583e749f-8296-4ebd-8b8a-ba2b5affe178 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-1817-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00406-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka su atsakovo G. K. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. I.

K. ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo,n u s t a t ė :Ginčo esmė              IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui ir nurodė, kad Å¡alių 2013 m. gruodžio 14 d. sudaryta raÅ¡ytine Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas pardavė, o atsakovas pirko 2000 Lt įkainotÄ transporto priemonę – automobilį „Mersedes Benz 250“. Dėl automobilio kainos 2000 Lt buvo susitarta ir tai įraÅ¡yta sutartyje. Tačiau atsakovas liko nesumokėjęs 1000 Lt, kuriuos  įsipareigojo sumokėti per 10 dienų nuo sutarties sudarymo ir savo įsipareigojimÄ patvirtino raÅ¡tu.

Atsakovui buvo perduotas automobilis, kurio kokybe jis įsitikino, tačiau nustatytu laiku neatsiskaitė. Savo atsisakymÄ mokėti likusiÄ kainos dalį atsakovas grindžia aplinkybe, kad jam esÄ buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas – automobilis. PerkamÄ automobilį atsakovas apžiÅ«rėjo ir jokių pretenzijų dėl vizualiai pastebimų automobilio defektų pretenzijų nepareiÅ¡kė. Atsakovas taip pat nepareiÅ¡kė noro patikrinti automobilio techninę bÅ«klę pasinaudojus specialistų paslaugomis.

Atsakovo argumentai dėl nupirkto automobilio trÅ«kumų yra nepagrįsti. Todėl ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ transporto priemonės kainos dalį – 1000 Lt. Kadangi atsakovas praleido skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , todėl ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio įstatymu nustatytas procesines palÅ«kanas.             Atsiliepimo į ieÅ¡kinį atsakovas teismui nepateikė.              Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodydamas, kad jis nusipirko automobilį už 2000 Lt, kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ydamas pirkimo-pardavimo sutartį.

Tačiau automobilis pasirodė nekokybiÅ¡kas – sugadintas tachometras, variklis su defektais, nes alyvos spaudimÄ rodantis prietaisas rodė žemÄ alyvos spaudimÄ . Be to, nėra avarinio ženklo, vaistinėlės, gesintuvo apie kÄ jis (atsakovas) nežinojęs ir negalėjo žinoti. IeÅ¡kovas žinojo apie defektus ir sÄ moningai juos nuslėpė. Toks sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių trÅ«kumų laikomas apgaule, kuri pasireiÅ¡kia svarbių aplinkybių nutylėjimu, kad kita Å¡alis sudarytų sandorį.

IeÅ¡kovas ilgiau nei metus automobiliu naudojosi ir apie trÅ«kumus žinojo, arba turėjo žinoti, todėl privalo grÄ Å¾inti sumokėtÄ 2000 Lt kainÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė dėl apgaulės 2013 m. gruodžio 14 d. sudarytÄ automobilio „Mersedes Benz 250“ pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovui už automobilį sumokėtus 2000 Lt, o automobilį sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.              IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad sudarydamos transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį Å¡alys sutarė, kad automobilio kaina yra 3000 Lt.

Pirkėjui sumokėjus 2000 Lt, likusiÄ kainos dalį 1000 Lt pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 10 dienų po sutarties sudarymo. Automobilis buvo perduotas atsakovui, kuris perdavimo metu įsitikino automobilio kokybe. Tačiau už įsigytÄ automobilį atsakovas laiku neatsiskaitė ir liko skolingas 1000 Lt. Ginčo sutartis buvo sudaryta dėl senos laidos, ne vienerius metus eksploatuoto automobilio, todėl atsakovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas.

Apie automobilio nepilnÄ komplektacijÄ , variklio defektus ir kitus trÅ«kumus, įrodymų atsakovas nepateikė. Jis nepateikė įrodymų, kad minėti automobilio trÅ«kumai atsirado iki sutarties sudarymo, o ne po atsakovo netinkamos eksploatacijos. Sutarties sudarymo metu atsakovas perkamÄ transporto priemonę apžiÅ«rėjo ir jokių pretenzijų dėl vizualiai pastebimų automobilio defektų nepareiÅ¡kė, taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė noro automobilio techninę bÅ«klę patikrinti pas specialistus. Atsakovui buvo perduotas automobilio techninės apžiÅ«ros pažymėjimas.

Pirkdamas naudotÄ automobilį iÅ¡ neprofesionalaus pardavėjo atsakovas prisiėmė rizikÄ , kad perkamas automobilis gali turėti trÅ«kumų, todėl jokių pretenzijų Å¡iuo pagrindu pardavėjui reikÅ¡ti negali. Taigi sudarydamas sutartį atsakovas gavo tai, kÄ galėjo ir kaip protingas, atidus ir rÅ«pestingas pirkėjas privalėjo tikėtis gauti pagal ginčo sutartį, todėl neturi teisės atsisakyti mokėti pardavėjui likusiÄ transporto priemonės kainos dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas pardavė, o atsakovas pirko 1987 m. laidos automobilį „Mersedes Benz 250”, v/n (duomenys neskelbtini) Å¡alys pasirašė 2013 m. gruodžio 14 d.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta automobilio markė, modelis, valstybinis ir identifikavo numeriai bei kiti duomenys, reikalingi automobilį registruojant Kelių transporto priemonių registre. Automobilio rida sutartyje nurodyta 280000 km., o įkainojimas - 2000 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas pripažino gavęs sutarties sudarymo metu (b.l.26). IeÅ¡kovas taip pat pateikė 2014 m. rugsėjo 03 d. UAB „Tuvlita” iÅ¡duotÄ pažymÄ , kurioje nurodyta, kad automobiliui privalomoji techninė apžiÅ«ra paskutinį kartÄ buvo atlikta 2013 m. lapkričio 8 d. ir galioja iki 2015 m. lapkričio 09 d.

Automobilis naudojamas kaip transporto priemonė ir tam tikslui pardavimo metu jis buvo tinkamas, kÄ patvirtina minėta pažyma (b.l.57). Atsakovas pripažino, kad turėjo galimybę patikrinti ir įsitikinti perkamo automobilio tinkamumu juo naudotis, pasitikėjo meistru, patikinusiu, kad automobilis tinkamas. Apklaustas liudytoju V. K. paaiÅ¡kino, kad jis siÅ«lęs atsakovui apžiÅ«rėti automobilį ir pavažiuoti, bet pastarasis sakęs, kad jau viskÄ apžiÅ«rėjo ir jam viskas tinka. Tvirtindamas apie neva sugedusį tachometrÄ ir variklio defektus, įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

Reikalavimas turėti avarinį ženklÄ , gesintuvÄ bei vaistinėlę yra visuotinai žinomas ir nėra jokio pagrindo tvirtinti apie sÄ moningÄ pardavėjo (ieÅ¡kovo) automobilio defektų slėpimÄ ar apgaulę. Atsakovui buvo žinoma, kiek metų automobilis buvo eksploatuojamas ir kokia jo rida. Be to, jis pats patvirtino, turėjęs ne vienÄ automobilį. Tokioms aplinkybėms esant, pripažinti sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , teisinio pagrindo nėra. Teismas pažymėjo, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis Å¡iuo atveju nelaikytina vartojimo sutartimi, nes pardavėjas (ieÅ¡kovas) nėra tas asmuo, kuris verčiasi prekyba ir vykdydamas savo verslÄ siÅ«lo prekes ar paslaugas vartotojams.

Nagrinėjamu atveju abi Å¡alys yra fiziniai asmenys, turintys teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kaip tai numato CK 6.156 str.1d. Teisme atsakovas pripažino, kad sutartyje nurodyta 2000 Lt sumokėta, o susitarta buvo dėl 3000 Lt. Byloje yra sutarties sudarymo metu atsakovo raÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas pasižadėjimas per 10 d. grÄ Å¾inti 1000 Lt automobilio savininkui. (b.l.4). Kadangi Å¡io įsipareigojimo atsakovas nėra įvykdęs, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodo, jog ieÅ¡kovas siekė suklaidinti teismÄ , todėl pateikė klaidingÄ informacijÄ apie sutartÄ automobilio pardavimo kainÄ ir siekė nesÄ Å¾iningai pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. Pažymėtina, kad teismo posėdžiu metu ieÅ¡kovas patvirtino, jog atsakovas sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumokėjo 2000 Lt ir nurodė, jog sutarta automobilio pirkimo kaina buvo ne 2000 Lt, o 3000 Lt.

Tikėtina, kad ieškovas tokiu būdu siekė nuslėpti mokesčius ir jo veikloje buvo nusikaltimų, kuriuos numato LR BK 182 str. ir 300 str., tačiau teismas apie tai nepasisakė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturėjo galimybės apžiūrėti automobilio iki jo pirkimo ir nevertino fakto, jog ieškovas pripažino, kad automobilis nebuvo tinkamai sukomplektuotas. Atsižvelgiant į tai, abejonių kelia ar UAB „Tuvlita“ išduota pažyma apie automobilio techninę būklę nebuvo įgyta neteisėtu būdu.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas nesÄ Å¾iningu, minėtÄ pažymÄ galėjo įsigyti net nevykdamas į UAB „Tuvlita“. IeÅ¡kovas, žinodamas automobilio defektus, sÄ moningai juos nuslėpė, o tai laikoma apgaule, kuri pasireiÅ¡kia svarbių aplinkybių nutylėjimu. IeÅ¡kovas automobiliu naudojosi ilgiau nei metus, todėl negalėjo nepastebėti jo trÅ«kumų. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , neatsižvelgė į CK 6.317 str., CK 6.327 str., CK 6.334 str., CK 6.333 str. įtvirtintas materialinės teisės normas.

Neatsižvelgė ir į tai, jog liudytojas V. K. neneigė, kad atsakovas dėl automobilio techninės bÅ«klės į juos kreipėsi tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu. RaÅ¡tiÅ¡kÄ atsakovo pretenzijÄ dėl automobilio techninės bÅ«klės ieÅ¡kovas turėjo posėdžio metu, tačiau teismui nepateikė, o teismas to ir nereikalavo. Pirmos instancijos teismas ne iki galo įvertino bylos aplinkybes, pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡tyrė įrodymus ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ .              IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog atsakovas sako skundÄ grindžia tuo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pažymi, jog pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jei pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jei daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas atiduoda juos tokios kokybės, kad bÅ«tų galima naudoti juos tam, kam jie paprastai naudojami. Pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavimo Å¡alių teisinius santykius kaip pirkimo-pardavimo santykius.

Pažymėtina, kad prekės pobÅ«dis – naudotas automobilis – lemia didesnius pirkėjo atidumo reikalavimus, pirkėjas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ar perkama prekė jam tinkama. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad yra skolingas atsakovui 1000 Lt už pirktÄ automobilį ir Å¡io fakto neginčijo. Atsakovas neneigė, kad automobilio pirkimo-pardavimo metu turėjo galimybę patikrinti perkamÄ automobilį, tačiau pasitikėjo meistru, patikinusiu, kad automobilis tinkamas. Atsakovas atsižvelgdamas į automobilio laidos metus, eksploatavimo intensyvumÄ ir kainÄ , turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų trÅ«kumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo metu.

Atsakovas pirkdamas naudotÄ automobilį negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar nepriekaiÅ¡tingo automobilio pirkimo, kaip įsigydamas naujÄ automobilį. Atsakovas nepagrįstai ginčija pirkimo-pardavimo sutartį, kaip sudarytÄ dėl suklaidinimo. Apeliaciniu skundu reikÅ¡damas ieÅ¡kovui kaltinimus dėl neva padarytų nusikalstamų veikų, nepateikė jokių įrodymų, be to, tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmetamas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.                          Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir sprendė, kad atsakovas neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Apeliantas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į CK įtvirtintas materialinės teisės normas.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pardavė, o atsakovas pirko 1987 m. laidos automobilį „Mersedes Benz 250”, v/n (duomenys neskelbtini) Å¡alys sudarė 2013 m. gruodžio 14 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė automobilio markę, modelį, valstybinį ir identifikavo numerius, automobilio ridÄ - 280000 km, kainÄ - 2000 Lt.

Sutarties sudarymo metu buvo perduota ir 2014 m. rugsėjo 3 d. UAB „Tuvlita” iÅ¡duota pažyma, kurioje nurodyta, kad automobiliui privalomoji techninė apžiÅ«ra paskutinį kartÄ buvo atlikta 2013 m. lapkričio 8 d. ir galioja iki 2015 m. lapkričio 9 d.             Pirkimo – pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 str. 1 d.).

CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

             CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo bÅ«dai (pakeisti daiktÄ , sumažinti jo kainÄ , paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus ar atlyginti to iÅ¡laidas, grÄ Å¾inti kainÄ ir atsisakyti sutarties). Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restitucijÄ . Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.).             Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.).

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad atsakovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ . Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodo įsigytos prekės trÅ«kumus - sugedęs tachometras ir variklio defektas. Å iuo atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trÅ«kumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.

             Atsakovas pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš pasirašydamas sutartį transporto priemonę apžiūrėjo, bandė važiuoti, perjungti pavaras, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys taip pat susitarė ir dėl kainos – 3000 Lt ir atsakovas sutarties pasirašymo metu ieškovui sumokėjo 2000 Lt, kaip ir nurodyta sutartyje. Atsakovas teismo posėdžio metu paliudijo, jog pastebėjęs automobilio trūkumus pretenzijas išreiškė žodžiu, vėliau raštu, tačiau laiškų neišsaugojo.

Atsakovo manymu, jis neturi mokėti 1000 Lt, kadangi automobilis yra su defektais, pasirašant sutartį jį apgavo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo įsigytas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz. negalėjo būti eksploatuojamas ar kita). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl techninės apžiūros, nes pažyma apie automobilio techninę būklę galėjo būti įgyta neteisėtai. Tačiau apeliantas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šias prielaidas.

Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų apie raÅ¡ytas pretenzijas atsakovui bei specialisto iÅ¡vados apie automobilio defektus – variklio ir tachometro gedimus.              Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo teismo posėdžio metu duotais parodymais, konstatavo, kad atsakovas tiesiogiai prieÅ¡ pirkimÄ apžiÅ«rėjo automobilį „Mersedes Benz 250”, turėjo galimybę patikrinti ir įsitikinti perkamo automobilio tinkamumu juo naudotis, pasitikėjo meistru, patikinusiu, kad automobilis tinkamas, Å¡ių aplinkybių apeliantas neginčija.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei toms naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobÅ«dis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Todėl atsakovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar įsigyjamo daikto (automobilio) nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip įsigydamas naujÄ automobilį. Kaip protingas, apdairus ir rÅ«pestingas pirkėjas, atsakovas galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę bÅ«klę (kokybę), nes pardavėjas jam tokiÄ galimybę buvo sudaręs. Pats pirkėjas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultacijÄ pagal jam pateiktus duomenis.

Pažymėtina, kad atsakovas pats nurodė, kad netikrino automobilio techninės bÅ«klės iki pirkimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įsigydamas naudotÄ automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumÄ (pvz., nuvažiuotų kilometrų skaičių – 280000 km) atsakovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trÅ«kumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad pardavėjas sudarė jam kliÅ«tis įvertinti prekę, patikrinti automobilio techninę bÅ«klę pas specialistus.

NekokybiÅ¡ku daiktÄ galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Elgdamasis nepakankamai apdairiai atsakovas turi prisiimti savo veiksmų rizikÄ . Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 2000 Lt sumokėta, o susitarta buvo dėl 3000 Lt automobilio kainos bei remiantis byloje esančiu atsakovo raÅ¡ytu ir pasiraÅ¡ytu pasižadėjimu per 10 d. grÄ Å¾inti 1000 Lt automobilio savininkui, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui, ir pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.             Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo             CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 500,00 Lt (144,81 Eur) už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į aplinkybes (Rekomendacijų 2.1 ir 8.11 p.), kad byla nesudėtinga, iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka viename teismo posėdyje, teismas praÅ¡ymÄ tenkina ir mano, kad protinga ir pagrįsta iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo V. I. K. naudai priteistina teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 144,81 Eur.             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui V. I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ apelianto G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėja                                                                              Eglė Surgailienė