5836cbfe-7ab0-4b68-9167-df2df2ee47cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A143-2307/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01854-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 38 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 21 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai R.

P.,atsakovo atstovei Daivai Giedraitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos     R. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. P. skundÄ atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėja R.

P. (toliau – pareiÅ¡kėja, apeliantė) skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Nr. A51-7592-(3.2.1-BR4) „Dėl eilės socialinio bÅ«sto nuomai“ ir įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ perraÅ¡yti jÄ Ä¯ Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai, taip pat priteisti teismo iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėja nurodė, kad, Vilniaus miesto savivaldybė 1992 m.

įtraukdama jÄ Ä¯ Jaunų   šeimų sÄ raÅ¡Ä (o Å¡eima, kuri jau buvo įtraukta į sÄ raÅ¡Ä , jame bus tol, kol nebus įvykdytas Å¡is įsipareigojimas), pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti įstatymÄ Ä¯sipareigojo teikti paslaugÄ â€“ suteikti galimybę pasinaudoti valstybės remiamu kreditu arba, kaip Lietuvos Respublikos pilietei, neturinčiai finansinės galimybės, pasinaudoti valstybės remiamu kreditu iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ . Vilniaus miesto savivaldybė 1998 m. už sutikimÄ nepasinaudoti valstybės remiamu kreditu dėl mažų metinių pajamų garantavo jai teisę palikti Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡e. Pažymėjo, kad iki 2007 m.

Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė jai jokių siÅ«lymų ir alternatyvų. Apie tvarkos pasikeitimus Vilniaus miesto savivaldybė nepranešė ir tuo neįvykdė savo įsipareigojimų praneÅ¡ti apie tai registruotu laiÅ¡ku. Teigė, kad 2008 m. pakartotinai   kreipėsi su praÅ¡ymu įraÅ¡yti jÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us socialinio bÅ«sto nuomai ir 2009 m. buvo informuota,   jog yra įraÅ¡yta į BendrÄ jį sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai ir jai buvo suteiktas eilės numeris, neatsižvelgiant į tai, kad ji pralaukė 18 metų.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės meras atsiliepimu į skundÄ (b. l. 73–74) nesutiko su skundu.Vilniaus miesto savivaldybės meras nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre yra įregistruotos tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė, o meras nėra įregistruotas, todėl jis neturėtų bÅ«ti atsakovu byloje.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundÄ (b. l. 12–15) prašė nutraukti bylÄ arba atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .Vilniaus miesto savivaldybės administracija atkreipė dėmesį į Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 7 dalį, 8 straipsnį. Pažymėjo, kad socialinio bÅ«sto suteikimas yra viena iÅ¡ socialinės paramos formų. Ä®statymo 8 straipsnyje apibrėžta, kokie asmenys turi teisę į savivaldybės socialinį bÅ«stÄ ar jo sÄ lygų pagerinimÄ .

Asmenys turi atitikti dvi pagrindines įstatyme nustatytas sÄ lygas: neturėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto (arba turimo bÅ«sto naudingas plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv.

m) ir metinės pajamos bei turtas prieÅ¡ savivaldybės socialinio bÅ«sto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtÄ , kurių didžiausius dydžius ir jų apskaičiavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teigė, kad siekiantys paramos asmenys       turi atitikti visas įstatyme nustatytas sÄ lygas. Taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimÄ Nr. 670 „Dėl valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti teikimo tvarkos“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 670).

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja 1992 m. buvo įraÅ¡yta į 1-Ä jÄ (jaunų Å¡eimų)        eilę valstybės paramai gauti apsirÅ«pinant gyvenamosiomis patalpomis pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ . Pageidaujama valstybės paramos forma buvo gauti lengvatinį kreditÄ . 2001 m. lengvatiniai kreditai buvo pasiÅ«lyti visiems įraÅ¡ytiems į eiles pagal paminėtÄ Ä¯statymÄ . Lengvatiniu kreditu pareiÅ¡kėja nepasinaudojo. 2002 m. lapkričio 12 d. priimtas naujas Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis pakeitimo  įstatymas, pagal kurį sudaromi sÄ raÅ¡ai socialinio bÅ«sto nuomai ir teikiami valstybės remiami kreditai.

Nurodė, kad, vadovaujantis Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymu (toliau – Ä®statymo įgyvendinimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 176 ,,Dėl asmenų (Å¡eimų), įraÅ¡ytų į eiles valstybės paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , įraÅ¡ymo į asmenų (Å¡eimų), turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡us pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymÄ tvarkos“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 176) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670, iki 2003 m. spalio 1 d.

  buvo galima pateikti praÅ¡ymÄ ir teisę į socialinį bÅ«stÄ patvirtinančius dokumentus perraÅ¡yti į atitinkamÄ sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai pagal Ä®statymÄ . Apie Å¡iÄ galimybę buvo plačiai skelbta spaudoje, per radijÄ ir savivaldybės interneto svetainėje. PareiÅ¡kėja iki nurodytos datos nepateikė dokumentų, todėl neteko teisės bÅ«ti įraÅ¡yta į sÄ raÅ¡Ä socialiniam bÅ«stui, atsižvelgiant į jos eiliÅ¡kumÄ . PareiÅ¡kėja 2008 m. rugsėjo 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti jÄ Ä¯ sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio bÅ«sto skyrius 2008 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu Nr. A51-19930-(7.9.-SR3) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad ji bus įraÅ¡yta į bendrÄ sÄ raÅ¡Ä nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. (pagal praÅ¡ymo įregistravimo datÄ ). PareiÅ¡kėjos dviejų asmenų Å¡eima yra įraÅ¡yta į penktÄ jį (bendrÄ jį) sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 30-266 patvirtintame sÄ raÅ¡e pareiÅ¡kėjos eilės numeris yra 1870 (iÅ¡ viso sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytos 1947 Å¡eimos).

PareiÅ¡kėja 2010 m. kovo 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė perkelti jÄ iÅ¡ bendro sÄ raÅ¡o į Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . Pažymėjo, kad Ä®statyme yra apibrėžta jaunos Å¡eimos sÄ voka (2 str. 5 p.), pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti įraÅ¡yta į Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä (pareiÅ¡kėja gimusi (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad ginčijamas raÅ¡tas nėra individualus administracinis aktas, jis yra tik informacinio pobÅ«džio praneÅ¡imas ir pareiÅ¡kėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-357/2009, 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-467/2007), Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio        1 dalimi, 92 straipsniu. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu                  (b. l. 102–107) atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ .

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja kelia reikalavimÄ panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 m. balandžio 9 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-7592-(3.2.1-BR-4) „Dėl eilės socialinio bÅ«sto nuomai“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ perraÅ¡yti jÄ Ä¯ Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji turi bÅ«ti įraÅ¡yta buvusiuoju eilės numeriu, t. y. pirmuoju numeriu. Teismas, atsižvelgęs į ABTÄ® 48 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja skundžia Vilniaus miesto savivaldybės mero jai pateiktÄ raÅ¡tÄ ,       todėl atsakovu turi bÅ«ti meras.

Tuo pačiu pareiÅ¡kėja reikalauja, kad savivaldybės administracija atliktų tam tikrus veiksmus, todėl atsakovu turi bÅ«ti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 m. balandžio 9 d. raÅ¡tu Nr. A51-7592-(3.2.1-BR-4) atsakyta į pareiÅ¡kėjos 2010 m. kovo 9 d. praÅ¡ymÄ . Teismas, įvertinęs Å¡io atsakovo raÅ¡to ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybės meras skundžiamu raÅ¡tu atsisakė patenkinti nurodytÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , o tai jai sukelia tam tikras pasekmes – ji negrÄ Å¾inama į eilę pagal tÄ eiliÅ¡kumÄ , koks buvo nuo 1992 m.

Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡e, pagal jos nurodytas sÄ lygas. PareiÅ¡kėjos nuomone, tokiam veiksmui atlikti pakanka mero sutikimo, tačiau Å¡is, remdamasis teisės aktais, atsisako atlikti tokius veiksmus     ir duoti tokius nurodymus, kurių pageidauja pareiÅ¡kėja, ir motyvuoja tai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatomis. Todėl, teismo nuomone, bÅ«tina įvertinti, ar meras teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti praÅ¡omus veiksmus. Teismas pažymėjo, jog dėl to,   kad pareiÅ¡kėja nuo 1992 m. buvo įraÅ¡yta į 1-Ä jÄ (jaunų Å¡eimų) eilę valstybės paramai gauti apsirÅ«pinant gyvenamosiomis patalpomis pagal tuo metu galiojusį Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , ginčo nėra.

PareiÅ¡kėja taip pat pripažįsta, kad jai iÅ¡ pradžių buvo pasiÅ«lyta gauti lengvatinį kreditÄ (tai patvirtino ir kaip liudytoja apklausta pareiÅ¡kėjos dukra S. P.), tačiau, kai ji pateikė visus reikiamus dokumentus, paaiÅ¡kėjo, jog lengvatinis kreditas jai nebus suteiktas. Tuomet pareiÅ¡kėja pati pasirašė atsisakymÄ nuo lengvatinio kredito, tuo laikotarpiu ji neskundė savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų, nors dabar teigia, kad buvo priversta atsisakyti kredito, nes prieÅ¡ingu atveju jai buvo pasakyta, jog bus paÅ¡alinta iÅ¡ eilės. Tokias aplinkybes iÅ¡ dalies pripažįsta Å¡alys (atsakovas tik nemano, kad pareiÅ¡kėja prievarta pasirašė atsisakymÄ nuo kredito), nors savivaldybės administracija ir negalėjo teismui nustatytu terminu pateikti visų dokumentų, kurie patvirtintų 1992–1998 m. laikotarpio aplinkybes.

Tačiau, kadangi pareiÅ¡kėja tuo metu neginčijo atsisakymo suteikti lengvatinį kreditÄ , teismas laikė, kad abiejų Å¡alių nurodyti faktai buvo, dėl jų ginčo nėra. Taip pat savivaldybės administracija neneigia, kad 2002 m. keičiantis teisiniam reguliavimui ir po to, iki pat to momento, kai 2007–2008 m. pareiÅ¡kėja vėl kreipėsi į savivaldybės administracijÄ , pareiÅ¡kėjai raÅ¡tu ar kaip nors kitaip nebuvo praneÅ¡ta apie jos galimybes pagal naujÄ teisinį reguliavimÄ pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus iki 2003 m. spalio 1 d.

Dėl Å¡io fakto ginčo taip pat nėra. Teismas pabrėžė, kad Å¡io ginčo esmė – ar meras tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , o ne tai, kas ir kokius pažeidimus galėjo padaryti ar padarė 1998–2008 m. laikotarpiu, nepraneÅ¡damas pareiÅ¡kėjai apie galimybę paduoti praÅ¡ymÄ , apie jos iÅ¡braukimÄ iÅ¡ eilės. PareiÅ¡kėja 2010 m. kovo 9 d. praÅ¡yme merui nenurodė jokių, jos manymu, padarytų pažeidimų, susijusių su jos iÅ¡braukimu iÅ¡ eilės, kurioje ji buvo nuo 1992 m., nenurodė, kad ji mano, jog jai apie iÅ¡braukimÄ iÅ¡ eilės, apie kitas galimybes turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu, todėl ir mero atsakymas yra tik apie tai, kas susiję su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, – meras nurodė, kodėl negali duoti sutikimo perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ eilę.

Teismas pažymėjo, jog valstybės paramÄ apsirÅ«pinant gyvenamosiomis patalpomis per visÄ aptariamÄ laikotarpį reglamentavo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Eilių sudarymas buvo aiÅ¡kiai ir griežtai reglamentuojamas, ir visi mero atsakyme nurodyti teisės aktai niekada nesuteikė jam galimybės savo nuožiÅ«ra įraÅ¡yti asmenį į kuriÄ nors eilę socialiniam bÅ«stui gauti, nepaisant įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė į Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. sausio 1 d., 1 straipsnį.

Nurodė, kad pagal šį įstatymÄ buvo teikiama dvejopo pobÅ«džio parama – lengvatiniai kreditai bei socialinio bÅ«sto nuoma. Teismas taip pat vadovavosi Å¡io įstatymo 2 straipsniu, 11 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas įvertino ir Ä®statymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymas Nr. IX-1189)       1 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 176 (pirminė redakcija) 2, 3, 6 punktų, Å¡io nutarimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) 2 punkto nuostatas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas detaliai reglamentavo, kaip iÅ¡ naujo turi bÅ«ti sutvarkomos eilės, o, pasibaigus Å¡iame nutarime nustatytiems terminams, eiles galima buvo sudaryti tik pagal nurodytÄ Ä¯statymÄ , kuris numatė, kad eilės sudaromos pagal praÅ¡ymų padavimo datÄ (po to, kai eilės sutvarkytos pagal asmenų pageidavimus perraÅ¡ant juos į naujus sÄ raÅ¡us). Pažymėjo, jog  nei viename iÅ¡ nurodytų teisės aktų jokiai savivaldybės institucijai nenumatyta teisė atnaujinti 2003 m. spalio 1 d. pasibaigusį terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ perkelti į naujÄ eilę.

Todėl meras savo raÅ¡tu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Be to, nors pareiÅ¡kėja praÅ¡yme merui     ir nenurodė, tačiau nei viename iÅ¡ paminėtų teisės aktų nebuvo nustatyta pareiga savivaldybių administracijoms ar kitoms jų institucijoms kiekvienam asmeniui, įraÅ¡ytam į eilę iki teisinio reguliavimo pasikeitimo, raÅ¡tu praneÅ¡ti apie įstatymų pasikeitimÄ , apie aptartas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas, kurios įpareigojo pačius į eiles įraÅ¡ytus asmenis apsispręsti, ar jie pageidauja bÅ«ti įraÅ¡yti į eiles valstybės paramai ar socialiniam bÅ«stui gauti.

Visus nurodytus klausimus reguliuoja norminiai teisės aktai, o Lietuvos Respublikoje nėra įstatymo ar kito teisės akto, kuris įpareigotų asmeniui, kurį liečia koks nors norminis teisės aktas, kiekvienu atveju praneÅ¡ti, kad tam tikru klausimu teisinis reguliavimas keičiasi. Teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo konkrečiu atveju svarbu ir tai, jog pareiÅ¡kėja jau 2008 m. rugsėjo 10 d., kai pateikė savivaldybės administracijai praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai bei kai gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio bÅ«sto skyriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-19930-(7.9-SR3), kuriuo jai praneÅ¡ta, kad bus įraÅ¡yta į eilę bendrajame sÄ raÅ¡e nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. (pagal praÅ¡ymo įregistravimo savivaldybėje datÄ ), turėjo sužinoti apie jos iÅ¡braukimÄ iÅ¡ tos eilės, kurioje ji buvo nuo 1992 m., ir tuomet, laikydamasi ABTÄ® 33 straipsnyje nustatytų terminų (per vienÄ mėnesį), galėjo ginčyti tokį savivaldybės administracijos veiksmÄ .

Å iuo metu ir esant tokiai situacijai, kai pareiÅ¡kėja pagal jos 2008 m. praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yta į eilę socialiniam bÅ«stui gauti, praÅ¡ymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ perraÅ¡yti jÄ Ä¯ Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , teismo nuomone, yra nepagrįstas. Teismas atsižvelgė į visÄ prieÅ¡ tai apraÅ¡ytÄ teisinį reguliavimÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėja laiku nėra padavusi praÅ¡ymo perraÅ¡yti jÄ Ä¯ iÅ¡ naujo formuojamas eiles, be to, ir Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja nėra padavusi tokio praÅ¡ymo ar kokio kito praÅ¡ymo, nei paduotas 2008 m. rugsėjo   10 d., ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymui.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti (ABTÄ® 88 str. 1 p.). III. PareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu (b. l. 111–113) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ Ä¯skaityti visÄ laikÄ , kurį buvo užregistruota kaip pilietė, pageidaujanti gauti valstybės paramÄ , Jaunų Å¡eimų eilėje nuo 1992 m.

PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pakartoja skundo argumentus ir nurodo, kad, pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 21 straipsnį, kasmet nuo sausio 1 dienos    iki vasario 15 dienos savivaldybėse atliekami anketų duomenų patikslinimai ir iÅ¡siunčiami registruoti praneÅ¡imai atvykti patikslinti duomenų. Kadangi jos metinės pajamos nuo 1998 m. iki 2003 m. kardinaliai pasikeitė, pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 18 straipsnį, turėjo teisę bÅ«ti pakviesta aptarti ir pasirinkti pageidaujamos        valstybės paramos formÄ .

IÅ¡braukti iÅ¡ eilės valstybės paramai gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio pagrindo, nes neatitinka Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 20 straipsnio sÄ lygų. 1998 m. pasirašė atsisakymÄ nuo valstybės     remiamo kredito dėl mažų metinių pajamų, bet ne nuo valstybės paramos. PareiÅ¡kėjos  nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Å¡iurkščiai pažeidė nurodytas Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas.

Pažymi, kad turi 27 metų nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä , Å¡iuo metu nuomojasi bendrabučio kambarį, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiu sÅ«numi. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės meras ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 137–141) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ,   o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:1.

Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja santykius, susiklosčiusius dėl piliečių, pageidaujančių gauti valstybės paramÄ , eilių peržiÅ«rėjimo, tačiau nesukuria pareigos praneÅ¡ti socialinio bÅ«sto nuomininkams apie pasikeitusį teisinį reguliavimÄ . Valstybės paramÄ apsirÅ«pinant gyvenamosiomis patalpomis per visÄ aptariamÄ ginčo laikotarpį reglamentavo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose socialinių eilių bÅ«stui gauti sudarymas buvo aiÅ¡kiai ir griežtai nustatytas.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nepatenkintas pagrįstai.2. Apeliantei iÅ¡ tikrųjų buvo pasiÅ«lyta gauti lengvatinį kreditÄ (tai patvirtino ir liudytoja), o apie 2002 m. pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ atsakovai neturėjo pareigos praneÅ¡ti.3. Apeliantė, nepateikdama praÅ¡ymo iki 2003 m. spalio 1 d., nepasinaudojo teise bÅ«ti įraÅ¡yta į asmenų (Å¡eimų), turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ , atitinkamÄ sÄ raÅ¡Ä , kuriame jos vieta bÅ«tų nustatoma pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 176  6 p.).

NaujÄ praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai apeliantė pateikė tik 2008 m. rugsėjo 10 d. Jos dviejų asmenų Å¡eima yra įraÅ¡yta į penktÄ jį (bendrÄ jį) sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas atmestinas.PareiÅ¡kėja, skųsdama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 m. balandžio    9 d. sprendimÄ (iÅ¡ bylos matyti, kad tai yra atsakymas į pareiÅ¡kėjos Å¡iam atsakovui adresuotÄ 2010-03-09 praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ , kad ji bÅ«tų perkelta į turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä ) bei reikalaudama įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ perraÅ¡yti jÄ (iÅ¡ Bendrojo sÄ raÅ¡o) į Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä socialiniam bÅ«stui gauti, siekia teismine tvarka apginti, jos manymu, pažeistÄ Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti įstatymo pagrindu jai suteiktÄ teisę į socialinį bÅ«stÄ .

Apeliaciniame skunde ji teigia, kad nurodytas jos teisių pažeidimas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad, sprendžiant jos teisės į socialinį bÅ«stÄ klausimÄ , buvo pažeisti Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo tokiai procedÅ«rai vykdyti nustatyti reikalavimai. Esant nurodytai situacijai, kolegija pripažįsta bÅ«tina pasisakyti dėl teisminės gynybos administracinėse bylose instituto taikymo ypatumų. Tai darydama, kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad teisę kreiptis į administracinį teismÄ nustato ABTÄ® 5 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. IÅ¡vardintos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu.

Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Kaip nurodyta aukščiau, savo teisių pažeidimus pareiÅ¡kėja sieja su Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti įstatymo bei Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (tariamai) padarytais pažeidimais. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjos teismui paduoto skundo pagrįstumo klausimÄ , pirmiausia yra bÅ«tina nustatyti, ar paminėto kreipimosi į atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės merÄ metu (2010-03-09) pareiÅ¡kėja turėjo Å¡ių įstatymų nustatytas (saugomas) teises į socialinio bÅ«sto gavimÄ pagal Jaunų asmenų (Å¡eimų) sÄ raÅ¡Ä .

Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo Å¡ioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl socialinio bÅ«sto nuomos buvo reguliuojami nuo   1992 m. birželio 1 d. įsigaliojusio Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (1992-04-07 įstatymo Nr. I-2455 redakcija), o nuo 2003 m. sausio 1 d. – Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo – Ä®statymo (2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1188 redakcija). Å ių santykių reguliavimo perėjimas Ä®statymo buvo specialiai sureglamentuotas Ä®statymo įgyvendinimo įstatymo, kurio 1 straipsnyje buvo nurodyta galimybė Vyriausybės nustatyta tvarka vadovautis Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatytais kriterijais perkelti asmenis į Ä®statymo nustatytus asmenų, turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡us.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimÄ Nr. 176, to pageidaujantys asmenys iki 2003 m. spalio 1 d. turėjo pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai atitinkamus praÅ¡ymus. Tokių praÅ¡ymų nepadavimo iki nurodytos datos teisinės pasekmės buvo specialiai aptartos Å¡io nutarimo 6 punkte (2003-06-12 nutarimo Nr. 744 redakcija), pagal kurį asmuo (Å¡eima), iki 2003 m. spalio 1 d. nepateikęs praÅ¡ymo, nurodyto Å¡io nutarimo 2 punkte, ir jo teisę į socialinį bÅ«stÄ patvirtinančių dokumentų, netenka teisės bÅ«ti įraÅ¡ytas į asmenų (Å¡eimų), turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ , atitinkamÄ sÄ raÅ¡Ä , kuriame jo vieta bÅ«tų nustatoma pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus.

Ä® šį sÄ raÅ¡Ä jis gali bÅ«ti įraÅ¡ytas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 11 straipsnyje nustatytos tvarkos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad paminėto praÅ¡ymo pareiÅ¡kėja nebuvo pateikusi nei iki 2003 m. spalio 1 d., nei vėliau. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ turėtos teisės liko iÅ¡saugotos po 2003 m. spalio 1 d.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėja pagal jos 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo padavusi naujÄ (su buvusia padėtimi nesusietÄ ) praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti jÄ Ä¯ sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai (b. l. 19-21), kuris buvo realizuotas jÄ Ä¯raÅ¡ant į BendrÄ jį turinčių teisę į socialinio bÅ«sto gavimÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä . Tai taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėja neturėjo (neiÅ¡saugojo) anksčiau turėtų, bet teisės aktų nustatytu pagrindu pasibaigusių teisių bÅ«ti įraÅ¡ytai į Jaunų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä socialiniam bÅ«stui gauti ir kad apie tai jai buvo žinoma.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad materialinės teisės normos pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡aiÅ¡kintos bei faktinės bylai reikÅ¡mingos aplinkybės teismo buvo įvertintos teisingai ta prasme, kad paminėto kreipimosi į atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės merÄ metu (2010-03-09) pareiÅ¡kėja neturėjo jos nurodytų įstatymų nustatytų (saugomų) teisių į socialinio bÅ«sto gavimÄ pagal Jaunų asmenų (Å¡eimų) sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus teisminės gynybos administracinėse bylose instituto taikymo aiÅ¡kinimo argumentus, tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiÅ¡kėjos paduotÄ skundÄ kaip nepagrįstÄ yra teisingas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Taigi tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                    Anatolijus Baranovas ArtÅ«ras Drigotas Virginija Volskienė