2013-09-26 Nr. AB-5442-3-61-3-03081-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1647/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03081-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.; 16.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) ir atsakovo Lukiškių tardymo – izoliatoriaus kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1518-580/2013 pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi su skundu (b. l. 1-11) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2006 m.), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003 m.), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003, 2005 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.), 1 šaliką (neišduotas 2006 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2003 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2003 m.), 1 porą megztų pirštinių (neišduotos 2011 m.); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 942 Lt dydžio žalą, patirtą dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 7 vasarines kepures (neišduotos 2004–2009 m. ir 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.), 2 švarkus (neišduoti 2010 m. ir 2011 m.), 2 kelnes (neišduotos 2009 m. ir 2010 m.), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2003 m. ir 2007 m.), 9 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006 m., 2009 m., 2010 m., po vienerius – 2004 m. , 2008 m. ir 2011 m.), 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (vieneri neišduoti 2006 m. ir 2009 m., dveji – 2011 m.), 7 kaklaraiščius (neišduoti 2004–2009 m. ir 2011 m.), 1 šaliką (neišduotas 2010 m.), 7 poras batelių (po vieną neišduota 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.), 3 poras žieminių batų (neišduoti 2005 m., 2008 m., 2011 m.), 3 poras demisezoninių batų (neišduoti 2005 m., 2008 m., 2011 m.), 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003 m. ir 2007 m.), 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.).

Pareiškėjas nurodė, kad tarnauja Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime. Laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas išduotoms tarnybinėms uniformoms (atskiroms jos dalims) per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją, o atsakovui nesutikus išduoti atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymas apie jų skaičių bei ekonominę vertę.

Atsakovas neišdavė trūkstamų tarnybinės uniformos dalių. Pareiškėjas mano, kad trūkstamos tarnybinės uniformos dalys laiku neišduotos neteisėtai, taip pat neteisėtai nebuvo mokamos kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad pareigūnai privalo dėvėti tarnybines uniformas, tarnybinės uniformos turi atitikti nustatyto pavyzdžio uniformas, o Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos aprūpina pareigūnus sukomplektuotomis ir reikalavimus atitinkančiomis tarnybinėmis uniformomis nemokamai.

Pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių bei dėvėjimo terminus reglamentuoja teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos (toliau – ir Normos) bei tuo pačiu įsakymu patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (Tvarka).

Pažymėjo, jog atsakovas Lukiškių TI–K neišdavė pareiškėjui naujos tarnybinės uniformos dalių pasibaigus išduotų tarnybinių uniformų dalių dėvėjimo terminui, įtvirtintam Normose. Atsakovas taip pat neišmokėjo pareiškėjui Tvarkos 1 punkte nurodytos piniginės kompensacijos – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojusias kainas. Pareiškėjo įsitikinimu pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai pirmiausia kyla pareiga išduoti naujas, o esant pareigūno prašymui, vietoje tarnybinės uniformos dalių – išmokėti piniginę kompensaciją.

Pareiškėjas teigė rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs, tačiau jam nebuvo išduota nei nauja tarnybinė uniforma, nei išmokėta kompensacija. Atsakovas nevykdė pareigos aprūpinti pareiškėją nauja tarnybine uniforma arba išmokėti kompensaciją šiam to paprašius raštu. Lukiškių TI–K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., Vyriausybei 2009 m. spalio 14 d. priėmus nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku neišduodamos jau nuo 2003 m.

Ši priežastis yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, o finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis. Mano, kad Lukiškių TI–K turėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjui vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti priteista po 30 procentų kiekvienos iš šių dalių ekonominės vertės dydžio kompensacija (žalos atlyginimas).

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, teigė, jog tarnybinės uniformos išdavimas yra socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, tiek Statute yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Šiuo imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama aprūpinant pareigūnus uniformomis, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis, atlyginant žalą, dėl to, kad pareigūnai turėjo dėvėti tarnyboje savo aprangą, vietoje neišduotos tarnybinės uniformos.

Lukiškių TI–K, neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti, kadangi jos buvo išduotos netinkamo dydžio, turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan.

Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau mano, kad žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jam turėjusia būti išmokėta kompensacija. Pareiškėjas teigė niekada nesulaukęs vadovybės pretenzijų dėl netinkamos tarnybinės uniformos, todėl sprendžia, jog neišduodamas trūkstamų tarnybinės uniformos dalių, atsakovas preziumavo, kad turimos yra tinkamos dėvėti tarnyboje.

Atsakovas ir jo įgalioti administracijos darbuotojai bei vadovai pareiškėjo dėvimą tarnybinę uniformą laikė tinkama ir tvarkinga, todėl jiems kilo pareiga išmokėti pareiškėjui teisės aktuose numatytą kompensaciją už naujai neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Atsakovas Lukiškių TI-K, kuris taip pat yra ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, pateikė atsiliepimą (b. l. 22-24), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2003–2011 m. pareiškėjas nesilaikė Tvarkos 2-3 punktuose įtvirtintų sąlygų, t. y. raštu nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. A. N. gavo 1 porą batelių (sausio mėnesį), 1 marškinius ilgomis rankovėmis (kovo mėnesį), 1 kelnių odinį diržą ir 1 odinį diržą su dėklais (rugsėjo mėnesį). Nurodė, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lukiškių TI-K bus išduodamos naujos tarnybinės uniformos ir įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nurodė patyręs žalą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundas teismui surašytas 2012 m. gruodžio 5 d., prašė vadovautis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu (b. l. 56-64) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti A. N. (A. N.) tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, žieminę striukę, švarką, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, kaklaraištį, šaliką, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių; priteisė iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo A. N. (A. N.) 139,04 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus ir keturis centus) neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Kitą skundo dalį atmetė.

Remdamasis Lukiškių TI–K 2012 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. 24-1002 ir A. N. asmens kortelės duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovas pasibaigus dėvėjimo terminui pareiškėjui neišdavė vasarinės kepurės (išduota 2002 m. rugpjūčio mėnesį, pagal teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 1 metai, terminas baigėsi 2003 m. rugpjūčio mėnesį), žieminės kepurės (neišduota iš viso), žieminės striukės (išduota 2007 m. vasario mėnesį, pagal teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 4 metai, terminas baigėsi 2011 m. vasario mėnesį), švarko (neišduotas iš viso), 1 marškinių ilgomis rankovėmis (turi būti išduodami dveji, vieneri išduoti 2011 m. kovo mėnesį, jų dėvėjimo terminas pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 1 metai, taigi jis baigėsi 2012 m. kovo mėnesį), 2 vyriškų marškinių trumpomis rankovėmis (pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 jaunesniesiems pareigūnams priklauso dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, dėvėjimo terminas 2 metai, vieneri marškiniai išduoti 2008 m. rugsėjo mėnesį, terminas baigėsi 2010 m. rugsėjo mėnesį), kaklaraiščio (išduotas 2002 m. rugpjūčio mėnesį, pagal teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 1 metai, terminas baigėsi 2003 m. rugpjūčio mėnesį), šaliko (išduotas 2002 m. rugpjūčio mėnesį, pagal teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 4 metai, terminas baigėsi 2006 m. rugpjūčio mėnesį), poros žieminių batų (išduoti 2008 m. spalio mėnesį, pagal teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 2 metai, terminas baigėsi 2010 m. spalio mėnesį), poros demisezoninių batų (išduoti 2008 m. vasario mėnesį, pagal teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 2 metai, terminas baigėsi 2010 m. vasario mėnesį) ir poros pirštinių (neišduotos iš viso). Taigi, pareiškėjui iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi būti išduotos šios uniformos dalys: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, žieminė striukė, švarkas, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, kaklaraištis, šalikas, pora žieminių batų, pora demisezoninių batų ir pora pirštinių. Nustatė, jog vasarinė striukė, kurios dėvėjimo trukmė pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymą Nr. R-171 yra 3 metai, pareiškėjui išduota 2010 m. sausio mėnesį, taigi jos dėvėjimo terminas baigėsi 2013 m. sausio mėnesį, t. y. po laikotarpio, už kurį pareiškėjas prašo išduoti neišduotą dalį, todėl sprendė, kad ji neišduotina. A. N. 2011 m. vasario mėnesį išduotų kelnių, kurių dėvėjimo trukmė pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 yra 1 metai, terminas baigėsi 2012 m. vasario mėnesį, t. y. taip pat po laikotarpio, už kurį prašoma išduoti neišduotą dalį.

Vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI–K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies, įpareigodamas atsakovą per vieną mėnesį nustatyta tvarka išduoti A. N. aukščiau išvardintas tarnybinės uniformos dalis.

Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nėra pateikęs prašymų dėl kompensacijos gavimo ir uniformos vertinimo procedūra nebuvo atlikta, nepaneigia pareiškėjo teisės į kompensacijos gavimą, kadangi dėl įstaigoje susiklosčiusios padėties, kai uniformos pareigūnams apskritai nebuvo dalinamos ir kompensacijos nebuvo skaičiuojamos, prašymo pateikimas neleido tikėtis jo svarstymo ir tenkinimo ir būtų laikomas konflikto įstaigoje kėlimu, o ne dalykiniu prašymu. Pažymėjo, jog pareigūnai turi pareigą vykdyti Statuto 18 straipsnio 1 dalies įpareigojimą nuolat dėvėti uniformą, o tai lemia primygtinį reikalingumą būti tinkamai apsirengusiam nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priteisė Tvarkos 1 punkte nustatyto dydžio kompensacijas už uniformos dalis, kurios nebuvo išduotos ir pareiškėjui už tai nebuvo kompensuota.

Teismas atsakovo prašymu taikė pagal analogiją Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Teismas skaičiavo senaties terminą nuo pareiškėjo sužinojimo, kad atsakovas neketina mokėti kompensacijos, dienos. Atsižvelgdamas į įstaigos situaciją, kad pareigūnai nebuvo aprūpinami uniformomis ir nebuvo mokamos ar kaip skola skaičiuojamos kompensacijos, darė išvadą, kad sužinojimo apie kompensacijos nemokėjimą data yra 30 dienų po uniformos dalies dėvėjimo termino pasibaigimo dienos. Kadangi A. N. skundą teismui padavė 2012 m. gruodžio 5 d., teismas sprendė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą. Teismo sprendimu vertintas periodas nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki pareiškėjo nurodyto termino – 2012 m. gruodžio 31 d.

Teismas nustatė: vasarinė kepurė pareiškėjui buvo išduota 2002 m. rugpjūčio mėnesį, ji taip pat turėjo būti išduota 2003 m. rugpjūčio mėnesį, 2004 m. rugpjūčio mėnesį, 2005 m. rugpjūčio mėnesį, 2006 m. rugpjūčio mėnesį, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį ir 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti vasarinę kepurę, kuri turėjo būti išduota 2010 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas. Žieminė kepurė turėjo būti išduota 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, 2009 m. rugpjūčio mėnesį, 2011 m. rugpjūčio mėnesį.

Atsakovas įpareigotas išduoti žieminę kepurę, kuri turėjo būti išduota 2011 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas. Švarkas pareiškėjui iš viso nebuvo išduotas. Jis turėjo būti išduotas 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2003 m. rugpjūčio mėnesį, 2004 m. rugpjūčio mėnesį, 2005 m. rugpjūčio mėnesį, 2006 m. rugpjūčio mėnesį, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, 2009 m. rugpjūčio mėnesį, 2010 m. rugpjūčio mėnesį ir 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti švarką, kuris turėjo būti išduotas 2011 m. rugpjūčio mėnesį, o už 2010 m. neišduotą nuspręsta priteisti kompensaciją.

Kelnės pareiškėjui buvo išduotos 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2005 m. lapkričio mėnesį, 2007 m. kovo mėnesį, 2011 m. vasario mėnesį. Jos turėjo būti išduotos 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2003 m. rugpjūčio mėnesį, 2004 m. rugpjūčio mėnesį, 2005 m. rugpjūčio mėnesį, 2006 m. rugpjūčio mėnesį, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, 2009 m. rugpjūčio mėnesį, 2010 m. rugpjūčio mėnesį ir 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Už 2010 m. neišduotas nuspręsta priteisti kompensaciją. Pusvilnonis megztinis pareiškėjui buvo išduotas 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2005 m. gegužės mėnesį ir 2011 m. vasario mėnesį.

Jis turėjo būti išduotas 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2004 m. rugpjūčio mėnesį, 2006 m. rugpjūčio mėnesį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Šios uniformos dalies pareiškėjas neprašė išduoti. 2010 m. išduotinas megztinis buvo išduotas 2011 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas. Vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis pareiškėjui buvo išduoti 2002 rugpjūčio mėnesį (dveji), 2004 m. birželio mėnesį (vieneri), 2005 m. balandžio mėnesį (dveji), 2007 m. kovo mėnesį (dveji), 2008 m. rugsėjo mėnesį (vieneri) ir 2011 m. kovo mėnesį (vieneri), o turėjo būti išduoti po dvejus kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį.

Atsakovas įpareigotas išduoti vienerius šiuos marškinius, kurių dėvėjimo terminas baigėsi 2011 m., o už dvejus išduotinus 2010 m. priteista kompensacija. Marškiniai trumpomis rankovėmis išduoti 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2004 m. birželio mėnesį, 2007 m. kovo mėnesį, 2008 m. rugsėjo mėnesį. Jie turėjo būti išduodami po dvejus kas antrus metus, t. y. po dvejus 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2004 m. rugpjūčio mėnesį, 2006 m. rugpjūčio mėnesį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, kurie turėjo būti išduoti 2010 m. rugpjūčio mėnesį.

Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas. Kaklaraištis pareiškėjui išduotas 2002 m. rugpjūčio mėnesį, jis turėjo būti išduotas taip pat 2003 m. rugpjūčio mėnesį, 2004 m. rugpjūčio mėnesį, 2005 m. rugpjūčio mėnesį, 2006 m. rugpjūčio mėnesį, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti kaklaraištį, kuris turėjo būti išduotas 2010 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas. Šalikas pareiškėjui išduotas 2002 m. rugpjūčio mėnesį, jis turėjo būti išduotas taip pat 2006 m. rugpjūčio mėnesį ir 2010 m. rugpjūčio mėnesį.

Atsakovas įpareigotas išduoti šaliką, kuris turėjo būti išduotas 2010 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas. Bateliai pareiškėjui išduoti 2005 m. rugsėjo mėnesį ir 2008 m. birželio mėnesį. Ši uniformos dalis turėjo būti išduota kiekvienų metų nuo 2002 iki 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Batelių pareiškėjas išduoti neprašo, jam už neišduotus 2010 ir 2011 m. priteista kompensacija. Žieminiai batai, kurių dėvėjimo terminas 2 metai, pareiškėjui buvo išduoti 2008 m. spalio mėnesį, nors turėjo būti išduoti 2002, 2004, 2006, 2008 ir 2010 m. rugpjūčio mėnesiais.

Atsakovas įpareigotas išduoti žieminių batų porą, kuri turėjo būti išduota 2010 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas. Analogiška situacija ir su demisezoniniais batais, kurių dėvėjimo terminas taip pat dveji metai, tačiau jie išduoti tik vieną kartą – 2008 m. vasario mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti demisezoninių batų porą, kuri turėjo būti išduota 2010 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas. Pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 odinių pirštinių išdavimas nenumatytas, už ankstesnį laikotarpį praleistas senaties terminas.

Odinis kelnių diržas turėjo būti išduotas 2002 m. rugpjūčio mėnesį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, taigi už išduotiną diržą kompensacijai išmokėti praleistas senaties terminas.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad visos uniformos dalys būtų kainavusios 463,45 Lt, todėl vadovaudamasis tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, pareiškėjui nusprendė priteisti 139,04 Lt kompensaciją.

Atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte vietoje neišduotos uniformos numatoma kompensacija, o žalos vietoje kompensacijos taikymo reikalingumas nėra išaiškintas aukštesnės instancijos teismo nutartyje, šioje byloje teismas sprendė dėl teisės į kompensaciją pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktą pagrįstumo.

Teismas vertino, kad kaip žala gali būti vertinami kiti su uniformos dėvėjimu susiję praradimai, kurių neapima kompensacija už neišduotas uniformos dalis. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes skundas grindžiamas išimtinai su praradimais, patirtais dėl negautos uniformos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos priteisimo netenkintas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 67-69), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl senaties termino taikymo. Paaiškina, jog visą laiką pageidavo gauti naujas uniformos dalis, todėl nesikreipė į atsakovą, prašydamas išmokėti kompensaciją. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad apie savo teisės gauti kompensaciją pažeidimą pareiškėjas sužinojo praėjus 30 dienų po kiekvienos tarnybinės uniformos dalies dėvėjimo termino pabaigos. Be to, pažymi, jog jo turima tarnybinė uniforma nebuvo tinkama dėvėti, todėl jo kreipimuisi dėl kompensacijos mokėjimo tuo metu nebuvo pagrindo. Pabrėžia, jog jo teises pažeidė tarnybinės uniformos dalių neišdavimas, tačiau atsižvelgiantį tai, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vienu metu pareigūnams gali būti išduodama (priteisiama) tik po vieną tarnybinės uniformos komplektą, savo pažeistas teises dėl likusių laiku neišduotų tarnybinių uniformų dalių, pareiškėjas gina, prašydamas žalos atlyginimo. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinos Civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatos, pagal kurias ieškinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasidedą tą kiekvieną dieną.

Atsakovas Lukiškių TI–K pateikė apeliacinį skundą (b. l. 72-73), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl uniformų išdavimo ir priimti naują sprendimą.

Paaiškina, kad 2003–2011 m. pareiškėjas nesilaikė Tvarkos 2-3 punktuose įtvirtintų sąlygų, t. y. raštu nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymi, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipia dėmesį, kad 2013 m. pirmąjį–antrąjį ketvirtį Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos ir įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti. Atsižvelgdamas į tai prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 77-79), kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, jog atsakovas nenurodė kokiu teisiniu pagrindu turi būti panaikintas teismo sprendimas. Atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tarnybinės uniformos dėvėjimo Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punkte įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Byloje esantys duomenys (b. l. 13-16) patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjo uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti naujas uniformos sudėtines dalis.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 942 Lt turtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Tvarkos 1 punktą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos numatoma kompensacija, o „žalos vietoje kompensacijos taikymo reikalingumas nėra išaiškintas aukštesnės instancijos teismo nutartyje“, teismas nagrinėjamoje byloje spręs dėl kompensacijos priteisimo.

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.).

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas savo skundu prašė atlyginti žalą, kurios dydį, nustatė pagal Tvarkos 1 punkte numatytos kompensacijos dydį. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas grindė CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Paaiškino, jog atsakovui neįgyvendinus pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, buvo priverstas dėvėti tas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs. Dėl to patyrė nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti, kadangi jos buvo išduotos netinkamo dydžio, turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos.

Iš šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas, turėjęs teisę gauti uniformą ir jos negavęs, prašo atlyginti tokiu būdu padarytą materialinę žalą, atsiradusią dėl to, kad jis patyrė išlaidas įsigydamas drabužius, kuriuos dėvėjo vietoj tarnybinės uniformos, taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra suėjęs. Pareiškėjas aiškiai nurodė neteikęs atsakovui prašymų sumokėti kompensaciją, kadangi jo tarnybinės uniformos dalys pasibaigus jų dėvėjimo terminui nebuvo tinkamos dėvėti.

Kaip jau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės aktuose įtvirtinta nuostata, jog pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai, gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose nėra vieninga yra nepagrįsta.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pareiškėjo suformuotą jo skundo dalyką, netinkamai taikė tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką bei žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas ir vietoje prašomos žalos priteisė Tvarkos 1 punkte numatytą kompensaciją.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė įsigydamas savo drabužius dėvėti darbe (CK 6.249 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo patirtų nuotolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai. Pareiškėjo prašomas priteisti nuostolių dydis pagrįstas skaičiavimais, atliktais pagal atsakovo pateiktus duomenis, jo atsakovas neginčija.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai; ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis šia nuostata nagrinėjamu atveju pareiškėjui 942 Lt dydžio nuostoliai priteistini iš atsakovo Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laiko, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A492-3379/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, keistinas, pareiškėjo skundą tenkinant visiškai ir priteisiant pareiškėjui 942 Lt turtinei žalai atlyginti. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lukiškių tardymo – izoliatoriaus kalėjimo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Skundą tenkinti visiškai.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti A. N. (A. N.) tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, žieminę striukę, švarką, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, kaklaraištį, šaliką, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių.

Priteisti pareiškėjui A. N. (A. N.) iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 942 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt du litus) turtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Sutkevičius

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė