58379304-bdd2-4ea9-a4be-e1e8a5c507bc · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-7-400/2021 Teisminio sprendimo kategorija 2-08-05209-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4.; 2.6.10.5.2.14 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 27 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, sekretoriaujant Evelinai Urbonaitei, Ingai Madeikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei A. Š., atsakovui T. S., jo atstovui advokatui D. M., atsakovui P. S., jo atstovui advokatui A.

G., trečiajam asmeniui R. B., trečiojo asmens D. B. atstovei advokatei J. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams T. S. ir P. S., tretieji asmenys D. B., R. B., Ž. K.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras (toliau – Biuras) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų T.

S. ir P. S. solidariai 21 728,54 Eur nuostoliams regreso teise atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016-12-11 (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo P. S., vairavusio transporto priemonę AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SOLARIS URBINO 12 HYBRID, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A8, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieÅ¡kovo vardu pagal Paslaugų teikimo sutarties 6.1.1. punktÄ , ir atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens praÅ¡ymÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ iÅ¡mokėdamas nukentėjusiam 21 728,54 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , o Biuras, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiam iÅ¡mokėtÄ 21 728,54 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Iki Å¡io teismo posėdžio dienos atsakovas P. S. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 6 570 Eur ir Biurui liko skolingi 15 158,54 Eur. Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad reikalaudamas solidarios atsakomybės iÅ¡ atsakovų T. S., remiasi nuosekliais jo parodymais, kad jis transporto priemonę AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 Eur pirko iÅ¡ Ž. K., jam automobilis buvo perduotas, jis jį remontavo. Todėl jis autoįvykio metu buvo automobilio savininkas, kuris neįvykdė pareigos apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais 2016-12-11 autoįvykio metu, transporto priemonė SOLARIS URBINO 12 HYBRID, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu. Atsakovas P. S. pripažintas kaltu dėl 2016-12-11 autoįvykio kilimo, todėl privalo solidariai su transporto priemonės AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku solidariai atlyginti žalÄ . Atsakovas T. S. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, o teismo posėdžio metu nurodė kad (duomenys neskelbtini) girdėjo, jog automobilį „Audi A8“ sudaužė Ž. K. ir automobilis stovi A. M. garaže. Paklausė Ž.

K. gal parduoda maÅ¡inÄ . Sutarė kainÄ â€“ 300 Eur ir jis parsitempė automobilį, nes Å¡is buvo apgadintas, priekis daužtas. Ž. K., kai jis grįžo iÅ¡ užsienio, atidavė pinigus už automobilį. Automobilį namo padėjo partempti A. M.. MaÅ¡inos registracijos liudijimas buvo maÅ¡inoje. Jis atsispausdino pirkimo-pardavimo lapus, nuvažiavo pas D. B. į namus, jis juos užpildė ir pasirašė. Jis įdėjo skelbimÄ , kad parduoda maÅ¡inÄ . Atvažiavo pirkėjas, susidėjo lempas bei visa kita.

Tai, kad maÅ¡ina nedrausta, pirkėjui nerÅ«pėjo. Pirkėjas tokiu automobiliu nelabai galėjo važiuoti į keliÄ , bet jis pasakė, kad rizikuos. Automobilio prikimo-pardavimo sutartį pasirašė P. S. ir jam už maÅ¡inÄ sumokėjo pinigus 500 Eur. Pamena, kad pirkėjas buvo (duomenys neskelbtini) m. gimimo. Pavardę prisimena – P. S.. Atpažintų pamatęs. Jis maÅ¡inos atvažiavo pirkti su vyresnio amžiaus žmogumi. Tada jis kitÄ dienÄ po maÅ¡inos pardavimo, 2016 m. gruodžio mėnesį nuvežė D.

B. automobilio pardavimo sutartį ir liepė iÅ¡registruoti automobilį. Jis žinojo, kad automobilio faktiniai savininkai iki autoįvykio, kurio metu Ž. K. žmonÄ jį apgadino, Ž. K. ir R. B.. Jis ketino automobilį remontuoti, tačiau vėliau persigalvojo ir nusprendė parduoti. Atsakovo T. S. atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo sutartines teises ir pareigas neteisėtai bando perkelti atsakovui T. S.. 2016-12-11 autoįvykio metu T. S. nebuvo transporto priemonės AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku teisine prasme, nes nebuvo sudaręs CK 1.174 str. 1d. 10p. numatytos privalomos raÅ¡ytinės minėtos transporto priemonės sutarties.

Nebuvo ir faktinis transporto priemonės AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas T. S. nėra teisininkas ir negali tiksliai išreikšti savo minčių, jis neketino įsigyti transporto priemonę AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), sau, ketino jį remontuoti ir perparduoti tam neprieštaravo Ž. K., kuri jis laikė faktiniu minėtos transporto priemonės savininku. Ieškovas nežino kas yra transporto priemonės AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, o tuo negali pasirinkti „patogesnio“ savininko.

Kadangi atsakovas T. S. 2016-12-11 autoįvykio metu nebuvo transporto priemonės AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, todėl neturėjo pareigos apdrausti transporto priemonę AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti atsakovo T. S. atžvilgiu. Atsakovas P. S. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus pripažįsta pilnai, nurodė, kad dar 2018-09-10 ieÅ¡kovui pateikė taikos sutarties projektÄ , kur sutiko vienas pats atlyginti ieÅ¡kovui visus nuostolius regreso tvarka sumoje 21 728,54 Eur.

Jis jau yra vienas pats ieÅ¡kovui atlyginęs virÅ¡ 6 000 Eur ir toliau ketina visÄ sumÄ padengti dalimis. Tačiau ieÅ¡kovas taikos sutarties nepasirašė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad neketino įsigyti jokios transporto priemonės ir neįsigijo. ParaÅ¡ytas asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 11 d vairavo automobilį AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateko į autoįvykį. Trečiojo asmens P. S. atstovas advokatas A. G. nurodė, kad P. S. niekada nebuvo automobilio savininku, nepirko Å¡io automobilio nei iÅ¡ T.

S., nei iÅ¡ D. B., nei iÅ¡ R. B., nei iÅ¡ Ž. K.. Vienintelis atvejis, kai jis vairavo automobilį, tai 2016 m. gruodžio 11 d., tarp 14.00 ir 15.00 val., kai vienas pažįstamas paprašė nuvairuoti automobilį iki jo namų, nes pažįstamas buvo neblaivus. P. S. buvo blaivus. Buvo žiemos metas, plikledis, paaiÅ¡kėjo, kad automobilio padangos buvo vasarinės, P. S. nespėjo jo sustabdyti ir atsitrenkė į prie perėjos stovintį autobusÄ . P. S. bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti pažįstamo, kuriam priklausė automobilis, pavardę, tačiau visi pažįstami težino jo pravardę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kokia pavardė ir kur gyvena, niekas nežino.

P. S. gavo administracinę nuobaudÄ , sumokėjo 300 Eur „(duomenys neskelbtini)“ žalÄ . Tada paaiÅ¡kėjo, kad automobilis be draudimo ir su vasarinėmis padangomis. Tokios pozicijos P. S. nuosekliai laikėsi visÄ bylos nagrinėjimÄ laikÄ . T. S. ir P. S. pozicijos dėl automobilio AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo yra skirtingos. Atsakovas T. S. turėjo pateikti įrodymus, kad jis pardavė minėtÄ automobilį, tačiau jokių įrodymų, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimų teismui nepateikė.

T. S. paaiÅ¡kinimus teismas turėtų vertinti, kaip jo gynybinę pozicijÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimų. P. S. visÄ bylos nagrinėjimÄ laikėsi IeÅ¡kinio senatis dėl ieÅ¡kovo kaltės nėra nutrukusi. Trečiasis asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko, tačiau preziumuojama, kad jam žinoma apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , Å¡aukimas įteiktas tinkamai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnio 3 dalis), neprašė bylos nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis palaiko atsakovo T.

S. pozicijÄ , kad pastarasis 2016-12-11 nebuvo automobilio AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nei teisine nei faktine prasme. Atsakovas T. S. nebuvo sudaręs privalomos raÅ¡ytinės automobilio AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutarties Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Trečiojo asmens D. B. atstovė advokatė J. G. teismo metu nurodė, kad atsakovu Å¡ioje byloje buvęs D. B. 2020-07-16 Å iaulių apylinkės Pakruojo rÅ«mų teismo sprendimo ir 2021-01-12 Å iaulių apygardos teismo nutarties pagrindu atsakyti pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį negali, nes jis nebuvo nei teisine, nei faktine prasme automobilio AUDI A8, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. IeÅ¡kovas pareikÅ¡damas patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio reikalavimų D. B. atžvilgiu neatsisakė ir nenurodė tarp proceso Å¡alių, todėl D. B. turėjo gintis nuo ieÅ¡kovo reikalavimų ir patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Tretysis asmuo 2015 m. R. B. automobilį AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko už 1400 Eur Tauragėje iÅ¡ įmonės prekiaujančios automobiliais, sudarė pirkimo- pardavimo sutartį, jam buvo perduotas minėtas automobilis.

Teisine ir faktine prasme galimai jis iki 2016-12-11 autoįvyko buvo automobilio AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Jei R. B., Ž. K. sumokėjo visus pinigus sumoje 1 400 Eur už automobilio AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), galbūt jis tapo faktiniu minėtu automobilio savininku. T. S. sumokėjus 300 Eur Ž. K., galbūt jis tapo faktiniu automobilio AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Tačiau nei R. B., nei Ž. K., nei T. S. nesudarė privalomos rašytinės transporto priemonės AUDI A8, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties (CK 1.73 str. 1d. 10p.). CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti. Taigi, vien atsakovo T. S. ir trečiųjų asmenų R. B., nei Ž. K. paaiÅ¡kinimai įrodomosios galios neturi, nepakanka įrodyti faktui, jog transporto priemonės pirkimo -pardavimo sutartys tarp trečiųjų asmenų R.

B., Ž. K., o vėliau ir trečiojo asmens Ž. K. ir atsakovo T. S. buvo iÅ¡ties sudarytos ir įvykdytos. IeÅ¡kovas neiÅ¡naudojo visų galimybių nustatyti faktinį transporto priemonės AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ , nes jei ieÅ¡kovas remiasi atsakovo T. S. paaiÅ¡kimais, tai jis nuosekliai tvirtina, kad minėtÄ automobilį pardavė, o atsakovas P. S. nuosekliai nurodo, kad automobilis buvo perduotas kitam asmeniui pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jis jam atlyginęs 2016-12-11 autoįvykio metu apgadintÄ automobilį.

Šį asmenį galima indentikuoti. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal sutartį jis pardavė D. B. automobilį. O iÅ¡ tikrųjų jis girdėjo, kaip Ž. K. telefonu prašė, kad D. B. užsiregistruotų automobilį savo vardu, todėl Å¡iuo atveju Ž. K. su D. B. turėtų aiÅ¡kintis. Jis automobilį nupirko Tauragėje. Automobilį atrado Ž. K. ir jam jį nurodė. Jis nuvažiavo į Tauragę ir nupirko, bet nepamena iÅ¡ ko, nes tÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kai pardavė automobilį D.

B., pasiėmė Pasvalio „Regitra“. Jam taip atrodo, nes neprisimena. Automobilį pirko Tauragėje liepos mėnesį, o į Pasvalį D. B. vardu jo registruoti važiavo gal po 2–3 dienų. Jis Ž. K. iš karto pasakė, jog nesutinka, kad mašina būtų registruota jo vardu, nes automobilį pirko Ž. K. asmeniškai. Kai važiavo į Pasvalį, jo pasas buvo galiojantis. „Regitroje“ pirkimo-pardavimo sutartį tarp jo ir D. B. užpildė jis. Po to, kai įregistravo automobilį D.

B. vardu, parvažiavęs automobilį paliko savo namuose, tačiau negali pasakyti kodėl. Kol Ž. K. nebuvo grįžęs jis su ta maÅ¡ina važinėjo po kaimÄ . Automobilį remontavo Ž. K. praÅ¡ymu, pakeitė kelias detales, kurios kainavo gal 10 Eur. Grįžęs, Ž. K. jam pinigus už detales grÄ Å¾ino. Po 10 ar 11 dienų grįžo Ž. K. ir pasiėmė maÅ¡inÄ . Kur ta maÅ¡ina stovėjo jis nepamena. Gal pas jį, gal pas K. tėvus. Vėliau jis iÅ¡važiavo į reisÄ ir daugiau nieko nežino.

Kai grįžo Ž. K. iÅ¡ Norvegijos, D. B. su juo nekalbėjo apie tai, kad reikia automobilį perregistruoti, kad ne jo vardu bÅ«tų. Jis pats Å¡iame pirkime buvo tik tarpininkas. Draugai jam gal rudenį pasakė, kad K. žmona tÄ maÅ¡inÄ sudaužė. Kadangi K. jam pinigus už automobilį grÄ Å¾ino, nesidomėjo, nes tai buvo ne jo reikalas. Pirkdamas automobilį už jį savo pinigais sumokėjo 1400 Eur. Dalį sumos Ž. K. grÄ Å¾ino grįžęs – apie 1000 Eur, gal 800 ar 850 Eur. O kai automobilį sudaužė, tada jam pravedė likusius pinigus.

Apie kitÄ avarijÄ , sužinojo tik iÅ¡ D. B., gal tada, kai jis laiÅ¡kÄ gavo iÅ¡ draudimo. Trečiasis asmuo Ž. K. į teismo posėdį neatvyko, tačiau preziumuojama, kad jam žinoma apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , Å¡aukimas įteiktas tinkamai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnio 3 dalis), neprašė bylos nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : I. Bylos esmė Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų reglamentuojančių Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro (toliau- Biuras) teisę pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ , ir transporto priemonės savininkui. II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai dėl byloje keliamų klausimų IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-12-11 Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo P. S., vairavusio transporto priemonę AUDI A8, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SOLARIS URBINO 12 HYBRID, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieÅ¡kovo vardu pagal Paslaugų teikimo sutarties 6.1.1. punktÄ , ir atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens praÅ¡ymÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ iÅ¡mokėdamas nukentėjusiam 21 728,54 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , o Biuras, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiam iÅ¡mokėtÄ 21 728,54 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Iki Å¡io teismo posėdžio dienos atsakovas P. S. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 6 570 Eur ir Biurui liko skolingi 15 158,54 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi ir jau minėtu civilinės atsakomybės įstatymu, biuras iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ arba jos savininkÄ .

IeÅ¡kovas reikalauja, kad žalÄ atlygintų ne tik atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojas, bet ir transporto priemonės savininkas solidariai. Ginčo dėl to, ar atsakovas P. S. žalos kilimo metu vairavo civilinės atsakomybės draudimu nedraustÄ transporto priemonę, nėra, nėra ginčo ir dėl žalos dydžio. Ginčas yra dėl transporto priemonės savininko ir transporto priemonės vairuotojo sukėlusio žalÄ neapdrausta civiline atsakomybe transporto priemone, solidariosios atsakomybės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja TPVCAPDÄ®.

Naudojama transporto priemonė yra didesnis pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Tai lemia transporto priemonės privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus reikalavimus jį eksploatuojant, t. y., civilinės atsakomybės sistema remiasi privalomumo principu ir transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalis).

Minimo straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigÄ apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas, ir jis yra už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad tokiÄ pareigÄ taip pat turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį. Perduodamas automobilį kitam asmeniui ir bÅ«damas automobilio savininku, jo neapdrausdamas, jis pažeidžia TPVCAPDÄ® draudžiamÄ normÄ ir tokiu elgesiu padaro neteisėtus veiksmus, nagrinėjamu atveju – Biuro, atžvilgiu.

TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai draudikui, apdraudusiam civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba įstatymo 7 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais Biurui. Tokiu bÅ«du Biuro teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo draudiko priklauso nuo to, ar transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Dėl Biuro teisės susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas ne tik iÅ¡ neapdrausto kaltininko, bet ir iÅ¡ transporto priemonės savininko. Kadangi eismo įvykis įvyko 2016-12-11, nagrinėjamai bylai taikytina eismo įvykio metu galiojusi TPVCAPDÄ® redakcija. TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis numato, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . AiÅ¡kinant teisės normÄ lingvistiniu aspektu, tai biuras turėtų pasirinkimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (nagrinėjamu atveju iÅ¡ P. S.), ar iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Kasacinio teismo praktika Å¡iuo klausimu yra tokia – Biuras, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos valdydamas neapdraustÄ transporto priemonę, ir negavęs visos iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo draudimo įstatyme Biurui suteikta teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT iÅ¡plėstinės kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Taigi, nagrinėjamu atveju, Biuras, negavęs visos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ kalto dėl eismo įvykio asmens P. S., kuris padarė žalÄ , turėjo teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ ir asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje kilo ginčas dėl asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį indentifikavimo. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

IeÅ¡kovas remiasi 2021 m. sausio 12 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi, kuri neabejotinai turi prejudicinio fakto galiÄ Å¡ioje byloje – lygiai taip pat, kaip ir Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. liepos 16 d. sprendimas, iki kurio įsiteisėjimo buvo sustabdyta Å¡i nagrinėjama civilinė byla, taigi neabejotinas yra abiejų bylų tarpusavio ryÅ¡ys, o taip pat ir baigtoje byloje nustatytos aplinkybės. Prejudicinio fakto galiÄ turi ne kiekvienas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo sakinys, iÅ¡trauktas iÅ¡ konteksto, bet tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatinėjamos ir buvo neabejotinai nustatytos nagrinėtoje byloje.

Negalima sutikti su ieÅ¡kovu, kad prejudicinio fakto galiÄ turi atsakovo T. S. padarytas pareiÅ¡kimas (t.y. paaiÅ¡kinimas) apie tai, kÄ jis laikė transporto priemonės savininku ir kodėl jis vienaip ar kitaip elgėsi su dalyvaujančiais byloje asmenimis. Teismas sutinka su trečiojo asmens D. B. atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, kad ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje cituoja ne teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes (kurios neabejotinai turi prejudicinę reikÅ¡mę turinčio fakto galiÄ ), bet selektyviai iÅ¡traukė iÅ¡ nutarties apraÅ¡omosios dalies trečiojo asmens (atsakovas) T.

S. paaiÅ¡kinimÄ , kuris, Å iaulių apylinkės teismo nuomone, patvirtino aplinkybę, jog D. B. buvo laikomas tik fiktyviu, o ne tikruoju automobilio savininku: tai teismo posėdyje patvirtino ne tik D. B., bet ir T. S., kuris tvirtino nupirkęs automobilį ir mokėjęs už jį pinigus ne D. B., bet Ž. K. (Å iaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties 16 punktas). IÅ¡nagrinėtoje sandorio negaliojimo byloje buvo nustatyta, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo R. B. ir pirkėjo D.

B., yra negaliojanti, pripažinus, kad tai yra tariamas sandoris, tačiau nebuvo nustatyta, kad automobilio savininkas buvo Ž. K. – vadinasi, tai reiškia, jog T. S. sudarinėjo automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, mokėjo pinigus ne tinkamam pardavėjui - automobilio savininkui, bet kitam asmeniui, kurio teisės į automobilį nebuvo nustatinėjamos ir nėra nustatytos. Abiejų instancijų teismai minimoje byloje nustatė, kad D. B. pirko automobilį iš R. B., sudarydamas rašytinę transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo tik dėl akių, realiai nebuvo vykdomos nei pirkėjo, nei pardavėjo pareigos.

Prejudicinę reikÅ¡mę turinčio fakto galiÄ turi kitos aplinkybės, kurių nevertina ieÅ¡kovas ir kurios nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais: buvusio savininko R. B. pozicija iÅ¡nagrinėtoje byloje ir apeliacinis skundas buvo grindžiamas esminiu argumentu, kad sudarytas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo tariamuoju, kad jis buvęs realus ir jame nurodyta tikroji Å¡alių valia. Tokius argumentus teismas atmetė ir nurodė argumentus, kurie reikÅ¡mingi ir nagrinėjamoje byloje, ypač dėl pirkimo-pardavimo sutarties sÄ vokos, sÄ lygų, Å¡alių.

Atsižvelgdami į tai, kad D. B. (galima) atsakomybė, ieÅ¡kovo nuomone, teoriÅ¡kai vis dar iÅ¡lieka, Å¡ioje byloje reikÅ¡minga, kas buvo transporto priemonės teisėtas savininkas eismo įvykio metu, t.y. 2016 m. gruodžio 11 d. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas D. B. nebuvo automobilio savininku nei ginčui aktualiu, nei kitu laikotarpiu, nes jis automobilio nepirko, o fiktyviai sudaryta sutartis panaikinta teismo sprendimu ir teismas atsižvelgia, nustatydamas automobilio savininkÄ . Pagal Lietuvos Respublikos CK 6. 305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Lietuvos Respublikos CK 6.317 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, tai yra jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Lietuvos Respublikos CK 6.344 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainÄ per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Pagal Å¡iuos požymius identifikuotinas automobilio pirkėjos (o tuo pačiu ir savininkas) nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnyje reglamentuotas sutarties laisvės principas: 1 dalyje nurodyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teise bei pareigas. Kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Respublikos CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma Å iaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartyje, „Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas R. B. automobilį pirko Tauragėje, už jį mokėjo 1400 Eur, dalį už automobilį mokėtos sumos atsakovui Ž.

K. atidavė vos grįžęs į LietuvÄ , 2016 m. sausio 26 d. Ž. K. pravedė atsakovui R. B. 697,10 Eur, t. y. likusiÄ pinigų dalį už automobilį, po to, kai jį sudaužė Ž. K.. (...) nustatyta, kad ieÅ¡kovas (D. B.) buvo tik atsitiktinis atsakovo R. B. pakeleivis vykstant į VÄ® „Regitra“, (...) ir kad fiktyvi sutartis buvusi sudaryta ne Å¡ios bylos Å¡alių, bet VÄ® „Regitra“ darbuotojo pasiÅ«lymu atsakovui R. B. automobilį registruoti draugo vardu (...) atsakovas R. B. nurodė, kad automobilis buvo užregistruotas ieÅ¡kovo D.

B. vardu, nes jis, kai važiavo jo registruoti, neturėjo paso. (...) Trečiasis asmuo T. S. patvirtino, kad buvo nupirkęs automobilį „Audi A8“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), tačiau pinigus už jį mokėjo ne D. B., o trečiajam asmeniui Ž. K., kurį jis laikė automobilio savininku“. Aukščiau cituojamos aplinkybės nurodomos Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio12 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, ir laikomos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios laikytinos prejudiciniais faktais.

Tokiu bÅ«du nustatyta, kad panaikinus pardavėjo R. B. ir pirkėjo D. B. 2015 m. liepos 9 d. sudarytÄ raÅ¡ytinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, formalus automobilio savininkas liko R. B.. Formaliu automobilio savininku R. B. ir buvo ir 2016 m. gruodžio 11 d. eismo įvykio metu, nors realiai automobiliu nebedisponavo, gavo už jį visÄ pirkimo kainÄ iÅ¡ Ž. K.. Å iems asmenims ieÅ¡kovas reikalavimo nereiÅ¡kia. Å iaulių apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-46-287/2020 yra duomenų, kad R.

B. automobilį pirko ne savo, bet Ž. K. iniciatyva; kad automobilis buvo įgytas už Ž. K. ir R. B. pinigines lėšas, t. y. abiejų bendrosios dalinės nuosavybės teise; taip pat yra duomenų, patvirtinančių, jog po to, kai Ž. K. automobilį sugadino eismo įvykyje („sudaužė“), jis R. B. reikalavimu sugrÄ Å¾ino Å¡io pingines lėšas, mokėtas už automobilio įsigijimÄ , t. y. visÄ pardavimo kainÄ . T. Ž. K. realiai (bet ne formaliai, neįformindamas jokių dokumentų, raÅ¡ytinių sutarčių, vien tik bendru žodiniu sutarimu su R.

B.) tapo automobilio vieninteliu savininku. Bylos duomenimis nustatyta, kad bÅ«tent Ž. K., elgdamasis kaip automobilio savininkas, realiai (bet ne formaliai, be jokių dokumentų ir raÅ¡ytinės sutarties) pagal žodinį susitarimÄ pardavė automobilį T. S., kuris sumokėjo pinigus ne automobilio formaliam savininkui (tuo metu juo buvo D. B.) ir ne R. B., kuris tapo formaliu savininku, įsiteisėjus 2020 m. liepos 16 d. sprendimui bei panaikinus 2016 m. liepos 9 d. sutartį nuo jos sudarymo momento. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nuo 2015 m. lapkričio 1 d. turi bÅ«ti sudaroma paprasta raÅ¡ytine forma.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas, remtis liudytojų parodymais. Tokiu būdu automobilio įsigijimo metu, t. y. 2015 m. liepos mėn., automobilio pirkimo sandoris dar galėjo būti sudaromas žodine forma, o 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn., t.y. prieš transporto priemonę perduodant atsakovui P. S. ir kitam nenustatytam „pirkėjui“ jau galiojo reikalavimas dėl rašytinės sutarties formos.

Tai reiÅ¡kia, kad negalima remtis vien tik T. S. vidiniu įsitikinimu apie daikto savininkÄ , kai Å¡io įsitikinimo nepatvirtina kiti duomenys, o tuo pačiu ir jo duotais paaiÅ¡kinimais. T. S. tvirtina pirkęs automobilį iÅ¡ Ž. K., taigi automobilio pardavėjas nebuvo jo savininkas ir tai reiÅ¡kia, kad pats T. S., sudarydamas sandorį ne su daikto savininku, pats negalėjo tapti daikto savininku ir juo disponuoti. Visos Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovui tapo žinomos kitos, susijusios, bylos nagrinėjimo metu. Draudikų biuras buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu į civilinės bylos Nr. e2-46-287/2020 nagrinėjimÄ , tačiau nereiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų, nereiÅ¡kė praÅ¡ymų, nors toje ar kitoje byloje turėjo galimybę reikalauti teismo sprendimu nustatyti transporto priemonės tikrÄ jį savininkÄ (-us), iÅ¡samÅ«s duomenys apie kurį (-iuos) yra tiek nagrinėjamoje, tiek ir susijusioje iÅ¡nagrinėtoje byloje.

Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas ginčo automobilio savininkas 2016 m. gruodžio 11 d., formaliai juo laikytinas buvęs iki sutarties panaikinimo savininkas R. B., o taip pat (galimai) bendraturtis kartu automobilį įsigijęs Ž. K., tačiau kaip minėta, jiems ieškovas reikalavimo šioje byloje nereiškia. Pažymėtina, kad esant ginčui ir bet kuriuo kitu atveju vien tik T. S. kitoje byloje pateiktais pareiškimais, duotais paaiškinimais negali būti nustatytas savininkas daikto, kurio įsigijimui būtina rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Byloje nustatyta, kad D. B. nėra transporto priemonės AUDI A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Nei šioje, nei susijusioje išnagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų byloje Nr. e2-46-287/2020 nėra jokių duomenų, kad T. S. būtų sudaręs rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį su fiktyviu savininku D. B. ar formaliu savininku R. B.. Priešingai, T. S. aiškina, kad nusipirko automobilį iš Ž. K., su kuriuo nei formaliai, nei fiktyviai niekuomet nebuvo sudaryta rašytinė transporto priemonės AUDI A8, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, kokios reikalauja įstatymas (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismo vertinimu, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas yra faktas, kad T. S. už transporto priemonę sumokėjo pinigus ir elgėsi kaip automobilio savininkas, nes sutinkamai su CK 6.306 straipsnio 1 dalimi pagal pirkimo-pardavimo sutartį daiktÄ Ä¯sigyti galima tik iÅ¡ jo savininko ar savininko įgalioto asmens, tuo tarpu T. S. nuosekliai tvirtina įsigijęs automobilį iÅ¡ Ž. K., kuris nebuvo nei transporto priemonės formalus savininkas, nei savininko įgaliotas asmuo – bent jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu tokios aplinkybės nenustatytos.

Dėl nurodytų argumentų T. S. – nepriklausomai nuo jo vidinio įsitikinimo ir pareiÅ¡kimų – netapo transporto priemonės savininku, esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį T. S. atžvilgiu. Dėl atsakovo T. S. praÅ¡ymo ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. V. Å ., bylos Nr. 3K-3-180/2010). IeÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ksta, kai pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis).

CK 1.130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti; kai ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei iÅ¡ ginčo teisinio santykio galima pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ . CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas bÅ«tent iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos Å¡alių nesieja draudimo teisiniai santykiai, byloje taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-296-219/2015 LR transporto priemonių draudikų biuras v. A. E.). IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje draudimo iÅ¡mokÄ grÄ Å¾ino nukentėjusiojo autoįvykyje draudikui 2018-02-05. PatikslintÄ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2021-01-18. Todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Dėl atsakovo P. S. praÅ¡ymo patvirtinti 2021-02-08 taikos sutartį. Taikos sutarties, kaip vienos iÅ¡ sutarčių rÅ«Å¡ies, samprata yra įtvirtinta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties sampratÄ , yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019). 77Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rÅ«Å¡ių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai Å¡alims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties Å¡alims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.

Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų.

Tik pačios Å¡alys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galiÄ ; iki to laiko bet kuri iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių gali iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui.

Tačiau teismas taip pat turi patikrinti Å¡alių valiÄ dėl pasiraÅ¡ytos taikos sutarties. 79Minėta, kad taikos sutartis yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių rÅ«Å¡ių, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galiÄ , tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi res judicata galiÄ pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judcata galios, reiÅ¡kia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iÅ¡kelti bylÄ teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti Å¡ia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi bÅ«ti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

Atsakovo P. S. atstovas 2021-02-08 pateikė Taikos sutartį (toliau- sutartis) ir prašė jÄ teismo patvirtinti. 5Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties Å¡alis atsakovas T. S. nesutinka su atsakovo P. S. pasiÅ«lytos taikos sutarties sÄ lygomis solidariai atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius regreso tvarka, todėl laikytina, kad ne visos sutarties Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė suderintÄ valiÄ susitarti taikiai. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismui savo iniciatyva Å¡alių pasiraÅ¡ytos taikos sutarties nuostatų nekeičiant, atsisakytina patvirtinti teismui pateiktÄ atsakovo P. S. taikos sutartį.

Remiantis išdėstytu patikslinto ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo tenkinami iš dalies: priteisiant iš atsakovo P. S. 15 158,54 Eur, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovo T. S. atžvilgio teismo atmetami, kaip neįrodyti. III. Dėl bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo P. S. ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro naudai priteistina 652,00 Eur žyminio mokesčio bei 149,92 Eur kelionės išlaidų, kurias teismas ieškovo prašymu pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis.

Atmetus ieÅ¡kinį atsakovo T. S. atžvilgiu, iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro priteistina 1905,75 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų atsakovo T. S. naudai. IeÅ¡kinį tenkinus pilnai atsakovo P. S. atžvilgiu, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), virÅ¡ija minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl iÅ¡ atsakovo P. S. valstybei priteistina ir 98,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. B. atstovė advokatė J. G. prašė priteisti iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies jo atstovaujamojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnis numato, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

Jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ). AiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnį, akivaizdu, kad trečiasis asmuo turi pareigÄ pasirinkti, kurios Å¡alies pusėje jis dalyvaus byloje, tuo pačiu įstatymas jam draudžia veikti prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 3, 4 dalys).

Å iuo atveju trečiasis asmuo nepasirinko kurios bylos Å¡alies pusėje jis dalyvauja byloje, nors pagal jo atstovo baigiamosiose kalbose pateiktus argumentus buvo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio patenkinimui, tai yra, palaiko atsakovo pozicijÄ , nors ir prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Asmens suinteresuotumas bylos baigtimi lemia ir jo patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad asmuo, neiÅ¡sakantis reikalavime pozicijos dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, negali reikalauti priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies, nes tokiu atveju asmeniui visuomet bÅ«tų padengiamos jo turėtos iÅ¡laidos.

Kadangi trečiasis asmuo D. B. byloje dalyvavo atsakovo T. S. pusėje, pasisakė dėl reiškiamų reikalavimų, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos sumoje 1 905 Eur priteistinos ir ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro . Kadangi byloje dalyvavo tretieji asmenys Ž. K. ir R. B. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo P. S. praÅ¡ymÄ patvirtinti 2021-02-08 Taikos sutartį atmesti. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 158,54 Eur, 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2018-08-21 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 652,00 Eur žyminio mokesčio bei 149,92 Eur kelionės iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui , juridinio asmens kodas 125709291.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui , juridinio asmens kodas 125709291, 1 905 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų, atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui , juridinio asmens kodas 125709291, 1 694 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Rima Šimbelytė