2024-10-16 Nr. AB-14988-3-61-3-03546-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2419-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03546-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 24 d. sprendimą Nr. 24S152541 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Prašymą suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje jis teikė dėl to, kad (duomenys neskelbtini).

2.2. Sprendime nėra atskleista, kokia konkrečiai atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija paneigia jo baimę būti pasiųstam į karo frontą, o tik pateikta nuoroda į šaltinį, kuris yra paviešintas 2022 m. gruodžio 16 d., todėl akivaizdu, kad atsakovas nesirėmė aktualiausia kilmės valstybės informacija. Neužtikrinus tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės surinkimo, nebuvo užtikrintas ir individualus, objektyvus ir nešališkas pareiškėjo prašymo tyrimas.

2.3. Migracijos departamentas Sprendime pripažino, kad šauktiniai pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti panaudoti karo veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini), tačiau laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad tokių atvejų mastas bei dažnumas nėra pakankamas pagrįsti baimei būti persekiojamam. Tačiau jau pats faktas, kad šauktiniai gali būti panaudojami kare su (duomenys neskelbtini), visiškai pagrindžia jo baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje.

2.4. Paminėtos aplinkybės įrodo, kad atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo jam klausimą, nepakankamai išnagrinėjo jo individualią situaciją, nenustatė visų aktualių aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas nebuvo ir nebus persekiojamas kilmės valstybėje ir, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjo baimė būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini) yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjo deklaruota baimė dėl karo yra jo subjektyvus situacijos vertinimas ir tai savaime nėra laikoma diskriminaciniu veiksmu, kaip tai yra suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Tyrimo metu nenustačius tikėtinų persekiojimo motyvų ir persekiotojo, laikytina, jog nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.2. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgęs į tai priėmė Sprendimą. Konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nepateikė ir pats pareiškėjas. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA) šaltinis praneša, kad po (duomenys neskelbtini) daugiau nebuvo duomenų apie šauktinių dalyvavimą karo veiksmuose (duomenys neskelbtini), tačiau šauktiniai dislokuojami (duomenys neskelbtini). Ne visi piliečiai, kurie (duomenys neskelbtini) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, siunčiami tarnauti į kariuomenę, šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą dalyvavimas kare prieš (duomenys neskelbtini) nėra sisteminis reiškinys. 2022–2023 m. pasitaikė atvejų, kai šauktiniai į privalomąją pradinę karo tarnybą dalyvavo karo veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini) arba jai pavaldžias kovotojų formuotes, tačiau tokie atvejai nebuvo dažni, jų mastas (dažnumas) nebuvo pakankamas, kad būtų konstatuotas sistemiškumas. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė.

3.3. Pagal pareiškėjo paaiškinimus, 2019 ir 2021 metais jis gavo laiškus iš karinio komisariato, tačiau pats jų neskaitė, laiškai gauti pareiškėjo močiutės gyvenamuoju adresu. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie laiškus iš karinio komisariato nėra pakankamai išsamus bei nepasižymi pakankamu detalumu, todėl vadovautasi kilmės valstybės informacija, kurioje nurodoma, kad sulaukę 16 metų jaunuoliai kviečiami į karinį komisariatą duomenų patikslinimui ir medicininiam sveikatos patikrinimui tam, kad jiems galėtų būti išduota karinė knygelė, kurioje būtų nurodyta, ar jie tinkami (netinkami) karo tarnybai. Duomenų patikslinimas ir medicininis sveikatos patikrinimas sulaukus 16 metų yra standartinė procedūra (duomenys neskelbtini), skirta jaunuoliams, tačiau tai nėra šaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, kuris vyksta nuo 18 metų.

3.4. Iš kilmės valstybės informacijos matyti, jog asmenys, pastoviai gyvenantys užsienyje, nėra įrašomi į karinę įskaitą (duomenys neskelbtini) ir nėra karo prievolininkai. Pareiškėjas pateikė atsakovui (duomenys neskelbtini) institucijos išduotą išvykimo pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. jis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir išvyko gyventi į Lietuvą. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą dokumentą, nenustatyta pagrindo abejoti pateikto dokumento autentiškumu. Minėta (duomenys neskelbtini) institucijos išduota išvykimo pažyma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) institucijoms yra žinoma, kad pareiškėjas nuolat gyvena užsienyje. Mažai tikėtina, kad karinis komisariatas iki šiol domėtųsi pareiškėju.

3.5. Įvertinęs tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių gynimo organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonių pranešimus, Migracijos departamentas nurodė, kad nuo 2022 m. lapkričio mėnesio (duomenys neskelbtini) faktiškai nevyksta priverstinė mobilizacija. Be to, prieglobsčio prašytojo profilis (yra 20 metų amžiaus vyras, neturi karinio bilieto, neįrašytas į kariuomenės rezervą, kariuomenėje netarnavo, kovinės patirties neturi, gyveno (duomenys neskelbtini), turi pagrindinį išsilavinimą) neatitinka profilio asmenų, kurie 2022 m. rudenį buvo mobilizuojami pagal dalinę mobilizaciją. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo nustatytą asmens profilį bei į faktą, kad prieglobsčio prašytojas nuo pat mobilizacijos pradžios nebuvo šaukiamas asmeniškai, rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra grindžiama neapibrėžta tikimybe ir nėra pakankamai individualizuota.

II. 4. Regionų administracinio teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

6. Teismas nurodė, kad ginkluotas konfliktas, kuris iš esmės vyksta (duomenys neskelbtini) teritorijoje, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Kilmės šalyje pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kur kariniai veiksmai nevyksta, ši sritis nepatenka į aktyvių karo veiksmų zoną, nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini). Kadangi karo veiksmai pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti bendros grėsmės, dėl kurios, grįžęs į savo gyvenamąją vietovę ir būdamas joje, pareiškėjas nukentėtų nuo karinio konflikto veiksmų, buvimo.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentą, jog jis bus priverstas (duomenys neskelbtini) atlikti karo tarnybą ir bus išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini), teismas sutiko, kad, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo amžių, tikėtina, jog jis gali būti pakviestas atlikti privalomąją karo tarnybą, tačiau ši prielaida nepakankama prieglobsčiui suteikti. Pareiškėjas pripažįsta, kad gavo šaukimus atvykti dėl karo tarnybos atlikimo, tačiau šių šaukimų nėra matęs, pateikti jų negali ir iš viso negali pasakyti, kiek jų yra gavęs (vieną ar du) ir nežino koks jų turinys. Pareiškėjas skunde neneigia, kad nežino apie savo, kaip karo prievolininko, statusą kilmės valstybėje. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su šaukimu atlikti privalomąją karo tarnybą, nėra tikslūs ir yra bendro pobūdžio. Įrodymų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius dėl šaukimo atlikti karo tarnybą, nėra pateikta, nors objektyvių kliūčių tai padaryti (pavyzdžiui, paprašyti jį atsiųsti paštu (ar kitu būdu) asmenis, kurie pareiškėją informavo apie jo gavimą), nėra. Teismas pabrėžė ir tai, jog iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad prieglobsčio prašytojas yra pakviestas atlikti privalomąją karo tarnybą, atrinktas kaip atitinkantis reikalavimus šauktiniams. Be to, prieglobsčio prašytojo profilis (yra 20 metų amžiaus vyras, neturi karinio bilieto, neįrašytas į kariuomenės rezervą, kariuomenėje netarnavo, kovinės patirties neturi, gyveno (duomenys neskelbtini), turi pagrindinį išsilavinimą) neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) buvo mobilizuojami pagal dalinę mobilizaciją. Tačiau net ir vertinant, kad šaukimus atlikti privalomąją karo tarnybą pareiškėjas vis dėlto gavo, pažymėtina, jog Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2014 m. lapkričio 12 d. Tarptautinės apsaugos gairėse siekiant pabėgėlio statuso dėl karo tarnybos (toliau – ir Gairės) numatyta, kad valstybės turi teisę į savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę paprotinę teisę. Valstybės turi teisę reikalauti, kad jos piliečiai atliktų karo tarnybą ir tai savaime nepažeidžia asmens teisių.

8. Įvertinęs pareiškėjo apklausų metu nurodytas aplinkybes, atsakovo surinktus duomenis, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog visi į mobilizaciją pakviesti šauktiniai iš tikrųjų tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja vykdant karo nusikaltimus (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento 2024 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. 24VD12994 buvo surinkta aktualiausia informacija apie mobilizaciją (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas rėmėsi neaktualia kilmės šalies situacija atmestini kaip nepagrįsti. Migracijos departamentas įvertino tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių gynimo organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonių pranešimus ir nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai nevyksta priverstinė mobilizacija. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog prieglobsčio prašytojas mobilizacijos atveju turi teisinę galimybę atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl vidinių (sąžinės) įsitikinimų. Šalyje veikia net kelios organizacijos, teikiančios teisines konsultacijas ir padedančios gyventojams išvengti karinės tarnybos. Prieglobsčio prašytojo baimė būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini) yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais.

9. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturi objektyvių kliūčių pateikti įrodymus apie šaukimus atlikti karo tarnybą (pavyzdžiui, paprašyti jį atsiųsti asmenis, kurie pareiškėją informavo apie jo gavimą). Šaukimai buvo įteikiami adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno apelianto močiutė, kuri jau yra mirusi, o kitų giminių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), su kuriais apeliantas palaikytų ryšį, nėra. Pats Migracijos departamentas konstatavo, kad atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, neatmestina, sulaukęs 16 metų pareiškėjas galėjo būti kviečiamas į karinį komisariatą duomenų patikslinimui ir medicininiam sveikatos patikrinimui. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko, kad, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo amžių, tikėtina, jog jis gali būti pakviestas atlikti privalomąją karo tarnybą, tačiau ši prielaida nepakankama prieglobsčiui suteikti. Pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma abejonės privilegija ir laikoma nustatytu faktu, kad apeliantas buvo šaukiamas atvykti į karinį komisariatą.

11.2. Teismas nurodė, kad Gairėse numatyta, jog valstybės turi teisę į savigyną pagal Jungtinių Tautų chartiją ir tarptautinę paprotinę teisę; valstybės turi teisę reikalauti, kad jos piliečiai atliktų karo tarnybą ir tai savaime nepažeidžia asmens teisių. Tuo pačiu teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pažeidžia teisėto karo jus ad bellum (teisė į karinės jėgos panaudojimą) nuostatas. Taigi teismo sprendimas yra prieštaringas. (Duomenys neskelbtini) daro tarptautinius nusikaltimus, o pagal Gairių nuostatas, jeigu asmuo atsisako atlikti karinę tarnybą būtent dėl Gairėse nurodytų priežasčių, jam turi būti suteikiama tarptautinė apsauga.

11.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog byloje nėra duomenų, kad visi į mobilizaciją pakviesti šauktiniai iš tikrųjų tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja vykdant karo nusikaltimus (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2022–2023 m. pasitaikė atvejų, kai šauktiniai į privalomąją pradinę karo tarnybą dalyvavo karo veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini) arba jai pavaldžias kovotojų formuotes, tačiau tokie atvejai nebuvo dažni, jų mastas (dažnumas) nebuvo pakankamas, kad būtų konstatuotas sistemiškumas. Pats atsakovas pripažįsta, kad šauktiniai į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti panaudoti karo veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini). Nesuprantama, koks mastas būtų pakankamas. Pareiškėjo nuomone, pats faktas, kad šauktiniai gali būti panaudoti kare prieš (duomenys neskelbtini), visiškai pagrindžia, kad pareiškėjo baimę būti persekiojamam yra visiškai pagrįsta. Faktas, kad šauktiniai dislokuojami (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina, kad pareiškėjas būtų naudojamas karui prieš (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2847-520/2022 yra konstatavęs, jog įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Šiuo atveju tokia tikimybė egzistuoja.

11.4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas mobilizacijos atveju turi teisinę galimybę atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl vidinių (sąžinės) įsitikinimų. Vadovaujantis kilmės valstybės įstatymais pareiškėjas neturi galimybių pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba. Pareiškėjas neatitinka nei vienos kilmės valstybės įstatyme dėl alternatyvios valstybės tarnybos įtvirtintų sąlygų. Pareiškėjui siūloma atsisakyti atlikti karinę tarnybą pareiškiant antikarinius įsitikinimus, tačiau už tai yra keliamos baudžiamosios bylos. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas negali pasinaudoti alternatyvia tarnyba.

11.5. Nesuprantama atsakovo išvada, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje jo kilmės valstybėje situacija yra stabili, nors (duomenys neskelbtini) buvo atakuota naftos gamykla jo mieste.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas pakartoja jo atsiliepime į skundą pateiktus argumentus ir nurodo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 24S152541, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

16. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

18. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

19. LVAT praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

20. Pagal Europos žmogaus teisingumo teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

21. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

22. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus. Tvarkos aprašo 99 punkte nustatyta, kad atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

23. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu ir teismo posėdžio metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas savo baimę būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini) sieja su bendro pobūdžio padėtimi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, o ne su jo turimomis (arba jam priskiriamomis) asmeninėmis savybėmis. Iš apklausų Migracijos departamente metu pareiškėjo duotų paaiškinimų matyti, kad jis savo deklaruojamą baimę būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini) grindžia bendro pobūdžio informacija, kurią rado internete.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą persikėlė 2012 m. kartu su mama, t. y., (duomenys neskelbtini). Apklausų Migracijos departamente metu pareiškėjas paaiškino, kad anksčiau jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau paskutinio leidimo galiojimui pasibaigus 2022 m., jis nespėjo gauti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ir bijo būti išsiųstas į kilmės valstybę. Pažymėtina, kad pareiškėjas individualaus persekiojimo nepatyrė.

26. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. (kai jam buvo 16 metų ir jis gyveno Lietuvoje) adresu, kur tuo metu gyveno jo močiutė, jam buvo atsiųstas laiškas iš karinio komisariato. Prieglobsčio prašytojas šio laiško nėra matęs, apie jį jam papasakojo jo močiutė, kuri esą nurodė, kad pareiškėjas kviečiamas į komisariatą medicininei patikrai. Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu taip pat teigė, kad jam galimai buvo atsiųstas ir antras laiškas iš karinio komisariato, kai jam sukako 18 metų, tačiau močiutė dėl ligos to laiško neperskaitė, todėl prieglobsčio prašytojui nežinomas jo turinys.

Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, kad jo močiutė 2021 m. mirė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra objektyvių kliūčių pareiškėjui pateikti įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl šaukimo atlikti karo tarnybą (pavyzdžiui, paprašyti jį atsiųsti paštu (ar kitu būdu) asmenis, kurie pareiškėją informavo apie jo gavimą). Vis dėlto, tokiu atveju vertintinas pareiškėjo paaiškinimų nuoseklumas ir tikslumas informacijos apie jo kilmės valstybę kontekste. Kaip pagrįstai pripažino atsakovas Sprendime, pareiškėjo pasakojimas apie gautus šaukimus / laiškus iš karinio komisariato nėra pakankamai išsamus ir detalus.

Tačiau vadovaudamasis kilmės valstybės informacija, kurioje nurodoma, kad sulaukę 16 metų jaunuoliai kviečiami į karinį komisariatą duomenų patikslinimui ir medicininiam sveikatos patikrinimui tam, kad jiems galėtų būti išduota karinė knygelė, kurioje būtų nurodyta, ar jie tinkami/netinkami karo tarnybai, atsakovas pagrįstai nustatė, jog neatmestina, kad sulaukęs 16 metų amžiaus pareiškėjas galėjo būti kviečiamas į karinį komisariatą duomenų patikslinimui ir medicininiam sveikatos patikrinimui. Vis dėlto pažymėtina, kad duomenų patikslinimas ir medicininis sveikatos patikrinimas nėra šaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Duomenų, kad pareiškėjas gavo šaukimą privalomąją pradinę karo tarnybą, apart pareiškėjo apklausos metu pateiktų nenuoseklių ir spėlionėmis grindžiamų paaiškinimų („Kažką man rodos, kad dar kažkas buvo atėję, bet aš jau to nebežinau, nes jau tada kažkas ten buvo, kad, kad, kad močiutė ligota buvo ir nieko nebežinau <...>“) nagrinėjamu atveju nėra. Prieglobsčio prašytojas nepateikė jokios aktualios informacijos apie savo, kaip karo prievolininko, statusą (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo baimė būti pašauktam į privalomąją pradinę karo tarnybą neparemta jokiais objektyviais įrodymais.

Vien fakto, kad pareiškėjas yra šaukiamo amžiaus vyras, nepakanka konstatuoti, kad jis grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų siunčiamas dalyvauti neteisėtame kariniame konflikte.

27. Kaip matyti iš Migracijos departamento nustatytos pareiškėjo kilmės valstybės informacijos, asmenys, kurie pastoviai gyvena užsienyje, nėra įrašomi į karinę įskaitą (duomenys neskelbtini) ir nėra karo prievolininkai; ne visi piliečiai, kurie (duomenys neskelbtini) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą siunčiami tarnauti; šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą dalyvavimas kare prieš (duomenys neskelbtini) nėra sisteminis reiškinys. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su tuo, kad jis faktiškai negali pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kilmės valstybės informacija, nurodyta Migracijos departamento 2024 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. 24VD12994, patvirtina, jog šaukimą gavę asmenys gali pateikti prašymą atlikti alternatyvią civilinę tarnybą. Kilmės valstybės įstatymai numato alternatyvios civilinės tarnybos galimybę. Remiantis 2022 m. gruodžio 16 d. ESPA ataskaita, kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) registruojama apie 2000 prašymų atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą, iš kurių pusė prašymų patenkinama.

28. Kiek tai susiję su grėsme prieglobsčio prašytojui būti pakviestam tarnauti per mobilizaciją, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvadai, kad atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytojo profilis (yra 20 metų amžiaus vyras, neturi karinio bilieto, neįrašytas į kariuomenės rezervą, kariuomenėje netarnavo, kovinės patirties neturi, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, turi pagrindinį išsilavinimą) neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) buvo mobilizuojami pagal dalinę mobilizaciją. Be to, pagal kilmės valstybės informaciją nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai nevyksta priverstinė mobilizacija.

29. Įvertinus aukščiau aptartą pareiškėjo individualią situaciją ir kilmės valstybės aktualią informaciją, konstatuotina, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos prieglobsčio prašymo priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojo nurodytos prieglobsčio prašymą grindžiančios priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad skundžiamame Sprendime pagrįstai prieita prie išvados, jog rizika prieglobsčio prašytojui ateityje būti priverstam daryti karo nusikaltimus, įskaitant netiesioginį dalyvavimą, yra hipotetinė, grindžiama neapibrėžta tikimybe ir nėra pakankamai individualizuota.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, remdamasis LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2847-520/2022, selektyviai cituoja teismo pateiktus aiškinimus. Minėtoje byloje teisėjų kolegija nurodė, kad pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta; įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Be to, kaip minėta, pagal LVAT praktiką pareiškėjo nurodomas jo galimas persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio ir pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Nagrinėjamu atveju persekiojimo grėsmės tikimybė aukščiau aptartų argumentų pagrindu, kaip minėta, vertintina kaip hipotetinė ir neapibrėžta. Taigi, remiantis minėta LVAT praktika nėra pagrindo nustatyti pagrįstos persekiojimo grėsmės tikimybės.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

32. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjo kilmės valstybės karinius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini), nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualūs ir skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai, jog valstybės turi teisę į savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę paprotinę teisę, todėl jie šalinami iš skundžiamo teismo sprendimo. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tai nekeičia šios teismo nutarties 29–31 punktuose išdėstytų išvadų.

33. Byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje yra toli nuo sienos su (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kariniai veiksmai nevyksta. Aplinkybė, kad mieste, kuriame iki išvykimo į Lietuvą gyveno pareiškėjas, vieną kartą buvo atakuota naftos gamykla, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta patenka į aktyvių karo veiksmų zoną. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti bendros grėsmės, dėl kurios, grįžęs į savo gyvenamąją vietovę ir būdamas joje, pareiškėjas nukentėtų nuo karinio konflikto veiksmų, buvimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos ir Migracijos departamento išvadai, jog prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė