2022-06-08 Nr. AB-15140-3-62-3-00415-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2686-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00415-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Ginčijamu Migracijos departamento sprendimu nuspręsta: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Jis yra (duomenys neskelbtini). Savo prašymą suteikti jam prieglobstį pareiškėjas grindžia tuo, kad yra (duomenys neskelbtini).

3.2. Pareiškėjas teigė, kad tam, jog (duomenys neskelbtini).

3.3. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nesivadovavo naujausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Atsakovas turėjo suteikti prieglobstį pareiškėjui dėl visiškai pagrįstos jo baimės patirti persekiojimą, nes smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjo nuogąstavimai dėl jo saugumo neužtikrinimo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas.

3.4. Pareiškėjas, remdamasis publikacijomis, nurodė, kad aktuali informacija patvirtina apie realiai šiuo metu egzistuojančią grėsmę (duomenys neskelbtini).

3.5. Atsakovo sprendimu nepagrįstai ir neproporcingai taikytas maksimalus draudimo atvykti laikas. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis tam, kad būtų nustatyti prieglobsčio motyvai, teikė visokeriopą pagalbą, nėra padaręs pažeidimų, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, nenustatyta konkrečių išimtinių aplinkybių. Išsiuntimas iš šalies ir draudimas atvykti, papildomos apsaugos nesuteikimas sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kai iš smurto, karinių konfliktų krečiamos valstybės pareiškėjui būtų uždrausta atvykti į saugią valstybę ir prašyti prieglobsčio.

4. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė grėsme, susijusia su jo priklausymu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir nenustatė, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatas.

4.2. Atsakovo teigimu, nenustatytas tikėtinas persekiotojas, motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją. Taip pat nebuvo identifikuota aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Nepateiktos detalės, kurios galėtų būti patikrintos, pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo formos ir turinio trūkumais. Deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio, todėl nelaikytina visiškai pagrįsta.

4.3. Tyrimo metu nenustatyta reali ir individuali grėsmė pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai ar mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

4.4. Pareiškėjo publikacijų informacija, kuria jis remiasi, nepatvirtina skunde nagrinėjimų aplinkybių. Pareiškėjo nurodytose publikacijose nėra informacijos, kuri nesutaptų su atsakovo surinkta informacija.

4.5. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo išsamiai ir nuodugniai įvertinti, pateiktas teisinis vertinimas atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas bendra situacija kilmės valstybėje. Individualių ir konkrečių aplinkybių apie tariamą persekiojimą nenurodė. Persekiojimo vykdytojai nėra identifikuoti, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Jis nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo padarytas išvadas.

4.6. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai asmenų grupėje pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad prieglobsčio gavimas nėra ir nebuvo pareiškėjo tikslas. Jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad gali pasislėpti. Pats pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jeigu pareiškėjas nori savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, turi pateikti prašymą Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

4.7. Draudimo atvykti pareiškėjui nustatytas laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė ir nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Tokie veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, o aplinkybės patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini)3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų). Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini).

7. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, susijusia su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Pareiškėjo siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė, kad (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas nepateikė individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios pagrįstų tariamai įžvelgiamos grėsmės tikimybę.

9. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią, su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgdamas į tai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta išsami apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Darant išvadas, vadovautasi pagrįstais duomenimis, kurie patvirtina, jog nuo (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), todėl Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo (duomenys neskelbtini) yra hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina pagrįstu pagrindu suteikti prieglobstį.

11. Tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Turimais kilmės valstybės duomenimis, pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu veiksniu, nes (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų pagrįstai grėsmei dėl jo persekiojimo ar nesaugumo konstatuoti kilmės šalyje. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko ne dėl iškilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių, siekdamas gyventi Europos Sąjungos valstybėje.

12. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini), kuriomis vadovavosi Migracijos departamentas dėl aktualios situacijos išnagrinėjimo pareiškėjo kilmės šalyje, yra patikimas ir aktualus šaltinis, priimant sprendimą, juolab, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas ir teismas nenustatė. Kadangi nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, tai teismas pagrįsta laikė atsakovo išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

13. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją jo kilmės valstybėje, o pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar / ir įrodymais priešingai neįrodė.

14. Atsakovas, priėmęs sprendimą išsiųsti užsienietį, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Tokį sprendimą motyvavo neteisėtos migracijos grėsme, kurią kelia pareiškėjas (jis tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį, jis neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis). Kadangi nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių maksimaliam terminui nustatyti, tai teismas pakeitė atsakovo sprendimo dalį ir nustatė 3 metų draudimo laikotarpį.

15. Teismo vertinimu, Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra proporcinga ir teisėta bei priimta individualaus įvertinimo pagrindu. Teismas netenkino kaip išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi; teismo posėdžio metu, jei jis bus rengiamas žodinio proceso tvarka, užtikrinti pareiškėjui vertėjo į/iš arabų kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.

17. Apeliaciniame skunde nurodo:

17.1. Prieglobsčio prašymas netinkamai išnagrinėtas, nesilaikant Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo selektyviai atrinkta ir klaidingai įvertinta informacija, todėl neįvertino esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vadovavosi informacija, kuri neatspindi tikrosios pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

17.2. Pagal Tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį, vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes gauta iš keleto įvairių šaltinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3749-556/2021 pabrėžė naujausios ir aktualios kilmės valstybės informacijos svarbą. (duomenys neskelbtini).

17.3. Atsakovas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos (kartu ir neoficialios), dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis, ar realu, jog grąžinus jį į kilmės šalį, jis nepatirs persekiojimo, kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų, nors turėjo pareigą surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją iš visų šaltinių, atsižvelgti į pareiškėjo padėties skirtumus lyginant su kitais tos pačios šalies piliečiais. (duomenys neskelbtini).

17.4. Nepagrįstos atsakovo išvados, kuria nuspręsta nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma:

18.1. Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir nenustatė pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Pagal pareiškėjo pateiktą informaciją ir surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. nepagrįsta prielaida, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo pasakojimas turi formos ir turinio trūkumų, o vertinant jį kartu su surinkta kilmės valstybės informacija, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė vertintina kaip hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

18.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. (duomenys neskelbtini). Dėl to nenustatytas papildomos apsaugos suteikimo poreikis.

18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka nei pabėgėlio statuso, nei papildomos apsaugos nustatytų kriterijų. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

18.4. Pareiškėjas nepagrįstai kelia klausimą dėl atsakovo surinktos informacijos patikimumo ir aktualumo. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas nepateikė naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas teisme. Pareiškėjo teigimu, kadangi ginčas iš esmės grindžiamas paties pareiškėjo paaiškinimais, o jie šiek tiek skiriasi, tai būtina jį išklausyti tiesiogiai, kad teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

23. Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 26 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio negalėjo nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis).

V. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo istorija yra abstrakti, nurodomos bendro pobūdžio priežastys, o atsakovas ir teismas nenustatė tikėtino persekiotojo ar tokio persekiojimo motyvų ir tikslų, taip pat tokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų realią individualaus persekiojimo rizikos tikimybę. Dėl to teismas nekonstatavo esant Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pagrindą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Atsakovas gana nuosekliai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir nenustatė realios ir individualios grėsmės patirti pareiškėjui persekiojimą kilmės šalyje. Teismas nenustatė papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui kriterijų, todėl nekonstatuota ir atitiktis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatoms. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcinga priemonė, todėl šį terminą sutrumpino.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas netinkamai vertino jo pasakojimą ir pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, formaliai vertino pareiškėjo situaciją, nesurinko naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, o teismas tokį sprendimą pripažino pagrįstu, neįsigilinęs į pareiškėjo situaciją, neįvertinęs, kad jo kilmės šalyje iš tiesų yra nesaugu.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

29. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

30. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776- 415/2021).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

33. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamam ir diskriminuojamam kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini).

36. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, o kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

37. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo selektyviai atrinkta ir klaidingai įvertinta informacija, todėl neištyrė bei nenustatė esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais reiškiamas iš esmės abstraktus, bendro pobūdžio nesutikimas su teismo sprendimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su jo pasakojime nurodytais faktais, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų savo teiginius dėl teismo sprendime netinkamai įvertintų pareiškėjui kylančios individualaus pobūdžio realios grėsmės aplinkybių kilmės šalies informacijos kontekste.

38. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, galinčių pagrįsti poreikį suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą, nes pareiškėjo pasakojimas buvo prieštaringas ir nenuoseklus, jis nepateikė konkrečių duomenų apie tikėtiną persekiotoją, jo tikėtinus motyvus ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, nenurodė kokių nors konkrečių detalių, kurios galėtų būti patikrintos. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio, todėl nelaikytina pagrindžianti atitiktį Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

39. Tyrimo metu atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Kadangi pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

40. Pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu veiksniu, nes (duomenys neskelbtini), kur beatodairiško smurto lygis yra aukštesnis, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje jau nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nėra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų, yra (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nėra duomenų pagrįstai grėsmei dėl jo persekiojimo ar nesaugumo konstatuoti kilmės šalyje. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko ne dėl iškilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių, siekdamas gyventi Europos Sąjungos valstybėje, todėl pareiškėjas pripažintas neatitinkančiu papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Apeliantas apie situaciją kilmės šalyje remiasi informacija – (duomenys neskelbtini), kuri savaime negali paneigti (duomenys neskelbtini) pateikiamos informacijos, nes pastaroji laikytina naujesne ir aktualia.

41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ištyrė ir įvertino pareiškėjo apklausos metu nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs, pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas grėsmę kilmės valstybėje grindžia abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, kurie neleidžia nustatyti nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų, nei tikslų persekioti pareiškėją. Teismas, įvertinęs atsakovo atliktą tyrimą, nenustatė, kad jis atliktas paviršutiniai, pažymėdamas, kad pareiškėjo argumentas dėl informacijos trūkumo, neišsamumo yra paneigtas atsakovo sprendime nurodytais informacijos šaltiniais, kuriais jis rėmėsi, priimdamas skundžiamą sprendimą.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo surinkti duomenys nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o priimdamas sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, atsakovas nepažeidė Tvarkos aprašo 7 punkto nuostatų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo atliktą tyrimą ir jo sprendimą bei savo sprendimą motyvavo nepažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir deklaratyviais, nepatvirtintais objektyviais įrodymais.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nepaneigiamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas ir teisėtumas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė