5840df1f-d0af-4899-915e-e4004ab6424a · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Adm Bylos Nr. II-261-1130/2021 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00339-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugsėjo 22 d. Å alčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjas Erlandas Stanislovaitis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. S., (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 21 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas n u s t a t ė:

V. S. 2022 m. birželio 4 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2022 m. birželio 4 d. 9.58 val. Å alčininkų r., kelio Å alčininkai – Butrimonys – EiÅ¡iÅ¡kės 6,20 km, vairuodamas automobilį lenkė kitÄ transporto priemonę sankryžoje pažymėta kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 21 d. nutarimu V.

S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Teisme gautas V. S. skundas, kuriuo praÅ¡o pakeisti nutarimÄ â€“ neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pripažįsta padarytÄ administracinį nusižengimÄ ir savo elgesio neatsakingumÄ , dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Pažymėjo, kad už padarytÄ nusižengimÄ skiriama nuobauda – piniginio dydžio bauda, pati savaime sukelia neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos, kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jo vairuojamas automobilis, darydamas lenkimÄ sankryžoje, atliktu manevru pavojingos situacijos kelyje nesukėlė. Pažymėjo ir tai, kad už tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ yra baudžiamas pirmÄ kartÄ per visÄ savo vairavimo praktikÄ , taip pat anksčiau nebuvo Å¡iurkščiai pažeidęs KET, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nėra piktybinis KET pažeidėjas, o Å¡is KET pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, vyko su mažamečiu sÅ«numi S. (S.) ir tėvais į (duomenys neskelbtini) bažnyčiÄ , kurioje vyko jo krikÅ¡to dukters pirmoji Komunija, ir kapines aplankyti į Anapilį išėjusių artimųjų.

Nurodė, kad lenkė kelio atkarpoje pakankamai lėtai važiavusį automobilį ir nepastebėjo sankryžos ženklo. Pabrėžė, kad pažeidimui esant atsitiktiniam, sÄ lygotam subjektyviam susiklosčiusių aplinkybių suvokimo, specialiosios teisės atėmimo taikymas bÅ«tų neteisinga ir neproporcinga nuobauda. Teigia, kad dėl padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo: nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, nebuvo sukelta grėsmė nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams.

Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina darbe ir Å¡eimos gyvenime. PaaiÅ¡kino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tai suponuoja tvirtinimÄ , kad teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikÅ¡minga, t. y. ji reikalinga darbe, nes tai yra pagrindinis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis. Pažymėjo, kad privalo iÅ¡laikyti mažametį sÅ«nų, vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra nustatyta su juo, berniuko tėvu, sÅ«nų vežioja į ugdymo įstaigÄ , futbolo bÅ«relį, kuris nuo namų yra nutolęs maždaug 10 kilometrų atstumu, pristato bendravimui vaiko motinai pagal teismo sprendimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) mikrorajonÄ .

Pabrėžė, kad be to, reikia tinkamai pasirÅ«pinti artimu žmogumi – garbaus amžiaus močiute J. G., kuri dėl turimų sveikatos sutrikimų nevaikÅ¡to, naudojasi neįgaliojo vežimėliu, močiute rÅ«pinasi kartu su savo mama (močiutės dukra). Mano, jog administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas — Å¡iuo atveju bÅ«tų neproporcinga ir neadekvati padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat darbo veiklai bei Å¡eiminei situacijai. Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepimu prašė palikti nutarimÄ nepakeistÄ , bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

SkundÄ padavęs asmuo buvo informuotas apie posėdžio laikÄ , neatvykus visiems proceso dalyviams byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus vienu metu ar paeiliui padarymÄ , lenkimÄ vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimÄ neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlusi įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Teismas pažymi, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina skundo ribose.

V. S. prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) o netekus teisės vairuoti transporto priemones net ir minimaliam terminui, jam būtų apsunkintas darbų ir šeimos pareigų vykdymas. Taip pat jis vienas augina mažametį sūnų, padeda prižiūrėti garbaus amžiaus senelę. Be to, teigė, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismo vertinimu visas pareiÅ¡kėjo aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – vaizdo įraÅ¡ai, V. S. parodymai, kurie visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s ir nesikeitė. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikÅ¡mingi. Taigi, byloje nustatyta, kad V. S. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimÄ , dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra, dirba vadybininku, jo darbas tiesiogiai susijęs su vykimu pas klientus, vienas augina nepilnametį vaikÄ , rÅ«pinasi močiute, anksčiau už analogiÅ¡kas veikas nebaustas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį ir V. S. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ skirti trumpesniam negu įstatyme numatytas terminas. Teismo vertinimu dviejų savaičių specialiosios teisės atėmimo terminas padarys pakankamÄ prevencinį poveikį, pasieks ANK numatytus bausmės tikslus, tačiau neproporcingai neapsunkins V. S. darbinių ir Å¡eimyninių pareigų vykdymo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, n u t a r i a :

V. S. (V. S.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 21 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnį administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ (teisės vairuoti transporto priemones) V. S. skirti 2 (dvejų) savaičių terminui. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rÅ«mus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis