvo minėta, jam netrukdė imtis aktyvių veiksmų, kurie buvo nukreipti, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , jų kontekste, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl negalėjimo suprasti veiksmų po eismo vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant palankios ginčo baigties.PareiÅ¡kėjas ginčijamo įsakymo neteisėtumÄ taip pat grindžia procedÅ«rinio pobÅ«džio pažeidimais.

Jo nuomone, tarnybinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, tendencingai, pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 16 punkto reikalavimus, nesuteikiant galimybės pareiÅ¡kėjui teikti paaiÅ¡kinimus, jo neiÅ¡klausant, o pasinaudojus ikiteisminio tyrimo, kuris nepasibaigęs, duomenimis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens nekaltumo prezumpcijos principÄ .Kaip jau minėta, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų policijos pareigÅ«nams skyrimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o nuostatos. ApraÅ¡o 22 punkte yra nurodytos tikrinamo pareigÅ«no teisės. ApraÅ¡o 22.1punkte įtvirtinta, jog tikrinamas pareigÅ«nas turi teisę teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus ir įrodymus.

ApraÅ¡o 23 punktas numato, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, suraÅ¡o Tvarkos apraÅ¡o priede nurodytÄ praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – praneÅ¡imas), kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja tikrinamÄ pareigÅ«nÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ , jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimÄ . Jeigu tikrinamas pareigÅ«nas atsisako pasiraÅ¡yti, kad susipažino su praneÅ¡imu, tai pažymima praneÅ¡imo prieraÅ¡e, kurį pasiraÅ¡o tikrintojas arba tikrinamo pareigÅ«no tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

Toks pareigÅ«no atsisakymas pasiraÅ¡yti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjas V. C., kuriam buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ , teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, nurodė, jog suraÅ¡ius 2017-06-15 praneÅ¡imÄ dėl L. T. tarnybinio nusižengimo, iÅ¡kilo sunkumų dėl jo įteikimo, nes su pareiÅ¡kėju nepavyko susisiekti, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir tarnybinių užduočių duomenys (b.l. 52, 56), jis neinformavo apie nedarbingumÄ , todėl buvo nuspręsta vykti į pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kartu su juo įteikti praneÅ¡imo vyko dar du Kėdainių r.PK darbuotojai D.

B. ir I. S.. Liudytojas V. C. paaiÅ¡kino, kad L. T. buvo pateiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau jis jame pasiraÅ¡yti atsisakė. Å ias aplinkybes patvirtino apklaustas liudytoju pareigÅ«nas D. B.. Jos nustatytos tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiu raÅ¡ytiniu įrodymu-Kauno apskr. VPK 2017-06-15 praneÅ¡imu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-103, kuriame pareiÅ¡kėjas informuojamas apie jo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , apie tai, kad pradėta tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra, praÅ¡oma jo iki 2017-06-19 pateikti paaiÅ¡kinimÄ , jame iÅ¡aiÅ¡kintos tikrinamo pareigÅ«no teisės (b. l. 103). PareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡yti minėtÄ dokumentÄ atsisakė, tai patvirtina įraÅ¡as ant praneÅ¡imo ir pareigÅ«nų- Kauno apskr. r.

PK VTS vyresniojo tyrėjo V. C., Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK RS vyriausiųjų patrulių I. S. ir D. B. paraÅ¡ai bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, kuriais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui atsisakius pasiraÅ¡yti praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , pastarasis buvo paliktas pareiÅ¡kėjo namuose. Teismo vertinimu, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ , laikėsi ApraÅ¡e įtvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir procedÅ«ros, tame tarpe ir dėl pareiÅ¡kėjo teisės pateikti paaiÅ¡kinimus dėl tarnybinio pažeidimo, tačiau Å¡ia teise jis nepasinaudojo, iki praneÅ¡ime nurodyto termino paaiÅ¡kinimo ir praÅ¡ymų nepateikė.

ApraÅ¡o 21.5punkte įtvirtinta nuostata tikrintojui suteikia teisę gauti kitÄ reikiamÄ informacijÄ , esant aukščiau nurodytai situacijai, atsakovas vadovavosi ikiteisminio tyrimo duomenimis- L. T. 2017-06-15 liudytojo apklausos protokolu (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29611-17, b. l. 66-68, 69-70,100). Statuto 2 straipsnio 7 dalyje tarnybinis nusižengimas yra apibrėžtas kaip Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės.IÅ¡ Kauno apskr.

VPK 2017-06-15 pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-103 turinio matyti, jog jame be tarnybinio pobūdžio pažeidimų - Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 14.1 p., 14.3p., 14.5 p. reikalavimų nesilaikymo, nesant tam teisinio pagrindo, buvo nurodyta ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29611-17.Iš Tarnybinio patikrinimo išvados (b. l.

19) matyti, jog joje be inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas padarė nusikalstamÄ veikÄ , palikdamas autoįvykio metu nukentėjusįjį asmenį pavojingoje gyvybei bÅ«klėje, t. y. kaltinamas veika, kuri iÅ¡ esmės atitinka BK 144 straipsnio sudėtį ( Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei). Teismo vertinimu, tiek VPK 2017-06-15 praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-103, tiek Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjui inkriminuoti pažeidimai dėl nusikalstamos veikos, kurie įtvirtinti BK 281 str. 1d., BK 144 str., peržengia tarnybinio nusižengimo ribas, yra reglamentuojami Baudžiamojo kodekso normomis, todėl Å¡alintini iÅ¡ tarnybinio kaltinimo.

Tačiau, teismo nuomone, atsakovas, atlikdamas tarnybinį vertinimÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ pareiÅ¡kėjo elgesį jo veiksmų, kurie atitinka BK numatytų veikų požymius, vertinti tarnybinio pažeidimo kontekste per tarnybinio nusižengimo prizmę, jų neinkriminuojant į tarnybinį kaltinimÄ . IÅ¡ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados ir Skundžiamo įsakymo matyti, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai ir buvo įvertinti tokiu bÅ«du, atlikus tarnybinį vertinimÄ ir priimant SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas, atleidžiant jį iÅ¡ vidaus tarnybos, buvo nubaustas bÅ«tent už tarnybinį pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį pareigÅ«no vardo pažeminimu (dėl Policijos įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintų policijos pareigÅ«nų profesinių pareigų nevykdymo, Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 14.1 p., 14.3p., 14.5 p. reikalavimų pažeidimų), taigi Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta Baudžiamuoju kodeksu reglamentuojama veika iÅ¡ esmės neturėjo įtakos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rai ir rezultatui, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismas veikas, reglamentuotas BK normomis, iÅ¡ tarnybinio kaltinimo paÅ¡alino, o kitų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, tame tarpe ir procedÅ«rinių pažeidimų nenustatė, aukščiau nurodyti tarnybinio patikrinimo metu padaryti pažeidimai pripažintini neesminiais, nesudarančiais pagrindo Ä®sakymo panaikinimui.

Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas – jei pareigÅ«nas savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Tai savarankiÅ¡kas ir pakankamas atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas, jo turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 5 dalis, materialioji teisės norma, nustatanti, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojanti.

Taigi pareigÅ«no atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ kyla, kai nustatomi kalti pareigÅ«no veiksmai dėl tam tikrų veikų (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingų teisei ar tarnybinės etikos reikalavimams, padarymo, ir Å¡ios veikos sukeliamos pasekmės yra akivaizdus vidaus tarnybos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės jam taikymu, bet su pareiÅ¡kėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiÅ¡kėjo tarnybÄ , jo pareigÅ«no statusÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir Å¡ie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigÅ«no vardÄ .

Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vienÄ iÅ¡ pažeidimo sudėties elementÄ â€“ objektÄ , nes tarnybinė atsakomybė pareigÅ«nui taikoma už jo tarnybÄ bei statusÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Å ie pažeidimai gali bÅ«ti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikÅ¡mės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie Å¡iuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje.

Toks vertinimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigÅ«no padarytų jo tarnybÄ bei statusÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Tokios nuostatos dėl minėtų teisės aktų taikymo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje ( žr., pvz. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-147/2013), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Konstitucijoje įtvirtinto asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo nepagrįsti.Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukÅ¡ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai, visuomenės požiÅ«riu situacija, kai nusižengimÄ padaro Å¡ios sistemos atstovas ir jo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lÅ«kesčiais, kelia nepasitikėjimÄ visa Å¡ia sistema ir jÄ kompromituoja.

Bylos duomenys patvirtina, jog L. T., pradėdamas tarnybÄ Lietuvos Respublikos policijoje, prisiekė „bÅ«ti iÅ¡tikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti jam patikėtas pareigas visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ â€œ ( b. l. 73). Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str. apibrėžtos policijos pareigÅ«nų bendros profesinės pareigos, tarp jų - pareiga užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, o apie padarytus teisės pažeidimus praneÅ¡ti policijos įstaigai.

L. T., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu (vyriausiuoju patruliu), gerai iÅ¡manydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, konkrečiu atveju, ignoruodamas KET 219.4p., 219.5p. reikalavimus, jų neatliko, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepasirÅ«pindamas neatidėliotinos pagalbos eismo įvykio metu sužalotam asmeniui suteikimu, teikdamas klaidinančiÄ informacijÄ eismo įvykio tyrimui, tokiais veiksmai parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, dėl to buvo sukeltas visuomenės nepasitikėjimas policija, pakenkta minėtos institucijos reputacijai visuomenės akyse, todėl pagrįstai ir teisėtai Tarnybinio tyrimo metu buvo konstatuota, jog T.

T. nesilaikė Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 14.1 punkto, kuriame nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgsenÄ sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus; 14.3 punkto, kuriame nurodyta privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigÅ«no reputacija; 14.5 punkto, kuriame nustatyta, kad patekęs į eismo į (jei vairavo transporto priemonę), pareigÅ«nas privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui, reikalavimų.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas pareigÅ«nu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui eismo įvykio metu. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai, dėl kurių atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, buvo atlikti sÄ moningai, pareiÅ¡kėjas žinojo, kad prieÅ¡ingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigÅ«no statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo, todėl atsakovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ konstatuoti tyčinį nusižengimÄ ir taikyti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

Įvertinus byloje esančius duomenis, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas iš esmės buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamam įsakymui panaikinti, nenustatyta. Kadangi skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, nuobauda yra adekvati pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiui, todėl 2017 m. birželio 22 d.

įsakymo dėl vyriausiojo patrulio L. T. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos Nr. 20-TE-543 panaikinimui bei iÅ¡vestinio pobÅ«džio reikalavimų tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Skundas kaip nepagrįstas atmestinas.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Janina Vitunskienė