5840965b-70ea-4c2e-9040-e612d17ae9cf · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. eA2-420-618/2022 Proceso Nr. 2-57-3-00754-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.9.1.3; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Å imanskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 pagal ieÅ¡kovų R. B. ir I. B. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir ieÅ¡kinį atmesti. 1.1. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ieÅ¡kovai R. B. ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo (pareiÅ¡kėjo) E. K. 195 798 Eur skolÄ ieÅ¡kovei I. B., 6 172,66 Eur skolÄ ieÅ¡kovui R. B., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo (pareiÅ¡kėjo) E. K. 195 798 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei I. B.; 6 172,66 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 492 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui R.

B. Atsakovas (pareiÅ¡kėjas) E. K. pateikė prieÅ¡taravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. preliminaraus sprendimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi preliminarų sprendimÄ panaikino, patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukė. Taikos sutartimi atsakovas (pareiÅ¡kėjas) E. K., be kita ko, įsipareigojo sumokėti 195 888,64 Eur skolÄ ieÅ¡kovams R. B. ir I. B., mokant jÄ dalimis taikos sutartyje nustatyta tvarka.

Atsakovas (pareiÅ¡kėjas) taip pat įsipareigojo nuo 2017 m. liepos 31 d. mokėti ieÅ¡kovams 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo likusios mokėti skolos dalies iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo. Vis dėlto pareiÅ¡kėjas E. K. taikos sutartį sudarė dėl ieÅ¡kovų apgaulės, todėl minėtas sandoris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi, laikytinas negaliojančiu. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . 1.2.

Pareiškėjas yra UAB „Poilsis pajūryje“ steigėjas, vadovas ir akcininkas, turinti 80 proc. šios įmonės akcijų. UAB „Poilsis pajūryje“ yra kelionių agentūra, ši įmonė apie 18 m. bendradarbiavo su ieškovams R. B. ir I. B. priklausančiomis įmonėmis, įstatant RAB „Balturas“. 2013 m. vasario 1 d. tarp RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ buvo sudaryta Užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartis (toliau – Sutartis), ja RAB „Balturas“ įsipareigojo turistams iš Rusijos pardavinėti UAB „Poilsis pajūryje“ organizuojamas keliones Lietuvoje.

UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ kitų agentų neturėjo, todėl vienintelis įmonės pajamų Å¡altinis buvo lėšos, gautos iÅ¡ RAB „Balturas“ atliktų pardavimų. RAB „Balturas“ turėjo skolinių įsipareigojimų UAB „Poilsis pajÅ«ryje“, tačiau pati įmonė piniginių lėšų neturėjo, todėl RAB „Balturas“ savininkė I. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 8 d. iÅ¡ savo ir sutuoktinio R. B. vardu registruotų banko sÄ skaitų pervedė apie 285 000 Eur į pareiÅ¡kėjo E. K. vardu registruotÄ banko sÄ skaitÄ , o jis Å¡ias lėšas pervedė į UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ banko sÄ skaitÄ , minėtos lėšos buvo naudojamos UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ veikloje.

Taigi ieÅ¡kovų R. B. ir I. B. atlikti mokėjimai buvo skirti ne pareiÅ¡kėjui, o UAB „Poilsis pajÅ«ryje“, ieÅ¡kovų ir pareiÅ¡kėjo paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Dėl Å¡ios priežasties taikos sutartyje nurodytas pareiÅ¡kėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjui buvo suteikta paskola. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas piniginės prievolės ieÅ¡kovams neturi. Po taikos sutarties sudarymo pareiÅ¡kėjui tapo žinoma, kad ieÅ¡kovai nusprendė Lietuvoje įsteigti įmonę, kuri verčiasi kelionių organizavimu, t. y. siÅ«lo turistams iÅ¡ Rusijos keliones Lietuvoje. 2016 m. kovo 4 d. ieÅ¡kovų dukra K.

B. Lietuvoje įsteigė UAB „Balturas“, 2016 m. lapkričio 3 d. įmonėje pradėjo dirbti ieÅ¡kovė I. B., 2017 m. gegužės 11 d. – ieÅ¡kovas R. B. Tokiu bÅ«du I. B., kaip UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ partnerės RAB „Balturas“ vadovė ir savininkė, UAB „Balturas“ neteisėtai perdavė UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ (programinius paslaugų kodus, darbo organizavimo ypatumus, verslo kontaktus, kainodarÄ , informacijÄ apie klientus ir kt.), o UAB „Balturas“ Å¡iÄ informacijÄ panaudojo savo veikloje ir iÅ¡ to gavo pajamas.

IeÅ¡kovai, žinodami, kad neturi reikalavimo teisės į pareiÅ¡kėjÄ E. K., 2016 m. spalio 18 d. taip pat kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ jo 201 970,66 Eur skolÄ . 2017 m. pradžioje UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ rengėsi vasaros sezonui, tikėjosi, jog į LietuvÄ atvyks daug turistų iÅ¡ Rusijos, t. y. tikėjosi, jog įminės gaus dideles pajamas, todėl, siekdamas iÅ¡vengti teisminių ginčų su ieÅ¡kovais, kaip partneriais, ir taip neprarasti pajamų, reikalingų įmonės veiklai vykdyti, pareiÅ¡kėjas sutiko sudaryti 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartį.

Vis dėlto, taikos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovai nuslėpė nuo pareiÅ¡kėjo aplinkybę, turinčiÄ esminės reikÅ¡mės jo apsisprendimui sudaryti taikos sutartį, t. y. tai, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ieÅ¡kovė I. B. ketino nutraukti Sutartį, taip užkirsdama keliÄ UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ gauti pajamas ir sudarydama kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui E. K. įvykdyti taikos sutartį, t. y. grÄ Å¾inti joje nurodytÄ skolÄ . RAB „Balturas“ 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nuo 2017 m. balandžio 1 d.

Nutraukusi Sutartį, RAB „Balturas“ nepateikė UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ nustatytos formos ataskaitų ir nepervedė UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ 33 800 Eur, gautų už pardavimus, atliktus iki Sutarties nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 pripažino, kad RAB „Balturas“ Sutartį nutraukė neteisėtai ir priteisė iÅ¡ RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolÄ UAB „Poilsis pajÅ«ryje“.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-50-642/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-442-/2022 pagal pareiÅ¡kėjo E. K. ir UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ ieÅ¡kinį atsakovams I. B., R. B., K. B., RAB „Balturas“ ir UAB „Balturas“ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad dėl ieÅ¡kovų veiksmų jis 2017 m. patyrė 77 268 Eur nuostolių, 2018 m.

– 129 953 Eur nuostolių. Jei pareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties sudarymo metu bÅ«tų žinojęs, kad I. B. 2017 m. kovo 31 d. nutrauks Sutartį, o ieÅ¡kovai toliau vykdys nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , taip padarydami nuostolius UAB „Poilsis pajÅ«ryje“, dėl to pareiÅ¡kėjas neturės galimybės įvykdyti taikos sutartį, jis taikos sutarties nebÅ«tų pasirašęs. 1.3. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

Nagrinėjamu atveju taikos sutartis laikytina negaliojančia, kadangi pareiÅ¡kėjas jÄ sudarė dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės Å¡alių nelygybės. Teismas Å¡ių aplinkybių nenustatė, taip pažeisdamas CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl yra pagrindas atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , t. y. dėl teismo padarytos teisės normos taikymo klaidos.

2. IeÅ¡kovai R. B. ir I. B. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir skirti pareiÅ¡kėjui 1 000 Eur baudÄ , iÅ¡ jos 100 Eur skirti ieÅ¡kovams. 2.1. IeÅ¡kovai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios jam nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos civilinės bylos Nr. e2-976-538/2017 nagrinėjimo metu, sudarančių pagrindÄ atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės mini ne kartÄ ankstesniuose įvairaus pobÅ«džio procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kurių pagrįstumas jau įvertintas kitose bylose. Akivaizdu, jog aplinkybės, apie kurias pareiÅ¡kėjas žinojo daugiau nei ketverius metus, ir, kuriomis grindė ankstesnius teismui teiktus praÅ¡ymus, negali bÅ«ti vertinamos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, dauguma pareiÅ¡kėjo teiginių yra laikytini jo samprotavimais, neatitinka tikrovės ir nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovų valdoma RAB „Balturas“ 2017 m. balandžio 1 d. nutraukė bendradarbiavimÄ su pareiÅ¡kėjo valdoma UAB „Poilsis pajÅ«ryje“, todėl pastarajai tenka konkuruoti su toje pačioje rinkoje veikiančia UAB „Balturas“, nesudaro pagrindo jam ginčyti teismo patvirtintos taikos sutarties ir nepaneigia pareiÅ¡kėjo pareigos vykdyti piniginę prievolę ieÅ¡kovams. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis nebÅ«tų sudaręs taikos sutarties, jei bÅ«tų žinojęs apie bÅ«simÄ Sutarties nutraukimÄ , neturi įtakos taikos sutarties galiojimui.

Jeigu Å¡alis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet suklydo dėl Å¡io sandorio perspektyvų, tai negali bÅ«ti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų, paneigiančių jo prievolę grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovams. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl savo prievolės ieÅ¡kovams pareiÅ¡kėjas yra patvirtinęs iki taikos sutarties sudarymo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, įskaitant prieÅ¡taravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. preliminaraus sprendimo, taip pat grÄ Å¾ino dalį skolos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir, žinodamas apie, anot pareiÅ¡kėjo, naujas aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti procesÄ , atliko pirmÄ jį mokėjimÄ (iÅ¡ keturių) ir sumokėjo palÅ«kanas pagal taikos sutartį, taip patvirtindamas savo prievolę ieÅ¡kovams. 2.2.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas nesÄ Å¾iningai CPK 365 straipsnyje numatyta teise atnaujinti procesÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinio matyti, jog praÅ¡ymas grindžiamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybės kaip ir ankstesni pareiÅ¡kėjo teismui pateikti praÅ¡ymai, kuriuos teismas jau yra iÅ¡nagrinėjęs. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių duomenų, paneigiančių jo prievolę grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovams, todėl akivaizdu, jog pateiktu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas siekia, kad byla bÅ«tų nepagrįstai nagrinėjama iÅ¡ naujo.

Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas veikė prieÅ¡ operatyvų bylos iÅ¡sprendimÄ , daugiau nei trejus metus negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovams skolos pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį ir toliau siekia nepagrįstai apsunkinti priverstinį įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : PraÅ¡ymas atmestinas Dėl proceso atnaujinimo 3. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi bÅ«ti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

4. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiko atžvilgiu ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik taisant esmines klaidas, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimÄ byloje Sovtransavto Holding prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimÄ byloje Sypchenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimÄ byloje Volkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8564/02).

Taigi praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas.

5. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis); prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Ä®statymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai.

6. Kasacinio teismo ne kartÄ pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi Å¡ioje praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iÅ¡ tiesų yra bent vienas iÅ¡ įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

Siekdamas nustatyti, ar pateiktas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindÄ numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar Å¡is susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

7. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . PareiÅ¡kėjas, pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečiÄ datÄ , kada pareiÅ¡kėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , ir tai patvirtinančius įrodymus.

Ä®statymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2013).

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 18 d. teisme gautas ieÅ¡kovų R. B. ir I. B. ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (atsakovo) E. K. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-538/2016 (naujas bylos Nr. e2-976-538/2017) ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo (pareiÅ¡kėjo) E. K. 195 798 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei I.

B.; 6 172,66 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 492 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui R. B. 2016 m. lapkričio 10 d. teisme gauti atsakovo (pareiÅ¡kėjo) E. K. prieÅ¡taravimai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. preliminaraus sprendimo. Teisme 2017 m. vasario 28 d. gautas Å¡alių pareiÅ¡kimas dėl taikos sutarties sudarymo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi 2016 m. spalio 20 d. preliminarų sprendimÄ panaikino, patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį ir civilinę byla nutraukė.

9. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 grindžia aplinkybe, jog sudarydamas taikos sutartį su ieÅ¡kovais, nežinojo, kad pastarieji po taikos sutarties sudarymo, t. y. 2017 m. kovo 31 d. nutrauks Sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovų valdomos RAB „Balturas“ ir pareiÅ¡kėjo valdomos UAB „Poilsis pajÅ«ryje“, dėl to UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ neteks pajamų ir negalės įvykdyti taikos sutarties. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, kad jis, nepaisant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neturi piniginės prievolės ieÅ¡kovams.

10. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neturi piniginės prievolės ieÅ¡kovams, jam buvo žinoma taikos sutarties sudarymo metu. PraÅ¡yme nurodytas aplinkybes dėl RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ kartu vykdomos veiklos, Sutarties nutraukimo, UAB „Balturas“ įsteigimo ir veiklos, ieÅ¡kovų veiksmų, susijusių su galbÅ«t nesÄ Å¾ininga konkurencija, dėl to prarastų pajamų ir kt. pareiÅ¡kėjas yra nurodęs 2017 m. gruodžio 29 d. praÅ¡yme dėl vykdymo tvarkos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-976-538/2017), 2019 m. sausio 4 d. atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo (civilinė byla Nr. e2-976-538/2017), 2019 m. balandžio 3 d. praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. eA2-1036-253/2019), 2019 m. birželio 10 d. ieÅ¡kinyje atsakovams UAB „Balturas“, RAB „Balturas“, R.

B., I. B., K. B. dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-220-513/2021), 2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kiniuose atsakovams R. B. ir I. B. dėl palÅ«kanų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-11584-1032/2020, Nr. e2-4074-588/2020). Taigi pareiÅ¡kėjas apie praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kurios, anot jo, sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ , žinojo jau 2017 m. gruodžio 29 d., tačiau su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau nei ketveriems metams po jų paaiÅ¡kėjimo, taip praleisdamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

11. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl R. B., I. B., K. B. ir jų vadovaujamų įmonių, įskaitant RAB „Balturas“, UAB „Balturas“ padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 1891 straipsnio 1 dalyje, 210 straipsnyje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos 2018 m. spalio 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Navickas 2018 m. spalio 25 d. nutarimu, Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo E. K. skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ atmetė. 2019 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 ir prašė teismo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ paÅ¡alinti praÅ¡ymo trÅ«kumus, t. y. sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡io reikalavimo dėl sunkios finansinės padėties įvykdyti negalėjo, todėl teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas laikytas nepaduotu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistÄ . 2019 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kėjas ir UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu UAB „Balturas“, RAB „Balturas“, R.

B., I. B., K. B. dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, tačiau minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. 2020 m. spalio 29 d. pareiÅ¡kėjas pateikė ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-11584-1032/2020, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ I. B. ir R. B. 16 472,13 Eur pagal taikos sutartį sumokėtų palÅ«kanų ir atleisti jį nuo prievolės mokėti I.

B. ir R. B. palÅ«kanas pagal taikos sutartį. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistÄ , nurodydamas, jog teismo patvirtinta taikos sutartis gali bÅ«ti peržiÅ«rėta pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo CPK nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pažymi, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad jis aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises.

12. Vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas apie pagrindÄ atnaujinti procesÄ Å¾inojo jau daugiau nei prieÅ¡ ketverius metus. Tai, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju savo pažeistas teises siekė apginti kitais teisės aktuose numatytais bÅ«dais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis pagrįstai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėtina, jog nutarties 11 punkte nurodyti procesiniai veiksmai nesudarė kliūčių pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, juolab, įvertinus tai, kad minėtas terminas praleistas beveik ketverius metus.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas teigia, kad jis dėl proceso atnaujinimo į teismÄ kreipėsi 2019 m. balandžio 3 d., tačiau dėl sunkios finansinės padėties negalėjo sumokėti žyminio mokesčio, todėl teismas jo praÅ¡ymÄ laikė nepaduotu. Vis dėlto, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1036-253/2019, jo praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo neatmetė, o nustatė pareiÅ¡kėjui terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Minėta nutartimi teismas, be kita ko, nurodė, jog pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog pastarasis negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, todėl pareiÅ¡kėjas turi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį arba pateikti teismui motyvuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi teismas sudarė pareiÅ¡kėjui galimybę pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius sunkiÄ jo turtinę padėtį, tačiau pareiÅ¡kėjas minėtų veiksmų neatliko, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties CPK nustatyta tvarka neskundė.

PareiÅ¡kėjui neiÅ¡taisius Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytų praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo trÅ«kumų, teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi jo praÅ¡ymÄ laikė nepaduotu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis neužkirto kelio pareiÅ¡kėjui iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau pareiÅ¡kėjas minėtÄ praÅ¡ymÄ teismui pateikė tik 2022 m. sausio 10 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo.

13. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog pareiÅ¡kėjas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminÄ atnaujinti.

14. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

15. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. Ä®rodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui. Tai reiÅ¡kia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

17. Teismai, spręsdami dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, turėtų vertinti, be kita ko, ir pareiÅ¡kėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

18. Kaip jau minėta, praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad taikos sutartį jis sudarė dėl ieÅ¡kovų panaudotos apgaulės, kadangi, sudarydamas taikos sutartį su ieÅ¡kovais, nežinojo, jog pastarieji po taikos sutarties sudarymo, t. y. 2017 m. kovo 31 d. nutrauks Sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovų valdomos RAB „Balturas“ ir pareiÅ¡kėjo valdomos UAB „Poilsis pajÅ«ryje“, dėl to UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ neteks pajamų ir pareiÅ¡kėjas negalės įvykdyti taikos sutarties. Be to, jis neturi piniginės prievolės ieÅ¡kovams, t. y. taikos sutartyje įtvirtina pareiÅ¡kėjo prievolė grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovams neatitinka tikrovės.

19. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis taikos sutarties sudarymo metu neturėjo piniginės prievolės ieškovams, akivaizdu, jog minėtos aplinkybės egzistavo taikos sutarties sudarymo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo metu, jos pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinomos, todėl šios aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017.

20. Taikos sutarties institutas įtvirtintas CK LII skyriuje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek Å¡alių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismÄ , sudaryta taikos sutartis. Ä®statyme taikos sutarčiai nustatyta privaloma raÅ¡ytinė forma, raÅ¡ytinės formos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (CK 6.983 straipsnio 3 dalis), Å¡is reikalavimas taikomas tiek Å¡alių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismÄ , sudarytai, tiek teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai.

21. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, taikos sutartis – tai viena iÅ¡ civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rÅ«Å¡ių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų. Tik pačios Å¡alys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas.

Sutarties laisvės principÄ ir procesinį Å¡alių dispozityvumÄ Å¡iuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su vieÅ¡Ä ja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylÄ taikos sutartimi iÅ¡ esmės priklauso tik nuo Å¡alių valios.

22. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Å alims ginÄÄ iÅ¡sprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų bÅ«du sudarius taikos sutartį bei teismui Å¡iÄ patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galiÄ (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties Å¡aliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos Å¡alies (kreditoriaus) praÅ¡ymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį iÅ¡duodamas vykdomasis raÅ¡tas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

23. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis taikos sutarties sudarymo metu neturėjo piniginės prievolės ieškovams, akivaizdu, jog minėtos aplinkybės egzistavo taikos sutarties sudarymo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo metu, jos pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinomos, todėl šios aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017.

24. Taigi, sudarydama taikos sutartį, Å¡alis turi elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, įvertinti taikos sutarties nuostatas, ja prisiimamus įsipareigojimus, jų vykdymo tvarkÄ ir terminus, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis taps priverstinai vykdytinas dokumentas. Tai reiÅ¡kia, kad esant pareiÅ¡kėjo nurodytoms aplinkybėms, t. y. kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra skolingas ieÅ¡kovams, paskolos teisiniai santykiai sieja bÅ«tent UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ ir RAB „Balturas“, tačiau pareiÅ¡kėjas sutiko asmeniÅ¡kai įvykdyti ginčo prievolę, jis turėjo ir galėjo bÅ«ti atidus ir rÅ«pestingas, Å¡ias aplinkybes įtvirtinti taikos sutartyje, praÅ¡yme dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pan., tačiau to nepadarė.

25. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant klausimÄ dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas taikos sutartį sudarė dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės šalių nelygybės. Pažymėtina, kad šias aplinkybes pareiškėjas grindžia UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ siejusiais teisiniais santykiais, t. y. jog RAB „Balturas“ pardavinėjo UAB „Poilsis pajūryje“ kelionių paketus, tai buvo vienintelės UAB „Poilsis pajūryje“ pajamos, todėl, RAB „Balturas“ 2017 m. kovo 31 d. nutraukus Sutartį, UAB „Poilsis pajūryje“ neteko pajamų ir pareiškėjas nebegalėjo vykdyti taikos sutarties.

Vis dėlto minėtos aplinkybės taikos sutartyje nėra įtvirtintos, t. y. joje nėra minimi teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ ir RAB „Balturas“, taikos sutartyje numatytų pareiÅ¡kėjo įsipareigojimų ieÅ¡kovams vykdymas nėra susietas su minėtų įmonių veikla, pajamomis, neįtvirtintas RAB „Balturas“ draudimas nutraukti Sutartį ar įsipareigojimas jÄ tęsti tam tikrÄ laikotarpį, pavyzdžiui, iki sueis taikos sutartyje nustatytas terminas pareiÅ¡kėjui įvykdyti prievolę ieÅ¡kovams, prieÅ¡ingai, taikos sutartyje aptariamos tik pareiÅ¡kėjo E. K. ir ieÅ¡kovų I.

B. bei R. B. asmeninės prievolės. Taigi pareiÅ¡kėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad, vadovaujantis taikos sutartimi, jis turės prievolę sumokėti taikos sutartyje nustatytÄ skolÄ ieÅ¡kovams, nepriklausomai nuo UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ finansinės padėties. Teismas sutinka su ieÅ¡kovų argumentu, jog vien tai, kad pareiÅ¡kėjas suklydo dėl taikos sutarties perspektyvų, t. y. neįvertino savo turtinės padėties ir galimybės, pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, RAB „Balturas“ nutraukus Sutartį, Å¡iai įmonei ar UAB „Poilsis pajÅ«ryje“ bankrutavus, nutraukus veiklÄ ir pan., įvykdyti taikos sutartį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog taikos sutartį pareiÅ¡kėjas sudarė dėl apgaulės, o aplinkybės dėl RAB „Balturas“ vienaÅ¡alio Sutarties nutraukimo ir UAB „Balturas“ veiklos nagrinėjamu atveju nėra laikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

27. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , t. y. dėl teismo padarytos teisės normos taikymo klaidos, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, tvirtindamas ginčo taikos sutartį, neįvertino, jog pastaroji sudaryta dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės Å¡alių nelygybės.

28. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ;

Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji.

Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

29. Teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018) 30.

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020).

31. Kaip jau minėta pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog taikos sutartį sudarė dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės Å¡alių nelygybės, t. y. duomenų, patvirtinančių, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Taikos sutarties 11.3 punkte nustatyta, kad taikos sutartis yra pasiraÅ¡yta Å¡alių laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio Å¡alys bÅ«tų privestos sudaryti šį susitarimÄ . Å alys taip pat pareiÅ¡kia, kad Å¡i taikos sutartis sudaryta vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, visos Å¡ios sutarties sudarymo aplinkybės Å¡alims žinomos ir joms nėra žinomų aplinkybių, numatytų CK 6.984 bei 6.986 straipsniuose, dėl kurių Å¡i taikos sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Taigi taikos sutartyje Å¡alys patvirtino, kad jÄ sudaro laisva valia.

32. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad praÅ¡ymÄ dėl ginčo taikos sutarties patvirtinimo Å¡alys pateikė 2017 m. vasario 28 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 metu. PareiÅ¡kėjas Å¡iame teismo posėdyje dalyvavo, tačiau pareiÅ¡kime minėtų aplinkybių dėl esminės Å¡alių nelygybės, sunkios padėties ir pan., susiklosčiusių sudarant taikos sutartį, teismui nenurodė. Pažymėtina, jog tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek taikos sutarties sudarymo metu pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai atstovaujamas, t. y. jį atstovavo advokatas Mauras Urbonavičius, todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės, Å¡ios sutarties turinys, joje nustatytų sÄ lygų, įskaitant tai, jog taikos sutartimi numatyti įsipareigojimai sieja tik ieÅ¡kovus ir pareiÅ¡kėjÄ , o ne jų valdomas įmones, o tolimesnė Å¡ių įmonių veikla ir bendradarbiavimas neturi įtakos pareiÅ¡kėjo prievolei vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, prasmė ir reikÅ¡mė, taikos sutarties vykdymo tvarka.

33. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtindamas ginčo taikos sutartį pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ .

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Dėl baudos skyrimo 35. IeÅ¡kovai praÅ¡o skirti pareiÅ¡kėjui 1 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iÅ¡ jos 100 Eur skirti ieÅ¡kovams. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybės kaip ir ankstesni jo teismui pateikti praÅ¡ymai, kuriuos teismas jau yra iÅ¡nagrinėjęs. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių duomenų, paneigiančių jo prievolę grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovams, todėl akivaizdu, jog pateiktu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas siekia, kad byla bÅ«tų nepagrįstai nagrinėjama iÅ¡ naujo.

Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas veikė prieÅ¡ operatyvų bylos iÅ¡sprendimÄ , daugiau nei trejus metus negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovams skolos pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį ir toliau siekia nepagrįstai apsunkinti priverstinį įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymÄ .

36. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

37. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitÄ ir teisingÄ civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų iÅ¡sprendimÄ . Å i teisė laiduojama ir ieÅ¡kovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi Å¡ių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač prieÅ¡ingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iÅ¡ svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Taigi, proceso dalyviai privalo sÄ Å¾iningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

38. Taigi baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

39. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo skirti jam baudÄ . Remdamasis turimais duomenimis ir žiniomis pareiÅ¡kėjas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017, ir teikdamas minėtÄ praÅ¡ymÄ siekė įgyvendinti teisės aktų jam suteiktas procesines teises. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, pareiÅ¡kėjas pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti 16 472,13 Eur pagal taikos sutartį iÅ¡ieÅ¡kotas palÅ«kanas (nuostolius) iÅ¡ R.

B. ir I. B. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4074-588/2020 minėtÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1388-253/2020 Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

Minėta nutartimi kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, jog asmuo teismo nutartį, kuria patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarkÄ , gali ginčyti instancine tvarka. Tačiau dažniausiai taikos norima ginčyti vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau bÅ«na praėję. Å iuo atveju yra paduodamas pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais. Taigi akivaizdu, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo taip pat lėmė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

40. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nesÄ Å¾iningai piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo netenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

42. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetus, jam nepriteistinas Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

43. Remiantis bylos duomenimis, ieÅ¡kovai patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo parengimÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetus, atsižvelgus į tai, kad minėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sumokėjo ieÅ¡kovas R. B., iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui R. B. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo E. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 atmesti. IeÅ¡kovų R. B. ir I. B. praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo netenkinti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo E. K. 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui R. B. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Larisa Å imanskienė